Trentino-Alto Adidžė, autonominis regionas Italijos šiaurės rytuose, ribojasi su Austrija ir Šveicarija, yra tikras perlas, siūlantis ne tik nuostabius gamtos peizažus, bet ir turtingą kultūros paveldą. Šis regionas, kurio plotas siekia 13 607 km², o sostinė - Trentas, garsėja savo kalnais, slidinėjimo kurortais ir unikalia istorija, kurią formavo tiek Italijos, tiek Austrijos įtakos. Pietų Tirolis, dažnai vadinamas tiesiog Tiroliu, yra Italijos ir Austrijos pasienio sritis, dabar priklausanti Italijai, tačiau kadaise buvusi Austrijos dalis. Srities plotas - pusaštunto tūkstančio kvadratinių kilometrų, o sostinė - Bolzanas (Bozenas), srities administracijos centras, žymus tarptautiniu universitetu. Visi šio krašto miestai ir miesteliai turi dvigubus, itališkus ir vokiškus, pavadinimus. Pietų Tirolis turi plačią autonomiją, čia kalbama dviem valstybinėmis kalbomis - italų ir vokiečių.
Geografija ir klimatas
Trentino-Alto Adidžės kraštovaizdį dominuoja Alpės, todėl klimatas čia pereinamasis iš mediteraninio į vidutinių platumų, o kalnuose vyrauja vertikalusis zoniškumas. Kraštas žymus ir vaizdingu Gardos ežeru, pamėgtu buriuotojų. Klimatas ypatingas tuo, kad kylant į kalnus klimatinės juostos keičia viena kitą. Taigi vienu metu čia galite paragauti ir vasaros, ir žiemos. Bolzane vasarą veši pietietiška augmenija - palmės, valgomieji kaštonai, vynuogės, o žiemą būna maždaug 10 laipsnių šilčiau nei Vilniuje. Regionas pasižymi ledynais, tokiais kaip Ortleso ir Palla Biancos, bei didžiausia upe - Adige, kuri teka į Adrijos jūrą. Pietuose į teritoriją įsiterpusi Gardos ežero šiaurinė dalis prideda dar daugiau žavesio šiam kraštui.
Dolomitinės Alpės - UNESCO pasaulio paveldas
Įstabų gamtovaizdį formuoja aukštos Dolomitinės Alpės su snieguotomis viršukalnėmis, iš kurių įspūdingiausia dantytoji Tres Crones (Trys Karūnos). Dolomitinės Alpės, užimančios didžiąją dalį Trentino - Pietų Tirolio regiono, yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl ypatingo grožio vertikalių uolų ir siaurų bei ilgų slėnių. Dolomitinės Alpės Italijoje neabejotinai yra viena patraukliausių vietų vasaros kelionėms dėl savo unikalios gamtos ir neapibrėžtų galimybių mėgautis aktyviu poilsiu. Dar 2009 metais Dolomitinės Alpės buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo išskirtinio gamtos grožio ir geologinės reikšmės. Į UNESCO sąrašą įtrauktos devynios atskiros Dolomitinių Alpių dalys, apimančios įvairias kalnų grupes ir gamtos rezervatus. Tre Cime di Lavaredo: Trys įspūdingos viršūnės - tarsi Dolomitų atvirukas.
Vasaros laikotarpiu Dolomitinėse Alpėse vyrauja itin malonus ir keliautojams palankus klimatas. Dienos metu temperatūra svyruoja nuo 20 iki 25 laipsnių, o tai idealiai tinka tiek pasyviam, tiek aktyviam poilsiui. Naktimis oras atvėsta, todėl po šiltos dienos galima mėgautis ir gaiviu kalnų oru. Vasarą Dolomitinės Alpės virsta tikru gamtos stebuklu: kalnų šlaitai ir slėniai pasipuošia žaliuojančiais miškais, spalvingomis gėlių pievomis ir krištolo skaidrumo ežerais. Viena iš populiariausių lankytinų vietų yra Lago di Braies - įspūdingas kalnų ežeras, garsėjantis intensyviai žalia spalva, todėl yra puiki vieta ramiems pasivaikščiojimams ar plaukiojimui valtimi. Lago di Carezza taip pat traukia lankytojus savo neįprasta spalvų gama, atspindinčia aplinkinius kalnus ir miškus. Dolomitinėse Alpėse gyvuojantys miškai idealiai tinka ramiems pasivaikščiojimams ir žygiams, leidžia mėgautis grynu kalnų oru ir laukinės gamtos grožiu. Čia galima sutikti įvairių paukščių rūšių, o kartais ir laukinių gyvūnų, tokių kaip elniai ir lapės.
