Makaronai yra vienas populiariausių ir labiausiai mėgstamų patiekalų pasaulyje. Jie universalūs, greitai paruošiami ir skanūs. Tačiau dažnai manoma, kad makaronai nėra labai sveikas pasirinkimas, ypač jei laikotės subalansuotos mitybos principų. Makaronai - tai produktas, apipintas daugybe įvairių mitų. Kai kurie į šiuos žvelgia lyg į didžiausią priešą, manydami, jog pastarieji netinka į sveiką mitybą, sukelia svorio prieaugį, neturi jokios maistinės vertės. Tačiau, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Iš tiesų, makaronus galima paruošti taip, kad jie būtų sveiki, maistingi ir vis tiek nepaprastai gardūs!
Ar makaronai iš tiesų tokie blogi, kaip teigiama? Panagrinėkime, ką apie tai sako mitybos specialistai ir moksliniai tyrimai. Makaronų ir apskritai miltinių produktų Vakarų šalyse pradėta labai vengti, kadangi jiems prilipinta tukinančių maisto produktų etiketė.
Makaronų istorija ir populiarumas
Istorikai nesutaria, kur iš tiesų pagaminti pirmieji makaronai. Visgi manoma, kad pirmuosius makaronus pagamino kinai. Legenda byloja, kad makaronus iš Kinijos į Veneciją daugiau kaip prieš 700 m. atvežė garsus keliautojas Markas Polas. Tačiau kasinėjant Pompėjos griuvėsius rasta įrankių, skirtų džiovintos tešlos lakštams gaminti. Tad savotiškus makaronus kadaise valgė ir romėnai. Jau XIII a. makaronai buvo vienas pagrindinių Italijos virtuvės ingredientų. Jie būdavo džiovinami, kad ilgiau išsilaikytų ir pravertė kaip ilgų kelionių maisto produktas. Todėl tokie tyrinėtojai kaip Kristupas Kolumbas prisidėjo prie makaronų plitimo už Italijos ribų. Šių dienų gurmanams ir paprastiems makaronų mėgėjams jie neabejotinai pirmiausia asocijuojasi su Italija.
Šioje šalyje galima paragauti įvairiausių pastos variacijų - ilgų spagečių, taljatelių, fetučinių, papardelių, trumpų fuzilių, rigatonių, penne, lazanijos lakštų ar įdarytų raviolių. Tik jie nebuvo tokie patogūs gaminti, kaip dabar. Galbūt būtent dėl patogumo ir prieinamumo makaronų patiekalai laikomi bene populiariausiais visame pasaulyje. Pasaulyje žinoma daugiau kaip 600 makaronų rūšių.
Populiarumo mastą rodo ir suvartojimo kiekiai: Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo 35-36 kg makaronų, o Šveicarijoje - 11-12 kg, Prancūzijoje - 9-10 kg, Vokietijoje - 5-6 kg. Italijoje yra net specialių užeigų - pastacerijų, kur visi patiekalai gaminami tik iš makaronų. Kiekviena pastacerija savaip ištobulinusi makaronų gamybą. Pati didžiausia jų gamintoja - „Barilla“ įmonė Parmoje (Italija).
Makaronų rūšys ir jų maistinė vertė
Renkantis makaronus, verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir maistinę vertę. Tradiciniai makaronai gaminami iš kietagrūdžių kviečių ir vandens ar kiaušinių. Kai kurios makaronų rūšys gaminamos iš rafinuotų kietųjų kviečių produktų. Rafinavimas - tai maisto paruošimo, iš dalies jo konservavimo būdas, kuomet iš maisto produkto pašalinama tai, kas greitai genda. Įprastai tai daroma dėl patogesnio maisto produkto laikymo. Visgi, makaronai taip pat gali būti gaminami iš kitų grūdų.
