Gydomasis badavimas, arba terapinis badavimas, yra praktika, kai sąmoningai susilaikoma nuo maisto vartojimo tam tikrą laikotarpį, siekiant pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Nors badavimas turi senas tradicijas įvairiose kultūrose ir religijose, šiuolaikinėje visuomenėje jis vis dažniau vertinamas kaip potencialus sveikatinimo būdas. Visuomenėje sklando daug mitų ir baimių, susijusių su badavimu. Mokslas jau įrodė badavimo efektingumą. Gydomasis badavimas pagerina sveikatą, žmonėms išnyksta net ir sunkių ligų simptomai, nes kūnas atsistatinėja, o badas dėl nepritekliaus veda prie išsekimo ir mirties. Tačiau, kaip ir bet kuri intervencija, gydomasis badavimas turi tiek naudos, tiek rizikos, kurias svarbu įvertinti prieš pradedant šią praktiką.
Dauguma žmonių neskiria gydomojo ar valomojo badavimo nuo išsekimo priverstinai badaujant. Iš tiesų yra šiek tiek kitaip: žmogus be maisto gali ištverti keletą mėnesių, o organizmo išsekimas prasideda tuomet, kai visos jame sukauptos atsargos jau būna išsemtos. Atsikratydamas šio balasto, organizmas nenukenčia - valomieji bei gydomieji procesai padeda atgaivinti anksčiau buvusį kūno funkcionalumą. Reguliariai nebadaujant sunku turėti gerą sveikatą. Gamtoje badavimas yra visiškai normalus procesas, pavyzdžiui, apsirgęs šuo nebeėda - jis badauja, kol sveikata pasitaiso.
Istorinės Ištakos ir Kultūrinės Tradicijos
Vienos dienos badavimas yra vienas seniausių ir paprasčiausių būdų ne tik fizinei, bet ir dvasinei būklei pagerinti. Daugeliui vakariečių sąvoka „badavimas“ skamba bauginančiai ir netgi asocijuojasi su savęs žalojimu. Tačiau Rytų šalyse, tokiose kaip Indija, Tailandas ar Kambodža, trumpalaikis badavimas laikomas ligų profilaktika ar net gydymo metodu. Į bado dieną Rytų filosofija ir medicina siūlo žvelgti kaip į tam tikrą ritualą. Laikantis jo patartina atsisakyti visų malonumų. Ne tik kūnui, bet ir protui suteikti visišką ramybę, pabūti gamtoje, vienumoje, atsiriboti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Daugelis Rytų filosofų, vienuolių ir budizmo sekėjų praktikuoja trumpalaikį badavimą kaip kūno ir sielos apvalymo procesą. Pirmąkart pasiryžusiam badauti žmogui gali būti psichologiškai sunku, tačiau kiekvienas vėlesnis kartas suteikia vis daugiau teigiamų potyrių ir priartina žmogų prie šio ritualo esmės.
Šiaurės Amerikos indėnų papročiuose sausas badavimas užimdavo labai svarbią vietą. Jaunuolis būdavo atvedamas į kalno viršūnę ir keturioms paroms paliekamas ten be maisto ir vandens. Visų be išimties Amerikos indėnų genčių vertinimu, badavimas buvo pagrindinė apsivalymo ir sutvirtėjimo priemonė. Badaudavo antikos filosofai Sokratas, Platonas, Seneka, Pitagoras. Gydomojo badavimo taip pat laikėsi Mozė, Jėzus, Buda, Mahometas, Konfucijus, daosis Lao-Tzu.
Hipokratas sakė, kad jei sergantis maitinamas, jo liga taip pat maitinama. Pažiūrėkim į gyvūnijos pasaulį - juk sužeisti ir sergantys gyvūnai neėda. Jie pasislepia ramioje vietoje ir ilsisi, laka tik vandenį. Kai kurie gyvūnai ėda žolę, kai serga. Taip yra todėl, kad žolėje yra kraują valančio chlorofilo. Tą patį susirgę turėtų daryti ir žmonės: ilsėtis lovoje, būti šiltai, tyliai, ramiai ir gerti vandenį. Mes esame vieninteliai gyvūnai, kurie valgo nesvarbu diena ar naktis, sveiki ar sergantys.