Vietos gyventojų gyvenimo būdas ir kultūra
„Didingas kalnų grožis, užburianti ramybė, ideali tvarka. Atrodo, kad laikas čia sustojo, o žmonės gyvena amžinai. Skaitydamas antkapių užrašus vietos kapinaitėse supranti, kad kalniečiai gyvena kur kas ilgiau nei lietuviai, o kad sočiau ir ramiau - be abejonės.“ Taip Juozas Gordevičius apibūdina pasakišką kraštą - Pietų Tirolį, kuriame praleido beveik 10 metų.
Istorija: Tarp Italijos ir Austrijos
Regiono istorija yra sudėtinga ir įdomi. Iki I pasaulinio karo Tirolis priklausė Austrijai, tačiau 1919 m. buvo aneksuotas Italijos, tuomet fašistinės valstybės. Pagal 1919 m. Saint-Germano taikos sutartį, Italijai buvo perduotas Pietų Tirolis (atskirtas nuo Tirolio) ir Trentas, kuriame gyveno daug italų. 1948 m. buvo sukurtas Trentino-Alto Adidžės autonominis regionas, siekiant suderinti skirtingas kultūrines ir kalbines grupes. Garsusis Pietų Tirolio išsivadavimo komitetas laisvės siekė itin tausodamas žmonių gyvybes. Tylus partizaninis karas užtruko labai ilgai, diversijos vykdavo naktimis, siekiant išvengti atsitiktinių žmonių aukų. Žymiąją 1961-ųjų naktį partizanams nutraukus elektros linijas be elektros buvo palikta visa pramoninė Italijos šiaurė.
Uždaras, bet saugus kraštas
Tiroliečiai nepasižymi atviru būdu, o jų svetingumas pamatuotas ir saikingas. „Svetimtaučiui nėra vilčių patekti į uždarą jų bendruomenę, tam specialiai sudarytos neįveikiamos kliūtys“, - iš patirties kalba lietuvis, išmokęs čia apsiriboti formaliu draugiškumu. Dėl tokio uždaro gyventojų būdo kalti ne tik aukšti kalnai, kiekvieną bažnytkaimį paverčiantys atskira „respublika“, bet ir skaudi istorinė atmintis. „Dabar tiroliečiai ramūs, atsipalaidavę. Gavę plačią autonomiją atsiskyrimo klausimo nebekelia. Kalbama, kad už tylą kaip gerą bylą Italijos valdžia jiems dosniai atlygina: gyventojai sąžiningai moka didelius mokesčius, tačiau metų pabaigoje pinigai iš Romos su solidžiu priedu grįžta atgal į krašto biudžetą“, - pasakoja lietuviams nebūtus dalykus Juozas. Ir priduria, kad čia labai saugu. „Viešbučiai miesteliuose naktį net nerakinami, sunkiausiu nusikaltimu laikoma dviračio vagystė. Karabinieriai vaikštinėja su atkištais automatais vien dėl šaunumo, kad moterys alpėtų. Tačiau svetimšalėms vienoms po kalnus karstytis nepatartina: anot vietinių, čia pilna goslių barzdotų nykštukų“, - juokiasi pašnekovas.
Pietų Tirolio ekonomika ir turizmas
Gyventojai didžiuojasi, kad jų gubernatoriaus alga didesnė už JAV prezidento Baracko Obamos. Gal turtus jiems suneša nykštukai, neva saugantys Alpėse aukso klodus? Sentimentalių jų atvaizdų bei skulptūrėlių čia pilna visur - parduotuvėse, viešbučiuose, parkuose. „Galbūt, tačiau kitas neišsenkantis tiroliečių gerovės šaltinis yra turizmas, - neabejoja J. Gordevičius. - Nepriekaištinga tvarka, puikus, bet santūrus aptarnavimas (vokiškos ir itališkos kultūrų mišinys tam labai palankus) sutraukia turistus iš viso pasaulio. Vietos gyventojai sako jokios krizės nepajutę - tik tiek, kad įprastus vokiečių turistus pakeitė rusai. Ypač akcentuojamas tęstintis šeimos turizmas, branginami nuolatiniai klientai. Tiroliečių devizas: žmogus atostogauti turi vykti ten, kur leisdavo nuostabias atostogas vaikystėje su tėčiu ir mama - į Tirolį“, - aiškina pašnekovas.