Sveikesnės alternatyvos
- Pilno grūdo makaronai: šie makaronai gaminami iš neskaldytų kviečių grūdų, todėl juose yra daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų. Pilno grūdo makaronai yra puikus pasirinkimas tiems žmonėms, kurie iš šio produkto nori išpešti visą įmanomą naudą. Rupūs miltų makaronai būna tamsesnės spalvos, nes papildyti kviečių sėlenomis ir gemalais.
- Lęšių makaronai: tai puiki alternatyva tiems, kurie ieško makaronų su dideliu baltymų ir skaidulų kiekiu.
- Bolivinės balandos (kinva) makaronai: bolivinė balanda yra pseudo grūdas, turintis visas devynias būtinąsias aminorūgštis, todėl tai yra pilnavertis baltymas.
- Avinžirnių makaronai: dar viena puiki alternatyva tiems, kurie ieško didesnio baltymų kiekio.
- Speltos makaronai: spelta - tai senovinis grūdas, kuris turi daugiau skaidulų ir baltymų nei įprasti kvietiniai miltai.
Kietagrūdžiai ir kiti makaronai
Lietuvoje kietagrūdžiai kviečiai neauga, nes jiems reikalingas šiltesnis klimatas. Tačiau parduotuvėse galima rasti kokybiškų itališkų makaronų, kurie dažniausiai ir yra pagaminti iš kietagrūdžių kviečių. Tokie makaronai yra žymiai geresnis pasirinkimas, nei minkštųjų kviečių miltų makaronai. Tradiciniai itališki makaronai gaminami iš kietųjų kviečių (it. di Semola di Grano Duro). Patys sveikiausi yra tie, kurie pagaminti iš kietagrūdžių kviečių, pasitelkiant pilno grūdo apdorojimo būdą. Mūsų šalyje didesnėse parduotuvėse be vargo rasite pilno grūdo makaronų (angl. whole grain).
Pilnagrūdžiai makaronai gaminami iš viso kviečio grūdo, neatskiriant jokių jo dalių. Visgi, jeigu renkiesi tik tarp perdirbtų ir pilnagrūdžių makaronų, pastarieji yra sveikesni ir labiau tinkami. Vertingesni ir sveikesni - pagaminti iš rupių (visų grūdo dalių) miltų tešlos, nes joje yra skaidulų. Tokie gerai virškinami ir netukina (žinoma, jei valgomi be riebių priedų). Kaloringesni, bet gardesni tie makaronai, į kurių tešlą dedama kiaušinių. Jų kiekis lemia skonį ir elastingumą. Visgi makaronų su kiaušiniais gaminama mažiau, prekyboje jų yra tik procentas iš visų pasaulyje parduodamų. Kartais pramoniniu būdu gaminami makaronai papildomi A, E ir B grupės vitaminais, kalciu, karotenu.
Makaronai be glitimo
Dabartiniais laikais atsiranda vis daugiau galimybių maitintis įvairiapusiškai bei subalansuotai. Glitimas - tai baltymų mišinys, randamas kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose. Jeigu sergi celiakija ar tiesiai netoleruoji glitimo, pasistenk vengti iš kviečių pagamintų makaronų - taip išvengsi nemalonių simptomų. Tad, valgyti makaronus gali net ir tie žmonės, kurie netoleruoja gliuteno. Tokiu atveju geriausia rinktis makaronus be glitimo, pagamintus iš alternatyvių miltų, pavyzdžiui, ryžių, kukurūzų, bolivinės balandos ar ankštinių augalų. Be abejo, svarbu pasirinkti tinkamą produktą, kuris Jums dar labiau nepakenktų. Visgi, specialūs makaronai be glitimo pagelbės pasimėgauti skaniais patiekalais nepergyvenant dėl to, kad šie gali neigiamai paveikti Jūsų sveikatą.
Makaronuose be glitimo yra šiek tiek mažiau baltymų nei kvietiniuose. Išskyrus glitimo netoleruojančius žmones, visiems kitiems nėra jokios prasmės ir naudos sveikatai pereiti prie makaronų be glitimo.
