Virškinimas - suvalgyto maisto pavertimas mūsų kūnui būtina energija ir statybinėmis medžiagomis - yra subtilus ir sudėtingas procesas. Priklausomai nuo valgomo maisto, jo suvirškinimas užtrunka nuo vienos iki keturių valandų. Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę. Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje siekia duonos riekelės. Paprastai ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena vartotojams apie gerąsias duonos savybes.
Duona yra puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Jiems oksiduojantis išsiskirianti energija panaudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai. Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę (per 55 procentus) visos paros energijos (kalorijų). Šiame straipsnyje nagrinėsime duonos virškinimo procesą iki molekulinio lygmens, aptardami fermentų vaidmenį, temperatūros įtaką ir kitus svarbius aspektus.
Duonos maistinė vertė ir pagrindinės sudedamosios dalys
Duona yra svarbus energijos šaltinis, suteikiantis organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų. Su duona gauname daugiau nei 30% viso dienos kalorijų poreikio. Daugiausiai duonoje yra polisacharido krakmolo. Jis sudaro apie 30-40 % duonos masės. Angliavandeniai yra pagrindinė duonos sudedamoji dalis, tačiau joje taip pat yra nemažai baltymų. Iš visų duonoje esančių riebalų, net 50% yra polinesočiosios riebalų rūgštys.
Duonoje yra skaidulinių medžiagų. Daugiausia jų yra grūdo apvalkale. Duona - vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia yra B grupės vitaminų. Iš makroelementų joje nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai įsisavina organizmas, o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną gerai išsilaiko. Suvalgius 3-4 riekeles duonos per dieną, galima gauti beveik visą paros normą fosforo, magnio, kalio ir cinko. Taip pat duonoje yra geležies ir kalcio.
Virškinimo sistemos veikla
Virškinimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro įvairūs organai, atliekantys specifines funkcijas:
- Burna: Čia prasideda virškinimo procesas. Kramtymas susmulkina maistą į mažesnius gabalus, o seilės pradeda skaidyti angliavandenius.
- Stemplė: Raumeninis vamzdelis, kuris perneša maistą iš burnos į skrandį.
- Skrandis: Veikia kaip maisto laikymo talpykla, kurioje maistas sumaišomas su skrandžio sultimis (rūgštimis ir fermentais) ir paverčiamas į skystą masę, vadinamą chimusu.
- Kepenys: Gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus plonajame žarnyne. Kepenys taip pat filtruoja kraują, pašalindamos toksinus. Iš žarnyno su krauju į kepenis patenka visos maistingos medžiagos, kurios čia galutinai suskaidomos ir paverčiamos organizmo statybinėmis medžiagomis bei energija.
- Tulžies pūslė: Saugo tulžį, pagamintą kepenų, ir išskiria ją į plonąjį žarnyną, kai reikia virškinti riebalus.
- Kasa: Yra pagrindinė virškinimo liauka, išskirianti daugumą virškinimo fermentų, skaidančių visas maisto medžiagas. Kasa taip pat išskiria virškinimo fermentus į plonąjį žarnyną, kurie skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus.
- Plonasis žarnynas: Pagrindinė vieta, kurioje vyksta maistinių medžiagų įsisavinimas į kraują. Dauguma maistingų medžiagų baigiama virškinti plonajame žarnyne. Pagrindinis maisto virškinimo darbas atliekamas iš karto už skrandžio esančioje dvylikapirštėje žarnoje, kurioje veikia kepenų, kasos ir žarnyno išskiriami fermentai bei tulžis.
- Gaubtinė žarna (Storasis žarnynas): Sugeria vandenį ir elektrolitus iš nesuvirškinto maisto, formuodamas išmatas, kurios pašalinamos iš organizmo. Storojoje žarnoje užbaigiamas riebalų virškinimas bei pasisavinamas vanduo.
