Kopūstai - viena populiariausių ir lengviausiai auginamų daržovių pasaulyje, ypač vertinama dėl savo universalumo ir maistinių savybių. Jie puikiai dera net ir sunkesnėje dirvoje, o tinkamai pasirinkus veisles, kopūstų derliumi galima džiaugtis nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia, virta, troškinta ar rauginta, išsaugant didelę dalį naudingų medžiagų.
Norint pasiekti geriausią rezultatą auginant ir naudojant kopūstus, būtina žinoti, kokias veisles rinktis geriausia. Pasak sodo ir daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovės Liucijos Kunigiškytės, šiuolaikinės kopūstų veislės auga nedidelėmis gūželėmis, kad būtų patogu naudoti ir prisidėti prie maisto tausojimo. Ji pabrėžė, kad kopūstų veislės skiriasi pagal ankstyvumą: yra ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos. „Pačios populiariausios yra vidutinio ankstyvumo veislės, kurios tinkamos rauginimui, kurios turi daug cukrų ir yra skanios“, - teigė zaliastotele.lt konsultantė.
Kopūstų įvairovė ir rūšys
Kopūstai (lot. Brassica oleracea) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Lietuvoje auginamos įvairios kopūstų rūšys, įskaitant:
- Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata) - tradiciniai ir populiariausi Lietuvoje, auginami tiek šviežiam vartojimui, tiek rauginimui ir sandėliavimui.
- Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis) - vertinami dėl savo sultingos galvutės, tinkamos maistui.
- Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea var. italica) - viena sveikiausių ir nekaloringiausių daržovių.
- Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera) - išauga mažomis gūžėmis ant stiebo.
- Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes) - išsiskiria virš žemės augančiu sustorėjusiu stiebagumbiu.
- Pekininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis) - dar vadinami salotiniais kopūstais.
- Kininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis) - pritaikomi šviežiam vartojimui ir fermentacijai.
Nors Lietuvoje tradiciškai dominavo baltieji gūžiniai kopūstai, pamažu populiarėja ir kitos atmainos. Kaip teigia vienas daržovių augintojas, "kai pirmą kartą pradėjau auginti kopūstus, rinkausi pagal tai, kas buvo prekybos centre ant sėklų pakelio - be jokios strategijos. Tačiau ilgainiui supratau, kad kiekviena kopūstų rūšis turi labai aiškų tikslą, ir jei nori gero rezultato, turi iš anksto apsispręsti, kam tą kopūstą naudosiu."
Kopūstų auginimo ypatumai ir patarimai
Sėkmingam kopūstų auginimui būtina tinkamai paruošti dirvą ir užtikrinti tinkamą priežiūrą. Kopūstai labai reiklūs drėgmei ir maistinėms medžiagoms. Štai keletas patarimų, kaip užauginti sveikus ir skanius kopūstus:
- Dirva: Visus kopūstus sodinkite į gerai sukultūrintą, giliai išdirbtą, humusingą dirvą. Tinka vietos, kur prieš tai augo mėšlu tręštos daržovės, morkos, svogūnai, burokėliai, agurkai, ankštinės daržovės. Ankstyvosios veislės mėgsta lengvesnės sudėties dirvą. Dirva turėtų būti nerūgšti, optimalus pH 6,5-7,5. Jei dirva rūgštesnė, ji ruošiama iš rudens, įterpiant dolomitmilčių arba kalkių.
- Laistymas: Laistykite pagal orą, bet reguliariai. Karštais periodais laistykite kartą per 2-3 dienas, po 8-10 litrų vienam augalui. Jei dirva sausa, gūžės linkusios sprogti. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių.
- Tręšimas: Kopūstams reikia daug maistinių medžiagų. Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Jei naudojamas mėšlas, mineralinių trąšų kiekis mažinamas. Pirmą kartą tręšiama apkaupiant, įterpiant 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų.
