Rudmėsės (Ruduokės): vertingi receptai žiemai ir patarimai grybautojams

Ruduokės, dar kitaip vadinamos rudmėsėmis, yra vertinamos miško gėrybės, kurias galima paruošti žiemai įvairiais būdais. Lietuvoje rudmėsės pagal maistines ir skonio savybes, paplitimą ir vartojimą lygiuojasi su baravykais! Šis dažnai aptinkamas vertingas grybas nesudėtingai atpažįstamas, todėl prisigrybavus galima nelaukiant prisiruošti įvairių receptų.

Antai rudmėsės (arba kitaip - ruduokės) nuo seno laikomos karaliaus ar bent jau didikų stalo vertu delikatesu. Ir nenuostabu - tai vienas iš nedaugelio grybų, kurį dėl puikios maistinės sudėties šiuolaikiniai mikologai taipogi priskiria pirmai kategorijai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius ruduokių receptus žiemai, įskaitant sūdymą, marinavimą, džiovinimą ir šaldymą. Taip pat pasidalinsime patarimais, kaip atpažinti šiuos grybus ir ką su jais gaminti.

Ruduokės: kas tai per grybas?

Ruduokė, liaudyje dar vadinama ruduoke, priklauso ūmėdinių (Russulaceae) šeimai. Tai vidutinio dydžio grybas su 3-17 cm kepurėle, kurios vidurys įdubęs. Nuo kitų grybų skiriasi pažaliuojančia trama, beišsiskiriančiomis oranžinėmis sultimis, vaisiniu aromatu ir žemišku, vėliau kiek karstelėjusiu skoniu. Rudmėsių galima pradėti ieškoti pušynuose ar eglynuose jau vasaros pabaigoje ir grybauti iki šalnų. Rudmėsė priskiriama pirmai grybų kategorijai, t. y. natūraliai paplitusi visoje Lietuvoje.

Išskiriamos dvi pagrindinės rudmėsių rūšys, priklausomai nuo augimo vietos:

• Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) - valgomas grybas, priklausantis ūmėdinių šeimai. Tai vienas labiausiai vertinamų grybų, išsiskiriantis gelsvai rausva su melsvai žalsvu atspalviu kepurėle su įdubusiu viduriu bei su tamsesnėmis bei šviesesnėmis koncentrinėmis zonomis. Kepurėlė yra 3-12 cm skersmens, mėsinga, jauna paplokščiai iškili, vėliau horizontali, per vidurį įdubusi, užraitytais į vidų kraštais. Augdamas bei sendamas grybas plečiasi ir dažniausiai įgyja plačios taurės pavidalą. Luobelė lygi ir blizganti, drėgnu oru lipni, su tamsiomis ir šviesiomis koncentrinėmis zonomis ir žalsvomis dėmėmis. Spalva įvairuoja nuo ochros geltonumo iki tamsiai oranžinės, senesnių grybų kepurėlės pasidengia žalsvomis dėmėmis. Lakšteliai tankūs, siauri ir šakoti, šiek tiek kotu nuaugę žemyn, oranžiniai kepurėlės atspalvio, paspausti išskiria oranžiškas pažaliuojančias sultis. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-2 cm storio, cilindriškas, pagrindo link truputį siaurėjantis, iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris. Jo paviršius padengtas mažų ir plokščių, šiek tiek tamsesnių duobučių. Koto spalva paprastai šiek tiek šviesesnė negu kepurėlės, kartais nežymiai apaugęs pūkeliais, kurie jam suteikia rausvą atspalvį. Paspaustas taip pat žaliuoja. Trama (mėsa) kieta, koto trapi, sultinga, balta ar gelsva arba oranžinės spalvos, stangri, perlaužta išskiria oranžines aštraus skonio pieniškas sultys, kurios džiūdamos pabąla, galiausiai pažaliuoja. Sporos gelsvos su kreminiu atspalviu. Auga rugpjūčio - spalio mėnesiais tik spygliuočių miškuose arba mišriuose kur dominuoja pušys. Dažnai randamas pamiškėse, ant žvyruotų kalnelių. Sudaro mikorizę su pušimis.
• Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) - 3-12 cm pločio kepurėlė, kuri taip pat būna išgaubta jauno grybo, bet vėliau suplokštėja, bet kraštelis visuomet lieka užsilenęs žemyn. Kepurės spalva atrodo lyg nešvari geltonai oranžinio (ochros) atspalvio, luobelė jei drėgna yra gliti, o sausa - matinė, su žaliomis dėmėmis. Apatinėje pusėje išsidėstę tankūs, siauri, šakoti lakšteliai, pusiau priaugę. Jauno grybo jos yra oranžinės spalvos, vėliau tampa rudai raudonomis. Lakštelius pažeidus išsiskiria oranžinės sultys, virstančios purpurine vyno ir galiausiai nešvariai žalia spalva. Kotas 3-7 cm ilgio ir 1-2 cm storio, cilindriškas. Grybui senstant kietas pilnaviduris kotas ištuštėja ir trupa, jis yra oranžinės-rusvos spalvos ir šiek tiek blyškesnis už kepurėlę. Trama storoka, stangri, morkų arba oranžinės-kreminės spalvos, kurią perpjaunant išsiskiria oranžinės pažaliuojančios sultys. Lyginant su pušynine rudmėse, šioji yra ne tokia mėsinga, šiek tiek smulkesnė ir auga išskirtinai tik eglynuose, mišriuose eglynuose, ypač su ąžuolo priemaiša.