Vietinė virtuvė
Maistas, anot Juozo, čia puikus, tačiau skaičiuojantiesiems kalorijas vietinė virtuvė pasirodys per sunki. Tradiciniai suktinukai su mėsa ir sūriu, apvolioti džiūvėsiuose ir apkepti svieste, - tikra kalorijų bomba! Žinoma, galite rinktis picą ar lazaniją, tačiau tiroliečiai jūsų nesupras. Ypač skanūs pieno produktai, jogurtas, sūriai. Juk karvės ganosi Alpių pievose, o šios tręšiamos tiktai mėšlu. Sodrus jo kvapas muša nosin ir pro atvirą prabangiausio miestelyje restorano langą, tačiau vietiniams nekliūva. Svarbiausia - ekologija! Dolomitų regione turite puikią galimybę susipažinti su turtinga Italijos virtuve. Regionas garsėja tradiciniais patiekalais, tokiais kaip canederli (duonos ir mėsos koldūnai), speck (rūkyta kiauliena), polenta (kukurūzų košė) ir strudel (obuolių pyragas). Šie patiekalai dažnai ruošiami tradiciniuose restoranuose ar kalnų trobelėse ir puikiai atspindi unikalią Dolomitų maisto kultūrą. Restoranuose, pavyzdžiui, Ristorante Piz Boe Alpine Lounge Cortina d'Ampezzo, galite mėgautis ne tik skaniu maistu, bet ir nuostabiais panoraminiais vaizdais.
Aktyvus poilsis kalnuose
Žygiai ir kopimas
„Kalnai čia neprivatizuoti, prieinami visiems, kelią aukštyn pastoti gali nebent upė ar ganyklų užtvaros, tačiau šioms apeiti yra takeliai. Visi jie vokiškai skrupulingai sužymėti, taigi nepaklysite, jei įsigysite vietinį žemėlapį, - pradeda ekskursiją po Alpes patyręs žygeivis Juozas Gordevičius. - Galite pasirinkti maršrutą pagal jėgas, tarkim, lipti pasivaikščioti tik nusitvėrę lazdą. Su ja pakilsite iki pusantro tūkstančio metrų, kur pamažu lietuvišką mišką, tik nuostabiai švarų, keis tarp uolų įsiterpusi kalnų augmenija. Čia įstabiai gražu, žydi įvairiausios gėlės, jei pasiseks, rasite ir edelveisų. Pakilus iki 2 tūkstančių metrų, virš medžių augimo linijos, prasideda plikos uolos. Keliaujant aukščiau jau būtina speciali įranga ir pasiruošimas“, - įspėja lietuvis ir priduria, kad į tokį aukštį kelia ir nepigus keltuvas.
Dolomitų Alpės garsėja puikiais pėsčiųjų žygių maršrutais, tinkamais įvairaus lygio keliautojams, nuo pradedančiųjų iki jau patyrusių žygeivių. Populiariausias maršrutas - „Alta Via 1“ - driekiasi per nuostabiausius kalnų kraštovaizdžius, suteikdamas galimybę iš arčiau susipažinti su laukiniais slėniais ir kalnų viršūnių didybe. Alpinistams Dolomitų Alpės siūlo platų trasų pasirinkimą, techninius ir sportinius maršrutus. Marmolados ledynas - didžiausias Dolomituose, yra viena iš sudėtingiausių laipiojimo vietų regione.
„Via Ferrata“ - Plieno kelias
Tačiau Juozas rinktųsi „Via Feratą“ - Plieno kelią. „Nuostabus dalykas, be to, nemokamas: juo galite pakilti ten, kur nedrįstumėte kojos kelti. „Via Ferata“ yra tvirtas trosas, patikimai pritvirtintas prie uolų. Prisikabini specialia virve ir lipi aukštyn tarsi kalnų ožys. Apima drąsos svaigulys: gali karstytis ant uolų atbrailų. Kalnuose išsibarstę medžiotojų nameliai, kur gausite pernakvoti, apšilti, pavalgyti - žinoma, ne už dyką. Galite pasiekti ir ledu bei sniegu padengtas uolas, tačiau tai labai pavojinga, patarčiau kilti ten tik gerai pasiruošus“, - perspėja pašnekovas ir pabrėžia, kad keliautojas saugumu turi pasirūpinti pats.