- Purenti ir apkaupti: Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienas arba palaisčius, po stipraus lietaus. Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama, kartojama po 8-10 dienų.
- Vėdinimas ir tarpai: Būtini, ypač jei norite išvengti grybelinių ligų. Atstumai tarp augalų priklauso nuo veislės ir augimo laikotarpio.
- Apsauga nuo kenkėjų ir ligų: Naudokite apsauginius tinklus nuo kopūstinių baltukų. Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai. Svarbu laiku imtis priemonių, kad apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų.
- Sėjomaina: Kopūstai labai sekina dirvą, todėl jokiu būdu nesodinkite jų toje pačioje vietoje kasmet. Rekomenduojama sodinti po 4-5 metų.
- Mulčiavimas: Mulčas - tai ne tik drėgmės saugotojas, bet ir natūrali kliūtis piktžolėms bei apsauga nuo dirvos perkaitimo. Galima naudoti šiaudus, nupjautą žolę ar senus kopūstų lapus.
Ūkininkas V. Juška dalijasi savo patirtimi: "iš pradžių versle buvau žalias ir pirkau tik pigias sėklas, tačiau nesulaukęs norimo rezultato, pradėjau rinktis pagal veisles ir eksperimentuoti. Buvo ir taip, kad, nelaiku užraugę vieną veislę, liko labai nusivylę - „kopūstai buvo kieti kaip karkliukai“."
Sėjos ir daigų auginimo ypatumai
Kopūstų sėklos yra smulkios, o tinkamose sąlygose laikant, išbūna daigios 4-6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3-4 dienų, esant minimaliai temperatūrai nuo 0 iki +5 °C. Optimali temperatūra kopūstinėms daržovėms yra 15-18 °C šilumos.
- Sėklų paruošimas: Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms.
- Sėja daiginimui: Ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio, šildomuose šiltnamiuose - nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele. Sėjama į specialius mišinius arba paruoštą dirvos ir komposto mišinį, pridedant smėlio, durpių, optimalus pH 6,5-6,7. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių.
- Pikavimas: Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių.
- Tręšimas daigų metu: Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą.
Daigų sodinimas ir priežiūra
Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų - 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų - 40-60 centimetrų.
Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare, įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kopūstų veislės pagal ankstyvumą ir paskirtį
Kopūstų veislės skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias, o jų pasirinkimas priklauso nuo planuojamo naudojimo.
Ankstyvosios veislės
Ankstyvieji kopūstai sodinami anksti, todėl veislės ar hibridai turėtų būti atsparūs žyduolių formavimuisi. Jie vartojami švieži, netinkami rauginti ir laikyti. Gūžės neturi trūkinėti, jei ilgiau būna lauke. Jų vegetacijos laikotarpis dažniausiai trunka 50-60 d., kai auginami po priedangomis, ir 60-70 d. - auginant be jų.
- „Minica H“: Ankstyva hibridinė veislė sukurta šiuolaikiniam daržininkui, nes svoris jos yra nuo 1 kg iki 1,5 kg. Ji yra sultinga, lengva, puikiai nusiima lapai. Kopūsto sėklos sėjamos anksti pavasarį, daigai atsparūs šalnoms ir sodinami į nuolatinę vietą gegužės pradžioje.
- „Veronor F1“: Labai ankstyvas hibridas, vegetacijos periodas - 50-53 dienos. Gūžės sveria 1,5-2,0 kilogramo, pasižymi puikia vidine struktūra. Vartojami švieži.
- „Reactor F1“: Labai ankstyvas hibridas, vegetacija - 55-58 dienos. Tinka auginti po priedangomis ir atvirame grunte. Gūžės sveria apie 1,4-1,8 kilogramo.
- „Orion the Hunter F1“: Labai ankstyvas hibridas. Vegetacija 50-55 dienos. Gūžės apvalios, 1,0-1,5 kg svorio, saldaus skonio. Viena iš ankstyviausių veislių rinkoje.