Rudmėsės yra panašios į tos pačios šeimos ir genties grybus - piengrybius. Panašią kepurėlės spalvą turi samaninis (Lactarius helvus), rudasis (Lactarius rufus), maumedyninis (Lactarius porninsis), palvasis (Lactarius thejogalus), švelnusis (Lactarius mitissimus), sultingasis (Lactarius rugatus) piengrybiai. Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) dėl koncentriškų žiedų ir spalvos panašus kepurėlės viršumi į rudmėses, bet šiojo apatinė dalis beveik balta. Rudmėsės dažnai sumaišomos su kitais piengrybiais, dažniausiai su karčiais šiurkščiaviršiais piengrybiais (Lactarius spinosulus), kuris nevalgomas. Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus), dar vadinamas piengrybiu pūkuote, taip pat gali būti raugiamas ir išeina labai skanus patiekalas. Pūkuotės laikomos kelias dienas šaltame vandenyje, kelis kartus nupilant. Galima raugti virtas ir nevirtas. Pats pūkuočių rauginimo receptas toks pat kaip rudmėsių.

Ruduokių maistinė vertė

Grybuose yra puikiai subalansuotas riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekis, todėl juos sveika vartoti. Nustatyta, kad rudmėsėse sausųjų medžiagų proporcijos atitinka apie 66,6 % angliavandenių, 17,2 % baltymų, 4,8 % riebalų, 8,6 % mineralinių medžiagų ir kitų. Jos turtingos vitamino B1, B2, PP, C, A, D, U, fermentų, organinių rūgščių, mineralų (ypač daug P, K, Ca) ir maistinių skaidulų, todėl laikomos dietiniu ir mažai kalorijų turinčiu maistu (maždaug 28 kcal (118kJ) 100 g grybo). Nors grybai kaip vaistiniai preparatai liaudyje nėra naudojami, bet po truputėlį atliekami išsamūs moksliniai tyrimai ir pradedama įžvelgti jų vaistinė nauda.

Grybų paruošimas: bendrieji principai

Surinktus grybus būtina dar tą pačią dieną apdoroti, nes jie greitai genda, o gesdami išskiria sveikatai pavojingų nuodingųjų medžiagų. Taigi parsinešę namo šių miško gėrybių, tuoj pat jas paruoškite. Parsinešusi grybus iš miško, pirmiausia atidžiai juos perrinkite - atrinkite ir išmeskite nevalgomus arba nepažįstamus grybus. Surinktus grybus kuo skubiau apdorokite arba laikykite paskleistus plonu sluoksniu vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, bet ne ilgiau nei 10 val., nes grybai greitai genda.