Gydomojo Badavimo Rūšys ir Formos
Yra įvairių gydomojo badavimo rūšių, kurios skiriasi trukme, griežtumu ir leidžiamų vartoti produktų pasirinkimu.
-
Periodinis badavimas (intermittent fasting): Tai mitybos strategija, apimanti griežtus maisto vartojimo ir atsisakymo periodus. Yra keletas periodinio badavimo schemų, tokių kaip 16/8 (16 valandų badaujama, 8 valandas valgoma), 5/2 (5 dienas valgoma įprastai, 2 dienas ribojamas kalorijų kiekis) ir kt. „Yra kelios protarpinio badavimo schemos: 12/12, 16/8, 20/4. Pirmas skaičius reiškia, kiek valandų per parą reikia nevalgyti, o antrasis žymi valgymo valandas. Bet kurios schemos atveju organizmas gaus naudos, nes ilgesnis nevalgymo laikotarpis leidžia įsijungti autofagijos mechanizmui - procesui, kai organizmas ima ardyti jame esančius nebetinkamus baltymus, žalingus mikrobus ir senas ląsteles, kad visa tai panaudotų kaip maistą.“ - teigia vaistininkė Asta Budreckienė.
-
Vienos dienos badavimas: Tai badavimas, trunkantis 24 valandas. Badaujant paprastai visiškai atsisakoma maisto, geriama tik paprasto vandens, tačiau tiems, kas nesiryžta tokiam išbandymui, siūloma kitų būdų badauti. „Vienos dienos badavimas yra vienas seniausių ir paprasčiausių būdų ne tik fizinei, bet ir dvasinei būklei pagerinti.“
-
Sausas badavimas: Tai badavimas, kurio metu atsisakoma ne tik maisto, bet ir vandens. Egzistuoja du sauso badavimo būdai: vienas - maksimaliai griežtas, pilnai atsisakant vandens ir bet kokio kontakto su vandeniu, kitas - švelnesnis, kuriuo atsisakoma tik vandens vartojimo geriant, tačiau leidžiamas išorinis kontaktas su vandeniu bet kokiu būdu. „Pernai net išbandžiau sausą badavimą - nesiliečiau prie vandens tris su puse paros.“
-
Badavimas su sultimis: Tai badavimas, kurio metu atsisakoma kieto maisto, o vartojamos tik šviežiai spaustos sultys. „Būtina žinoti, kad teigiamas sulčių terapijos poveikis pasireiškia tik tuomet, kai visiškai atsisakoma kito maisto.“
-
Modifikuotas badavimas: Tai badavimas, kurio metu suvartojamas labai mažas kalorijų kiekis (paprastai 200-500 kcal per dieną), dažniausiai vartojant specialius kokteilius ar maisto pakaitalus.
-
Atsisakymas gyvulinių produktų: Šios dietos patariama laikytis vieną kartą per savaitę mažiausiai 4-5 mėnesius. Visada pasirinkti tą pačią savaitės dieną. Racioną turėtų sudaryti tik augaliniai produktai - jokios mėsos, žuvies, kiaušinių ar pieno produktų. Galima valgyti salotų, troškintų daržovių, vaisių ir uogų. Negalima vartoti jokių padažų, aliejaus, sviesto, riebalų mišinių ir cukraus.
Pasiruošimas Gydomajam Badavimui
Badavimas, kuris trunka daugiau nei tris paras, skirtas žmonėms, kurie yra atsisakę bent jau didžiosios dalies organizmui kenkiančių produktų. Todėl pirmiausiai reikia pakeisti savo mitybos įpročius, ir tik tuomet badauti. „Niekada nebadavusiam žmogui pradėti reikėtų nuo 12, 16, 18 valandų, kad jis suprastų, kaip emociškai reaguoja į tokią situaciją.“ Pasiruošimas badavimui turi trukti ne mažiau kaip parą. Tą dieną verta paversti iškrovos diena ir maitintis tik šviežiomis daržovėmis, kurios gerai valo žarnyną. Prie naujo įpročio vaistininkė rekomenduoja artėti mažais žingsneliais - pradėti nuo pačio mažiausio protarpinio badavimo intervalo, t.y. 12 val. susilaikymo nuo valgymo. Vėliau galima kartą per mėnesį ar per savaitę nevalgyti 24 valandas, tačiau reikia žinoti, kad miegas po vakarienės į jas neįtraukiamas. Kai apsiprasite, didinkite nevalgymo laikotarpį iki 36 valandų kartą per mėnesį. Taigi, norint maksimalių rezultatų ir mažiausiai streso, tai turi būti labai laipsniškas procesas.
