Įdomūs faktai apie kopūstus: nuo akmens amžiaus iki šiuolaikinės virtuvės

Kopūstai - viena seniausiai auginamų daržovių. Jie buvo žinomi jau akmens amžiuje. Jais maistui ir gydymui naudojosi egiptiečiai, romėnai ir graikai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kopūstai atkeliavo į Europą, kokią naudą jie teikia sveikatai ir kokie įdomūs faktai yra susiję su šia daržove.

Kopūstų įvairovė

Kopūstų istorija ir kelias į Europą

Manoma, kad kopūstus žmonės auginę jau akmens amžiaus pabaigoje. Jie kilę iš laukinės kopūstų veislės, kuri dar tebeauga europinėje Atlanto pakrantėje. Maistui vartoti ne tik lapai, bet ir sėklos, kaip maisto pagardas. Jau XV-X amžiuje prieš Kristų kopūstai buvo plačiai auginami Senovės Egipte. Jau senovės graikai teigė, kad kopūstas yra vaistas nuo daugelio ligų. Jis vartotas ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas nuo nemigos, malšinantis galvos skausmus, gydantis opas ir kurtumą, virškinimo sutrikimus. Kopūstus vertino ir romėnai. Garsus romėnų rašytojas ir mokslininkas Plinijus, gyvenęs I a., parašęs 37 tomų veikalą „Gamtos istorija“, didžiuojasi, kad romėnai labiau nei graikai vertina kopūstus.

Yra kelios teorijos, kaip kopūstai atkeliavo į Europą. Viena jų teigia, kad kopūstus į Europą atvežė keltai, kurie juos augino dar prieš romėnų užkariavimą. Kita teorija sieja kopūstų atsiradimą Europoje su vokiečiais. Teigiama, kad kopūstai į mūsų žemes atkeliavo su vokiečiais. Prūsai iš pradžių stebėjosi, kad atėjūnai valgo žolę. Vis dėlto senieji baltai greitai suprato, kad kareivis, gebantis prasimaitinti žole ne tik vasarą, bet ir žiemą, gali toli žygiuoti. Kai kurie kulinarijos istorikai mano, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė nuo maisto nepritekliaus ir ligų gynėsi būtent kopūstais. Ankstyvaisiais viduramžiais juos gausiai augino vienuoliai, net visi daržovių laukai buvo vadinti bendriniu kopūstdaržio vardu. XII a. kopūstai atkeliavo į Rusiją ir manoma, kad čia jie ir pradėti rauginti panašiai kaip ir šiais laikais ir tapę vienu iš jų nacionalinių patiekalų.

Senovės graikai ir romėnai augino ne daugiau kaip keliolika kopūstų veislių. Devynioliktame amžiuje jų jau buvo apie trisdešimt, o dabar jau daugiau nei šimtas.

Auginkite KOPŪSTUS kaip profesionalas: nuo sėklos iki derliaus nuėmimo

Kopūstų nauda sveikatai

Kopūstai - tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose gausu vitaminų A, C, K, B grupės vitaminų, taip pat folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo ir kitų mikroelementų. Kopūstuose yra 16 aminorūgščių, reikalingų baltymams sudaryti, 3,66 proc. angliavandenių, gerinančių virškinimą fermentų.

  • Stiprina imunitetą. Dėl didelio vitamino C kiekio kopūstai padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo ligų. 100 g žalių kopūstų patenkina daugiau nei 60 % suaugusio žmogaus paros poreikio vitaminu C.
  • Gerina virškinimą. Kopūstuose esanti ląsteliena stimuliuoja virškinimą, gerina žarnyno darbą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
  • Mažina cholesterolio kiekį. Kopūstuose esanti ląsteliena šalina iš organizmo cholesterolį ir stabdo aterosklerozės vystymąsi.
  • Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kadangi kopūstuose mažai angliavandenių, juos be baimės gali valgyti sergantieji cukriniu diabetu.
  • Pašalina skysčius iš organizmo. Mineralinės druskos, ypač kalis, kurių gausu šiose daržovėse, iš organizmo pašalina susikaupusius nereikalingus skysčius.
  • Padeda gydyti įvairias ligas. Kopūstų sultys yra skiriamos gastritams, atsiradusioms skrandyje bei dvylikapirštėje opoms gydyti, kai sergama kolitu, kepenų ligomis ar net tuberkulioze (sumaišytos su medumi). Kopūstų sėklų nuoviru galima palengvinti gyvenimą sergantiesiems podagra, tiems, kuriuos kamuoja sąnarių skausmai, taip pat toks nuoviras gali būti naudojamas kaip diuretikas.

Į mokslinę mediciną kopūstai buvo įtraukti po atradimo, nuo opų veiksnio, vadinamo vitaminu U. Lapų sultys rekomenduojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, gastritui ir kolitui gydyti. Švieži kopūstų lapai padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį. Kopūstų sultys liaudies medicinoje naudojamos kaip antimikrobinė ir priešuždegiminė priemonė. Kopūstų sultys yra ir kosmetikos gaminys.