Valymas: Grybus būtina gerai nuvalyti: pašalinti žemes, prilipusius lapus ir spyglius, nupjauti apatinę koto dalį. Kai kurių rūšių grybų kepurėles (pavyzdžiui, ūmėdžių, kazlėkų) dengia stora luobelė - ją reikia nulupti. Darinėjant senesnius grybus, reikėtų pašalinti kepurėlės apatinę dalį.

Plovimas: Nuvalytus grybus kelis kartus nuplaukite šaltame vandenyje, susmulkinkite ir, jei reikia, apvirkite. Svarbu atkreipti dėmesį, kad baravykų, raudonviršių, voveraičių, rudmėsių, pievagrybių, gudukų ir kelmučių apvirti nereikia. Tačiau būtina apvirti karčiuosius ir nuodingąsias medžiagas kaupiančius valgomuosius grybus: bobausius, grūzdus, paliepes ir kt. Grybus reikėtų virti ne mažiau nei 10 min. Grybai yra išvirę, kai nusėda ant dugno, o vanduo nustoja putoti. Nuodingųjų medžiagų turintys grybai verdami 15-20 min., kartūs - 5-15 min. Nuoviras nupilamas, o grybai perplaunami.

Laikymas: Apdorotus grybus laikykite stikliniuose, mediniuose ar emaliuotuose induose. Laikant grybus metaliniuose induose, gali susidaryti nuodingųjų medžiagų. Apdorotus grybus suvartokite tą pačią, vėliausiai - kitą dieną. Jei ruošiate grybų patiekalą, gaminkite jo tik tiek, kiek reikia vienam kartui.

Ruduokių receptai žiemai

Prisigrybavus rudmėsių, galima pasigaminti ne tik marinuotų, raugintų, sūdytų, džiovintų, bet ir šviežių grybų patiekalų, o malonus, švelnus žemės ir riešutų skonis sužavės ne vieną valgytoją. Negana to, dar papildysite organizmą vitaminais, mineralais, skaidulomis ir kitomis vertingomis medžiagomis.

Ruduokių sūdymas žiemai

Sūdymas - vienas populiariausių būdų paruošti ruduokes žiemai. Sūdyti labiausiai tinkamos rudmėsės. Grybus galima ne tik džiovinti ar šaldyti, bet ir sūdyti. Šis grybų paruošimas žiemai itin patogus, jei šaldymo kamera nėra didelė, bet yra vėsus rūsys ar sandėliukas.

Sūdymas karštuoju būdu

1. Surinktus grybus kruopščiai nuvalykite ir nuplaukite.
2. Grybai 10-15 min. apverdami, nuvarvinami kiaurasamtyje.
3. Dedami 5-6 cm storio sluoksniais į emaliuotą puodą arba medinę statinaitę, kiekvieną sluoksnį apibarstant druska (kilogramui grybų imama 50-80 g druskos), laurų lapeliais ir česnakais.
4. Pripildžius indą, grybai uždengiami dviguba sūriame vandenyje išmirkyta marle, mažesniu už indą dangčiu ir stipriai paslegiami.

Sūdymas šaltuoju būdu

Viskas daroma taip pat, kaip ir sūdant karštuoju būdu, tik grybai neapverdami. Šiuo būdu geriau sūdyti rudmėses, nekarčias ūmėdes. Pirmas būdas yra sūdomi nevirti grybai. Druskos kiekį nustatykite pagal grybų kiekį: druskos imama 5 proc. grybų svorio. Į stiklinį ar emaliuotą indą dėkite nuvalytus grybus sluoksniais: 5 cm grybų sluoksnį apiberkite druska, lauro lapais, česnakais ir norimais prieskoniais, vėl dėkite 5 cm grybų sluoksnį ir apiberkite druska su prieskoniais. Pripildžius indą, grybus uždenkite marle ir prislėkite. Grybus geriausia valgyti po 1,5 mėnesio.