Ar turite namuose makaronų ir kiaušinių? Skanus ir lengvas receptas
Makaronų nauda sveikatai
Makaronai yra ganėtinai naudingas produktas, kuris puikiai dera subalansuotoje mityboje. Makaronai turi vitaminų ir mineralinių medžiagų. Nors makaronai nepasižymi didele mikroelementų gausa, juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose rūšyse - cinko.
Angliavandeniai, baltymai ir skaidulos
Viename puodelyje (apie 145 gramai) virtų makaronų yra apie 38 g angliavandenių, 7,7 g baltymų ir 0,6 g riebalų. Be to, jame yra visas vanduo, kuris sugeriamas juos verdant, ir daug vitaminų bei mineralų. Kviečiai yra ir baltymų šaltinis, sudarantis apie 20 procentų visame pasaulyje suvartojamų baltymų. Tai reiškia, kad makaronuose iš tikrųjų yra pakankamai baltymų, kad būtų galima subalansuoti angliavandenių kiekį.
Rafinuotuose makaronuose daugiau angliavandenių ir mažiau skaidulų, juose esantys angliavandeniai virškinami labai greitai. Angliavandenių turintys produktai subalansuoti tampa tuomet, kai pagardinami trupučiu riebalų. Skaidulos praeina virškinimo traktą nesuvirškintos ir tokiu būdu skatina sotumo jausmą. Pilno grūdo makaronai turi nemažą kiekį skaidulų, mangano ir seleno. Visų grūdo dalių makaronuose įprastai gausu skaidulų, seleno, vario ir fosforo. Skaidulų vartojimas siejamas su žemesne širdies ligų, gaubtinės žarnos vėžio ir nutukimo rizika. Papildomų skaidulų galima suvartoti makaronus derinant su brokoliais, paprikomis ir pomidorais.
Sotumas ir svorio kontrolė
Makaronai yra puikus ląstelienos šaltinis, jie ilgam suteikia sotumo jausmą ir normalizuoja žarnyno darbą. Ilgesnis sotumo jausmas dažnai yra svarbus svorį metantiems žmonėms. Kita vertus, pastarojo neretai nori ir tie, kurie turi daug darbų, skuba, nespėja pavalgyti. Dėl šios priežasties, pravartu ieškoti patiekalų, suteiksiančių nemažai maistinės naudos bei padėsiančių ilgiau nepraalkti. Šiuo atveju, kokybiški makaronai yra puikus pasirinkimas. Be abejo, didesnę naudą greičiausiai suteiks pilno grūdo produktas. Bet kokiu atveju, tinkamai šį pagardinus ir suderinus su kitais ingredientais, toks patiekalas gali suteikti ilgalaikį sotumą.
Tarkime, ar žinojote, kad suvalgę įprastinių makaronų ir makaronų, kurie pagaminti iš pilno grūdo miltų, sotumą jausite skirtingą laiką? Trumpai tariant, pastaruoju atveju skrandis pilnas jausis net du kartus ilgiau. Tai reiškia, kad pilno grūdo makaronai įsisavinami kur kas lėčiau nei įprastiniai, palaipsniui. Todėl mes turime dvigubai daugiau laiko išnaudoti kalorijas, kurias gavome. Taip pat ilgiau jaučiamės sotūs, nebelieka poreikio užkandžiauti.
Diabeto prevencija ir maistinių medžiagų gausa
Iš visų grūdo dalių miltų pagaminti makaronai - puikus pasirinkimas tiems, kurie iš šio produkto nori išpešti visą įmanomą naudą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į glikemijos indeksą. Jis nurodo, kaip greitai cukrus patenka į kraują. Norint palaikyti subalansuotą mitybą, patartina kuo dažniau rinktis produktus su mažesniu glikemijos indeksu. Jeigu sergi diabetu, būtų pravartu valgyti daug skaidulų bei kontroliuoti angliavandenių suvartojimą. Nors makaronai nėra gausus vitaminų ir mineralų šaltinis, jie gali suteikti nedidelį kiekį maistinių medžiagų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, geležies ir magnio - jų viso grūdo makaronai turi daugiau. Viename puodelyje virtų makaronų yra maždaug ketvirtadalis rekomenduojamos kasdienės vitaminų B1 ir B9 normos, pusė rekomenduojamo seleno kiekio ir 10 procentų geležies poreikio.
