Kai negaluoja skrandis ar turime polinkį jautresniam jo darbui, griebiamės tiek natūralių, tiek dirbtinių priemonių nuraminti ir gydyti šį svarbų virškinimo organą. Tam tikrais maisto produktais galima prevenciškai užkirsti kelią skrandžio problemoms, o joms atsiradus - gana efektyviai gydyti. O tas stebuklingas produktas - kopūstų sultys. Pastarasis gėrimas linksniuojamas moksliniuose straipsniuose kaip teigiamą įtaką skrandžiui darantis agentas, kuris ne tik padeda pasveikti nuo skrandžio ligų, bet kartu kovoti su jau prasidėjusiais navikiniais reiškiniais.
Gastritas, dažna virškinimo sistemos liga, paveikia įvairaus amžiaus pacientus. Ši būklė, kuri apima skrandžio gleivinės uždegimą, gali būti kelių tipų, priklausomai nuo rūgštingumo lygio. Bet kokiu atveju patologijos gydymas yra ilgalaikis. Maisto produktai, skirti gastritui su mažu rūgštingumu, turėtų užtikrinti subalansuotą mitybą, turinčią korekcinę ir funkcinę vertę. Kopūstų sultys yra labai naudingas produktas, turintis skrandžio sutrikimų ar opų. Šios sultys subalansuoja skrandžio rūgštingumą ir mažina skrandžio opų atsiradimą.
Kas yra gastritas ir kodėl svarbu tinkamai maitintis?
Skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu, yra būklė, kai skrandžio gleivinė (vidinis sluoksnis) tampa uždegiminė ar pažeista. Tai gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir sunkumo jausmas pavalgius. Gastritas gali būti ūmus, atsirandantis staiga ir trunkantis trumpai, arba lėtinis, besivystantis palaipsniui ir trunkantis ilgą laiką.
Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek gastrito simptomų valdyme, tiek gleivinės gijimo procese. Tinkamai parinkta dieta gali padėti sumažinti skrandžio dirginimą, neutralizuoti perteklinę rūgštį ir skatinti pažeistos gleivinės atsistatymą.
Gastrito priežastys
Net ir sergant gastritu, nebūtinai pasireiškia specifiniai simptomai, tokie kaip skrandžio skausmas. Jeigu skrandžio gleivinė yra silpna, virškinimo sultys gali jai pakenkti ir lemti uždegimą. Dar viena priežastis, dėl kurios atsiranda gastritas, yra virškinimo trakto infekcija.
- Bakterinė infekcija. Dažniausiai ją sukelia Helicobacter pylori skrandžio bakterija, kuri pažeidžia skrandžio gleivinę. Nors Helicobacter pylori infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių tarp žmonių visame pasaulyje, tik kai kuriems ja sergantiems pasireiškia gastritas ar kiti viršutinio virškinimo trakto sutrikimai.
- Reguliarus skausmą malšinančių vaistų vartojimas. Dažnas vaistų, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas, vartojimas yra dar viena priežastis, kodėl gali atsirasti ūminis arba lėtinis gastritas. Taip yra todėl, nes sumažėja pagrindinės medžiagos, padedančios išsaugoti skrandžio gleivinę.
- Vyresnis amžius. Vyresniems žmonėms būdinga didesnė gastrito rizika, nes skrandžio gleivinė su amžiumi plonėja.
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Alkoholis gali dirginti ir ardyti skrandžio gleivinę, todėl šis organas tampa labiau pažeidžiamas virškinimo sultims.
- Stresas. Nuolatinis stresas ir įtampa darbe yra vienas iš rizikos faktorių.
- Autoimuninis gastritas. Jis atsiranda tada, kai kūnas pats pradeda pulti skrandžio gleivinės ląsteles. Autoimuninis gastritas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi kitų autoimuninių susirgimų.
Kopūstų sultys gastrito su mažu rūgštingumu gydymui
Kopūstai yra vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino. Kopūstų sultys yra puikus būdas į savo mitybą įtraukti daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Kopūstai - tai kryžmažiedės daržovės, turinčios mažai kalorijų, bet daug skaidulinių medžiagų, vitamino C ir kitų antioksidantų. Kopūstų sultys yra vitaminų ir mineralų, būtinų optimaliam organizmo funkcionavimui, šaltinis. Jose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, E, C ir K, folio rūgšties, geležies, jodo, sieros, fosforo ir kalio.