Klausykite savo organizmo, ar jūs esate pasiruošę badavimui. Būna, kad nusprendi badauti nuo kokios nors konkrečios datos, susiplanuoji viską, o kai ta diena ateina, tu esi paprasčiausiai alkanas. Tokiu atveju badavimą geriau atidėti, kol pradėsite pastebėti, jog darotės nebe valgūs, jums nebe skanus jūsų valgomas maistas - tai geriausias ir natūraliausias laikas pradėti badavimą. Paprastai badavimui rekomenduojamas laikas, kai keičiasi sezonai. Manoma, kad žmogaus organizmo cirkadiniai ritmai ir tuo pačiu medžiagų apykaitos procesai priklauso nuo paros laiko, tai yra šviesos ir tamsos.
Badavimo Eiga: Svarbiausi Principai ir Patarimai
Egzistuoja skirtingos badavimo mokyklos. Pavyzdžiui, J. Nikolajevas rekomenduodavo kas dieną, ryte ir vakare, siekiant išvengti apsinuodijimo, statyti klizmas. Tuo tarpu P. Bregas badavo be jokių klizmų, nes manė, kad toks išorinis kišimasis į organizmo darbą yra neleistinas. Rekomenduojama laikytis aukso viduriuko: jeigu per pirmąsias porą badavimo dienų neįvyko esminis organizmo išsivalymas, reikėtų padaryti 1-2 klizmas, tačiau ne daugiau. Badavimo dienomis kas pusę valandos išgerkite po gurkšnį šilto švaraus negazuoto vandens. Jūsų vandens paros norma turėtų sudaryti 2-3 litrus. Tai neleis kauptis skandžio sultims ir dėl to jos neišgrauš skrandžio sienelių, kraujas liks skystas, inkstai sugebės greičiau šalinti toksinus. Šiuo periodu nerekomenduojama vartoti jokių vitaminų preparatų.
Kas vyksta organizme badavimo metu? „Trečią-ketvirtą parą sumažėja apetitas - nuo 10 balų iki 2 ar net 1, nes organizmas prisitaiko prie kitokio režimo.“ Svarbu suprasti, kas vyksta žmogaus organizme tuo metu, kai jis badauja. Negaudamas maisto organizmas persitvarko, kad išgyventų badą. Jis stengiasi išsivalyti - aktyviai šalina žalingąsias medžiagas. Nesveiki arba pažeisti audiniai yra „sudeginami“, dėl suintensyvėjusios kraujo apytakos pašalinamos nuodingosios medžiagos, o riebalų sankaupos išnaudojamos energijai gaminti. Trečią parą visiškai praeina bet koks noras valgyti. O nuo septintos-aštuntos paros įsijungia procesai, kai suaktyvėja imuninės sistemos darbas ir organizmas šalina daug patogenų ir parazitų, kurie gyveno pas mus dešimtmečius. Kai organizmas supranta, kad jis negaus maisto, įjungiamas taupymo režimas. Dėl to sumažėja kraujo spaudimas. Natūralu, kad tuomet jaučiamės labiau pasyvūs, neturintys energijos, gali būti silpna, svaigti galva. Tačiau galima padaryti 20-30 pritūpimų ir spaudimas pakils, jūs vėl galėsite normaliai funkcionuoti.