Kopūstų nauda sveikatai infografika

Rauginti kopūstai: lietuviška tradicija ir supermaistas

J. Sabaitienė teigia, kad rauginti kopūstai lietuvių mėgstami ir namuose buvo raugiami nuo seno. Rauginti kopūstai lietuvių taip vertinami ne veltui - jie itin maistingi, juose gausu įvairiausių organizmui naudingų medžiagų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pasibaigus šventėms pirkėjai renkasi daugiau lengvo maisto, o raugintų kopūstų bei jų sulčių pardavimai stipriai išauga. Raugintuose kopūstuose kopūstai sveikesni nei švieži. Naudingos raugintų kopūstų savybės išsilaiko apie 10 mėnesių, todėl juos galite valgyti beveik visus metus.

Fermentacija - rauginimo paslaptis

Kopūstų rauginimas - pakankamai ilgas, tačiau nesudėtingas procesas. Paprastai kopūstams užraugti reikalingos 3-4 savaitės. Tiesa, raugintus kopūstus galima valgyti kiekviename rauginimo proceso etape, todėl nėra minimalaus ar maksimalaus fermentacijos laiko. Druska yra pagrindinis ingredientas, gaminant raugintus kopūstus, kurios funkcija - ištraukti kopūstuose esantį vandenį ir skatinti fermentacijos procesą. Raugintuose kopūstuose yra pieno rūgšties, dėl kurios žarnyne išlieka naudingos bakterijos.

Raugintų kopūstų maistinė vertė

Raugintuose kopūstuose slypi daugybė vertingų maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam organizmo funkcionavimui. 100 gramų raugintų kopūstų tėra vos 19 kalorijų, tačiau juose slypi visa šūsnis vitaminų: vitamino C - itin svarbaus imuniteto stiprinimui, vitaminų B6, K1 bei K2, atliekančių svarbų vaidmenį kaulų augimo procese. Suvalgius 300 g raugintų kopūstų žmogaus organizmas gauna vitamino C normą, tai atstoja 200 g mandarinų ar 0,5 kg morkų. Juose taip pat gausu B grupės vitaminų bei pieno bakterijų, kurios labai naudingos virškinamajam traktui bei imuninei sistemai. Ypatingai daug vitamino B12, kuris būtinas žmogui kiekvieną dieną. Šis vitaminas aktyvina smegenų veiklą, pagerina nuotaiką, padidina atsparumą stresams, sustiprina nervų sistemą, turi įtakos kraujodarai ir kaulų bei raumenų audiniams. Juose yra vitamino B3, kuris labai svarbus organizmo ląstelėms, ir B5, naudingo bei reikalingo plaukams ir nagams. Be to, raugintuose kopūstuose labai daug vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą ir stimuliuojančio hormonų gamybą. Yra ir kalio, magnio, cinko bei kitų svarbių elementų. Raugintuose kopūstuose gausu natrio. Rauginti kopūstai laikomi labai sveiku produktu, ypač šaltuoju metų laiku, nes stiprina imunitetą. Gydytojai rekomenduoja raugintus kopūstus valgyti visiems, kurie neturi sveikatos kontraindikacijų. Šis produktas gali ne tik padidinti organizmo atsparumą įvairioms ligoms, bet ir sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Raugintų kopūstų gaminimo būdas

Visgi dalis iš mūsų raugintų kopūstų privengia dėl paprastos priežasties - juos pasigaminti patiems, regis, reikia išugdytų įgūdžių virtuvėje. J. Sabaitienė sako, kad ko gero, dažniausiai raugintas daržoves įsivaizduojame kaip garnyrą prie mėsos patiekalų, tačiau tiek raugintus kopūstus, tiek azijietišką jų versiją - kimčius, maisto gamyboje galima panaudoti kur kas plačiau.

  1. Nuėmus gūžių viršutinius lapus išpjaukite kopūsto kotus.
  2. Kopūstus plonai supjaustykite, o morkas sutarkuokite su tarka.
  3. Tarpusavyje sumaišykite kopūstus, morkas ir druską.
  4. Į indą dėkite 15-20 cm storio sluoksnį paruoštų kopūstų. Gerai suspauskite, šiek tiek patraiškykite, kad rūgstant lengviau atsirastų sultys.
  5. Vėl dėkite sluoksnį kopūstų, paspauskite ir taip darykite tol, kol sudėsite viską. Visgi indo neužpildykite iki jo viršaus, nes rūgdami kopūstai kiek pakyla.
  6. Kopūstams leiskite pastovėti, kad atsirastų sulčių. Uždėkite ant indo viršaus medinę lentelę ir paslėkite sunkesniu daiktu. Visi kopūstai turėtų būti apsemti sultimis.
  7. Indą uždenkite dangčiu. Rekomenduojama pirmąsias dienas kopūstus laikyti šiltesnėje patalpoje. Paviršiuje pasirodžius putoms kopūstus galite nešti į vėsesnę vietą. Rauginkite kopūstus tol, kol jų rūgštumas atitiks jūsų skonį.
Rauginamų kopūstų stiklainiai

Greitas raugintų kopūstų receptas

Reikės:

  • 1 vnt. kopūsto
  • 4 vnt. morkų
  • 1 v. š. druskos

Paruošimas:

  1. Supjaustykite kopūstą, morkas sutarkuokite tarka.
  2. Sumaišykite tarpusavyje ir sluoksniuokite į stiklainį, vis pagrūsdami šaukštu.
  3. Įberkite druską ir užpilkite gazuotu vandeniu.
  4. Stiklainį įdėkite į gilesnį indą, nes rūgstant skystis veršis lauk.
  5. Po 3 parų kopūstai bus tinkami valgymui, todėl juos perpilkite į puodą ir įmaišykite kmynų bei spanguolių.