- „Parel H“: Ankstyva hibridinė veislė, derlius imamas praėjus 58-65 dienoms nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, kietos, 1-1,6 kg svorio.
- ‘Ditmarskė’: Tai viena iš ankstyviausių veislių. Gūžės užauga mažesnės, apie 1-1,5 kg, bet prinoksta labai greitai - jau po 60-65 dienų. Labai tinka pavasarinei sėjai.
Vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo veislės
Šios veislės ar hibridai turėtų būti atsparūs aukštesnei temperatūrai, ligoms, kenkėjams, netrūkinėti. Dažnai tinka ankstyvam rauginimui ir trumpesniam sandėliavimui.
- „Bronko F1“: Vegetacija - 82 dienos. Hibridas derlingas, labai atsparus nepalankioms augimo sąlygoms. Gūžės apvalios, kietos, 3-4 kg svorio. Tinka anksti raugti.
- „Beltis F1“: Vasarinis hibridas. Vegetacija - 90 dienų. Gūžės 3,5 kg svorio, šviesiai žalios spalvos, labai vienodos, apvalios. Gerai laikosi iki sausio mėnesio.
- „Flexton F1“: Universalus hibridas, derantis esant įvairioms sąlygoms. Vegetacija trunka apie 85-100 d., apvalių galvų gera vidinė struktūra, sveria 3-7 kg. Galima vartoti šviežius, rauginti vasarą ir rudenį. Laikosi iki sausio.
- „Otorino F1“: Vegetacija - 100 dienų. Tinka perdirbti, rauginti. Gūžės 3-5 kg svorio, puikaus skonio.
- „Quisor F1“: Vegetacija - 100 d., galvos apvalios, sveria 3-4 kilogramus. Salstelėjusio skonio, vartojami švieži ir rauginti. Turi daugiau vitamino C.
- „Tenacity F1“: Vegetacija trunka 95-110 d., gūžės apvalios, sveria 3-6 kilogramus. Tinka raugti ir sandėliuoti iki 3 mėnesių.
- „Gregorian H“: Vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vegetacija trunka 70-75 dienas. Tinka šviežiam naudojimui ir ankstyvam rauginimui. Gūžės apie 3,0-3,5 kg.
- „Ramco H“: Šios veislės kopūstai įspūdingo dydžio, derlius imamas rugpjūčio pabaigoje. Jį galima naudoti rudeninėms salotoms, konservavimui, rauginimui. Jis sveria apie 6-8 kilogramus, turi daug cukrų, todėl puikiai tiks rauginimui.
- Baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai’: Tai vidutinio vėlyvumo veislė, vegetacijos trukmė 165-175 d. Gūžės ovalios, sveria 2,9-3,2 kg. Kopūstai tinka rauginti.
- ‘Brunsviko’: Vidutinio vėlyvumo veislė, su labai tvirtomis ir tankiomis gūžėmis, kurios užauga iki 4 kg. Šią veislę dažnai renkasi tie, kurie raugia kopūstus.
Vėlyvosios veislės rauginimui ir sandėliavimui
Vėlyvosios veislės dažniausiai skirtos rauginti, perdirbti ir laikyti. Jos turi pasižymėti atsparumu ligoms ir kenkėjams, gerai laikytis per žiemą. Pasak sodininkystės ekspertės Ingės Auželienės, rauginimui geriausiai tinka vėlyvieji kopūstai, nes pastarieji yra tinkamiausi ir sandėliuoti žiemą, ir rauginti, kadangi jų galvos būna gana kietos.
Patyrę ūkininkai pabrėžia, kad rauginimui geriausiai tinka vėlyvos rudeninės ir žieminės kopūstų veislės. Šios veislės pasižymi kietomis gūžėmis, kurios rauginimo metu išlieka traškios. Svarbu, kad kopūstai būtų žieminiai, nes ankstyvosios veislės gali būti per minkštos ir nesuteiks norimo rezultato.