Kiekvieno žmogaus intoksikacija yra skirtingo lygio, todėl badaujant pasireiškia skirtingi efektai: vieniems sunku, kitiems lengva, vieni jaučiasi pavargę, kiti pilni energijos. Sergantiems ir žmonėms su stipriai užnuodytu organizmu pirmosios trys badavimo dienos sunkiausios. Kaip kad priklausomybę nuo narkotikų, taip ir priklausomybę nuo maisto reikia ištverti ir ketvirta bei penkta badavimo dienos pasirodo daug lengvesnės. Šiuos nemalonius pojūčius labai palengvina visų kūno ertmių valymas: žarnyno valymas, burnos skalavimas kokosų aliejumi ir paskui soda, liežuvio valymas liežuvio valikliu, akių plovimas, ausų fito žvakių statymas. Silpnumas, nuovargis, nemalonus pojūtis skrandyje, pabalęs liežuvis rodo, kad badavimas jums ypač reikalingas.
Daosių badavimas šiek tiek skiriasi nuo mums įprasto badavimo, kai geriamas tik vanduo ir tiesiog nieko nevalgome. Badavimas pagal Manteką Čija - tai sistema, į kurią reikia laiko įsigilinti ir suprasti. Trumpai apibūdinus galima pasakyti, jog visą badavimo laikotarpį geriami natūralūs papildai kaip gysločių sėklų luobelės ar vulkaninis molis, kurie suteikia galimybę jaustis sočiam. Šio ląsteles apvalančio badavimo principai tokie: badaujama nuo 5 iki 7 dienų. Meistras sako, jog badaujant tik vandeniu kūnas patiria didelį stresą, nes ląstelės galvoja, jog patiriate badą, kuris veda prie mirties. Tikrasis badavimas prasideda po 3 dienų, todėl efektyviausia pasirinkti 5 ar 7 dienų badavimo schemą.
Protarpinio badavimo patarimai (mano 3 geriausi patarimai 2021 m.) | Jasonas Fungas
Organizmo Pokyčiai ir Nauda Badavimo Metu
Negaudamas užtektinai maisto medžiagų, organizmas atsikrato visko, kas eikvoja jo ribotą energiją. Visi nesveiki audiniai yra pašalinami, o pažeisti - atkuriami. Tokių procesų metu sumažėja fiziniai skausmai, valosi ne tik vidiniai organai, bet ir poodiniai sluoksniai, prakaito liaukos. Teisingas badavimas pašalina nuodus iš organizmo ir sunaikina nesveikas ląsteles - žmogus atjaunėja, pagerėja jo bendra sveikata.
-
Ląstelių atsinaujinimas ir ilgaamžiškumas: Badavimas stimuliuoja ląstelių autofagiją, kai ląstelės atsikrato pažeistų ar disfunkcinių komponentų. Tai gali padėti sulėtinti senėjimo procesus ir sumažinti lėtinių ligų riziką. „Protingas pabadavimas taip pat stimuliuoja ląstelių autofagiją. Naujausi tyrimai rodo, kad protingas kalorijų apribojimas, derinamas su visaverčiu miegu, ypač gerai išvalo galvos smegenų ląsteles.“ Anot prof. A. Skurvydo, organizmo ląstelėse mažėja oksidacinis stresas, todėl ilgėja ląstelių gyvenimo trukmė. Beje, sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, organizme padidėja šiluminio šoko baltymas, stimuliuojantis ląstelių kvėpavimo savybes. Kaip žinia, jeigu ląstelė gerai kvėpuoja, ji gyvena ilgiau, apsisaugo nuo vėžio, oksidacinio streso.
-
Svorio metimas ir visceralinių riebalų mažinimas: Badavimas gali padėti sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, o tai gali lemti svorio mažėjimą. „Mokslininkai išvadino, kad svoris mažėja dėl su maisto suvartojamos energijos nepritekliaus. Trūkstama energija pasiimama iš sukauptų rezervų, tai yra riebalinio audinio.“ „Mokslininkai nustatė, kad protingas kalorijų apribojimas iš mūsų kūno labai gerai iškrapšto vidinius, dar vadinamus visceraliniais, riebalus.“
-
Poveikis insulino gamybai ir diabeto rizikai: Nustatyta, kad ribojant su maistu gaunamą energiją, neuronai aktyviau reaguoja į stresą. Kadangi ribojant maistą sumažinama insulino gamyba, tai sumažėja cukrinio diabeto tikimybė, o smegenų veikla tampa aktyvesnė. „Įrodyta, kad protingai badaujant padidėja mūsų pagrindinių kūno organų atsparumas insulinui, jie geriau įsisavina gliukozę, sumažėja tikimybė, kad organizmas nutuks“, - kalba prof. A. Skurvydas.