Raugintų kopūstų patiekalų įvairovė

Raugintus kopūstus galima skanauti ir vienus, tačiau jie puikiai tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų. Taip pat, jie yra pagrindinis Europoje populiaraus turkiško patiekalo, sarmos - kopūstų suktinukų, ingredientas. Vokietijoje rauginti kopūstai dažniausiai valgomi su mėsos patiekalais, ypač su dešrelėmis ir bulvėmis. Rauginti kopūstai dera ir troškiniuose, ypač jei juose yra pupelių ar marinuotos mėsos, kadangi kopūstai suteikia puikiai tinkantį švelniai rūgštoką skonį. Raugintus kopūstus galima troškinti su grybais, keptomis dešrelėmis ir virtomis bulvėmis. Įvairiausios raugintos daržovės, o tarp jų ir rauginti kopūstai, gali tapti mėsainių ar karštų sumuštinių skonius praturtinančiu ingredientu, o ką jau kalbėti apie nuostabius raugintų daržovių troškinius.

Kitoks kulinarinis požiūris - rauginti kopūstai sumuštiniuose

Nors Europoje rauginti kopūstai dažniausiai vartojami ruošiant karštus patiekalus, JAV jais įdaromi net sumuštiniai. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai yra populiaraus Reubeno sumuštinio sudedamoji dalis, kuri puikiai papildo sūrio ir sūdytos jautienos skonį. O štai Niujorko gatvėse pardavinėjami dešrainiai nebūtų dešrainiai be raugintų kopūstų.

Paprastos raugintų kopūstų salotos

Jums reikės:

  • 250 g raugintų kopūstų
  • 1 obuolio
  • 2 valgomieji šaukštai razinų
  • 1 valgomasis šaukštas augalinio (geriausiai šalto spaudimo saulėgrąžų) aliejaus

Kopūstai nestipriai nuspaudžiami, sumaišomi su supjaustytu obuoliu, razinomis ir paskaninami aliejumi.

Troškinys su raugintais kopūstais iš Italijos

Jums reikės:

  • 1 kg raugintų kopūstų
  • 1 arbatinio šaukštelio kiaulienos taukų (tradiciniu būdu vartojami kiaulienos taukai, nors jei nemėgstate, keiskite į aliejų)
  • Nedidelio svogūno
  • Poros skiltelių česnako
  • Arbatinio šaukštelio miltų
  • Druskos, pipirų
  • Šiek tiek balto vyno (tradiciliškai)

Ruošimas:

  1. Nuspauskite kopūstus, sudėkite į puodą ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Virkite ant silpnos liepsnos apie 20 minučių.
  2. Susmulkinkite svogūną, česnaką ir viename inde sutrinkite su kiaulienos taukais.
  3. Sudėkite į keptuvę ir viską pakepinkite su miltais.
  4. Gautą masę sudėkite į kopūstų puodą, pagardinkite druska, pipirais ir vynu. Troškinkite dar 10-15 minučių.

Auginkite KOPŪSTUS kaip profesionalas: nuo sėklos iki derliaus nuėmimo

Briuselio kopūstai: maži, bet galingi

Briuselio kopūstai - tai Belgijos daržininkų išveistos daržovės, kurios maisto pramonėje naudojamos nuo XVIII amžiaus. Briuselio kopūstai - lyg žaislinė didžiųjų savo giminaičių versija, tačiau nedidukėse daržovėse slypi galingas vitaminų užtaisas. Auginti Briuselio kopūstus yra gana paprasta, o jų naudingosios savybina praturtina kasdienį mitybos racioną. Ieškodami išeičių jie išvedė vertikaliai augančių gūžinių kopūstų veislę. Išpopuliarėję Briuselyje, vėliau jie paplito kitose Europos šalyse, ypač Prancūzijoje. Iš ten prancūzų kolonistai juos atvežė į Šiaurės Ameriką XIX a. Nors šiuos kopūstus mėgsta anaiptol ne visi, tačiau priežasčių, kodėl juos vertėtų valgyti dažniau, yra ne taip ir mažai.

Nekaloringos, bet labai maistingos daržovės

Puodelyje Briuselio kopūstų yra vos 56 kalorijos, tačiau jų maistingumas yra didesnis nei daugelio kitų daržovių. Porcijoje Briuselio kopūstų yra net 240 % vitamino K1 rekomenduojamos paros normos ir maždaug 130 % vitamino C. Taip pat šiose daržovėse gausu skaidulų, kalio, mangano, cholino, baltymų, vitamino B ir kitų naudingų medžiagų.