Rekomenduojamos vėlyvosios veislės:
- „Taurus F1“: Vegetacija trunka 100-110 dienų. Gūžės apvalios, sveriančios nuo 2,5 iki 6 kg. Atsparios vasaros karščiams, o vėlų rudenį - vidutinėms šalnoms. Vartojami švieži, sandėliuoti galima 2-3 mėnesius.
- „Selma F1“: Vegetacija trunka 110-120 dienų. Gūžės svoris - 3-7 kilogramai. Idealios raugti.
- „Candela F1“: Vidutinio vėlyvumo hibridas, skirtas ilgai laikyti. Vegetacija - apie 120 dienų. Puikiai išsilaiko sandėlyje iki kovo mėnesio.
- „Reaction F1“: Vegetacija trunka apie 118 dienų. Gūžės apvalios, 2-2,5 kg svorio. Puikiai laikosi sandėliuose.
- „Satie F1“: Vegetacija trunka 120-125 dienas. Gūžės apvalios, tankios, 2,5-3 arba 5-6 kg svorio. Lietuviški kopūstai rauginimui ir laikymui iki kovo mėn.
- „Bloctor F1“: Vegetacija trunka 140 dienų. Gūžės apvalios, iki 2,5-3,5 kg svorio. Tinkami vartoti švieži ir ilgai laikyti.
- „Jubilee F1“: Vėlyvas rudeninis hibridas, skirtas rauginti rudenį arba sandėliuoti ir raugti žiemą. Vegetacijos trukmė - 149 dienos. Gūžės labai didelės, puikiausia žaliava rauginti žiemą, nes gūžės puikiai laikosi sandėliuose 4-5 mėnesius.
- „Paradox F1“: Vegetacijos trukmė -141 diena. Naujas labai derlingas hibridas, skirtas ilgam sandėliavimui. Gūžės apvalios, iki 4 kg svorio. Rekomenduojama auginti ir tiems augintojams, kurie kopūstus raugia žiemą.
- „Kronos F1“: Labai derlinga baltagūžių kopūstų, skirtų ilgam laikymui, veislė. Derlius - 140-160 dienų po pasodinimo. Puiki kokybė net ir po labai ilgo laikymo sandėlyje.
- „Cilion H“: Vegetacija apie 150-160 dienų. Vėlyva veislė, galvos tankios, sunkios, sveria 2-3 kg. Skirta ypač ilgai saugoti.
- „Kingston H“: Vėlyvas baltagūžių kopūstų hibridas. Vegetacijos trukmė - 130-150 dienų. Galvos sveria 3-4,5 kg. Skirtas ilgesniam laikymui, rauginimui.
- „Amager“ (arba „Amager 611“): Vėlyva, ypač gerai sandėliuojama veislė. Lapai stori, tamsūs, labai atsparūs ligoms. Nors reikalauja daugiau trąšų, bet užaugusios gūžės būna milžiniškos - 5-6 kg. Unikalus tuo, kad laikant daržovės skonis palaipsniui gerėja.
- „Šlovė 1305“: Gana lengva rasti šio kopūsto sėklų, o rudens sezonu taip pat be problemų galima rasti bet kurioje žemės ūkio mugėje. Galvos vidutinio dydžio (2,5-5 kg), plokščios, apvalios. Veislės skonis yra labai aukštas: daržovės saldžios, sultingos ir traškios.
- „Dovana“: Kopūstų galvutės, kurių vidutinis svoris yra 4-4,5 kg, yra labai sultingos, bet niekada netrūkinėja. Tankios daržovės turi suapvalintą formą ir pieno baltumo lapus. „Dovana“ gali būti laikoma iki kovo neprarandant šviežumo ir vartotojo savybių.
- „Baltarusių“: Geriausia kopūstų rūšis, skirta rauginti ir ilgai laikyti. Esant tam tikroms sąlygoms, kopūstų galvutės gali išlaikyti savo kokybę iki balandžio. Kiekviena daržovė sveria maždaug 3,5 kg.