Nors gaminant kopūstų sultis pašalinama didžioji dalis skaidulinių medžiagų, tačiau kopūstuose esančios kitos maistinės medžiagos tampa koncentruotos ir lengviau pasisavinamos. Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies ir virškinamojo trakto negalavimai. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia naudingos mineralinės medžiagos, tokios kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt.
Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje.
Pagrindinės kopūstų sulčių gydomosios savybės
- Skrandį nuo opų apsaugančios ir gydančios savybės. Pagrindinė kopūstų sudėtinė dalis, dažnai vadinama „vitaminu U“, skatina skrandžio opos gijimą. Vieno tyrimo duomenimis, pacientai, sergantys dvylikapirštės žarnos opa ir gydyti kopūstų sultimis, pasveiko vidutiniškai per 10,4 dienos. Tai yra žymiai greičiau nei pacientai, gydyti standartine terapija, kurie pasveiko per 37 dienas. Tyrimai rodo, kad geriant po 1 puodelį kopūstų sulčių 3-4 kartus per dieną galima sumažinti skrandžio opas per mažiau nei dvi savaites. Dar nustatyta, kad kopūstų sultys skrandžiui paskatina papildomą gleivių sluoksnio sekreciją, saugančią nuo rūgščių poveikio jau esant pažeistam organui. Dėl kopūstų sultyse esančio sulforafano ir kitų natūralių fermentų stiprėja skrandžio gleivinė, tad sumažėja rizika susidaryti ir atsirasti skrandžio opoms. Šiose sultyse esanti amino rūgštis metioninas, apsaugo skrandį nuo rūgštinės erozijos bei skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimų, o gijimą pagreitina kopūstų sultyse esantis kalcis, nes jis leidžia greitai susidaryti krešuliams. Vitaminas K, taip pat esantis sultyse, padeda kontroliuoti kraujavimą.
- Priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikis. Kopūstų sultyse yra biologiškai aktyvių junginių (antioksidantų, izotiocianatų ir fenolinių medžiagų), kurie gali pagerinti žarnyno sveikatą bei skatinti endogeninę SOD, GST ir GSH-Px veiklą. Tai leidžia skrandžiui geriau pagyti, apsisaugoti nuo kenksmingų deguonies junginių. Kopūstų sultyse esančios maistinės medžiagos organizme virsta sulforafanu, kuris naudojamas kovai su uždegimu ir kancerogeninėmis medžiagomis. Antioksidacinės savybės: Kopūstų sultyse yra daug antioksidantų, ypač vitamino C.
- Poveikis skrandžio bakterijai Helicobacter pylori. Įvairūs in vitro ir gyvūnų tyrimai rodo, kad tam tikros pieno rūgšties bakterijos, izoliuotos iš raugintų kopūstų ar panašių fermentuotų produktų, gali slopinti H. pylori augimą arba sumažinti adheziją prie skrandžio ląstelių. Tai rodo potencialą kaip papildomą priemonę H. pylori sukeltų problemų valdymui. Remiantis patikimų šaltinių duomenimis, probiotikai gali padėti išspręsti Helicobacter pylori bakterijos sukeliamas skrandžio problemas.
- Kova su vėžinėmis skrandžio ląstelėmis. Vienas įdomus eksperimentas tyrė ekologiškų ir paprastų raugintų kopūstų sulčių poveikį skrandžio adenokarcinomos ląstelėms. Jo metu nustatyta, kad vienintelės kopūstų sultys, išgautos iš daržovių, augintų su dideliu azoto kiekiu trąšomis, pasižymėjo nekrotiniu vėžinių ląstelių poveikiu. Tai rodo, kad didelis nitratų kiekis nebūtinai reiškia žalą organizmui. Apskritai nustatyta, kad specifiniai junginiai kopūstuose sumažina tikimybę susirgti kitais navikais (konkrečiau - limfoma) net 33 procentais.
- Kopūstų sultys esant žemam skrandžio rūgštingumui. Žemas skrandžio rūgštingumas - tai dažnai nepastebimas, tačiau virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui itin svarbus sutrikimas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šviežios kopūstų sultys pagreitina opų gijimą 4-6 kartus greičiau nei įprasta dieta. Taip pat pastebėta, kad jos normalizuoja skrandžio sekreciją - tiek per mažą, tiek per didelę. Jeigu turite skrandžio problemų, rekomenduojama 1-2 kartus per dieną išgerti 120-250 ml per dieną šviežiai spaustų kopūstų sulčių.