Nauda sveikatai

  • Efektyvus organizmo detoksikavimas. Detoksikacija - tai procesas, kuris organizmui reikalingas kasdien, tačiau apie tai dažniausiai susimąstome tik tada, kai pastebime tam tikrus sveikatos sutrikimus. Briuselio kopūstai yra vienos tų daržovių, kurios padeda natūraliai detoksikuoti organizmą, todėl šiuos maisto produktus vertėtų įtraukti į reguliarų mitybos racioną.
  • Mažesnė vėžio rizika. Atlikti tyrimai įrodė, kad Briuselio kopūstai padeda užkirsti kelią gaubtinės žarnos, kiaušidžių ir kitų tipų vėžiui. Šiose daržovėse esantys komponentai gali iššaukti savaiminį priešvėžinių ląstelių susinaikinimą, todėl rizika susirgti šia klastinga liga tampa gerokai mažesnė.
  • Sveikatos stiprinimas. Briuselio kopūstus rekomenduojama valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, o iš šių daržovių sultys yra ypač naudingos sergantiems cukriniu diabetu. Briuselio kopūstuose esantis kalis padeda iš organizmo šalinti skysčius, todėl šios daržovės rekomenduojamos sergantiems inkstų ligomis. Taip pat šios daržovės padeda stiprinti sveikatą sergant astma ar bronchitu. Jei skundžiatės suprastėjusiu regėjimu, į savo mitybos racioną vertėtų įtraukti ne tik morkas, bet taip pat ir Briuselio kopūstus, kurių sudėtyje yra akims svarbios medžiagos liuteino.
  • Folio rūgšties nauda. Turbūt kiekvienam yra žinoma, kad nėščioms moterims yra svarbu gauti pakankamai folio rūgšties, nes ji gali ženkliai sumažinti apsigimimų riziką. Būtent todėl besilaukiančioms moterims į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti Briuselio kopūstus, kuriuose gausu folio rūgšties. Taip pat šiose daržovėse yra svarbaus junginio, palaikančio normalų estrogeno lygį - tai yra ypatingai svarbu žindymo laikotarpiu.
  • Sklandus virškinimas. Briuselio kopūstuose gausu ląstelienos, kuri užtikrina sklandų virškinimo procesą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Kasdien su maistu turėtume gauti maždaug 30 gramų ląstelienos, todėl Briuselio kopūstai yra vienas tų maisto produktų, kuriuos tiesiog būtina įtraukti į mitybos racioną - vos 100 gramų Briuselio kopūstų yra maždaug 4 g ląstelienos.
  • Kaulų tvirtumas. Nors įprasta manyti, kad kaulams yra naudingiausi pieno produktai, tačiau daržovių taip pat nereikėtų nuvertinti. JAV atlikti tyrimai parodė, kad Briuselio kopūstuose esantis vitaminas K padeda stiprinti kaulus ir neleidžia vystytis osteoporozei. Būtent todėl Briuselio kopūstus rekomenduojama valgyti vyresnio amžiaus žmonėms, moterims po menopauzės ir t. t. Japonijoje atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad vitaminas K padeda stiprinti kaulus ir gali ženkliai sumažinti kaulų lūžių riziką.

DĖMESIO: jei vartojate kraujo krešumą mažinančius vaistus, dėl Briuselio kopūstų valgymo vertėtų pasitarti su gydytoju.

Briuselio kopūstai ant stiebo

Briuselio kopūstų receptai

Briuselio kopūstai su šonine ir riešutais

Briuselio kopūstai ir kiauliena - puikus derinys: šiose daržovėse esantis selenas neutralizuoja riebalų žalą, todėl kiaulienos patiekalus ne tik galima, bet ir rekomenduojama pagardinti Briuselio kopūstais. Siūlome išbandyti šį paprastą, tačiau tikrai puikaus skonio apkepą!

Jums reikės:

  • 1 kg Briuselio kopūstų
  • 5 riekelių rūkytos kiaulienos šoninės
  • 50 g lazdyno riešutų
  • 3 šaukštų klevų sirupo
  • 1 šaukšto aliejaus
  • Žiupsnelio druskos ir pipirų

Kaip gaminti?

  1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C temperatūros. Kepimo indą ištepkite aliejumi.
  2. Nuplaukite Briuselio kopūstus, nuimkite viršutinius lapelius ir kelias minutes apvirkite sūdytame vandenyje. Nupilkite vandenį, nuplaukite po šaltu tekančiu vandeniu ir supjaustykite ketvirčiais. Dėkite į kepimo indą.
  3. Supjaustykite kiaulienos šoninę, berkite ant Briuselio kopūstų. Apliekite klevų sirupu, pabarstykite druska ir pipirais.
  4. Kepkite 10 minučių, suberkite lazdyno riešutus ir kepkite dar 10 minučių.

Skrudinti Briuselio kopūstai su parmezano sūriu

Jums reikės:

  • 200 g Briuselio kopūstų
  • 2 šaukštų aliejaus
  • 1 šaukšto balzaminio acto
  • 50 g parmezano sūrio
  • 1 šaukšto smulkintų kedro riešutų

Kaip gaminti?

  1. Briuselio kopūstus supjaustykite ketvirčiais, apšlakstykite aliejumi ir balzaminiu actu.
  2. Sudėkite į kepimo skardą, apibarstykite smulkintais kedro riešutais ir tarkuotu parmezano sūriu.
  3. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.

Briuselio kopūstų apkepas

Jums reikės:

  • 800 g Briuselio kopūstų
  • 1 šaukšto sviesto
  • 2 šaukštų tarkuoto fermentinio sūrio
  • 1 šaukšto džiūvėsėlių
  • 1 stiklinės pieno

Kaip gaminti?