-
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: Protingai badaujant, kraujyje sumažėja trigliceridų, mažo tankio cholesterolio (blogojo riebalo), padidėja didelio tankio cholesterolio (gerojo riebalo), susinormalizuoja kraujospūdis, jei yra padidėjęs, sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
-
Poveikis smegenų veiklai: Badavimas stimuliuoja ir naujų kontaktų galvos smegenyse per sinapses susidarymą. Sinapsės tampa plastiškesnės, tad pagerėja kognityvinės ir motorinės funkcijos, dėmesio koncentravimas, mokymosi galimybės. Atlikus tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis nustatyta, kad trumpalaikis badavimas padeda apsaugoti širdį, kraujotakos sistemą ir smegenis nuo daugelio su senėjimo procesais susijusių ligų. Badavimo metu pas gyvūnus gerėjo atmintis ir 30% padidėjo bendras neuronų kiekis smegenyse.
-
Poveikis onkologinėms ligoms: Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad periodinis badavimas padeda kovoti su vėžiu. Žmonėms, kurie gydomi chemoterapija, periodinis badavimas sumažina ne tik emocinį stresą, bet ir chemoterapijos žalą organizmui. „Tai nereiškia, kad visai panaikinsime vėžio riziką, tačiau tikrai sumažinsime vėžinių ląstelių augimą.“
-
Uždegiminių procesų mažinimas: „Kai ima kauptis visceraliniai riebalai, organizme prasideda uždegiminiai procesai (juos rodo C-reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracijos padidėjimas). Tai yra didžiulė rykštė - uždegiminiai procesai neleidžia ląstelėms ilgai gyventi ir sukelia daugybę lėtinių ligų, manoma, net apie 40“, - portalui LRT.lt komentuoja prof. A. Skurvydas.
-
Emocinė ir dvasinė nauda: Badavimas labai tinka žmonėms, kurie patiria daug streso, nes ramina ir sureguliuoja hormonų apykaitą, sudaro galimybę geriau save pajausti ir pabūti su savimi, atkreipti dėmesį į kūno reakcijas, į mintis. Labai nurimsta protas, todėl jau nuo ketvirtos-penktos paros labai lengva sutelkti dėmesį į veiklą, kuria užsiimame. Kūnas tampa lengvas ir ramus. Badaujant stiprėja valia, o kai valia stipri, ir gyvenimas sėkmingesnis.
XX a. pradžioje svorių kilnotojas Gilmanas Low iš Bostono paprastai pakeldavo 226 kg 20 kartų per 15 sekundžių ir 408 kg du kartus per 20 sekundžių. Septintą badavimo dieną jis pakėlė 454 kg svorį 22 kartus per 19 sekundžių. Visa tai stebėjo nustebę gydytojai. Ši istorija nepanaši į išsekimą, silpnumą ar mirtį dėl badavimo.
Gydomojo Badavimo Rizikos ir Kam Jis Nerekomenduojamas
Nors gydomasis badavimas gali turėti teigiamos įtakos sveikatai, jis taip pat gali būti susijęs su tam tikra rizika. Jūs niekuomet nesusimąstėte, kodėl visi gydomojo badavimo kūrėjai yra vyrai? O štai moterų-gydytojų, propaguojančių badavimo „priesakus“, praktiškai nėra. Priežastis greičiausiai yra ta, kad moters organizmui ilgalaikis susilaikymas nuo maisto yra žalingesnis nei vyro organizmui. Esant riebalinio audinio deficitui (mažiau nei 15 procentų kūno masės) nustoja gaminęsi moteriški hormonai ir dingsta menstruacijos. Visa tai gali sukelti laikiną, o kartais ir visišką nevaisingumą. Žinoma, jeigu jūs rimtai sergate ir jokios kitos priemonės jums nepadeda, badaukite. Tačiau pasistenkite neperžengti pavojingos ribos.