- „Menza F1“: Šis puikus hibridas nuo seno garsėja dideliu derlingumu, puikia vaisių kokybe ir galimybe ilgai laikyti. Kiekviena kopūsto galva gali sverti iki 9 kg. Veislė priklauso vidutinio ankstyvumo kategorijai, bet tinkama ilgalaikiam laikymui.
- „Maskva vėluoja“: Per 150 dienų kopūstai išauga į didelę kopūstų galvą, sveriančią iki 8 kg. Saldžios ir traškios daržovės nesutrūkinėja.
- „Charkovo žiema“: Vėlyvai sunokstantys kopūstai sunoksta per 170 dienų. Kopūstų galvas sveria iki 3,5 kg.
- „Valentinas f1“: Vėlyvai nokstantis hibridas puikiai tinka auginti. Kultūros auginimo sezonas yra 180 dienų. Per šį laiką subręsta kopūstų galvutės, sveriančios 3-4 kg.
- „Ženeva f1“: Karščiui atsparus, derlingas baltųjų kopūstų hibridas, duoda vaisių, sveriančių 4-5 kg. Sultingi saldžios daržovės lapai yra tankiai išdėstyti.
- „Türkiz“: Veislė atspari įtrūkimams, sausrai ir įvairioms ligoms. Suapvalintos kopūstų galvos yra padengtos tamsiai žaliais lapais. Vos 2-3 kg sveriančios daržovės puikiai laikomos iki naujo vasaros sezono atėjimo.
- Garbanoti savojiniai kopūstai „Verita“: Išaugina įspūdingo dydžio lapus, tinka vasaros salotoms, gali būti įdaromi mėsa, daržovėmis ir kepami. Plotą užima didelį, todėl sodinti reikėtų kas 70 centimetrų.
- Raudongūžiai kopūstai: Puikiai tinka šviežioms salotoms ir troškiniams. ‘Rodoma’ - kompaktiška, labai gražios spalvos veislė, užauganti per apie 90 dienų.
- Žiediniai kopūstai: Labiausiai tinka šaldymui ir konservavimui. ‘Snowball’ - universali, vidutinio ankstyvumo veislė, žiedynai baltutėliai, tankūs, sveria apie 1 kg. ‘Freedom’ - hibridas, atsparus karščiui ir lapų ligoms.
- Briuseliniai kopūstai: Puikūs šaldymui. Populiarios veislės: „Dolores“, „Groninger“, „Long Island“, „Predora“, „Lunet“, „Lauris“, „Peer Gynt“, „Idemar“, „Oliver“.
- Garbanotieji (kale) kopūstai: Neturi gūžės, tai tik lapai, kurie yra labai tvirti, atsparūs šalnoms, gali būti skinami net gruodžio mėnesį. ‘Dwarf Green Curled’ - klasikinis, smulkiai garbanotas tipas. ‘Redbor’ - purpurinis variantas.
- Kininiai kopūstai: Prtaikomi šviežiam vartojimui ir fermentacijai, bet netinka ilgalaikiam laikymui. ‘Granaat’ - viena ankstyviausių veislių, subręsta per 60 dienų. ‘Bilko F1’ - atspari ligoms hibridinė veislė.
- Atranka ir valymas: Perkant kopūstus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jie nebūtų pašalę, nes tada bus minkšti ir neskanūs. Kopūstus nuplauname, nuimame viršutinius žalius lapus ir padedame į šalį. Šie lapai bus naudojami kaip natūralus dangalas rauginimo inde.
- Pjaustymas: Dabar kopūstus reikia supjaustyti, geriausia tai daryti specialia trintuve. Pjaustymas turi didelę reikšmę galutinei produkto kokybei, nes supjaustyti per smulkiai perrūgsta ir būna per minkšti. Optimalus dydis - maždaug 5 mm juostelės.