Štai lentelė, apibendrinanti maistinę makaronų vertę (vidutiniai duomenys 100 g virtų makaronų):
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100g virtų makaronų) | Pastabos |
|---|---|---|
| Angliavandeniai | ~26 g | (Remiantis 145g = 38g, 100g = ~26g) |
| Baltymai | ~5 g | (Remiantis 145g = 7.7g, 100g = ~5g) |
| Riebalai | ~0.4 g | (Remiantis 145g = 0.6g, 100g = ~0.4g) |
| Skaidulos | ~3-5 g | Daugiausia pilno grūdo makaronuose |
| Kalorijos | ~80-200 kcal | Priklauso nuo rūšies ir priedų |
| Vitaminai | B1, B9 (foliatai) | Svarbūs energijos apykaitai |
| Mineralai | Geležis, Magnis, Selenas, Kalcis, Cinkas, Varis, Fosforas | Pilno grūdo makaronuose gausiau |
Sveikos mitybos specialistų patarimai
Makaronai yra ganėtinai naudingas produktas, kuris puikiai dera subalansuotoje mityboje. Mitybos specialistai pažymi, kad atsisakymas valgyti makaronus norint numesti svorio dažnai yra neteisingas sprendimas. Su saiku valgomi makaronai gali būti puikiai įkomponuojami į sveikos mitybos rėmus. Italijos mitybos mokslų asociacijos prezidentas Pietro Migliaccio teigia, kad svarbiausia yra ne atsisakyti vieno ar kito produkto, o suprasti, kiek jo reikia. Tai galioja ir makaronams. Nereikia jų visiškai išbraukti iš raciono, tačiau svarbu kontroliuoti porcijas ir rinktis tinkamus padažus. P. Migliaccio pabrėžia Viduržemio jūros dietos svarbą, kurioje makaronai užima svarbią vietą. Ši dieta tinka tiek pietiečiams, tiek šiauriečiams, tik reikia atsižvelgti į adaptacijos niuansus. Anot dietologo, maistas prisitaiko prie genetikos, o genetika - prie maisto.
Dabar vyksta nuožmus karas su angliavandeniais, tačiau P. Migliaccio įsitikinęs, kad išmokę suvaldyti angliavandenius, valdysime energiją. Būtent angliavandenių vartojimą racionaliai aptaria Viduržemio jūros dieta. Dietos, kurios riboja angliavandenių, yra efektingos - greitai krinta svoris, bet jos pavojingos inkstams, kepenims. Mitybos specialistai rekomenduoja, kad 45-65 procentus energijos turėtume gauti iš angliavandenių, 10-30 procentų - iš baltymų, 20-35 procentus - iš riebalų.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria, kurie makaronai sveikiausi ir kaip neapsigauti parduotuvėje. Kietagrūdžiai kviečiai pas mus neauga, jie dažniau sutinkami šiltesnėse vietovėse. Tačiau jeigu mėgaujatės itališkais makaronais, verta žinoti, kad beveik visi jie gaminami iš kietagrūdžių kviečių rūšies. O štai patys sveikiausi yra tie, kurie pagaminti iš kietagrūdžių kviečių, pasitelkiant pilno grūdo apdorojimo būdą.
„Rekomenduotina rinktis viso grūdo makaronus. Jų sudėtyje yra daugiau skaidulų, kurios svarbios virškinimo sistemos veiklai.“
Kaip tinkamai paruošti makaronus?