Saugumo patarimai
„Nepatariu keliauti vienam. Būtina turėti medicinos draudimą, mobilųjį telefoną, kad prireikus išsikviestumėte pagalbą, netgi malūnsparnį. Šis atskris esant ypatingam atvejui, tarkim, gavus stuburo traumą, o šiaip atskubės gelbėtojai iš artimiausio medžiotojų namelio ir suteiks pirmąją pagalbą. Šią gausite ne už dyką - tvarkingą sąskaitą jums atsiųs vėliau. Elementariai pagalbai apmokėti pakaks lietuviško medicinos draudimo, tačiau skraidinimo malūnsparniu jis nepadengs. Privalai saugotis, nes nutrūktgalvių Alpės negaili“, - patirtimi dalijasi patyręs žygeivis, nė karto neturėjęs rimtesnės traumos. Planuojant žygius Dolomitinėse Alpėse, svarbu iš anksto apgalvoti maršrutus, susipažinti su trasų sudėtingumu, įvertinti orų prognozes ir laiko sąnaudas. Oro sąlygos kalnuose gali greitai keistis, todėl visuomet turėkite tinkamą aprangą, įskaitant vandeniui atsparias striukes ir šiltesnius drabužius. Jei planuojate kopti į aukštesnes viršūnes, būkite budrūs dėl aukštumų ligos rizikos - prisitaikykite palaipsniui, laikykitės lėto tempo ir užtikrinkite tinkamą hidrataciją.
Slidinėjimas Pietų Tirolyje
Pietų Tirolis yra saulėtas Alpių regionas, kuriame slidininkai ir snieglentininkai tikrai laimingi. Be Dolomiti Superski regiono, kuriame yra 12 slidinėjimo zonų (įskaitant Sella Ronda ir Gardena Ronda) taip pat yra galimybė pažinti ir mažesnes slidinėjimo zonas su jaukiomis slidinėjimo trobelėmis. Pietų Tirolis yra tikras rojus slidinėjimo entuziastams. Apsnigtos viršūnės ir ryški saulė vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Šis regionas siūlo įspūdingą pasaulinio lygio slidinėjimo zonų įvairovę, tinkančią tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems slidininkams.
Pagrindinės slidinėjimo zonos Pietų Tirolyje
Pietų Tirolyje rasite vienas geriausių slidinėjimo zonų Europoje, kurios pasižymi įspūdinga įvairove, modernia infrastruktūra ir kvapą gniaužiančiais gamtos vaizdais.
- Val Gardena/Alpe di Siusi: Ši zona, esanti 1 236 - 2 518 m aukštyje, siūlo apie 178 km trasų. Tai Sellaronda dalis, žinoma dėl pasaulio čempionato nusileidimų ir kvapą gniaužiančių Dolomitų panoramų. Alpe di Siusi yra didžiausia aukštų Alpių ganykla Europoje, idealiai tinkanti šeimoms ir lygumų slidininkams.
- Alta Badia: Įsikūrusi 1 324 - 2 550 m aukštyje, ši zona siūlo apie 130 km trasų. Ji garsėja puikiomis trasomis šeimoms ir žinovams bei kulinarijos akcentais nameliuose. Pačiame Alta Badia slidinėjimo kurorte yra 130 km trasų, kurių dauguma yra lengvos mėlynos. Puiki vieta mažiau patyrusiems slidininkams pradėti slidinėti. Alta Badia širdis - Corvara, didžiausias kurorto miestelis, garsėjantis prabangiais viešbučiais ir puikia lokacija.
- Kronplatz (Plan de Corones): Ši moderni slidinėjimo zona, esanti 973 - 2 275 m aukštyje, siūlo apie 120 km trasų. Ji idealiai tinka pradedantiesiems ir pažengusiems slidininkams dėl savo plačių trasų.
- Meran 2000: Ši šeimoms pritaikyta slidinėjimo zona, esanti 1 680 - 2 350 m aukštyje, siūlo apie 40 km trasų.
- Schnalstal ledynas (Val Senales Glacier): Ši zona, esanti 2 011 - 3 212 m aukštyje, siūlo apie 42 km trasų. Čia galima slidinėti ištisus metus, mėgaujantis įspūdingais ledynų peizažais.
- Val di Fiemme - Obereggen: Ši zona, esanti 860 - 2 388 m aukštyje, siūlo apie 111 km trasų. Ji žinoma dėl gerai prižiūrimų trasų ir modernių keltuvų.