Sutrikus bet kuriai iš išvardintų virškinimo sistemos dalių, paveikiamas viso organizmo gebėjimas skaidyti maistą, jį įsisavinti bei atsikratyti kenksmingų medžiagų.
Angliavandenių virškinimas: nuo krakmolo iki monosacharidų
Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Jie skirstomi į kompleksinius ir paprastuosius.
Kompleksiniai angliavandeniai: krakmolas ir skaidulos
Kompleksiniai angliavandeniai yra didelės molekulės, sudarytos iš daugelio cukrų vienetų, kurių virškinimas vyksta lėčiau. Jie suteikia ilgalaikę energiją ir palaiko virškinimą. Polisacharidai yra angliavandeniai, kurių molekulės susideda iš kelių tūkstančių monosacharidų (kaip antai gliukozė) narelių. Maiste polisacharidai sutinkami daugiausia krakmolo, celiuliozės ir pektinų pavidalais.
Krakmolas sudarytas iš tarpusavyje susijungusių gliukozės molekulių. Celiuliozė sudaryta taip pat, tik iš tarpusavyje susijungusių gliukozės molekulių, tačiau vienoje celiuliozės molekulėje jų yra kur kas daugiau ir skiriasi cheminio ryšio tipas - dėl šių dviejų priežasčių celiuliozė yra netirpi vandenyje, atspari rūgštims ir daugeliui kitų poveikių. Pektinai yra sudaryti iš galakturono rūgšties narelių, tai kažkas panašaus į gliukozę, tik prie jos gali jungtis atšakos. Pektinai taip pat įeina į augalinių ląstelių sienelių sudėtį bei palaiko tarpląstelinius ryšius.
Skaidulinės medžiagos yra augaluose esančios medžiagos, kurios nėra virškinamos. Jos padeda gerinti virškinimą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažinti cholesterolio kiekį. Skaidulinės medžiagos skirstomos į tirpias ir netirpias vandenyje. Tirpios skaidulos, pavyzdžiui, pektinai, aptinkamos vaisiuose ir daržovėse. Netirpios skaidulos, pavyzdžiui, celiuliozė, aptinkamos grūduose ir daržovėse. Atsparus krakmolas yra krakmolo tipas, kuris nėra virškinamas plonajame žarnyne. Jis praeina per virškinimo sistemą nepakitęs ir tampa gerųjų bakterijų maistu storojoje žarnoje. Atsparus krakmolas naudingas metant svorį ir padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Paprastieji angliavandeniai: monosacharidai ir disacharidai
Paprastieji angliavandeniai yra paprastesnės struktūros cukrūs, kurie greitai virškinami ir suteikia organizmui greitą energijos pliūpsnį. Su maistu daugiausia gaunama šių rūšių cukraus: gliukozės, fruktozės, galaktozės, sacharozės ir laktozės.
Gliukozė, kitaip dar vadinama vynuogių cukrumi arba kraujo cukrumi, vaisiuose randama rečiau, bet, cirkuliuodama kraujyje, aprūpina energija audinius ir yra vienintelis nervinių ląstelių maistas. Fruktozė, kitaip vadinama vaisių cukrumi, yra pagrindinė medžiaga, vaisiams ir daržovėms suteikianti saldų skonį. Gliukozė, fruktozė ir galaktozė yra priskiriamos monosacharidams - tai mažiausia molekulė iki kurios suskaidomi angliavandeniai virškinimo metu.
Susijungus gliukozei ir fruktozei, gauname sacharozę. Sacharozė, kitaip dar vadinama paprasčiausiu maistiniu cukrumi, runkelių cukrumi arba cukranendrių cukrumi, yra kiekvienam pažįstama medžiaga, išgaunama iš cukrinių runkelių arba cukranendrių. Susijungus gliukozei ir galaktozei, gauname laktozę. Laktozė, kitaip dar pieno cukrus, yra pagrindinis energinis angliavandenis žinduolių piene. Sacharozė ir laktozė yra priskiriamos disacharidams, nes jos susideda iš dviejų monosacharidų molekulių. Monosacharidai yra labai lengvai įsisavinamos energinės medžiagos, nes joms virškinti nereikia fermentų. Disacharidai taip pat yra labai lengvai pasisavinami, jei organizme nėra sutrikusi juos skaidančių fermentų gamyba, tuo atveju pasireiškia sacharozės arba laktozės netoleravimas.