Llgai badaujant liežuvis taip pat tampa rožinis, bet tai dar nereiškia, kad jūs pilnai apsivalėte. Geriau rinkitės 5-7 dienų badavimus kas pusmetį - bus ir kūnui lengviau, ir emociškai. Per ilgai badaujant apsunkinama mūsų nervinė sistema, todėl reikėtų neperlenkti lazdos. Be išmanančio žmogaus priežiūros rekomenduojama badauti ne ilgiau kaip 10 dienų. Prof. A. Skurvydas įspėja, kad „per ilgai trunkantis chroniškas kalorijų apribojimas gali turėti neigiamų pasekmių: padidinti anemiją, sumažinti raumenų masę, gali pradėti reikštis sarkopenija (raumenų masės ir jėgos sumažėjimas), atsirasti neurologinių sutrikimų, apatinių galūnių ištinimas, vadinamas edema, galvos svaigimas, irzlumas, letargija, depresija ir kt.“
Kitos rizikos apima:
- Nepakankama mityba: Jei badavimas trunka per ilgai arba nėra tinkamai suplanuotas, gali atsirasti maistinių medžiagų trūkumas.
- Dehidratacija: Ypač svarbu gerti pakankamai vandens badavimo metu, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Raumenų masės praradimas: Ilgalaikis badavimas gali lemti raumenų masės praradimą.
- Šalutinis poveikis: Kai kurie žmonės badavimo metu gali patirti šalutinį poveikį, tokį kaip galvos skausmas, nuovargis, irzlumas, vidurių užkietėjimas ar pykinimas. Natūralu, kad kartu su alkio jausmu gali būti jaučiamas ir svaigulys, kartais pykinimas, tačiau šie nemalonūs požymiai dažniausiai kankina pradedančiuosius.
- Valgymo sutrikimai: Badavimas gali paskatinti valgymo sutrikimus, ypač tiems žmonėms, kurie yra linkę į tokius sutrikimus. „Su mityba susiję apribojimai, nuolatinis galvojimas apie savo kūno svorį kelia įtampą, neigiamą savęs vertinimą, be to, paauglystės metais mitybos apribojimai gali turėti neigiamų fiziologinių bei psichologinių pasekmių, vedančių į valgymo sutrikimus“, - atkreipia dėmesį Asta Budreckienė.
- Metabolizmo sulėtėjimas: Laikantis griežtos dietos, skrupulingai skaičiuojant kalorijas svoris, aišku, krenta. Tačiau tai ne pats geriausias būdas atsikratyti antsvorio. Mat staigų svorio kritimą organizmas priima kaip pavojaus signalą ir sulėtina medžiagų apykaitą, t.y. prisitaiko prie mažesnio maisto kiekio. Vadinasi, kai tik grįšite prie įprastos mitybos, svarstyklių rodyklė vėl šoktels aukštyn.
- Celiulitas: Pagal vieną iš naujausių teorijų, aiškinančių celiulito atsiradimą, „apelsino žievelės“ oda atsiranda po aktyvaus lieknėjimo stadijos, kai jūs iš naujo priaugate svorio. Tuomet riebalai nebeturi galimybės pasiskirstyti tolygiai ir dėl to sudaro savotiškus gumbelius.
- Ankstyvieji žarnyno navikai: MIT mokslininkų atliktas tyrimas su pelėmis parodė, kad badavimas skatina žarnyno kamieninių ląstelių regeneraciją, tačiau taip pat gali padidinti ankstyvųjų žarnyno navikų riziką esant tam tikroms mutacijoms.
Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė aiškina, kad protarpinio badavimo tikrai negali laikytis visi. Būtina atsakingai įvertinti įvairias grėsmes, sveikatos būklę, amžių ir panašiai. Joks protarpinio badavimo modelis griežtai nerekomenduojamas vaikams, paaugliams, nėščiosioms, žindančioms, senjorams, cukrinį diabetą gydantiems insulinu, sergantiems onkologinėmis ligomis ir turintiems valgymo sutrikimų bei mitybos nepakankamumo riziką. „Jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5, taikyti protarpinio badavimo nereikėtų.“ „Išsekę žmonės tikrai neturėtų badauti.“
Teisingas Išėjimas iš Badavimo ir Receptai
Perėjimas iš badavimo į įprastą mitybą turėtų užimti tiek pat laiko, kaip ir pats badavimas. Jeigu nieko nevalgėte 3 dienas, tai ir jūsų sugrįžimas prie normalios mitybos turėtų užtrukti tiek pat. Badavote tik vieną dieną - kitą dieną pasilaikykite dietos. Po badavimo nepulkite prie nesveiko maisto, maitinkitės gerai subalansuota dieta. Po 5-10 dienų badavimo reikėtų ypač daug dėmesio skirti išėjimui iš badavimo. Pirmą dieną geriamos skiestos obuolių sultys, antrą valgomi vaisiai ir tik trečią dieną po badavimo pradedama valgyti subalansuotą, bet įvairų maistą.
Bregas, pereidamas prie normalios mitybos, valgydavo virtus pomidorus. Rūgščios, tačiau virtos daržovės stimuliuoja vidinių liaukų sekreciją, padeda skrandžio-žarnyno traktui įsijungti į darbą. Toliau galite gerti vandeniu skiestas daržovių sultis, valgyti virtus kopūstus ir, galiausiai, įžymiąsias „šluotos“ salotas - tarkuotus kopūstus ir morkas su citrinų sultimis ir lašu augalinio aliejaus. Pereiti iš badavimo į normalią mitybą galima ir „rusišku“ būdu - valgant avižinę košę arba avižinį kisielių.
Avižinio kisieliaus receptas:
- 1 stiklinę avižinių dribsnių užpilkite 3 stiklinėmis vandens.
- Įdėkite 1 arbatinį šaukštelį mielių.
- Po 12 valandų, kai masė išbrinks, ją pertrinkite ir užvirkite.
Šį kisielių galima valgyti ir šaltą, ir šiltą, su daržovėmis arba uogiene. Šis gydomasis ir valantis organizmą patiekalas, sugebantis pašalinti iš organizmo netgi radionuklidus, puikiai tinka ir iškrovos dienoms. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako: „atsistoti nuo stalo jaučiant, kad dar keletą kąsnių galėčiau suvalgyti, yra naudinga.“
„Pasibaigus protarpiniam badavimui, nepersivalgykite. Badavimo ekspertai vis dažniau pataria pirmiausia suvalgyti ko nors riebaus, pavyzdžiui, gabalėlį avokado, šaukštelį lydyto sviesto, kad nebūtų staigaus insulino šuolio ir neįsisiautėtų apetitas.“
Šiuolaikiniai Tyrimai ir Specialistų Nuomonės
„Badavimas ar pasninkavimas iki šiol bent jau iš dalies įvairiose visuomenės grupėse išlikusi sena religinė praktika“, - apie galimas protarpinio badavimo ištakas pasakoti pradeda gydytoja dietologė. Daug metų badas buvo taikomas ir gydymo procese: jį skirdavo įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tačiau šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje, atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, bado dietos kaip sudėtinės gydymo dalies atsisakoma, nes užsitęsęs badas tik pablogina ligų eigą, didina komplikacijų ir mirties riziką. „Gydytoja dietologė, nei pati užsiimčiau tokiu badavimu, nei savo pacientams rekomenduočiau ilgą laiką badauti.“
Prof. A. Skurvydas teigia, kad „mokslininkai nustatė, kad protingas kalorijų apribojimas iš mūsų kūno labai gerai iškrapšto vidinius, dar vadinamus visceraliniais, riebalus.“Jis pristato dvi veiksmingas programas, trunkančias keturis mėnesius. Pirmoji - 5/2 principas:
- Pirmas mėnuo: Kartą per savaitę su maistu suvartojamų kalorijų kiekį apribojame iki 1000 kcal.
- Antras mėnuo: 1000 kcal vartojama du kartus per savaitę.
- Trečias mėnuo: Dvi dienas per savaitę suvartojamų kalorijų kiekį reikėtų sumažinti iki 750 kcal.