Makaronų maistinė vertė priklauso ne tik nuo pačių makaronų rūšies, bet ir nuo to, ką su jais valgote. Makaronų patiekalo kaloringumas gali labai greitai išaugti, jeigu ant viršaus „užkrausite“ įvairių padažų ar sūrio. Tačiau ne tik baltyminiai produktai tinka prie makaronų. Jeigu norite pasigaminti sveiką makaronų patiekalą, geriau naudokite baltyminius ar naudingų riebalų turinčius maisto produktus bei daržoves.
Sveikesnių padažų ir priedų pasirinkimas
- Rinkitės sveikus padažus: vietoje sunkių, grietinėlės pagrindu pagamintų padažų, rinkitės lengvesnius, augalinės kilmės padažus. „Padažų ir kitų priedų pasirinkimas gali daryti didelę įtaką makaronų patiekalo kaloringumui, palankumui sveikatai. Pavyzdžiui, kreminiuose padažuose paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų ir kalorijų nei pomidorų padažuose.“ Makaronus geriausiai tinka valgyti su daržovėmis arba su pomidorų tyre. Tačiau jokiu būdu neturima omenyje kečupo ar pomidorų padažo, kuriuose nemažai cukraus.
- Pridėkite daugiau daržovių: daržovės ne tik padidina makaronų patiekalo maistinę vertę, bet ir suteikia daugiau skonio bei tekstūros.
- Naudokite baltymingus priedus: jei jūsų tikslas yra padidinti baltymų kiekį, pridėkite tofu, avinžirnių, sojų arba augalinių baltymų faršo ar kitų baltyminių produktų. Makaronų patiekalų maistinę vertę galima padidinti į patiekalus su makaronais pridedant ir įvairių ingredientų: liesos mėsos, paukštienos, jūros gėrybių, pupelių, lęšių ar sūrio.
- Apribokite sūrį ir riebalus: nors sūris gali būti skanus priedas prie makaronų, verta jį vartoti saikingai. Beje, italai neberia tarkuoto sūrio ant makaronų patiekalų su jūrų gėrybėmis. Tokiu atveju sūris keičiamas į alyvuogių aliejuje kepintus džiūvėsėlius.
- Kontroliuokite porcijas: net ir sveiki makaronai turėtų būti valgomi saikingai. „Vienoje makaronų porcijoje yra nemažai kalorijų, jei žiūrėsim į užrašą ant pakuotės. Įprasti kviečių makaronai 100 g turi 350-380 kcal, pilnagrūdžiai - panašiai: apie 300-350 kcal. Tačiau sausų makaronų nevalgome. Porcija išvirtų makaronų be priedų kalorijų turi mažiau: apie 80-200 kcal. O koks bus patiekalo kaloringumas, priklauso nuo kitų priedų: kiek dėsime riebalų, padažų ir t.t.“
Makaronų virimo subtilybės
Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva rekomenduoja atkreipti dėmesį į makaronų sudėtį bei kokybę. „Aukštos kokybės makaronai virimo metu išlaiko savo formą ir tekstūrą.“ Išvirę pagal pakuotės instrukcijas, makaronai turi būti standūs, šiek tiek kietoki („al dente“). Taip pat kokybiški makaronai pasižymi ryškiu, švelniu kviečių skoniu, kuris puikiai dera su padažais ir kitais ingredientais. O. Suchočevos teigimu, net ir nusipirkus aukštos kokybės makaronus, svarbu mokėti tinkamai juos paruošti.
Gaminant makaronus itin svarbu, kiek laiko verdate. Pirmiausia žiūrėkite, kas nurodyta ant pakuotės, nes, priklausomai nuo rūšies, makaronams reikia skirtingo gaminimo laiko. Jei ant pakuotės nurodytas intervalas, pavyzdžiui, 6-8 minutės, rinkitės trumpesnį laiką (6 min. šiuo atveju). Jei nurodyta tik vienas laikas, pavyzdžiui, 8 minutės, atimkite iš nurodyto 2 minutes.