Fermentų vaidmuo angliavandenių virškinime
Virškinimo fermentai, dar žinomi enzimų vardu, yra chemiškai aktyvios medžiagos, kurios iki kelių tūkstančių kartų suaktyvina maistingų medžiagų skaidymą ir įsisavinimą organizme. Duonos virškinimas prasideda jau burnoje, kur maistas susmulkinamas dantimis ir sumaišomas su seilėmis. Seilėse esantis fermentas amilazė suskaido krakmolą ir pradeda virškinti angliavandeniai. Seilių α-amilazė hidrolizuoja krakmolo molekulės viduje esančius cheminius ryšius. α-amilazė skaido krakmolą į įvairios molekulinės masės polisacharidus, vadinamus dekstrinais.
Skrandyje krakmolas neskaidomas, nes suskyla jį virškinantis fermentas. Iš skrandžio maistas mažomis porcijomis patenka į dvylikapirštę žarną, kurioje tulžies ir kasos išskiriami fermentai toliau tęsia riebalų, angliavandenių ir baltymų virškinimą. Pagrindinis krakmolo virškinimas prasideda dvylikapirštėje žarnoje, veikiant kasos amilazės fermentui. Krakmolas laipsniškai skaidomas vis į trumpesnes ir trumpesnes grandines, kol lieka tik atskiros gliukozės molekulės, kurios jau rezorbuojamos į kraują.
Žinduolių organizmai nesintetina celiuliozę skaidančių fermentų, tačiau žarnyne ją skaido bakterijos, esančios storojoje žarnoje. Pektinai taip pat neturi savo virškinimo fermentų, tačiau, priklausomai nuo kilmės, daugiau arba mažiau juos skaido žarnyno bakterijos.
α-amilazės aktyvumo priklausomybė nuo temperatūros
Norint ištirti, kaip temperatūra veikia α-amilazės aktyvumą, galima atlikti eksperimentą.
Eksperimento eiga:
- Paruošiamas 1 % krakmolo tirpalas.
- Paruošiamas seilių preparatas (1 ml seilių).
- Krakmolo tirpalas ir seilių preparatas atskirai inkubuojami skirtingose temperatūrose: 0 °C (ledas), kambario temperatūroje, 37 °C ir 70 °C vandens voniose.
- Sumaišomi vienodos temperatūros krakmolo ir seilių tirpalai.
- Kas 3 minutes atliekama reakcija su jodo tirpalu ir stebimi spalvos pokyčiai.
Rezultatų interpretavimas: Temperatūra veikia fermentines reakcijas, didindama molekulių kinetinę energiją. Tačiau, didėjant temperatūrai virš optimalios, fermentų aktyvumas mažėja dėl baltymų denatūracijos. Optimali temperatūra (Topt) yra ta, kuriai esant fermentinės reakcijos greitis didžiausias. Šio tyrimo rezultatai parodys, kuriai temperatūrai esant α-amilazė yra aktyviausia, t. y., krakmolas greičiausiai suskaidomas.
Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo fermento kiekio
Fermentų kiekis tiesiogiai veikia fermentinės reakcijos greitį. Tai reiškia, kad kuo daugiau fermento yra tirpale, tuo greičiau vyksta reakcija, kol pasiekiamas substrato prisotinimas.
Eksperimento eiga:
- Paruošiamas seilių preparatas (1 ml seilių).
- Serijiniai praskiedimai: seilių preparatas praskiedžiamas kelis kartus, pvz., 1:2, 1:4, 1:8, 1:16 ir t. t.