  1. Briuselio kopūstus kelias minutes apvirkite sūdytame vandenyje.
  2. Nupilkite vandenį, suberkite Briuselio kopūstus į kepimo indą, pilkite pieną, dėkite sviestą, apibarstykite džiūvėsėliais ir fermentiniu sūriu.
  3. Kepkite iki kol gražiai apskrus.
Briuselio kopūstų patiekalas

Raudonieji kopūstai: ne tik spalva, bet ir nauda

Raudonojo kopūsto skonis nėra toks pat kaip paprastojo kopūsto. Raudonasis yra aitresnis, primena krienus. Raudonieji ir mėlynieji kopūstai - ta pati daržovė, tik jos spalvą nulemia dirvožemio pH ir jame esantis pigmentas antocianinas. Vis stipriau savo vietą daržų lysvėse ir virtuvių lentynose išsikovoja ir raudonieji kopūstai. Raudonieji lenkia baltuosius įprastus baltagūžius kopūstus, į savo racioną dažniausiai įtraukiame dėl juose esančių organizmui naudingų medžiagų ir ilgo išsilaikymo šaltuoju metų laiku.

Maistinė vertė - raudonieji kopūstai prieš baltuosius

Skaičiuojama, kad kalcio, kalio ir beta karoteno kiekiu raudonieji kopūstai gerokai lenkia baltagūžius kopūstus. Manoma, kad vitamino C šiuose kopūstuose yra du kartus daugiau nei baltagūžiuose. O provitamino A raudongūžiuose kopūstuose yra net keturis kartus daugiau nei baltai žalias galvas susukančiuose kopūstuose.

Raudonųjų kopūstų daigeliai taip pat labai naudingi organizmui. Specialistai tikina, kad reguliariai valgomi, daigeliai stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su nuovargiu, stresu, sunkiomis ligomis. Daigintos raudonųjų kopūstų sėklos puikiai tinka dėti į troškinius, sriubas ir omletus, žali daigeliai gali būti naudojami salotoms ir sumuštiniams. Taip pat kaip smulkintos salotos jie gali būti dedami į daugelį kitų patiekalų.

Nauda sveikatai - imunitetas, kaulai ir kraujotaka

Dėl vitamino C gausos ši daržovė yra nepamainoma natūrali imuniteto stiprinimo priemonė. Fiksuojama, kad raudongūžiuose kopūstuose yra ir vitamino K. Šis vitaminas reikalingas kaulams. Liaudies medicinos specialistai tikina, kad minėti kopūstai veikia kaip prevencinė osteoporozės ir artrito priemonė. Tarp naudingųjų raudonų kopūstų medžiagų taip pat rikiuojasi širdies ir kraujotakos sistemai bei normaliai jų veiklai palaikyti būtinos medžiagos. Geležies druskos, fermentai, magnis, ląsteliena - tai eilė kitų medžiagų, kurių gausu raudonuosiuose kopūstuose. Dėl naudingųjų medžiagų gausos raudonieji kopūstai labai reikalingi gerai žarnyno būklei palaikyti ir žarnyno mikroflorai optimizuoti.

Kokie lapai vertingesni? - išoriniai ar vidiniai

Įdomus faktas tas, kad gūžę sudarančiuose lapuose vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų kiekis pasiskirsto nevienodai. Išorėje esantys lapai savyje sukaupia daugiau sveikatą stiprinančių medžiagų nei lapai, išsidėstę gūžės viduje. Tiesa, nereikėtų labai kritiškai žiūrėti į kopūstų lapkočius, kuriuos dėl kietumo, ruošiant maistą, neretai išmetame. Juose, kaip ir lapuose, yra naudingų ir sveikatą teigiamai veikiančių medžiagų, todėl nereikėtų jų išmesti. Lapkočius galima panaudoti troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams, kuriuose paveikti terminio apdorojimo lapkočiai suminkštėja.

Raudonieji kopūstai ir jų nauda

Kulinarinis panaudojimas - nuo salotų iki blynų

Daugelis daržovių mėgėjų neretai vengia kopūstų dėl to, kad, termiškai juos apdorojus, pristinga ryškesnio ir aiškiau išreikšto skonio. Tokiu atveju patartina patiekalus su kopūstais - sriubas, troškinius, garnyrus, kuriuose dominuoja kopūstai, - pagardinti aštresnio, ryškesnio skonio prieskoniais. Raudonieji kopūstai dažnai naudojami Azijos šalių virtuvėse, taip pat Europoje. Iš šios daržovės galima pasiruošti daug įvairių patiekalų, tik iš jų verdama sriuba nusidažys kopūsto spalva. Itin netradiciškai atrodo raudonųjų kopūstų blynai, kurių ruošimui naudojami ryžiai bei razinos.