Sūdytų grybų laikymas ir papildomi patarimai

• Sūdyti grybai laikomi rūsyje (6-8 ºC temperatūroje), bet ne ilgiau nei pusmetį.
• Sūdytus grybus prieš vartojimą nuplaukite. Jei grybai sūroki, kurį laiką pamirkykite šaltame vandenyje.
• Galima sūdyti kiekvienos rūšies grybus atskirai arba mišinį.
• Į indo dugną įdėkite ploną sluoksnį krapų - skonis bus pikantiškesnis.
• Jei ant paviršiaus užsidėjo pelėsis, jį reikia nuimti, o indo kraštus nuplauti karštu sūriu vandeniu.
• Sūdant galima dėti kvapniųjų pipirų žirnelius, lauro lapus, kadagio uogas, nuluptas česnako skilteles, garstyčių grūdelius, gvazdikėlius, muskato riešutus.
• Sūdyti grybai visą laiką turi stovėti apsemti sūrymo. Jei skysčio atsirado per mažai, įpilkite virinto sūraus vandens.

Ruduokių rauginimas žiemai

Žanro klasika yra raugintos rudmėsės. Rudmėses galime raugti apvirtas ir be terminio apdorojimo. Rauginimo metu procese dalyvauja pieno rūgšties bakterijos, kurios grybus paverčia geriau suvirškinamais. Taip pat proceso metu pagaminama pieno rūgštis, kuri suteikia grybams malonią rūgštelę ir taip užkonservuoja.

Raugti galima visų rūšių jaunų grybų kepurėles. Nuvalykite ir nuplaukite grybus, pašalinkite kotelius.

Rauginimo receptas su lapais ir prieskoniais

Pieno rūgšties bakterijos, kurios dalyvaus procese, bus ant juodųjų serbentų ir vyšnių lapų. Rauginant rudmėses, grybai, lapai sluoksniuojami su prieskoniais. Prieskoniai - tai juodųjų pipirai žirneliai, gelsvė, česnako skiltelės, krapai. Susluoksniavus grybus su lapais ir prieskoniais ant viršaus uždedami krienų lapai. Daug kas rekomenduoja naudoti skudurėlį, tačiau labai pasiteisino būtent krienų lapai, nes jie tampa rimtu barjeru nereikalingiems mikroorganizmams. Pieno rūgšties bakterijos labiausiai mėgsta 1 procento koncentracijos druskos tirpalą. Tai didelis šaukštas druskos litrui vandens.

Nijolės Narmontaitės rauginimo patarimas:

1. Nuvalius grybus reikia nuplauti ir pasūdžius palikti per naktį.
2. Tada imu molinę puodynę ar didelį stiklainį - dugną iškloju krienų, serbentų, vyšnių lapais, pripjaustau česnako, pabarstau dar druska ir pipirais, pridedu krapų žiedynų.
3. Sluoksnis grybų, sluoksnis lapų, druskos, česnakų. Suslegiu akmeniu, uždengiu marle ir laikau šaltai pusantro mėnesio.

Ruduokių marinavimas žiemai

Marinuoti galima nedideles rudmėsių kepurėles su koteliais. Reikia būtinai pasirinkti sveikus ir tvirtus grybus. Grybų kotelius nupjaukite ir galite juos marinuoti kartu su kepurėlėmis arba atskirai. Kiekviena grybų rūšis turėtų būti marinuojama atskirai, tai yra, nemaišome jų tarpusavyje.

Klasikinis marinavimo receptas

Šis receptas tinka baravykams, lepšiams, raudonikiams, kazlėkams, ruduokėms, kelmučiams, voveraitėms arba pievagrybiams.