- Į kiekvieną mėgintuvėlį įpilama po vienodą kiekį krakmolo tirpalo.
- Į kiekvieną mėgintuvėlį įpilama skirtingo praskiedimo seilių preparato.
- Visi mėgintuvėliai inkubuojami vienodoje temperatūroje (pvz., 37 °C) tam tikrą laiką (pvz., 30 min.).
- Reakcija sustabdoma atšaldant mėgintuvėlius.
- Į kiekvieną mėgintuvėlį įlašinama jodo tirpalo ir stebimi spalvos pokyčiai.
Rezultatų interpretavimas: Mėgintuvėlyje, kuriame krakmolas liko nesuskaidytas, tirpalas bus mėlynos spalvos. Mėgintuvėlyje, kuriame krakmolas visiškai suskilęs, spalva bus geltona. Pagal spalvos intensyvumą galima nustatyti, kuriame mėgintuvėlyje reakcija įvyko greičiausiai, ir apskaičiuoti seilių aktyvumą.
Baltymų virškinimas
Duonoje taip pat yra baltymų, kurie virškinami skrandyje ir plonajame žarnyne. Žmogaus organizmo baltymams susidaryti būtinos 20 skirtingų aminorūgščių.
Pakeičiamos ir nepakeičiamos aminorūgštys
Kai kurias aminorūgštis žmogaus organizmas gali pasigaminti pats. Šios aminorūgštys yra vadinamos pakeičiamomis aminorūgštimis. Esmines nepakeičiamas aminorūgštis reikia gauti su maistu, jų pasigaminti organizmas negali. Nepakeičiamos aminorūgštys susidaro skaidant maisto baltymus. Absorbuotos iš kraujotakos, tačiau nepanaudotas baltymų sintezei aminorūgštys yra skaidomos, azotas šalinamas ir susidariusi energija panaudojama organizmo funkcijoms.
Riebalų virškinimas
Kepenys gamina tulžį, kuri padeda virškinti riebalus plonajame žarnyne. Tulžies pūslė saugo tulžį, pagamintą kepenų, ir išskiria ją į plonąjį žarnyną, kai reikia virškinti riebalus. Storojoje žarnoje užbaigiamas riebalų virškinimas bei pasisavinamas vanduo.
Sveikos duonos pasirinkimas ir virškinimo gerinimas
Norint mėgautis duonos teikiama nauda, svarbu atidžiai rinktis jos rūšį. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.
Kaip pasirinkti sveikatai palankią duoną?
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Iš rupių miltų pagamintoje duonoje skaidulinių medžiagų yra tris kartus daugiau nei iš įprastų (baltų) miltų pagamintoje. Verta atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:
- Miltų rūšis: Kuo mažiau apdirbti miltai, tuo daugiau naudingų medžiagų išlieka duonoje. Rupaus malimo miltai yra pranašesni už aukščiausios rūšies miltus, nes juose išlieka daugiau grūdo apvalkalo.
- Skaidulų kiekis: Kuo daugiau skaidulų, tuo geriau. Verta rinktis duoną, kurioje yra bent 3-5 g skaidulų 100 g produkto.
- Priedai: Venkite duonos su ilgu ingredientų sąrašu, kuriame yra daug dirbtinių priedų, tokių kaip konservantai ir emulsikliai.
- Cukraus kiekis: Rinkitės duoną, kurioje cukraus kiekis neviršija 5 g 100 g produkto.
- Druskos kiekis: Duonos sudėtyje atsiranda ir tokie ingredientai kaip daržovės ar vaisiai, kurie suteikia natūralaus saldumo, praturtina duoną baltymais bei sumažina pridėtinio cukraus kiekį. Taip pat nepamirškite, kad tiek juodoje, tiek baltoje duonoje yra nemažai druskos. Vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos. Todėl renkantis duoną, teikite pirmenybę duonai, turinčiai mažiau druskos.