Vištienos salotos su raudonuoju kopūstu

Prireiks:

  • Kubeliais ar juostelėmis pjaustytos bei paskrudintos vištienos krūtinėlės
  • Raudonojo kopūsto
  • Šaldytų kukurūzų (atšildykite, nusausinkite)
  • Išvirtų tamsiųjų pupelių (atvėsinkite, nusausinkite)
  • Avokado - supjaustykite nedideliais kubeliais
  • Raudonojo svogūno - supjaustykite riekelėmis
  • Kalendros

Paruošimas:

  1. Paruoškite kopūsto lapus, nes į juos patieksite paruoštas salotas.
  2. Inde sumaišykite visus ingredientus, taip pat įpjaustykite raudono kopūsto.
  3. Porcijomis sudėkite į kopūsto „indelius“ ir patiekite su citrina. Prieš valgydami, salotas apšlakstykite citrinos sultimis. Galima paskaninti druska, pipirais.
  4. Ruošiant salotas dar galite naudoti „chipotle“ pipirų aliejų, jei pavyks jo įsigyti. Galite pabandyti pasigaminti ir patys, jei nusipirksite minėtų pipirų: tiesiog pašalinkite sėklas, porą arbatinių šaukštelių smulkintų „chipotle“ užpilkite 0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus ir 0,5 arbatinio šaukštelio košerinės druskos.

Kopūstų dieta: veiksminga, bet ribojanti

Laikantis kopūstų dietos galite rinktis kokias norite kopūstų rūšis, bet pirmenybę rekomenduojama teikti šviežiems kopūstams, jie turi mažiausiai kalorijų - 26-ias. Dar mažiau kaloringi rauginti kopūstai - 19 kalorijų. Tad kopūstų dieta veiksmingiausia, jei valgote kuo daugiau raugintų kopūstų. Raugintų kopūstų galima (ir netgi reikia) valgyti tris kartus per dieną. Kopūstų dieta gana griežta, bet užėjus alkio priepuoliui galima neribotais kiekiais valgyti kopūstų lapų. Laikantis kopūstų dietos galima be apribojimų gerti žaliosios arbatos, negazuoto ir nemineralizuoto vandens (šie skysčiai nedidina alkio) - geriausia per dieną išgerti ne mažiau nei 1,2 litro. Daugelyje dietų įtraukiama kava iš ryto, nes kava spartina apykaitos procesus (nuo 1 iki 4 proc.).

Apribojimai ir rekomendacijos

Papildomi apribojimai - visas 10 dienų negalima vartoti druskos ir cukraus. Draudžiamas alkoholis. Jokių miltų gaminių, saldumynų. Laikantis visų rekomendacijų, po 10 dienų kopūstų dietos ištirps nuo 6 iki 10 kilogramų, priklausomai nuo fizinių organizmo ypatybių ir riebalų kiekio. Dietos galima vėl laikytis ne anksčiau nei po dviejų mėnesių.

Meniu pavyzdys (10 dienų)

  • Pusryčiai: žalioji arbata, kava (be cukraus), negazuotas ir nemineralizuotas vanduo.
  • Pietūs: šviežių kopūstų ir morkų salotos su aliejumi (geriausia alyvuogių aliejumi), virta jautiena, arba vištiena, arba neriebi žuvis (ne daugiau 200 g).
  • Vakarienė: šviežių kopūstų, vienas putpelės (arba pusė vištos) kiaušinis, vienas obuolys ar koks kitas vaisius (išskyrus bananus). Ne vėliau nei likus dviem valandoms iki miego išgerkite stiklinę lieso jogurto (1 proc.).

Kopūstų salotas bet kada galima pakeisti kopūstų sriuba su daržovėmis. Kopūstų sriubos galima valgyti, kiek norite.

Privalumai ir trūkumai

Kopūstų dieta stimuliuoja žarnyno veiklą. Dar vienas kopūstų dietos privalumas - su antsvoriu iš organizmo pasišalina ir susikaupę šlakai, toksinai (nes mažai vartojama druskos). Dietos negalima laikytis žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės opą, chroninį ir ūmų gastritą, enteritą, kolitą, infekcinius susirgimus. Jei nerimaujate, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Dietoje mažai angliavandenių, bet būtinas minimalus kiekis - 20 g (todėl organizmas intensyviai naudoja riebalų atsargas). Bet laikantis šios dietos darbingumas sumažės, galima apatija, sulėtėjusi reakcija, galbūt suprastės dėmesingumas, netgi galimi galvos skausmai - todėl šios dietos geriausia laikytis per atostogas. Dar vienas kopūstų dietos minusas - ji nėra idealiai subalansuota, turint omenyje vitaminus ir mineralus. Galbūt vertėtų gerti vitaminų ir mineralų kompleksą. Kopūstų dieta gana griežta, sudėtinga laikytis visų jos rekomendacijų, bet rezultatas džiugins. Ir pagrindinis dietos trūkumas - medžiagų apykaita nesinormalizuoja, tad po dietos organizmas bandys atgauti prarastus kilogramus, tad ateityje reikės sveikiau maitintis.

Kopūstų dieta pavyzdys

Kopūstų kenkėjai ir apsauga

Kopūstai - viena populiariausių daržo kultūrų, ir ne tik tarp daržininkų: daugybė vabzdžių kenkėjų tiesiog dievina jų sultingus lapus. Ypatingą vietą kopūstų gerbėjų klube užima vikšrai. Jais kopūstų lysves apdovanoja nekalčiausiai atrodantys žavūs sutvėrimai - drugiai.