Raudonųjų ir baltųjų kopūstų sulčių palyginimas
Dažnai norime palyginti tarpusavyje panašių produktų naudą, todėl įvertinkime raudonųjų ir baltųjų kopūstų sultis.
| Savybė | Baltųjų kopūstų sultys | Raudonųjų kopūstų sultys |
|---|---|---|
| S-metilmetioninas (Vitaminas U) | Labai panašus kiekis | Labai panašus kiekis |
| Antocianinai | Mažiau | Daugiau (mėlynai-raudoni pigmentai) |
| Polifenoliai | Mažiau | Didesnis kiekis |
| Antioksidacinė apsauga | Gera | Stipresnė |
| Poveikis oksidaciniam stresui, gastritui, uždegimams | Geras | Stipresnis |
| Poveikis H. pylori adhezijai | Geras | Stipresnis (ekstraktas laboratoriniuose tyrimuose) |
| Skonis | Švelnesnis | Šiek tiek mažiau švelnus |
Tyrimai sako, kad abu produktai turi labai panašų kiekį S-metilmetionino (vitamino U), todėl skrandžio gleivinės apsaugai puikiai tinka abu gėrimai. Kita vertus, raudonieji kopūstai turi daugiau antocianinų (mėlynai-raudoni pigmentai), didesnį polifenolių kiekį. Tai reiškia, kad raudonieji kopūstai gali teikti stipresnę antioksidacinę apsaugą skrandžiui ir turi privalumų prieš oksidacinį stresą, gastritą, lėtinius uždegiminius procesus. Bet kodėl kai kurie žmonės labiau renkasi baltųjų kopūstų sultis? Atsakymas - dėl skonio, nes šios sultys yra švelnesnio skonio.
Kaip tinkamai vartoti kopūstų sultis?
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis, būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas ne ilgiau kaip 10 minučių. Priešingu atveju jos greitai praranda savo maistinę vertę dėl oksidacijos proceso, kuris gali suardyti sultyse esančius fermentus, vitaminus ir kitus naudingus junginius, dėl to sultys tampa mažiau veiksmingos ir pasikeičia jų skonis.
Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti. Kopūstų sultis geriausia gerti ryte prieš valgį, taip greičiau įsisavinamos visos naudingosios medžiagos.
- Rekomenduojama dozė gastrito atveju: Šviežiai spaustas kopūstų sultis vartoti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį, šiltą. Gydymo kursas trunka apie mėnesį. Jei reikia, jį galima pratęsti.
- Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige: kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.
Kitos kopūstų sulčių teikiamos naudos organizmui
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria gastritui, kopūstų sultys pasižymi ir daugybe kitų naudingų savybių:
- Uždegimų mažinimas: Daugybė kopūstuose esančių antioksidantų mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis.
- Hormonų balanso palaikymas: Geriant kopūstų sultis organizme subalansuojamas estrogenų kiekis, užtikrinantis moterų reprodukcinę sistemą.
- Kraujo spaudimo reguliavimas: Kalis, esantis kopūstų sultyse, padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gerina kraujotaką.
- Odos būklės palaikymas: Kopūstų sultys sudėtyje turi sieros junginių, kurie natūraliai padeda pašalinti toksinus iš odos.
- Imuniteto stiprinimas: Gali padėti stiprinti imunitetą dėl didelio kiekio antioksidantų ir vitamino C.
- Kaulų stiprinimas: Gali padėti palaikyti tvirtus kaulus dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K.
- Žaizdų gijimas: Greičiau gyja žaizdos dėl to paties vitamino K.
- Atminties gerinimas: Geresnė atmintis ypatingai vyresniame amžiuje. Kopūstai turi cholino - būtinos maistinės medžiagos.
- Virškinimo gerinimas: Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o rauginti kopūstai turi probiotikų (gerų bakterijų) ir prebiotikų - gerų bakterijų maisto, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą.
- Regėjimas: Gali padėti gerinti regėjimą dėl didelio kiekio vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino poveikio mūsų akims.
- Vėžinių susirgimų prevencija: Gali padėti sumažinti vėžio riziką.
- Kraujotaka ir cholesterolis: Gali pagerinti kraujotaką ir padėti mažinti cholesterolį.
- Svorio metimas: Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą.
- Diabeto prevencija: Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį kraujyje.
Svarbios atsargumo priemonės ir galimas nepageidaujamas poveikis
Nors kopūstų sultys turi daug naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimas atsargumo priemones bei nepageidaujamą poveikį:
- Skydliaukės veikla: Vartojant didelį kiekį kopūstų sulčių gali būti sutrikdyta skydliaukės veikla. Žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, turėtų pasitarti su gydytoju dėl kopūstų sulčių vartojimo.