Šios slidinėjimo zonos siūlo ne tik puikias sąlygas trasose, bet ir įvairias žiemos pramogas, tokias kaip snieglenčių sportas, lygumų slidinėjimas ir pasivaikščiojimas sniego batais.
Sellaronda - unikalus slidinėjimo žiedas
Pasaulyje yra tik du slidinėjimo regionai, kurie varžosi dėl didžiausios slidinėjimo zonos titulo. Tai Les Trois Vallées, kuriame yra 600 km tarpusavyje sujungtų trasų, ir Dolomiti Superski regionas, turintis apie 1200 km trasų. Tačiau pastarajame trasos nėra tarpusavyje sujungtos, o šiam regionui priklausančių dvylikos kurortų išsidėstymas yra toks platus, kad per vieną savaitę atostogų praktiškai neįmanoma visko aplankyti.
Sella, dar vadinama Gruppo del Sella, yra kalnynas, apsuptas vienų žymiausių slidinėjimo kurortų: Alta Badia, Val Gardena, Arabba Marmolada ir Val di Fassa. Šie kurortai yra tarpusavyje sujungti trasomis ir keltuvais, o slidinėjimo kelias aplink kalnyną, leidžiantis keliauti iš vieno kurorto į kitą, vadinamas Sellaronda. Visi šie kurortai sudaro slidinėjimo regioną, kuriame yra apie 450 km tarpusavyje sujungtų trasų. Dar apie 50 km trasų priklauso šiems kurortams, tačiau jos nėra sujungtos, todėl iki jų teks trumpai pavažiuoti viešuoju transportu. Taip pat yra pakankamai patogus susisiekimas su tokiais kurortais kaip Kronplatz ir Cortina d’Ampezzo. Iš Alta Badia į Kronplatz kursuoja reguliarus autobusas, kuriuo kelionė trunka apie 20 minučių. Tuo tarpu Cortina d’Ampezzo galima pasiekti per Lagazuoi kalno viršūnę - iki jos iš Alta Badia miestelio Armentarola reguliariai kursuoja mikroautobusas.
Priklausomai nuo to, kur apsistosite Dolomiti Superski regione, jums bus pasiekiama nuo mažiausiai 450 km tarpusavyje sujungtų trasų iki 700 km dydžio slidinėjimo zonos, kurios atskiros dalys gali būti patogiai pasiekiamos viešuoju transportu. Viena iš patogiausių vietų apsistoti yra Alta Badia. Tuo tarpu labiau įgudę slidininkai gali iš karto leistis į Sellaronda žiedą ar persikelti į sudėtingesnes trasas Arabba Marmolada, Val di Fassa ar Val Gardena slidinėjimo kurortuose. Taip pat iš Alta Badia patogu pradėti Grande Guerra arba Pirmojo pasaulinio karo slidinėjimo turą. Tai vienas sudėtingiausių ir visą dieną trunkančių nuotykių Dolomiti Superski regione. Šio turo metu teks įveikti apie 80 km trasų, keltuvų pakėlimų ir pervažiavimų autobusu per keturis kurortus: Alta Badia, Arabba Marmolada, Civetta ir Cortina d’Ampezzo. Verta paminėti ir Super 8 slidinėjimo turą, kuris prasideda nuo jau minėtos Lagazuoi viršūnės. Tai aštuoniukės formos 16 km ilgio slidinėjimo maršrutas, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į aštuonias įspūdingas šio regiono kalnų viršūnes. Tuo tarpu pati populiariausia pramoga yra įveikti Sellaronda žiedą. Juo galima slysti tiek pagal laikrodžio rodyklę, tiek ir prieš ją. Kelias yra aiškiai sužymėtas, o juo slidinėja tūkstančiai slidininkų kiekvieną dieną. Maršruto ilgis yra po 40 km į kiekvieną pusę, iš kurių vien tik slidinėjimo trasos sudaro maždaug po 27 km.