1. Paruoškite marinatą. Į 1 l vandens įberkite 30-50 g druskos, įmeskite 4 kvapiuosius, 6 karčiuosius pipirus, 4 laurų lapelius, 4 gvazdikėlius, truputį krapų, petražolių, česnakų. Užvirinkite, įmaišykite 30 g cukraus, įpilkite 180 ml 9 proc. acto.
2. Nuvalytus grybus sumeskite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite 10-15 min.
3. Apvirtus grybus išgriebkite, sudėkite į stiklainius, užpilkite marinatu, pakaitinkite 100 ºC temperatūroje 30-40 min.
4. Grybus marinate virkite maždaug 10-25 minutes. Grybai išvirę laikomi yra tada, kai jie pradeda leistis į dugną, o skystimas pasidaro skaidrus.
5. Grybus atvėsinkite, išdėliokite į puslitrinius arba litrinius stiklainius, užpilkite tuo pačiu atšaldytu marinatu ir uždarykite dangteliais.
6. Tam, kad apsaugoti marinuotus grybus nuo pelėjimo bei rūgimo, jų paviršių užpilkite aliejumi arba avienos riebalais.

Marinuojant savo namų sąlygomis kilogramui šviežių grybų reikia imti pusę stiklinės vandens, vieną šaukštą druskos (30 gramų), maždaug pusę stiklinės 8-9% acto, vieną lauro lapelį, kvapiųjų pipirų, gvazdikėlių, krapų, petražolių, vieną šaukštelį arba 2 cukraus (pagal savo skonį).

Ruduokių džiovinimas žiemai

Džiovinti labiausiai tinkami baravykai, bet jeigu jų turite mažai, džiovinkite raudonviršius, lepšes, kazlėkus, šilbaravykius, kelmučių kepurėles. Skirtingų rūšių grybus patartina džiovinti atskirai. Plauti grybų negalima, nešvarumus ir prilipusias žemes nugramdykite aštriu peiliu.

1. Didesnius ir senesnius grybus supjaustykite maždaug 2 cm storio griežinėliais. Jaunesnius vidutinio dydžio grybus pakanka perpjauti išilgai. Mažiausius džiovinkite nepjaustytus.
2. Jei džiovinsite orkaitėje, suverkite ant medinių iešmelių arba išdėliokite ant grotelių. Iš pradžių nustatykite 40 ºC temperatūrą. Orkaitės dureles laikykite praviras.
3. Džiovintus grybus laikykite sandariuose stikliniuose induose arba natūralaus audinio maišeliuose sausoje vietoje.
4. Prastesnius grybus galite sumalti. Grybų miltelius laikykite sandariame inde ir vartokite kaip prieskonį.

Tinkamai laikomi džiovinti grybai išsaugo aromatą ir maistingąsias savybes kelerius metus. Prieš vartojimą džiovintus grybus nuplaukite ir 2-3 val. pamirkykite šaltame vandenyje. Džiovintų baravykų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.

Ruduokių šaldymas žiemai

Šaldomi tik jauni, stangrūs ir mažai vandeningi grybai: baravykai, raudonviršiai, kelmučiai, įvairūs piengrybiai. Tik šie grybai nepraranda maistinės vertės, o užšaldytos voveraitės apkarsta.

1. Grybai švariai nuvalomi (jokiu būdu neplaunami), įvyniojami į foliją ir dedami į šaldiklį.
2. Galima užšaldyti ir virtus, keptus svieste arba troškintus savo sultyse grybus.

Taip paruoštus grybus -18 °C temperatūroje galima laikyti iki 4 mėnesių. Patyrusi grybautoja V. Mičiulienė, keliaudama po Izraelį, iš litvakų išgirdo, jog voveraites reikia nuvalyti, apkepti, kad išskirtų sultis, atvėsinti ir sudėti į šaldiklį. Išbandžiusi šį šaldymo būdą ji įsitikino, kad taip grybai išlaiko puikų skonį. Šis metodas puikiai tinka ir ruduokėms.