- Riebalų kiekis: Verta atkreipti dėmesį į riebalų kiekį. Duonoje esantys riebalai neturėtų viršyti 7 g 100 g produkto. Taip pat reikėtų vengti hidrintų riebalų, iš kurių susidaro transriebalai.
Ruginė ir kvietinė duona: savybių palyginimas
Duona, pagal tai iš kokių miltų yra kepama, gali būti skirstoma į kvietinę, ruginę, kvietruginę arba duoną pagamintą iš šių miltų mišinių. Ruginė (tamsi, juoda) duona gali būti šiek tiek salstelėjusio arba rūgštoko skonio, mažiau puri. Šios duonos sudėtyje yra daug vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties) mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), taip pat skaidulinių medžiagų. Kvietinė (šviesi) duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, savo sudėtyje turi mažiau skaidulinių medžiagų, tačiau yra puikus energijos šaltinis.
Vienareikšmiškai pasakyti, kurią - baltą ar juodą - duoną rinktis būtų sunku, tačiau mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Anot profesoriaus, palankiausia žmogaus sveikatai - ruginė duona su viso grūdo miltais. Ruginėje duonoje yra daug vitaminų B ir E, fosforo, cinko, magnio. Ši duona, dėl sudėtyje esančių skaidulų, padeda reguliuoti virškinimo trakto veiklą. Ruginė duona, kepama su raugu, turi daug naudingų ir gerųjų bakterijų, kurios padeda normalizuoti virškinimo sistemos veiklą ir užtikrina gerą medžiagų apykaitą. Nors visos duonos rūšys gali būti sveikos ir subalansuotos mitybos dalis, sveikiausios duonos rūšis yra - 100% pilno grūdo duona. Dėl didelio skaidulų kiekio pilno grūdo ruginė duona gerina žarnyno veiklą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Duona, kurioje yra didelis kiekis avižų beta-gliukano, tam tikros rūšies skaidulų, gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, gerai žinomą, kaip širdies ligų rizikos veiksnį. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad natūralaus raugo ir daigintų rugių duona mums suteikia dar daugiau naudos - šios turtingos A, E, C, B grupės vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, mikroelementais.
Virškinimą gerinantys ir sutrikdantys produktai
Virškinimą gali padėti pagerinti ir daugiau produktų. Virškinimo veiklą gerinančių produktų sąrašą pateikė interneto naujienų portalas „Medical News Today“:
- Produktai, į kurių sudėtį įeina imbieras: Imbieras gali sumažinti pilvo pūtimą ir kitas virškinimo problemas.
- Nesotieji riebalai: Šios rūšies riebalai padeda organizmui sugerti vitaminus. Sujungti su skaidulomis jie paskatina žarnyno judesius.
- Daržovės su žievele: Daržovėse gausu skaidulų - virškinimui svarbios vaistinės medžiagos. Skaidulos skatina išmatų išstūmimą iš organizmo.
- Vaisiai: Daugybė vaisių taip pat yra praturtinti skaidulomis. Juose gausu ir virškinimui naudingų vitaminų bei mineralų, tokių, kaip vitaminas C ar kalis.
- Viso grūdo produktai: Viso grūdo produktuose irgi gausu skaidulų, gerinančių virškinimą. Organizmas skaido viso grūdo produktus lėtai. Tai padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
- Jogurtas: Daugybėje jogurto produktų yra probiotikų. Tai - gyvi mikroorganizmai (pavyzdžiui, mielės, bakterijos), kurie gali būti naudingi virškinimo sistemai.
- Kefyras: Kefyras yra rauginto pieno gėrimas, kuris yra sotus ir turi probiotikų. Kaip minėta aukščiau, tai gali pagerinti virškinimą ir žarnyno sveikatą.
- Žalios lapinės daržovės: Žaliose lapinėse daržovėse gausi maistinių medžiagų, padedančių virškinimui.
