Šiauliuose įgyvendinama išskirtinė ir širdį šildanti iniciatyva, kurios centre - kavinė „Grafaitės svetainė“. Ši įstaiga kartą per savaitę nemokamai maitina miesto Nakvynės namų gyventojus, tapdama ne tik maisto, bet ir vilties bei žmogiškos šilumos šaltiniu tiems, kam labiausiai trūksta palaikymo. Tai daugiau nei tik pietūs - tai galimybė pasijusti visaverčiu bendruomenės nariu ir patirti ypatingą dėmesį.
Iniciatyvos atsiradimas ir veiklos principai
Viešbučio-baro „Grafaitė“ savininkas Laimonas Jurgilas jau antrą mėnesį savo kavinėje, „Grafaitės svetainėje“, kartą per savaitę nemokamai maitina 30 Nakvynės namų gyventojų. Šią gražią iniciatyvą verslininkas pradėjo pasikalbėjęs su Nakvynės namų administracija. Jis teigia sužinojęs, kad „Caritas“ Nakvynės namų neberiame, nes esą nieko nebeturi.
L. Jurgilas pasakoja, kad iš pradžių nemanė remti vien Nakvynės namų, norėjo pagalbą skirti tiems, kam ji labiausiai reikalinga. Tačiau greitai suprato, kad ta pagalba niekam nereikalinga, tiksliau, niekas jos nenori organizuoti. Anot verslininko, Šiauliuose yra daug visuomeninių organizacijų, kurios turėtų savo veiklumą deklaruoti ne tik prieš rinkimus. L. Jurgilas tikina, kad esmė - ne piniguose, tačiau verslininkams patiems ir suorganizuoti, ir suvežioti paramą užima per daug jėgų ir laiko.
Verslininkas pabrėžė, kad labdara bus organizuojama be jokių politinių agitacijų, ir iš to reklamos nesidarys nė vienas esamasis ar būsimasis politikas. Kiek laiko ir kiek žmonių kavinė maitins, L. Jurgilas dar negalėjo pasakyti.
Pietų kelionė ir gyventojų atsiliepimai
Kiekvieną penktadienį, lygiai pusė dviejų, į Nakvynės namų kiemą įsuka maršrutinis mikroautobusas, į kurį sulipa penkiolika žmonių - tiek, kiek yra vietų. Likusieji palaukia antrojo reiso. Ši išvyka yra ne tik maisto gavimas, bet ir didelė pramoga, kaip teigia patys autobusiuko keleiviai. „Žiemą pramoga, - įsiterpia Virginija Denijeva, - vasarą aš iš miško neišeinu: vis uoga, grybas, gėlytės, reikia prisidurti.“
Po neilgos kelionės mikroautobusas sustoja prie kavinės, ir žmonės susirenka į vidų, įsitaiso prie stalų, kas grupėmis, kas atskirai. Padavėjos atneša padėklus su kava, po to - barščius, kotletus su bulvių koše. „Laukiam, kaip karaliai, kol atneš“, - juokauja Žaneta.
Maistas ir jį lydinčios emocijos
Nakvynės namų gyventojai dalijasi savo įspūdžiais ir nuoširdžia padėka:
- Virginija Denijeva, jau ketvirtą kartą važiuojanti pietauti į „Grafaitės svetainę“, sako: „Labai ačiū, tai pirma savininkė, kuri mus taip šelpia.“ Nors ji kažkodėl šventai įsitikinusi, kad užeigos savininkė yra moteris, priduria: „O jeigu vyras, tai tikrai nežinau, didelis ačiū, išgarbinkite nuo visų mūsų - dar niekaip netikėjau, kad taip gali būti.“
- Moteris, apsigyvenusi Nakvynės namuose prieš trejus metus, po to, kai sudegė jos barakas, teigia, kad taip pamaloninta jaučiasi pirmą kartą. Ji susigraudina, bet tęsia: „Mums, kaip tokiems ubagėliams, tik džiaugtis ir džiaugtis, labai skaniai maitina, jau nepalyginsi nė su kuo - ir cepelinus, ir balandėlius didžiausius, dar pasirinkimą duoda - nori šnicelį, nori muštą vištieną.“
- „Kam nesmagu išvažiuoti į tokią kavinė, juk tai - prabanga. Kavinė yra ne visiems įkandama, ten labai gerai duoda, kiekvienam po porciją“, - pritaria jauna mama Žaneta Valčiukaitė.
- Dalė Vasiliauskienė pabrėžia: „Tai labai didelė parama, juk mes, gaunantys pašalpas, skaičiuojame kiekvieną centą, ir tas dešimt litų (tiek kainuotų pietūs) - kiekvienam iš mūsų labai jaučiasi.“
- Jaunas vyras priduria: „Žmonėms su negalia iš viso sunku, o čia - atvažiuoja transportas, atveža į vietą, parveža.“
Žmonės prisipažino manę, kad tokia dovana bus tik prieš šventes, tad labai nustebo, kad pietauti buvo pakviesti ir po švenčių.