Ruduokių patiekalai: receptai su šviežiais grybais

Prieš vartojimą kažkaip ypatingai rudmėsių ruošti nereikia, užtenka jas švariai nuvalyti arba nuplauti, nupjauti kotelius ir labai gerai nusausinti. Rudmėses galima vartoti šviežias, t. y. keptas arba virtas, kaip ir baravykus ar voveraites. Pasiruošiant klasikinį patiekalą - kepti švieži grybai su svogūnu, sviestu ir česnaku - geriausiai atsiskleidžia rudmėsių aromatinės ir skoninės savybės.

Keptos rudmėsės su grikiais

Grybų ir grikių valgiai per pastaruosius porą šimtų metų buvo gerokai primiršti, ir dabar ne vienam iš mūsų juos tenka atrasti iš naujo. Rudmėsės privaloma tvarka kepamos svieste. Geriausia naudoti lydytą sviestą, kuris nesvyla net stipriai įkaitinus keptuvę - tada rudmėses galima ypač dailiai pagruzdinti, ypač jeigu jas kepsite viena eile.

Sviestas, kuriame kepė rudmėsės, nusidažo oranžine spalva, įgija malonų grybų kvapą ir skonį, tad gali būti naudojamas kaip prieskonis - juo tinka apšlakstyti kad ir tuos pačius biriai virtus grikius. Kitų prieskonių į patiekalą dedama pasirinktinai, o kai kada ir visai nededama. Dažnai pasitenkinama iškeptus grybus pabarsčius rupia druska, ir tai labai saikingai, kad nebūtų "užmuštas" subtilus, salsvas jų skonis. Šiame patiekale turėtų triumfuoti vienas išgrynintas rudmėsių skonis - čia mes susiduriame su tuo atveju, kai sakoma, kad mažiau yra daugiau.

Receptas

1. Rudmėses kruopščiai nuvalykite. Jeigu reikia, jų kepurėles perpjaukite per pusę ir įsitikinkite, kad grybai nesukirmiję.
2. Keptuvėje ištirpinkite ir įkaitinkite sviestą (jeigu naudojate lydytą - stipriai, jeigu paprastą - iki vidutinio karštumo).
3. Viena eile sudėkite rudmėses ir kepkite, kol suminkštės, šiek tiek apskrus ir įgaus skaisčią oranžinę spalvą.
4. Galima sūdyti jau iškeptas ir į lėkštę sudėtas rudmėses, bet man patogiau jas druska pabarstyti kepant: iš pradžių vieną pusę, o apvertus grybus - kitą. Druskos berkite šykščiai, mat rudmėses lengva persūdyti. Jeigu norite, grybus pabarstykite ir grūstais juodaisiais pipirais.
5. Iškepę vieną rudmėsių keptuvę, kepkite kitą ir t.t. - tol, kol iškepsite visas rudmėses.
6. Jeigu nuspręstumėte rudmėses troškinti, ištirpinę sviestą, visus turimus grybus sudėkite į keptuvę. Grybams išleidus sultis, ant vidutinės ugnies, atidengtoje keptuvėje kaitinkite, retkarčiais pamaišydami, kol skystis nugaruos, ir grybai ims kepti geltonai oranžiniame svieste. Baigiant kepti, rudmėses lengvai pasūdykite, jeigu norite, pagardinkite pipirais.
7. Jeigu norite grybų su padažu, įpilkite grietinėlės arba įmaišykite šaukštą kitą grietinės (riebios, kaimiškos arba 40% pirktinės, kad lydytųsi, o ne sukrekėtų į varškę).
8. Keptas rudmėses patiekite su biriai virtais grikiais. Jeigu norite, grikius apšlakstykite sviestu, kuriame kepė grybai (arba grietinėlės/ grietinės padažu).
9. Grikių kruopas geriausia užvirinti ir palikti brinkti dar prieš pradedant ruošti rudmėses - tada, iškepus grybus, jie jau bus tinkami valgyti. Jeigu imsite 1 dalį grikių ir 2 dalis vandens, košė bus minkšta, bet biri. Vandenį sūdykite lengvai, kad grikių sūrumas neužgožtų švelnių rudmėsių skonio.