Apgyvendinimas, mokyklos ir après-ski
Pietų Tirolis siūlo platų apgyvendinimo pasirinkimą - nuo kaimiškų kalnų namelių iki jaukių atostogų apartamentų ar prabangių viešbučių. Kalnų nameliai, dažnai įrengti tiesiai ant trasų, siūlo autentišką Alpių patirtį. Viešbučiai ir atostogų apartamentai dažnai siūlo papildomų patogumų, tokių kaip SPA zonos, gurmaniški restoranai ir vaikų priežiūra. Svetingumas ir aptarnavimas šiose apgyvendinimo įstaigose yra pavyzdinis. Profesionalios slidinėjimo mokyklos ir aukštos kokybės slidžių nuoma Pietų Tirolyje užtikrina optimalią slidinėjimo patirtį. Après-ski Pietų Tirolyje yra toks pat įvairus - nuo jaukių barų iki įdomių klubų.
Kempingai yra ganėtinai populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori būti arčiau gamtos ir ieško pigesnių apgyvendinimo alternatyvų. Dolomitinėse Alpėse yra daug patogiai įrengtų kempingų, siūlančių tokius patogumus kaip dušai, elektra ar net restoranai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori būti arti kalnų takų ir mėgautis žvaigždėtu dangumi. Unikali apgyvendinimo galimybė Dolomituose yra kalnų trobelės, dar vadinamos „rifugio“, įsikūrusios aukštai kalnuose, dažnai prie populiariausių pėsčiųjų maršrutų.
Ką dar pamatyti Trentino-Alto Adidžėje?
Trentas: istorinis miestas
Trentas, regiono sostinė, yra ypatingai svarbus miestas Katalikų bažnyčios istorijoje. Čia 1545 metais buvo sušauktas garsusis Tridento susirinkimas, pradėjęs kontrreformacijos judėjimą ir reformas Katalikų bažnyčioje. Apžvalginės ekskursijos metu galite pasivaikščioti senamiesčio aikštėmis ir gatvėmis, pamatyti Santa Maria Maggiore bažnyčią, kurioje vyko viena iš Tridento susirinkimo sesijų, romaninę-gotikinę miesto katedrą ir puošnius rūmų fasadus.
Gardos ežeras: Italijos perlas
Gardos ežeras, didžiausias Italijoje, ribojasi su trimis regionais: Trentino - Pietų Tiroliu, Lombardija ir Venetu. Šiaurinę ežero dalį supa aukšti kalnai, kurių papėdėje įsikūrę daugybė mažų miestelių. Galite apsilankyti kurortiniame Malčezinės miestelyje, kur išlikusi didinga Veroną valdžiusios Scaligeri šeimos pilis, arba pakilti keltuvu į Monte Baldo kalną ir pasigrožėti Gardos ežero bei aplinkinių kalnų panorama. Prie jo, beje, gyvena mūsų olimpinė čempionė Gintarė Šeidt su šeima.
Socialinė iniciatyva ir europietiškas mentalitetas
Bocene jau trys dešimtmečiai veikia aklųjų namai, apie kuriuos buriasi katalikiška Pietų Tirolio aklųjų bendruomenė. 1995 m. Lietuvoje lankėsi katalikiškos Pietų Tirolio aklųjų organizacijos vadovė Marija Fischnaller. Nuo tada Prano Daunio fondas jaučia nuolatinę Pietų Tirolio aklųjų organizacijos globą bei paramą. 1998 m. Pietų Tirolyje beveik savaitę viešėjo grupė Lietuvos neregių. Praėjo ketveri metai ir šįsyk į Lietuvą atvyko tiroliečiai. Rugpjūčio viduryje, nepabūgę Europą siaubiančių potvynių, per Austriją, Vokietiją ir Lenkiją, su energingąja Marija Fischnaller priešakyje, mikroautobusu į Lietuvą atriedėjo grupė Pietų Tirolio neregių. Svečiai aplankė Kryžių kalną, Molėtų observatoriją - savo rankose laikė už žemę senesnį meteoritą, vaikščiojo po Rumšiškių liaudies buities muziejų, meldėsi Vilniaus Arkikatedroje, gėrė alų Vilniaus senamiestyje; pabuvojo Trakų pilyje, savo rankomis galėjo paliesti legendinių sovietų antžmogių „pakinklius“ Grūto parke. Dar prieš atvykdami į Lietuvą, svečiai išreiškė pageidavimą aplankyti Baltijos pajūrį. Tai ir buvo padaryta: italai dvi dienas ilsėjosi Palangoje ir Nidoje, mirko Baltijos vandenyje, ritinėjosi