Dažniausi kopūstų kenkėjai

  • Kopūstiniai baltukai. Šie visiems gerai pažįstami dieniniai drugiai kiaušinėlius paprastai deda ant apatinių kopūstlapių. Viena drugio patelė per gyvenimą gali padėti iki 400 kiaušinėlių.
  • Ropiniai baltukai. Labai panašūs į kopūstinukus, tik mažesni drugiai. Jų vikšrai - blyškiai žalsvi, apaugę trumpais aksominiais šereliais. Tai jie pragraužia tunelius gūžėse, pakeliui palikdami ekskrementų pėdsaką. Vienu sykiu ropinio baltuko patelė padeda iki 500 kiaušinėlių.
  • Kopūstiniai pelėdgalviai. Neįspūdingai atrodantys drugiai smulkiais raštais ir dėmėmis išmargintais rusvais sparnais atrodo neišvaizdūs. Praėjus 4-12 dienų po to, kai patelė padeda kiaušinėlius, iš jų išsirita lervos. Per sezoną viena drugio patelė padeda 600 kiaušinėlių.
  • Kopūstinės kandys. Mažyčiai ir neryškūs pilkšvai rudi drugiai - taip pat naktiniai gyventojai. Kiaušinius deda apatinėje kopūstlapių pusėje. Iš jų išsirita 7-11 mm dydžio vikšreliai - žali su mažais juodais taškeliais. Sezono metu viena kandies patelė gali padėti 80-300 kiaušinėlių.

Natūralūs kopūstų apsaugos būdai

Iš pradžių derėtų pabandyti išvis neleisti šiems rajūnams įsigalėti ant kopūstų. Vos pastebėjus darže sklandant drugius, uždengti lysves kokia nors apsaugine medžiaga - smulkiu tinklu, tiuliu ar plonu baltu spunbondu. Tokios dangos netrukdys kopūstams augti, praleis šviesą, orą ir vandenį, tačiau sudarys patikimą barjerą drugiams. Jeigu kopūstų vis dėlto nepavyko apsaugoti ir ant jų atsirado vienas kitas vikšras, geriausia bus juos tiesiog rinkti - rankomis. Kasdien apžiūrinėkite kopūstlapius (geriausia rytais ar vakarais, kuomet vikšrai mažiau aktyvūs) - būtinai ir apatinę jų pusę, nes ji vikšrų mėgstamiausia. Gera žinia ta, kad vikšrų nepakenčiame ne tik mes, kopūstų augintojai. Gamtoje šie mažyčiai besočiai turi apsčiai priešų. Natūraliems vikšrų priešams priskiriamos ir vapsvos, žygiai, boružės. Jiems privilioti aplink kopūstus pasodinkite ar pasėkite žydinčių augalų, stipriai kvepiančių prieskoninių žolelių: krapų, kmynų, kalendrų. Dar vieni daržininkų pagalbininkai - parazitiniai nematodai (pavyzdžiui, Steinernema carpocapsae). Tokie yra vyčiai (pavyzdžiui, Apanteles fuliginosus) ir vapsvutės trichogramos (kaip kad Trichogramma evanescens). Pastarųjų lervutės vystosi tiesiog drugių kiaušiniuose. Visą kopūstų vegetacijos laiką kopūstus galima apdoroti biologiniais preparatais su aerobinių bakterijų Bacillus thuringiensis sporomis.

Kiti apsaugos būdai:

  • Mišrūs želdiniai. Kai kurie augalai gali padėti apsaugoti kopūstus nuo vikšrų vien savo aromatu.
  • Mulčiavimas.
  • „Pudravimas“. Taip pat turėkite omenyje, kad lietus ar net didesnė rasa iškart nuplauna šią apsaugą nuo kopūstlapių.

Ekologiški purškalai nuo kenkėjų:

  • 100 g susmulkintų česnakų užpilkite 1 litru šilto vandens ir palikite parą nusistovėti.
  • Susmulkinkite 500 g šviežių kiečių (arba 200 g džiovintų), užpilkite 5 litrais vandens ir užvirinkite.
  • Įberkite 200 g jų į kibirą, užpilkite 10 litrų verdančio vandens ir pastatykite tamsioje vietoje 2-3 paroms nusistovėti.
  • Reikės 500 g šviežių salierų lapų su visais lapkočiais. Juos susmulkinkite, užpilkite 3 litrais vandens.
  • Šiam nuovirui reikės susmulkinti 1 kg šviežių pomidorų lapų, užpilti juos 10 litrų vandens ir palaikyti 4 valandas. Po to užvirinti ir pavirti 30 minučių.
  • Dar viena galinga priemonė nuo vikšrų ir kitų kenkėjų. Jai paruošti prireiks 200 g tabako dulkių. Užpilkite jas 5 litrais karšto vandens ir palikite nusistovėti 2 paras, periodiškai vis pamaišydami.
Kopūstų kenkėjai - vikšrai