- Sąveika su vaistais: Kopūstuose esantis vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų poveikiui. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai, geriausia vengti kopūstų sulčių. Taip pat kai kurie vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys (pvz., klozapinas, ciklobenzaprinas, fluvoksaminas, haloperidolis, imipraminas, meksiletinas, olanzapinas, pentazocinas, propranololis, takrinas, teofilinas, zileutonas, zolmititas) ar kuriuos keičia kepenys (pvz., acetaminofenas, atorvastatinas, diazepamas, digoksinas, entakaponas, estrogenas, irinotekanas, lamotriginas, lorazepamas, lovastatinas, meprobamatas, morfinas, oksazepamas), gali sąveikauti su kopūstais. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Nors kopūstai turi daug skaidulų, spaudžiant sultis didžioji dalis jų pašalinama. Todėl vartojant tik sultis, gali trūkti skaidulinių medžiagų ir kai kuriems žmonėms pasireikšti žarnyno veiklos sutrikimai.
- Gastrito paūmėjimas ir rėmuo: Gali sustiprėti rėmuo arba refliuksas. Nors kai kuriems kopūstai malšina rūgštį, kitiems kopūstų sultys gali skatinti rūgšties kilimą į stemplę, sudirginti skrandžio gleivinę, išprovokuoti deginimo pojūtį krūtinėje. Paūmėjus gastritui ar esant ūmiam skausmui, kopūstų sultys gali dar labiau apsunkinti savijautą.
Kam reikėtų vengti kopūstų sulčių?
- Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitoms žarnyno ligoms.
- Žindančioms moterims, priklausomai nuo situacijos.
- Po aukštos temperatūros ar viduriavimo.
Mitybos rekomendacijos sergant gastritu su mažu rūgštingumu
Sergant gastritu, svarbu laikytis mitybos rekomendacijų, kad būtų palengvintas virškinamojo trakto uždegimas ir normalizuotas rūgštingumo lygis. Ligoniams, kurių skrandžio funkcija (sekrecija) nepakankama, reikia pasistengti suaktyvinti virškinimo liaukų funkciją, bet nepakenkti gleivinei.
Porcijos turi būti nedidelės, valgoma tuo pačiu laiku, ne rečiau nei 5-6 kartus per dieną. Maistas neturi būti labai karštas arba labai šaltas - geriausia 15-35ºC.
Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama įtraukti į mitybą:
- Vaisiai ir daržovės: Vaisių ir daržovių sultys turi gydomųjų savybių esant hiporūgštiniam skrandžio uždegimui, teigiamai veikia kasą ir visą organizmą. Rekomenduojamos šviežios sultys iš ananasų, obuolių, juodųjų serbentų, moliūgų, bananų, morkų, persimonų. Obuolių nektare yra daug geležies, mineralų ir vitaminų A, C, B, E, PP.
- Bulvių sultys: Vertinamos dėl tonizuojančio, skausmą malšinančio, žaizdas gydančio ir baktericidinio poveikio.
- Mineralinis vanduo: Turi choleretinių ir tulžį formuojančių funkcijų, kurios žymiai pagerina virškinimą.
- Medus: Pasižymi antibakterinėmis, žaizdas gydančiomis, priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis. Kiekvieną kartą prieš valgį - pusantros valandos - suvalgykite po šaukštą medaus.
- Pienas ir pieno produktai: Pienas, grietinėlė, nerūgšti varškė, kefyras. Pieną galima vartoti sergant mažo rūgštingumo gastritu. Gėrimame gausu vitaminų A ir D, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, magnio, natrio, jodo ir kitų mineralų. Kefyras normalizuoja virškinimą ir turi probiotinį poveikį.
- Mėsa ir žuvis: Neriebi mėsa ir žuvis, paukštiena. Produktai vartojami sumalti. Patiekalai virti arba lengvai pakepinti, bet be džiūvėsėlių ar miltų.
- Sriubos: Mėsiškos, žuvies, grybų, daržovių, kruopų.
- Kiaušiniai: Skystai virti kiaušiniai, omletas.
- Kruopos ir makaronai: Ilgai virtų kruopų košės, virti makaronų patiekalai.
- Prieskoniai: Ciberžolė skatina žaizdų gijimą, šalina tulžį, gerina peristaltiką ir motoriką. Gyslotis gerina žarnyno motoriką ir peristaltiką.
- Duona ir kepiniai: Balta vakar dienos duona, džiūvėsiai, neriebūs sausainiai.