Svarbu, kad makaronai būtų virti „al dente“. Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje dar vadinami „al dente“: tokiu būdu pagamintų makaronų glikeminis indeksas mažesnis, todėl cukraus lygio kėlimas kraujyje vyksta lėčiau. Pateikiant ant stalo makaronai turi būti vos kietoki, lyg su plonu siūleliu viduje. Jei makaronai sulipę ar patižę - jie jau pervirė ir tapo koše - greitai pasisavinamais angliavandeniais, t.y. tais, kurie didina mūsų svorį, išbalansuoja hormonus, skatina uždegiminius procesus ir skatina alkį. Tuo pat metu pervirti ir karšti makaronai yra blogesnis variantas gliukozės kiekiui kraujyje kontroliuoti.
„Makaronų virimui pasirinkite pakankamai didelį puodą, kad jame jie tilptų ir puodas nebūtų perpildytas. Didesnis kiekis vandens leidžia makaronams išvirti tolygiai ir neleidžia prilipti. Paprastai 100 g makaronų virti naudokite apie 1,5 l vandens. Taip pat vandenį reikėtų užvirti dar prieš įdedant makaronus, į jį dar reikėtų įberti druskos. Geriausia naudoti 1-2 šaukštus druskos 1,5 l vandens.“
Makaronų patiekalų variacijos ir valgymo laikas
Makaronai yra universalus maisto produktas. Jų patiekalus galima patiekti bet kuriuo dienos metu ir pagaminti labai įvairiai. Dėl šios priežasties jie yra ne tik naudingi sveikatai, tačiau ir itin patogūs. Pavyzdžiui, makaronai su vištiena gali tapti puikiais pietumis. Kita vertus, speciali sriuba su šiuo ingredientu idealiai papildys platesnį meniu. Makaronų salotos gali tapti puikiu variantu lengvesnei, tačiau sočiai vakarienei.
Be to, makaronus galima gaminti labai įvairiai. Dalis žmonių pastaruosius verda, kiti - kepa orkaitėje. Taipogi, kartu su makaronais galima valgyti daržoves, mėsą, jūros gėrybes, žuvį, sūrį, įvairius padažus. Jeigu valgote mėsą, puikiu variantu šalia makaronų galėtų būti vištiena, taipogi daržovės, o gal bendras šių produktų troškinys. Vietoje padažų, pasirinkite kokybišką aliejų, tam tikras žoleles, pasigaminkite naminį užpilą. Makaronai puikiai tiks šalia lašišos, taipogi, šie gali būti įvairių sriubų dalimi. Pastarąsias daugelis žmonių valgo gerokai per retai, visgi, jos mūsų organizmams taip pat suteikia išties nemažai naudos.
Makaronus geriausia valgyti iki 15 val., kai mūsų medžiagų apykaita yra greičiausia ir kai mums reikia daugiausia energijos. Beje, makaronai turėtų būti ne garnyras, bet pagrindinis patiekalas, kad per daug neapkrautumėte savo skrandžio. Dietologai siūlo makaronų patiekalų valgyti ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad makaronų iš kvietinių, ruginių ar kitų glitimo turinčių miltų turėtų vengti sergantys celiakija.
Galioja ir kelios nerašytos taisyklės, kaip derinti tam tikros formos makaronus su padažu. Pagrindinis tikslas - maksimaliai atskleisti patiekalo skonį, tad svarbi kiekviena smulkmena. Ilgi ir ploni makaronai dažniausiai derinami su kreminiais padažais, o platesnės juostelės - stambesniais. Sriuboms dažniau naudojami smulkūs makaronai, o salotoms - vidutinio dydžio. Patys stambiausi visada patiekiami kaip pagrindinis patiekalas su padažu, kurio konsistencija vientisa, o mėsa ar daržovės tiekiamos greta, nesumaišius.