Kopūstai lietuvių kultūroje ir papročiuose

Kopūstas ir kasdieniniame racione buvęs dažnas valgis, neapsieita be jo ir švenčių apeiginėse vaišėse. Jis jau tapęs valgiu-simboliu. Žodis „kopūstas“ kilęs iš senovės graikų kalbos „caputum“ (galva), kuri pabrėžia savitą šios daržovės formą. Na, matote, yra tam tikras panašumas. „Galva“, nulėmusi minimos daržovės išskirtinę formą, suteikia šiai daržovei ypatingą daržo statusą, apauga vaizdingais posakiais: „Stovi bobutė su devyniom skrandutėm“, „Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas“, „Apvalus didžiagalvis ponaičiukas gardus viraliukas“ ir pan. „Galva“ šį augalą tarsi sudvasina, sužmogina - mažas didžiagalvis kaukutis kiša savo galvą iš paslaptingų žemės gelmių… Prisimenate pasakaites, kad mažus vaikus bobutės randa kopūstuose, vienu lapu pasiklojusius, kitu užsiklojusius? Ši legenda atėjusi iš senųjų laikų, kuomet didžiausias vaikų gimstamumas būdavo kopūstų derliaus nuėmimo laiku - rugsėjį, spalį, praėjus 9 mėnesiams po Kalėdų, ilgų žiemos vakarų, kai žmonės ilsėjosi be ūkio darbų. Žmonėse sklando toks posakis: „Valgyk kopūstus - niekada nepasensi“.

Kopūsto kaip daržovės išskirtinumą rodo ir paminėjimas dažnoje (jei ne kiekvienoje) kalendorinėje šventėje. O šventė (primityviai išsireiškiant) - tai sakralus laikas, kuris labai tikslingai išnaudojamas, kad susiderėtų su Aukštesniosiomis jėgomis dėl geresnės žmogaus ateities.

  • Gandrinėse (kovo 25 d.) ūkininkai kopūstų sėkleles apžiūrėdavo, apkalbėdavo, pakilnodavo.
  • Pasėti kopūstų rasodą stengėsi prieš Jurgines. Kitu laiku pasėjus, kirmėlės puldinės, šaknys bus gumbėtos kaip karoliai. Sodinti daigus į dirvą patariama gegužę - šv. Mergelės Marijos mėnesį, kad pati Švenčiausioji Motina juos globotų.
  • Sekminių berželiai, pabuvę bent oktavą gryčiose, kad turėtų kur pailsėti sugrįžusios namų vėlės, Devintinių pabuvę bažnyčioje, nešami į kopūstdaržį, iškaišomi aplinkui lysvę, kad saugotų kopūstus nuo baltųjų drugių, kurmių.
  • Apkaupti šią daržovę būtina tik iki Joninių, kitaip gero derliaus nesitikėk. Vilniaus krašte gyvavęs tikėjimas, kad, norint gero kopūstų derliaus, per šv. Joną „boba“ turi išsipinti kasas ir raita ant ližės aplėkti kopūstų daržą sakydama: „Kyla vychady, myla prichady!“
  • O štai Vakarų Lietuvoje Jokūbinėse (liepos 25 d.) moterys aplenkdavo daržus, nevirė batvinių. Buvo tikėta, kad, jei moteris atliks nors mažiausią darbą darže ar nors tą dieną trainiosis netoliese, tai kopūstai nesuks galvų.
  • Kituose Lietuvos kraštuose Oninių (liepos 26 d.) rytą moterys skubėjo į daržą apglostyti, apmyluoti kopūstus, kad jie teiktųsi sukti kietas ir dideles galvas.
  • Per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) einantys į bažnyčią nešdavosi sviesto, įsisukę į kopūstlapį. Toks sviestas gydė gerklės ligas, o kopūstlapis verdamas kokioje nors lapienėje, viralas teikė šeimai stiprybės.
  • Žolinėje (rugpjūčio 15 d.) pati mažiausioji, vargingiausioji kopūsto gūželė nešama į bažnyčią pašventinti ir tampa stebuklinga, t. y. gebanti gydyti sunkią ligą - geltą. Pietryčių Lietuvoje Žolinė turėjo net Kopūstinės vardą.
  • Apie Liškiavą Užgavėnėms virdavo kopūstienę ir stengdavosi, kad jos liktų. Tirštimą džiovino ir laukė pavasario, kad prieš kopūstų diegimą rasodos šakneles galėtų pamirkyti Užgavėnių tirščių skystime - apsauga nuo kurklių.

Taigi kopūstas nuo pat mažytės sėklelės „paguldymo“ į kaip patalas minkštai paruoštą žemę moterų apšokinėjamas, apglostomas, apžaidžiamas! Elgiamasi tarsi su lepiu, mylimu kūdikiu, iš kurio ateityje daug tikimasi. Dar pavyzdžių: žemaitės, eidamos sodinti kopūstų, nešdavosi rėtį, akmenį, puodą ir lašinių. Tai nuoroda kopūstų galvoms augti didelėms kaip rėtis, būti kietoms kaip akmuo, o kopūstienei visada būti sočiai… Apie Šiluvą šeimininkė prieš kopūstų sodinimą susiimdavo rankomis už galvos ir sušokdavo darže trepsiuką, kad kopūstus pamokytų augti linksmus, su geromis galvomis. To dar negana: sodinant kopūstus, reikėjo galvą rišti keliomis skaromis, vis kartoti žodžius: „Užaugs kotai kaip virtis, galvos - kaip pirtis…“ Argi be reikalo kopūstas vadintas daržo karaliumi, daržo ponaičiu?

Auginkite KOPŪSTUS kaip profesionalas: nuo sėklos iki derliaus nuėmimo

tags: #idomus #faktai #apie #kopustus

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.