Kopūstas - viena seniausių ir populiariausių daržovių pasaulyje, turinti turtingą istoriją ir daugybę naudingų savybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kopūstai atkeliavo į Europą, kokią naudą jie teikia sveikatai ir kokie įdomūs faktai yra susiję su šia daržove.
Kopūstų kelias į Europą ir Lietuvą
Manoma, kad kopūstus žmonės augino jau akmens amžiaus pabaigoje. Jie kilę iš laukinės kopūstų veislės (Brassica silvestris Mill.), kuri dar tebeauga Viduržemio jūros ir vakarinėse Atlanto vandenyno pakrantėse. Maistui vartoti ne tik lapai, bet ir sėklos, kaip maisto pagardas. IV amžiuje prieš Kristų graikai jau pilna burna valgė kopūstus ir buvo juos suskirstę į tris rūšis: garbanotuosius, lygialapius ir laukinius. Dabar kopūstų priskaičiuojama apie 120 rūšių.
Iš Romos kopūstai nukeliavo į germanų kraštus ir labai išpopuliarėjo. Ankstyvaisiais viduramžiais juos gausiai augino vienuoliai, net visi daržovių laukai buvo vadinami bendriniu kopūstdaržio vardu. XII a. kopūstai atkeliavo į Rusiją ir manoma, kad čia jie ir pradėti rauginti panašiai kaip ir šiais laikais ir tapę vienu iš jų nacionalinių patiekalų.
Viena iš versijų sako, kad gūžiniai kopūstai į Lietuvą atkeliavo XIII a. su kryžiuočių pulkais. Kai kurie kulinarijos istorikai mano, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė nuo maisto nepritekliaus ir ligų gynėsi būtent kopūstais ir įtikėję, kad troškinti kopūstai su dešrelėmis, dabar tapę Lenkijos Respublikos nacionaliniu patiekalu, pasiskolinta iš senosios Lietuvos kariuomenės valgiaraščio. Kopūstas ir kasdieniniame racione buvęs dažnas valgis, neapsieita be jo ir švenčių apeiginėse vaišėse. Jis jau tapęs valgiu-simboliu.
Prūsai iš pradžių stebėjosi, kad atėjūnai valgo žolę. Tačiau šiaip žalias daržoves, taip pat ir kopūstus, pradėjome valgyti tik Bonos Sforcos laikais. Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę.
Briuselio kopūstai tokį savo vardą gavo ne veltui. Mat pirmą kartą ši daržovė išaugo XVI a. Belgijoje. Būtent dėl to jai suteiktas šalies sostinės vardas. Belgijos daržininkų išrastą kopūstą aprašė XVIII amžiaus švedų gamtininkas Karlas Linėjus ir belgų žemdirbių garbei pavadino briuselio kopūstu.
Kopūstų įvairovė
Šiandien žinomos įvairios populiariausios kopūstų rūšys, iš kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis:
- Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata): baltieji ir raudonieji kopūstai.
- Savojinis kopūstas (Brassica oleracea var. sabauda): lapai gležni, garbanoti.
- Žiedinis kopūstas (Brassica oleracea var. botrytis)
- Brokolinis kopūstas (Brassica oleracea var. italica, brokoliai)
- Briuselinis kopūstas (Brassica oleracea var. gemmifera): primena nedidelius, tobulai apvalius kopūstėlius.
- Ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes)
- Pekininis kopūstas (Brassica rapa subsp. pekinensis)
- Kininis kopūstas (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis)
Lietuvoje daugiausia auginama baltųjų gūžinių kopūstų, kitų rūšių - nedaug, išskyrus žiedinius kopūstus.
Kopūstų nauda sveikatai
Kopūstai - tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose gausu vitaminų A, C, K, B grupės vitaminų, taip pat folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo ir kitų mikroelementų. Kopūstuose yra 16 aminorūgščių, reikalingų baltymams sudaryti, 3,66 proc. angliavandenių, gerinančių virškinimą fermentų.
Stiprina imunitetą
Dėl didelio vitamino C kiekio kopūstai padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo ligų.
Gerina virškinimą
Kopūstuose esanti ląsteliena stimuliuoja virškinimą, gerina žarnyno darbą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
Mažina cholesterolio kiekį
Kopūstuose esanti lasteliena šalina iš organizmo cholesterolį ir stabdo aterosklerozės vystymąsi. Moksliniai tyrimai parodė, kad kryžmažiedės daržovės mažina "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje.
Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
Kadangi kopūstuose mažai angliavandenių, juos be baimės gali valgyti sergantieji cukriniu diabetu.
Pašalina skysčius iš organizmo
Mineralinės druskos, ypač kalis, kurių gausu šiose daržovėse, iš organizmo pašalina susikaupusius nereikalingus skysčius. Tai padeda sergantiesiems širdies ir inkstų ligomis bei žmonėms, turintiems polinkį į tinimus bei padidėjusį arterinį kraujo spaudimą.
Padeda gydyti įvairias ligas
Kopūstų sultys yra skiriamos gastritams, atsiradusioms skrandyje bei dvylikapirštėje opoms gydyti, kai sergama kolitu, kepenų ligomis ar net tuberkulioze (sumaišytas su medumi). Kopūstų sėklų nuoviru galima palengvinti gyvenimą sergantiesiems podagra, tiems, kuriuos kamuoja sąnarių skausmai, taip pat toks nuoviras gali būti naudojamas kaip diuretikas. Mokslininkai tvirtina, kad briuselio kopūstų baltymai pagal amino rūgščių kiekį prilygsta žuvies ar mėsos baltymams.