Ko vengti?
Nors daugumą produktų vartoti saikingai nėra blogai, kai kurie virškinimą gali sutrikdyti:
- Dirbtiniai saldikliai, tokie, kaip ksilitolis
- Saldūs gaivieji gėrimai
- Rafinuoti angliavandeniai, tokie kaip balta duona
- Alkoholis
- Pienas ar baltasis šokoladas
- Gausiai sočiaisiais riebalais praturtinti produktai, tokie, kaip sūris ar grietinė
- Kava ir kiti gėrimai, į kurių sudėtį įeina kofeinas
- Aštrus maistas
- Riebus maistas, toks kaip pica
Taigi virškinimui labai svarbus ne tik sveikas maistas, bet ir su valgymu susiję įpročiai.
Maisto derinimo principai ir mitų griovimas
Maisto derinimo teorija teigia, kad tam tikri maisto deriniai yra lengviau ir efektyviau virškinami, o netinkami deriniai gali sukelti virškinimo problemų. Pagrindinis principas - vienu metu valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą.
Netinkami maisto deriniai:
- Mėsa ar žuvis su bulvėmis, ryžiais ar makaronais
- Sumuštinis su sūriu
- Kiaušinis su duona
- Dribsniai su pienu
Pavyzdžiui, valgant mėsą su bulvėmis, skrandis išskiria rūgščias sultis mėsai virškinti ir šarmines sultis bulvėms virškinti. Rūgštys ir šarmai neutralizuoja vienas kitą, todėl maistas nėra tinkamai suvirškinamas. Nesuvirškintas maistas patenka į žarnyną, kur gali pūti ir fermentuotis, sukeldamas dujų kaupimąsi, rėmuo ir kitus virškinimo sutrikimus.
Tinkami maisto deriniai:
Maisto derinimo principas siūlo valgyti tokį maistą, kuris nepūtų skrandyje, neužterštų žarnyno ir būtų lengvai įsisavinamas:
- Mėsa, žuvis, kiaušiniai ar sūris su daržovėmis
- Bulvės, ryžiai ar makaronai su daržovėmis
- Duona su salotomis, daržovėmis
- Sūris su salotomis, daržovėmis
Laikantis tokios tvarkos, ne tik pasisavinama daugiau maistingų medžiagų, bet ir išnyksta nemalonūs virškinimo sutrikimai ir gerokai padaugėja energijos.
Mielės ir fermentacija
Mielės yra vienaląsčiai grybai, kurie naudojami duonos gamyboje. Jos skaido cukrų į anglies dioksidą ir alkoholį, todėl duona pakyla. Kai kuriems žmonėms mielės gali sukelti pilvo pūtimą ir kitus virškinimo sutrikimus.
Fermentacija (rūgimas)
Fermentacija - tai anaerobinis (be deguonies) fermentinis angliavandenių skaidymas. Šio proceso metu gali susidaryti organinės rūgštys, etanolis ir kitos medžiagos.
Fermentacijos bandymas su mielėmis
Mielės yra vienaląsčiai organizmai, priskiriami grybams. Jos naudoja fermentus, kad suskaidytų cukrų į energiją, anglies dioksidą ir alkoholį.
Eksperimento eiga:
- Paruošiamas gliukozės arba sacharozės tirpalas.
- Mielės sumaišomos su tirpalu.
- Gautas mišinys supilamas į mėgintuvėlį iki pat krašto.
- Uždedamas filtrinio popieriaus skridinys.
- Stebima, kas vyksta mėgintuvėlyje po 15 minučių.
Rezultatų interpretavimas: Bandymo metu susidaro anglies dioksidas (CO2), kuris matomas kaip burbuliukai mėgintuvėlyje. Taip pat gali susidaryti etanolis. Šis procesas vadinamas spiritiniu rūgimu.