Greitai paruošiami makaronai: mitai ir realybė
Greito paruošimo makaronai, prikimšti skonio suteikiančiais milteliais ir prieskoniniu aliejumi, buvo dažnai kritikuojami kaip maistas, neturintis maistinių medžiagų. Pasak „World Instant Noodles Association“ (WINA; liet. Pasaulinės užpilamų makaronų asociacijos), vien praėjusiais metais 52 šalys suvartojo 97,7 mlrd. porcijų. Daugiausiai vartotojų yra Kinijoje ir Honkonge - bendrai suvartota 40,43 mlrd. porcijų; antroje vietoje Indonezija, kurios gyventojai suvartojo 13,2 mlrd. porcijų. Todėl nieko stebėtino, kad neatsilieka ir JAV - 2015-aisiais Jungtinių Valstijų gyventojai suvartojo 4 mlrd. porcijų. Tačiau užpilamų makaronų kaip „nesveiko maisto“ reputacija tik prastėja.
Mokslininkai analizavo 11 tūkst. 19-64 metų Pietų Korėjos gyventojų sveikatą ir mitybą. Tyrimas parodė, kad Pietų Korėjos moterys turi didelę riziką patirti metabolinį sindromą dėl to, kad valgo labai daug sriubos su greitai paruošiamais makaronais. Įdomu tai, kad toks poveikis vyrams nėra užfiksuotas. Mokslininkai tai aiškina biologiniais vyrų ir moterų skirtumais. Buvo įvardintas viso to kaltininkas - medžiaga, randama užpilamuose makaronuose, vadinama tretinio-butilhidroksichinonu.
Kiti tyrimai atskleidė kitus potencialius pavojus sveikatai. Indijoje Maisto saugos ir standarto tarnyba „Maggi“ rūšies užpilamuose makaronuose rado švino kiekį, 7 kartus viršijantį leistiną normą. 2012-aisiais Pietų Korėjoje, Korėjos maisto ir vaistų administracija šešiose „Nong Shim“ makaronų rūšyse rado kancerogeninės medžiagos benzopireno.
Gamybos proceso ir sudėties kontrolė
AB „Kauno Grūdai“ greitai paruošiamų makaronų gamybinio padalinio vyriausioji technologė Asta Žemaitienė pasakojo, kad greitai paruošiamų makaronų gamybos procesas susideda iš keleto etapų: visų pirma, pagal atitinkamą, iš anksto nustatytą receptūrą, yra paruošiamas prieskonių mišinys, kuris supakuojamas į mažus pakelius. Specialiais įrengimais sumaišoma tešla makaronams, kurių gamybai naudojami aukščiausios rūšies lietuviški kvietiniai miltai. Sumaišyta tešla keliauja į kočiojimo aparatą, čia ji yra išploninama iki tam tikro storio, tada formuojami makaronai. Suformuoti makaronai išverdami garuose ir apkepami aliejuje. Pagaminti makaronų briketai fasuojami į skirtingo dizaino pakuotes kartu su anksčiau paruoštais prieskonių pakeliais, o tada tokios pakuotės dedamos į dėžes. „Taip pagaminti makaronai jau yra visiškai paruošti vartojimui. Juos drąsiai galite valgyti sausus vos tik išsiėmę iš pakelio arba užpylę karšto vandens ar net keletą minučių pavirę karštame vandenyje“, - apie greitai paruošiamų makaronų savybes papasakojo technologė, pridurdama, kad kokybė užtikrinama kiekviename gamybos etape. Nuolatos visos gamybos metu imami mėginiai, sudedamosios dalys ir jau paruošti prieskonių mišiniai, kuriems kai kurie žmonės yra ar gali būti alergiški (pvz.: salierui, garstyčioms ar pieno produktams), griežtai laikomi jiems skirtoje patalpoje ir gamyba vykdoma atskirai.