- Morkų paruošimas: Raugiant kopūstus ekspertai rekomenduoja nepamiršti įdėti šiek tiek morkų, nes jos suteikia saldumo ir pašalina kopūstų kartumą. Tačiau nepadauginkite - kopūstams jos suteiks geltoną atspalvį, jie nebebus tokie balti.
- Spanguolės ir obuoliai: Kopūstų skonį labai pagerina ir viena kita sauja spanguolių, riekelėmis supjaustytas rūgštus antaninių veislės obuolys.
- Druska: Pats svarbiausias komponentas, nuo kurio priklauso galutinio produkto kokybė, yra druska. Jos dedama lygiai 25 g 1 kg kopūstų. Tai būtų valgomas šaukštas be kaupo. SVARBU! Jokiu būdu negalima naudoti joduotos druskos, nes jodas suminkština kopūstus ir jie tampa purūs.
- Prieskoniai: Ant rauginimo indo dugno sudėkite lauro lapų, juodųjų pipirų žirnelių, krapų ir krienų lapų, kurie turi rauginių medžiagų ir kopūstams suteikia traškumo bei labai pagerina jų skonį. Norint, kad kopūstai būtų aštresnio skonio, ant indo dugno galima įmesti čili pipiriukų, česnako arba šviežio imbiero. Dažniausiai kaip prieskonis dedami kmynai ir laurų lapai. 10 kg kopūstų galima įberti apie 5 g kmynų ir keletą laurų lapų.
- Indo paruošimas: Kopūstams raugti tinka bet kokie indai, išskyrus aliumininius ir cinkuotus. Labai tinka ąžuolinės bačkutės, o iš bėdos - ir emaliuotas kibiras ar puodas.
- Kopūstų maišymas su druska: Supjaustytus kopūstus ir morkas sumaišykite dideliame dubenyje su druska ir truputį pamaigykite rankomis.
- Sluoksniavimas inde: Ant rauginimo indo dugno sudėkite likusius žalius kopūstų lapus ir prieskonius. Po truputį sluoksniuojame kopūstus. Dedame 10 cm kopūstų ir juos gerai pamaigant medine grūstuve suslegiame, kad išsiskirtų sultys. Tada dedame kitą sluoksnį, užberiame po saujelę spanguolių ar pjaustyto antaninio obuolio, žiupsnelį kmynų. Taip sluoksniuojame iki indo viršaus, o jį pripildę būtinai paslegiame.
- Slėgimas: Susirandame atitinkamo dydžio lėkštę, gerai prispaudžiame ir ant viršaus paslegiame švariai nuplautu ir nuplikytu akmeniu. Kopūstai turi būti apsemti išsiskyrusio skysčio.
- Rūgimas: Užraugtus kopūstus rekomenduojama 10 dienų laikyti kambario temperatūroje - nuo 18 iki 24 laipsnių, kad jie užrūgtų. Pirmąsias dvi dienas pasirodo putos, kurias reikia nugraibyti ir medine lazdele iki pat dugno subadyti kopūstus, kad išeitų angliarūgštė ir išsiskirtų vandenilis.
- Laikymas: Po dešimties dienų, kai kopūstai įrūgsta, nebeputoja ir skystis tampa skaidrus, indą galima išnešti ir laikyti šaltai - kuo arčiau nulinės temperatūros, tuo geriau. Jeigu neturite tokio šalto rūsio, kopūstus galima perdėti į stiklainius ir laikyti šaldytuve, svarbu, kad jie būtų apsemti skysčio. Jeigu skysčio trūksta, reiktų pasidaryti 2 proc. druskos tirpalą ir užpilti ant viršaus.
Kitos kopūstų rūšys ir jų specifika:
How to Core Cabbage
Kopūstų rauginimas: procesas ir patarimai
Rauginti kopūstai yra ne tik skanus, bet ir sveikas maistas, ypač vertingas šaltuoju metų laiku. Tačiau norint pasiekti geriausią rezultatą, svarbu pasirinkti tinkamas kopūstų veisles rauginimui ir teisingai juos paruošti.