- Gėrimai: Arbata su cukrumi arba medumi ir citrina, šviežios vaisių ir uogų sultys, erškėtrožių nuoviras, kisieliai, visų vaisių ir uogų kompotai.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:
Sergant gastritu su mažu rūgštingumu, rekomenduojama vengti šių produktų, kad nebūtų dirginama gleivinė ir nesunkėtų virškinimas:
- Aštrūs prieskoniai: Česnakas, actas, malti raudonieji čili pipirai, gvazdikėliai, muskato riešutas.
- Riebus, keptas, aštrus, sūrus maistas: Riebalų kiekis dienos racione turėtų būti sumažintas iki minimumo - ne daugiau kaip 2 šaukštai augalinio aliejaus per dieną. Nerekomenduojama riebi mėsa ir žuvis, rūkyti patiekalai.
- Rūgštūs produktai: Citrusiniai vaisiai ir jų sultys, pomidorai ir jų produktai, actas, marinuotos daržovės, rūgščios uogos.
- Rūkyti, sūdyti, konservuoti produktai: Dešros, kumpiai, rūkyta žuvis, konservai. Juose daug druskos, konservantų ir kitų dirginančių medžiagų.
- Sunkiai virškinamos daržovės ir ankštiniai: Nors kopūstų sultys yra labai naudingos, patys kopūstai, ypač žali ir neapdoroti, ridikai, ropės, pupelės, žirniai gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
- Grybai: Sunkiai virškinamas produktas.
- Saldumynai: Šokoladas, tortai, pyragaičiai, ypač su riebiais kremais. Cukrus gali skatinti rūgšties gamybą, o riebalai lėtinti virškinimą.
- Kava ir stipri arbata: Kofeinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
- Alkoholis: Stipriai dirgina ir pažeidžia skrandžio gleivinę, skatina uždegimą. Vartojimas sergant gastritu yra griežtai nerekomenduojamas.
- Gazuoti gėrimai: Angliarūgštė dirgina skrandį ir gali sukelti refliuksą.
- Kita: Labai karštas arba šaltas maistas ir gėrimai. Persivalgymas ir valgymas paskubomis. Valgymas prieš miegą (rekomenduojama paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego). Šviežia duona, miltinės tešlos gaminiai, ledai, šalti gėrimai su ledu.
Gyvenimo būdo veiksniai ir papildomos priemonės
Mityba yra kertinis akmuo, tačiau vien jos dažnai nepakanka. Kiti gyvenimo būdo aspektai taip pat turi didelę įtaką skrandžio sveikatai:
- Streso valdymas: Stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, gali didinti rūgšties gamybą ir lėtinti skrandžio gijimą. Nuolatinis stresas ir įtampa darbe yra rizikos faktoriai.
- Reguliarumas: Nereguliarus maitinimasis paskubom, sausas maistas, ilgos pertraukos tarp valgių yra dažnos lėtinio gastrito priežastys. Valgykite reguliariai ir neskubėdami.
- Žalingų įpročių vengimas: Alkoholis ir cigaretės dirgina skrandžio gleivinę ir apsunkina gijimą.
Liaudies medicinos receptai ir vaistažolės
Liaudies medicina siūlo ir papildomų priemonių virškinimui gerinti ir gastrito simptomams lengvinti. Šios vaistažolės skatina skrandžio ir žarnyno funkciją:
- Vaistažolių arbata esant mažam rūgštingumui: Gysločio lapų, mėtų lapų, ramunėlių žiedų, šlamučio žiedų, sukatžolės žiedų. Vaistažolės sumaišomos lygiomis dalimis. Arbatą geriau paruošti iš vakaro: 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilkite 3 stiklinėmis verdančio vandens. Uždenkite ir palikite iki ryto. Ryte perkoškite ir truputį pašildykite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Arbatą gerkite mėnesį, po to padarykite 1 mėn. pertrauką ir kursą pakartokite.
- Alternatyvos refliukso simptomams palengvinti (jei pasireiškia, nepaisant gydymo kopūstų sultimis): Pusė arbatinio šaukštelio sodos stiklinėje šilto vandens greitai neutralizuoja rūgštį. Ramunėlių arbata padeda atpalaiduoti virškinimo sistemą. Avižų kisielius ar tirštesnė košė padengia skrandžio ir stemplės sieneles. Bananas, virti burokėliai ar net šiek tiek virtų bulvių padeda „užgesinti“ perteklinę rūgštį. Natūralus medus gali padengti stemplės sieneles, sumažinti dirginimą. Morkų sultys šarmina skrandžio terpę. Linų sėmenų užpilas sudaro gleivėtą masę. Imbieras nedideliais kiekiais gali raminti virškinimą ir mažinti pilvo pūtimą.