Briuselio kopūstai - tai nedideli, bet labai naudingi sveikatai kopūstai. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad Briuselio kopūstuose gausu mineralų ir antioksidantų. Šios daržovės įtraukimas į kasdienį racioną apsaugo nuo įvairių rūšių vėžinių susirgimų bei širdies ligų ar per didelio cholesterolio kiekio. Briuselio kopūstuose gausu vitamino C ir K, folio, kalcio, geležies ir kalio. Valgydami daug Briuselio kopūstų galite apsisaugoti nuo skrandžio, plaučių, inkstų, krūties, šlapimo pūslės ir prostatos vėžio. Daržovės, tokios kaip briuselio kopūstai, taip pat gali padėti išvengti kitų sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, širdies ligos ir diabetas. Briuselio kopūstai taip pat turi karotinoidų, kurie yra naudingi jūsų akims.
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų, o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas.
Raugintų kopūstų sultys tradicinėje kinų medicinoje nuo seno skiriamos įvairiems ligoniams. Manoma, kad mongolų vado Čingischano kariuomenė atvežė šį patiekalą į Europą. Sveiko žmogaus žarnyne yra daug gerųjų bakterijų, kurios minta virškinimo atliekamos ir išskiria pieno rūgštį. Rauginti kopūstai aprūpina organizmą daugybe gerųjų bakterijų, kurios palengvina virškinimą. Porcija raugintų kopūstų kasdien prilygsta brangiems probiotikų gėrimams ir maisto papildams.
Kopūstai kulinarijoje
Kopūstai - universali daržovė, kurią galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Iš jų galima gaminti sriubas, salotas, troškinius, įdarus, rauginti ir marinuoti. Lietuvoje kopūstai ypač populiarūs rauginti, nes rauginti kopūstai laikomi labai sveiku produktu, ypač šaltuoju metų laiku, nes stiprina imunitetą.
Pasak ekspertės, Briuselio kopūstų skonis priklauso nuo jų paruošimo būdo. Nors daugelis mano, kad jie yra kartūs, tačiau tinkamai pagaminus Briuselio kopūstai įgauna saldų, riešutinį ir dūminį skonį, kuriam sunku atsispirti. Briuselio kopūstai dažnai naudojami garnyrams: derinami su šonine, patiekiami prie jautienos, kiaulienos ar vištienos kepsnių. Briuselio kopūstus itin gardu ruošti su įvairiausiais sūriais. Ši daržovė puikiai dera su pelėsiniu sūriu: tereikia keptus kopūstus sumaišyti su sūrio gabaliukais, džiovintomis spanguogėlmis, skrudintais riešutais ir mėgstamu padažu. Briuselio kopūstus galima ruošti ir su parmezano sūriu: pakeptus kopūstus reikėtų orkaitėje užkepti susmulkintu parmezanu ir viską pagardinti tarkuotomis citrinų žievelėmis. Ši daržovė dera ir su Anglijoje taip mėgstamu čederiu: Briuselio kopūstus reikėtų pakepinti kartu su šonine, svogūnais ir orkaitėje viską užkepti sutarkuotu čederiu. Briuselio kopūstai gali būti ir puikus ingredientas prie makaronų ar mėgstamų kruopų.
Briuselio kopūstas labai ištvermingas, nebijo net kelių laipsnių šalčio, tad kai kuriuose kraštuose auginamas ir žiemą. Briuselio kopūsto stiebas užauga iki pusmetrio. Ant stiebo - lapai, o jų pažastyse užauga nedidelės kopūstų galvutės - mažos baltojo gūžinio kopūsto galvos kopijos. Vienas augalas užaugina kelias dešimtis, net iki šimto maždaug 10 gramų sveriančių gūželių, kurios būna nuo graikinio riešuto iki vištos kiaušinio dydžio. Liaudies medikai gydymui naudoja šviežių kopūstų lapus ir sultis.
Niekada neragavau tokio kopūsto! Dabar jį gaminu penkis kartus per savaitę!
Įdomūs faktai apie kopūstus
- Romos gyventojai šimtmečių šimtmečius apsiėjo be vaistų. Jie buvo įsitikinę, kad kopūstas turi daugybę gydomųjų savybių ir vartojo jį, kai kamuodavo nemiga, galvos skausmui numalšinti, kurtumui gydyti.
- Anglijoje net yra pastatytas kopūsto formos paminklas žmogui, kuris pirmasis iš Olandijos atvežė į šalį kopūstus.
- Žmonėse sklando toks posakis: "Valgyk kopūstus - niekada nepasensi".
- Coleslaw salotos, kurias šiandien dažniausiai siejame su amerikiečių virtuve, iš tiesų kilo iš senovės Romos. Pats žodis “coleslaw” kilęs iš olandų kalbos “koolsla”, kas reiškia “kopūstų salotos”.
- Briuselio kopūstai - lyg žaislinė didžiųjų savo giminaičių versija, tačiau nedidukėse daržovėse slypi galingas vitaminų užtaisas.
- Pirmieji kopūstų, kaip vitaminų šaltinio (ypač C), reikšmę įvertino jūreiviai. Raugintais kopūstais jie gynėsi nuo skorbuto. Garsusis keliautojas Džeimsas Kukas (James Cook), XVIII a. pabaigoje apiplaukęs jūromis pasaulį, į laivą buvo pasiėmęs 60 statinių raugintų kopūstų, kas ir gelbėjo jūreivius nuo skorbuto.