Tinkamų veislių pasirinkimas rauginimui
Rauginimui geriausiai tinka vėlyvos rudeninės ir žieminės kopūstų veislės. Šios veislės pasižymi kietomis gūžėmis, kurios rauginimo metu išlieka traškios. Svarbu, kad kopūstai būtų žieminiai, nes ankstyvosios veislės gali būti per minkštos ir nesuteiks norimo rezultato. Patyręs ūkininkas V. Juška teigia, kad iš pradžių pirkęs pigias sėklas, bet nesulaukęs norimo rezultato, pradėjo rinktis pagal veisles ir eksperimentuoti. Jei nori gero rezultato, turi iš anksto apsispręsti, kam tą kopūstą naudosiu. Pavyzdžiui, rauginimui visiškai netinka ankstyvieji baltagūžiai - jų lapai per ploni, gūžės per minkštos, o skonis po fermentacijos tiesiog blankus.
Rekomenduojamos kopūstų veislės rauginimui:
Žemiau pateikiamas sąrašas veislių, kurios puikiai tinka rauginimui ir ilgalaikiam laikymui, atsižvelgiant į jų savybes ir brandos laiką.
| Veislė / Hibridas | Brandos laikotarpis | Gūžės svoris (kg) | Pagrindinės savybės ir tinkamumas |
|---|---|---|---|
| Ramco H | Vidutinio ankstyvumo | 6-8 | Turi daug cukrų, puikiai tinka rauginimui, rudeninėms salotoms, konservavimui. |
| Baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai’ | Vidutinio vėlyvumo (165-175 d.) | 2.9-3.2 | Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, tinka rauginti. |
| Jubilee F1 | Vėlyvas rudeninis (149 d.) | Labai didelės | Puikiausia žaliava rauginti žiemą, puikiai laikosi sandėliuose 4-5 mėn. Didelis sausųjų medžiagų kiekis. |
| Brunsviko | Vidutinio vėlyvumo | iki 4 | Labai tvirtos ir tankios gūžės, dažnai renkasi rauginimui. |
| Amager (Amager 611) | Vėlyva | 5-6 (arba iki 4 kg 'Amager 611') | Ypač gerai sandėliuojama, skonis gerėja laikant, lapai stori, atsparūs ligoms. |
| Paradox F1 | Vėlyvas (141 d.) | 3-5 (arba iki 4 kg) | Švelnaus skonio, gerai laikosi po ilgesnio laikymo, tinka raugti žiemą. |
| Tenacity F1 | Vidutinio vėlyvumo (95-110 d.) | 3-6 | Saldūs ir ilgai laikosi lauke. Tinka raugti ir sandėliuoti iki 3 mėn. |
| Selma F1 | Vidutinio vėlyvumo (110-120 d.) | 3-7 | Gūžės baltos, trumpu vidiniu kotu, idealiai tinka raugti. |
| Kingston H | Vėlyvas (130-150 d.) | 3-4.5 | Skirtas ilgesniam laikymui, rauginimui. Atsparus trūkinėjimui. |
| Šlovė 1305 | Vidutinio sezono (120-140 d.) | 2.5-5 | Saldus, sultingas, traškus. Atsparus įtrūkimams. |
| Dovana | Vidutinio sezono (120-140 d.) | 4-4.5 | Labai sultingos, netrūkinėja. Puikiai tinka fermentacijai, laikosi iki kovo. |
| Baltarusių | Vidutinio sezono (135 d.) | 3.5 | Geriausia rauginimui ir ilgam laikymui (iki balandžio). |
| Menza F1 | Vidutinio ankstyvumo (110-115 d.) | iki 9 | Ypač didelės, tankios, sultingos, saldžios, traškios. Skirtos ilgalaikiam laikymui ir fermentacijai. |
| Maskva vėluoja | Vėlyvas (150 d.) | iki 8 | Saldžios ir traškios, nesutrūkinėja. Tinka šviežioms, sūdytoms, marinuotoms daržovėms. |
| Charkovo žiema | Vėlyvas (170 d.) | iki 3.5 | Tinka atsargoms žiemai, sveikiems ir skaniems kopūstams. |