| Kavinės pavadinimas | Miestas | Paramos gavėjai | Maitinimo dažnumas | Patiekalų pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|
| „Grafaitės svetainė“ | Šiauliai | Nakvynės namų gyventojai | Kartą per savaitę (penktadieniais) | Barščiai, kotletai su bulvių koše, cepelinai, balandėliai, šnicelis, mušta vištiena |
Pagarba ir žmogiškumas
Prie atskiro staliuko kampe vidutinio amžiaus moteris baigė valgyti. Iš manierų ir laikysenos matyti, kad jos gyvenime būta kur kas geresnių laikų. Juodas švarkelis, po kaklu parišta raudona skarelė. Moteris prisipažįsta, kad važiuodama į kavinę visada pasipuošia, o kaipgi kitaip - tai juk kavinė. Paklausta, kodėl esanti tokia liūdna, moteris nusišypso: nėra lengva imti maistą iš svetimos rankos. Bet yra kaip yra, ir jau kitaip nebūsią, ji jau su viskuo susitaikiusi, o tokia penktadienio išvyka dar leidžia pasijusti žmogumi.
Laimono Jurgilo motyvacija ir sistemos spragos
„Grafaitės svetainės“ savininkas Laimonas Jurgilas sako, kad galėtų pamaitinti ar maistu paremti ir daugiau žmonių, tačiau niekaip neranda, kas padėtų organizuoti labdarą. Verslininkas bandė ieškoti paramos gavėjų ne tik per „Caritą“, bet ir per socialinius darbuotojus, skambino į Socialinės rūpybos skyrių, per pažįstamus paliko savo telefono numerį, tačiau iš niekur jokio skambučio nesulaukė.
„Kaip „Caritas“ gali ką turėti, jei aš prieš šventes negaliu priskambinti pusę dienos - įsijungia faksas“, - pasakojo L. Jurgilas. "Tai kaip man padėti? Eiti su ruporu ir šaukti: visi eikite į „Grafaitę“ pavalgyti?“, - stebėjosi sistema L. Jurgilas.
Pašnekovas tikina, kad verslininkų, norinčių ir galinčių prisidėti prie paramos vargstantiems, atsirastų. Jis pats kreipėsi į taksi firmą, kurios savininkas geranoriškai sutiko teikti paslaugas, skambino į kelias didmenines firmas, kurios atsakė, kad remtų ir prisidėtų be jokių problemų. Tačiau, anot L. Jurgilo, nėra institucijos, kuri paramą koordinuotų ir organizuotų.
L. Jurgilas labdara užsiima ne pirmus metus, iki šiol daugiausiai remdavo vaikus. Tačiau šiuo metu, prisipažįsta kavinės savininkas, vaikai yra pamaitinti, jiems reikalingas kitoks dėmesys. Todėl L. Jurgilas savo lėšomis vasarą organizuoja vaikų namų auklėtiniams ar vaikams su negalia keliones į Klaipėdos delfinariumą, Palangą, pakviečia vaikus išsimaudyti baseine, pažiūrėti filmukus.
Paklaustas, kas skatina verslininką krizės laikais imtis labdaros, L. Jurgilas atsako, kad šiandien dar gali pasidalinti duona ar maisto daviniu su tais, kuriems reikia. „Mes nežinome, kas bus rytoj, gal rytoj ir pačiam teks eiti prie konteinerio...“, - sako verslininkas. Jam tekę matyti ir sutikti įvairiausių žmonių, atsidūrusių įvairiausiose situacijose. „Pažiūrėkime, kiek verslininkų per krizę buvo bankų iššokdinti iš mersedesų, didžiulių pastatų ir arogancijos, kiek yra paslydusių versle, turėję problemų su alkoholiu“, - kalbėjo verslininkas.
Kiti „Grafaitės“ ir „grafaitės“ sąvokų kontekstai
Nors straipsnio dėmesio centre yra „Grafaitės svetainės“ labdaros iniciatyva Šiauliuose, svarbu paminėti ir kitas „Grafaitės“ pavadinimu veikiančias ar su grafaitės sąvoka susijusias veiklas, kurios nepatenka į dienos pietų informacijos rėmus, bet iliustruoja šio žodžio pritaikomumą.
Yra atskiras Viešbutis - baras „Grafaitė“, kuris savo veiklą pradėjo 2015 m. sausio 1 d. Tai, kokia „Grafaitė“ yra dabar, yra šeimos širdies indėlis bei antrieji namai. Tiek baro viduje, tiek „Grafaitės“ kieme rasite erdves, skirtas vaikams, su specialiu meniu, o mėgstamiausias vaikų patiekalas yra kepti varškėčiai su braškių uogiene. Be to, savaitgaliais čia vyksta kokybiški gyvos muzikos renginiai, kuriuose savo koncertus rengia Lietuvos estrados legendos ir kitos populiariausios Pop muzikos grupės bei atlikėjai.
Istoriniame kontekste, grafaitės sąvoka siejama su galinga Pliaterių gimine, iš kurios kilo 1831 m. sukilimo organizatorė ir kapitonė Emilija Pliaterytė. Jos diena, nors ir paženklinta kovomis už laisvę, prabėgdavo kaip tikros grafaitės. Ji laikoma lietuviškąja Žana Dark ir nacionaline didvyre Baltarusijoje. Lazdijų krašte, Vainežerio dvaro parke, pastatyta 2008 m. menininko Evaldo Pauzos skulptūra, skirta grafaitei Emilijai Pliaterytei, simbolizuojančiai drąsą ir pasiaukojimą.