- Ketvirtas mėnuo: Du kartus per savaitę valgoma po 500 kcal.
„Per keturis mėnesius protingo badavimo organizmas gaus fantastišką naudą, tik labai svarbu po šios programos vėl grįžti į įprastą valgymo ritmą. Kol kas negalima pasakyti, kas būtų badaujant ilgiau nei 4 mėnesius - tam trūksta tyrimų“, - pažymi prof. A. Skurvydas.Antrasis badavimo būdas, kurio veiksmingumą 2019 m. publikacijoje aprašė mokslininkai M. P. Mattsonas ir T. Antonucci:
- Pirmas mėnuo: 5 kartus per savaitę valgymo langas laipsniškai apribojamas iki 10 valandų.
- Antras mėnuo: 5 kartus per savaitę valgymo langas sutrumpėja iki 8 valandų.
- Trečias mėnuo: Valgymo langas sutrumpėja iki 6 valandų.
- Ketvirtas mėnuo: Valgoma 6 valandas per dieną, 7 kartus per savaitę.
Valgymo valandas galima koreguoti pagal save, tačiau kuo anksčiau užbaigiamas paskutinis dienos valgymas, tuo, anot mokslininkų, kūno sveikatai bus geriau. Nors internete netrūksta informacijos šaltinių, kuriuose teigiama, kad laikantis protarpinio badavimo svoris kris net tuo atveju, jei valgymo valandomis skanausite, ką tik panorėję, prof. A. Skurvydas pabrėžia, kad be protingo kalorijų apribojimo norimų rezultatų pasiekti nepavyks. Taip pat nereikėtų pamiršti protingo fizinio aktyvumo. „Protingas pabadavimas, derinamas su Viduržemio jūros dieta ir fiziniu aktyvumu, yra fantastiškas būdas per 4 mėnesius atnaujinti savo kūną.“
Medikų ir Dietologų Požiūris
Vyresnės kartos žmonės, o kartais ir medikai, į badavimą vis dar žiūri gana skeptiškai - galbūt dėl skaudžių praeities prisiminimų apie nepriteklių. Tačiau vis daugiau šiuolaikinių specialistų gydomąjį badavimą laiko veiksmingu būdu padėti organizmui išsivalyti ir netgi įveikti tam tikrus negalavimus. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina gydomojo badavimo naudą gydant kai kurias ligas. Vokietijoje, JAV ir kitur veikia specializuotos gydymo badu klinikos.
Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė „kaprizo“ dietas apibūdina kaip naujoviškas, populiarias, madingas, nestandartines. „Manoma, kad žmogaus organizmo cirkadiniai rimtai ir tuo pačiu medžiagų apykaitos procesai priklauso nuo paros laiko, tai yra šviesos ir tamsos.“ Ji sako, kad valgymas tamsiu paros laiku siejamas su atsparumu insulinui, uždegiminių procesų aktyvumu, mikrobiotos sutrikdymu, labiau išreikštu alkiu. „Dauguma eksperimentinių tyrimų, skirtų daugiau sužinoti apie protarpinio badavimo naudą ar žalą žmogaus organizmui, atliekami su gyvūnais, todėl jų rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikyti žmonėms.“ „Tyrimai su gyvūnais patvirtina hipotezę, kad protarpinis badavimas ir maisto vartojimo ribojimas tamsiu paros laiku teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus ir mažina lėtinių ligų: širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką. Tačiau tokios išvados kol kas negali būti teigiamos kalbant apie žmones, nes tyrimų su žmonėmis nepakanka.“
Pasak dietologės, protarpinio badavimo dieta nėra efektyvesnė nei klasikinė subalansuota mažo kaloringumo dieta, kurioje nėra perteklinių valgymo laiko ar maisto produktų vartojimo taisyklių. Ji prieš imantis bet kokių mitybos pokyčių rekomenduoja pasitarti su gydytoju dietologu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dieta neturėtų suktis vien apie maistą, bet ir apie patį gyvenimo būdą, todėl rekomenduoja reguliarų fizinį krūvį, subalansuoti aktyvų ir pasyvų poilsį, atsisakyti žalingų įpročių.