| Valentinas f1 | Vėlyvas (180 d.) | 3-4 | Mažos, bet labai sultingos, saldžios ir traškios. Puikiai tinka marinuoti ir rauginti. |
| Ženeva f1 | Vėlyvas | 4-5 | Karščiui atsparus, derlingas, sultingas. Puikiai tinka marinuoti, marinuoti. |
| Türkiz | Vėlyvas (175 d.) | 2-3 | Atspari įtrūkimams, sausrai, ligoms. Nuostabus saldus skonis, sultingumas. |
Kopūstų paruošimas rauginimui
Prieš pradedant rauginti kopūstus, juos reikia tinkamai paruošti. Šis procesas apima kelis svarbius žingsnius:
Raugimo procesas
Mūsų mamos ir močiutės manė, kad kopūstų rauginimui didelės įtakos turi Mėnulio fazė ir šį darbą atlikdavo paskutinę delčios dieną. Nors mokslinių įrodymų šiam teiginiui nėra, daugelis žmonių vis dar tiki šia tradicija.
Kopūstų maistinė vertė ir nauda sveikatai
Kopūstai yra vitaminų ir mineralų lobynas. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, juose yra B1, B2, PP, B3 ir K vitaminų. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau.
Kopūstuose taip pat daug įvairių organinių rūgščių, o sultyse aptikta 16 aminorūgščių. Ląsteliena padeda išvesti iš organizmo cholesterolį. Ypač didelę maistinę vertę turi Briuselio kopūstai, kurie, nors ir mažesni, pasižymi unikaliomis sveikatai naudingomis savybėmis. Jie turi didelį kiekį vitamino C, A, E, B grupės vitaminų, organinių rūgščių, cukrų (gliukozės, fruktozės), mineralinių druskų (kalio, kalcio, geležies), angliavandenių ir baltymų.
Rauginti kopūstai yra ne tik skanus, bet ir labai naudingas maistas. Jie turi daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų, kurios stiprina organizmo imunitetą. Mokslininkai, tyrinėdami maro paplitimą Europoje, nustatė, kad maro banga dažnai aplenkdavo teritorijas, kurių gyventojai augino ir vartojo daug kopūstų ir tai bandoma paaiškinti kopūstų stebuklingomis galiomis. Raugintuose kopūstuose labai sumažėja nitratų ir kitų azoto junginių, nes vystydamiesi mikroorganizmai savo kūno statybai sunaudoja didelius kiekius azoto ir baltymų. Jie gerina medžiagų apykaitą, o juose esanti pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus. Naujausi tyrimai rodo, kad rauginti kopūstai neleidžia vystytis augliams, saugo nuo vėžio.
Kopūstų derliaus nuėmimas ir panaudojimas
Pagal vegetacijos trukmę kopūstai skirstomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvuosius. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų. Kopūstai yra puikus, nekaloringas pasirinkimas sveikai mitybai.
Kopūstai plačiai naudojami maistui: švieži, rauginti, marinuoti, verdami, kepami. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai patiekalų receptų iš kopūstų. Vienas augintojas teigia, kad ilgai galvojo, jog kopūstas - tai tik baltagūžis, bet išbandęs kitų rūšių, suprato, kad kiekviena jų turi savo nišą - tiek virtuvėje, tiek darže. „Vienas puikiai dera su salotomis, kitas tinka raugti ar troškinti, trečias - sandėliuoti. Skiriasi ne tik skonis, bet ir derliaus laikas, atsparumas, priežiūros poreikiai.“