Keptos rudmėsės su lašiniais ir grietine

Šis receptas, nors originaliai skirtas raudonviršiams, puikiai tinka ir ruduokėms.

Reikės:

• 4-6 ruduokių
• 100 g sviesto
• 100 g lašinių
• druskos pagal skonį
• 1 svogūno
• 2-3 šaukštų grietinės

Gaminimo eiga:

1. Grybus nuvalykite, nuplaukite, supjaustykite juostelėmis ir kepkite svieste.
2. Po kurio laiko suberkite smulkiai pjaustytus lašinius ir svogūnus.
3. Prieš baigdami kepti pasūdykite, įdėkite grietinės, išmaišykite.

Kukuliai su džiovintais grybais (tinka ir su ruduokėmis)

Nors recepte minimi džiovinti baravykai, jis puikiai pritaikomas ir su džiovintomis ruduokėmis.

1. Bulves sutarkuokite ir nusunkite.
2. Tarkius užpilkite verdančiu pienu ir išmaišykite.
3. Grybus susmulkinkite, sumaišykite su tarkiais, įberkite petražolių, druskos.
4. Suformuokite apvalius kukulius ir sudėkite į pasūdytą verdantį vandenį.
5. Virkite 10-15 min.

Grybų pyragas su rudmėsėmis (aktorės Nijolės Narmontaitės patarimai)

Aktorė Nijolė Narmontaitė dalijasi grybų pyrago receptu, kuris puikiai tiks ir su rudmėsėmis.

Gaminimo eiga:

1. Kepa 34 × 20 cm dydžio skardoje. Smulkiai supjaustytus svogūnus, porus, česnakus, grybus ir burokine tarka sutarkuotas morkas apkepina svieste su druska, pipirais, muskatu, salierais, petražolėmis (jei per sausa, įpila truputį aliejaus).
2. Išimtus iš šaldiklio tešlos lakštus palaiko 10-15 min., kad atšiltų.
3. Kiek pakočioja ir 4 lakštais iškloja aliejumi pateptą skardą (turi dengti ir šonus).
4. Sukrečia į ją grybų ir daržovių mišinį.
5. Vieną lakštą pakočiojusi supjausto juostelėmis ir papuošia pyragą. Šakute apspaudžia pyrago kraštus (kad kraštai būtų gražūs).

Patarimai renkant ruduokes

Pušynines rudmėses surasite pušynuose, augančias grupėmis rugpjūčio - spalio mėnesiais. Puikus, kietas, labai skanus grybas, deja, mėgstamas kirminukų. Auga rudmėsės tamsesniuose miškuose. Pušyninės rudmėsės mėgsta senus pušynus, kur tankus lazdynų pomiškis, žemė be žolės ir net be samanų.

V. Mičiulienė, patyrusi grybautoja, teigia, kad jai smagus užsiėmimas grybavimas yra joga, meditacija, atsipalaidavimo būdas. Ji niekada neina į mišką naktį, kai reikia kelią pasišviesti prožektoriumi. Jai patinka išsimiegoti, papusryčiauti ir tada ramiai išeiti rinkti grybų. Jeigu randa tokį grybą, kurio pavadinimo nežino, jo niekada nededa į krepšį. Vietų, kuriose renka grybus, niekada neatskleidžia - jų nežino net jos artimieji. Tačiau kai savo pamėgtose vietose grybų kurį laiką neaptinka, labai nesisieloja. Jos senelė, kuri taip pat buvo užkietėjusi grybautoja, sakydavo, kad tavo grybų niekas kitas nesurinks, o jeigu jų nėra, reikia turėti kantrybės palaukti, kol išdygs, arba dar akyliau dairytis.

tags: #grybau #receptai #ziemai #ruduokes

• Receptai šokoladiniam pyragui su džiovintais vaisiais
• Anties receptai
• Kaip išsirinkti geriausią kalėdinį panettone pyragą
• Meno, skonio ir jaukumo oazė pietų pertraukai
• Atraskite sulos naudą sveikatai ir grožiui