Duona ir svorio kontrolė: mitai ir faktai
Geras virškinimas yra ne prabanga, o būtinybė norint būti sveikam. Nors duona yra maisto piramidės pagrindas, šiandien daugelis populiarių dietų ar svorio metimo atstovų rekomenduoja ją išbraukti iš savo kasdienio maisto raciono. „Gajus mitas, kad duona - tai vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių auga svoris. Tai netiesa - duona yra būtinas angliavandenių šaltinis, kurio nerekomenduočiau atsisakyti. Be to, pasirinkus tinkamą duoną, svorio tikrai nepriaugsite - atvirkščiai, padėsite savo organizmui su juo kovoti“, - teigia mitybos specialistas, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Anot profesoriaus, „Kai sumažinamas angliavandenių suvartojimas, pirmasis dalykas, kurį pastebime, kaip greitai krenta svoris. Tačiau krentantis svoris yra ne riebalai, o vanduo. Tai tikrai nėra naudinga žmogaus organizmui.“
Be to, yra moksliškai įrodyta, kad tie žmonės, kurie nuolat vartoja tokius grūdinius produktus kaip duona, turi net mažesnę riziką priaugti svorio. Grūdiniuose produktuose esančios skaidulinės medžiagos labai gerai jungiasi su vandens molekulėmis, kurios padeda užpildyti skrandį ir mes greičiau pajaučiame sotumo jausmą. Tinkamai pasirinkus duonos rūšį ir vartojant ją optimaliais kiekiais, svorio nepriaugsite. Duona neturėtų būti prastai vertinama vien todėl, kad tai yra duona. Dažnai ji yra poruojama su itin nesveikais produktais, tokiais kaip majonezas ar kiti riebūs padažai. Galbūt tuomet tie kaloringi maisto produktai, kurie yra dedami ant duonos, ir yra problema. Todėl svarbiausia mąstyti kūrybiškai: pakeiskite majonezą į humusą, jogurtą arba maltas pupeles. Tai ne tik sumažins kalorijų kiekį, bet ir suteiks jūsų sumuštiniui įvairesnių skonių.
Duona sportuojantiems
Duona - tai puikus maistinių medžiagų šaltinis, tinkantis ir aktyviai ar net profesionaliai sportuojantiems. Joje esantys mažo glikeminio indekso angliavandeniai aprūpina kūną pakankamu energijos kiekiu visos treniruotės metu, bet kartu išlaiko baltymų kiekį, kuris yra būtinas raumenų augimui. „Pilno grūdo duoną sudaro gerieji angliavandeniai, dėl kurių energija lėtai patenka į kraują ir leidžia ilgiau išlikti sotiems. Dažnam treniruočių metu, ypač jų pabaigoje, pritrūksta energijos. Bet jeigu prieš treniruotę pavalgai maisto su duona, jauti didesnį energijos kiekį ir gali tęsti treniruotę kur kas ilgiau“, - teigia dr. R.
„Prieš treniruotę ar kitą aktyvią fizinę veiklą rinkitės lengvai suvirškinamų angliavandenių kupiną maistą. Vienas iš geresnių užkandžių prieš sportą yra skrebutis su riešutų sviestu ir bananu. Jis aprūpins kūną dviejų rūšių angliavandeniais, kurie yra lengvai suvirškinami. Rinkdamiesi užkandį po treniruotės, rinkitės maistą, kuriame yra ne tik angliavandenių, bet ir pakankamai baltymų, tapsiančių jūsų raumenų statybine medžiaga. Pavyzdžiui, vienas arba du apkepti kiaušiniai ant rupios kviečių duonos. Anot dr. R. Stuko, duonos mylėtojams visai nebūtina jos atsisakyti, renkantis sveiką gyvenimo būdą ar metant svorį. Kadangi duona turi nuo 70 iki 100 kilokalorijų vienoje riekelėje - tai puikiai gali tilpti į jūsų suvartojamų kalorijų normą.