Vyriausioji technologė paprašyta pakomentuoti visuomenėje įsigalėjusius mitus apie greitai paruošiamuose makaronuose viršijamą dienos druskos kiekį ar dedamus konservantus sakė, kad realybė yra visai kitokia nei žmonės kartais įsivaizduoja. „Greitai paruošiamuose makaronuose nėra daugiau „E“, nei kituose mūsų kasdien vartojamuose produktuose. Gamybą kontroliuoja maisto ir veterinarijos tarnyba, įvairūs Lietuvos ir Europos Sąjungos reglamentai, taip pat pasaulinės kokybės sertifikatus suteikiančios agentūros bei užsakovai, kurie nuolatos atlieka auditą ir stebi tiek receptūrų kūrimą, tiek gamybą. Jei greitai paruošiamus makaronus gamintume netinkamai, tikrai jų negalėtume nei parduoti Lietuvoje, nei eksportuoti į įvairias pasaulio šalis, o dabar eksportuojame net 95 proc. savo pagamintų makaronų ir jų kiekis tik auga“, - kalbėjo specialistė.
Technologė pasakojo, kad pačių makaronų pagrindinės sudedamosios dalys yra kvietiniai miltai, vanduo ir aliejus, o skonį suteikia atskirai pridedamas prieskonių pakelis. Šis pakelis yra optimalus, pritaikytas naudoti tam tikram kiekiui makaronų, užpiltų ant pakuotės nurodytu vandens kiekiu. „Vieni žmonės valgo sūriau, kiti mėgsta prėskesnį maistą, tai pridedamas prieskonių mišinys subalansuotas taip, kad tiktų kiekvienam. Jei žmogus nemėgsta intensyvaus sultinio skonio, jis tuomet turėtų prieskonių, tiesiog, užsibarstyti mažiau“, - sakė vyriausioji technologė. Ji taip pat pridūrė, kad druska žmogaus organizmui - būtina. Jos trūkstant, sutrinka kūno skysčių (kraujo, ašarų, prakaito, seilių) gamyba, organizme mažėja kalcio, kuris būtinas nagams, plaukams ir kaulams. Natrio reikia organizmo audiniams augti, formuotis ir atsinaujinti. Visiems juose dedamiems priedams yra griežtai nustatytos maksimalios ribos, kurių kiekvienas gamintojas privalo laikytis ir nuolat produktus tikrinti laboratorijoje.
„Greitai paruošiamų makaronų prieskoniams naudojame natūralų prieskonį - ciberžolę, kuri sultinį nudažo gražia geltona spalva, rudai jautienos ar grybų skonio spalvai išgauti dedame karamelizuotą cukraus sirupą, o norėdami pagaminti aštrius skonius, įberiame paprikos miltelių“, - greitai paruošiamų makaronų gamybos subtilybes atskleidė technologė. Specialistė taip pat paminėjo, kad su kolegomis yra sukūrusi greitai paruošiamus makaronus „Dorea“, kurių gamyboje nenaudojami konservantai ir skonio stiprikliai. Juose gliutamo rūgštis, dėl kurios visuomenė yra įsibaiminusi, susidariusi tik natūraliai iš žolelių ir daržovių. Sultinio skoniai sukurti naudojant prieskonius, kuriuos Lietuvoje į patiekalus beria kiekviena namų šeimininkė. „Į greitai paruošiamus makaronus nereikia žiūrėti tik kaip į greitą, nenaudingą maistą, juos galima suberti į jau pakaitintą sultinį ir kelias minutes pavirti, pridėti vištienos šlaunelių ar šių metinių grybų ir turėsite fantastišką sriubą, o makaronai virti tokiu būdu įgaus visai kitokį skonį ir tekstūrą“, - receptu pasidalijo Asta.
Vakarykščiai makaronai: dar naudingesni
Dar daugiau gerų žinių galima pasakyti apie vakarykščius makaronus. Tiksliau, makaronus, kurie liko po pietų ar vakarienės. Kai makaronai išverdami ir atvėsinami, kai kurie angliavandeniai virsta atspariu krakmolu. Atsparus krakmolas yra naudingas žarnyno mikroflorai ir gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl atvėsinti makaronai gali būti dar geresnis pasirinkimas sveikatai.