nuo mūsų kopų, kaip maži vaikai džiaugėsi suradę ką nors itin egzotiška, civilizuotuose Vakaruose nematyta ir negirdėta - pavyzdžiui, žuvų rūkyklą Juodkrantėje. Prieš septynerius metus, pirmą kartą atvykusi į Lietuvą, M. Fischnaller liko prislėgta mūsų šalies gyvenimo lygio ir ypač tų sąlygų, kuriomis čia gyvena neįgalūs žmonės. Dabartinis apsilankymas, kaip sakė patys italai, jiems paliko gerą ir šiltą įspūdį, ir tai ne tušti komplimentai ar nieko nekainuojančios pagyros. Praėjusiais metais Boceno neregiai keliavo po Angliją, kaip patys prasitarė, tenai turėję daugiau problemų negu Lietuvoje... Vykdami į kelionę Pietų Tirolio aklieji turėjo tikslą ne tik pamatyti Lietuvą, bet ir paremti mūsų šalies neregius. Svečiai P. Daunio fondui atvežė dvi kompiuterines brailio eilutes, kompiuterio ekraną, kuris kartu gali tarnauti ir kaip teksto didinimo aparatas, ir kaip televizorius, baltųjų lazdelių, keletą brailio laikrodžių, kitokių smulkių tiflotechnikos priemonių. Iš Lietuvos, kaip patys sakė, italai išsivežė ne tik labai šiltus įspūdžius, bet ir vieną jiems labai patikusią idėją - dizainerio V. Deveikio sukurtą aklųjų mikrorajono maketą.
Keletas žodžių apie Boceno aklųjų namus. Tai ir bendrabutis, ir senelių prieglauda, ir užimtumo centras, ir vieta, kur vyksta įvairūs seminarai, tobulinimosi kursai akiesiems masažuotojams, telefonistams, kompiuterininkams. Kitaip sakant, tai centras, aplink kurį sukasi visos Pietų Tirolio aklųjų bendruomenės gyvenimas. Įdomi „namų“ įkūrimo istorija. Marija Fischnaller, baigusi Insbruko (Austrija) aklųjų mokyklą, atvyko į Pietų Tirolį ir pamatė, kaip po Antrojo pasaulinio karo vargsta čia gyvenantys neregiai. Nuvykusi į Romą ji tol beldėsi į atitinkamų valdiškų įstaigų duris, kol šios surado dalį lėšų aklųjų namams. Žemės sklypą skyrė vietos parapijos klebonas. M. Fischnaller pati vadovavo aklųjų namų statybai, rinko trūkstamas lėšas. Mums, skubantiems į Europą ir apie tą skubėjimą garsiai šaukiantiems, ši istorija galėtų būti geras tikrai europietiško mentaliteto pavyzdys. Marija Fischnaller po dviejų su puse tūkstančio metų nuo šio įvykio (o gal tik legendos) pastatė savo gyvenimo šventyklą - aklųjų namus. Galėjo nestatyti, nieko nedaryti ir laukti, kol pastatys kiti (kažkas tą darbą būtų atlikęs), o vis tiek statė. Tai ir yra tikrasis europietiškas mentalitetas ir tikroji Europa, į kurią kol kas tik einame.
Kelionės patarimai
Greičiausias būdas pasiekti Dolomitines Alpes - skristi į Italiją, pasirenkant Venecijos (Marco Polo, VCE) arba Veronos (Valerio Vatullo, VRN) oro uostus, kurie yra netoli Dolomitų. Skrydžiai iš Lietuvos įprastai trunka apie 2-3 valandas. Jei mėgstate keliauti traukiniais, kelionė iš Lietuvos bus su persėdimais didžiuosiuose Europos miestuose, tokiuose kaip Varšuva, Viena ar Miunchenas. Verta apsvarstyti ir galimybę išsinuomoti automobilį Italijoje, ypač jei norite laisviau tyrinėti aplinkinius regionus ir mažesnius kaimelius, kurie sunkiau pasiekiami viešuoju transportu. Dolomitų regione yra gerai išvystyta viešojo transporto infrastuktūra. Autobusai yra populiariausia kalnų susisiekimo priemonė, jungianti miestelius, lankytinas vietas ir populiariausius pėsčiųjų maršrutus. Vasarą kursuoja specialūs turistiniai autobusai, kurie patogiai veža tarp pagrindinių kurortų ir lankytinų vietų. Taip pat galima keliauti traukiniais, kurie jungia didesnius miestus su mažesniais kalnų kaimeliais. Automobilio nuoma gali būti puiki alternatyva norint aplankyti mažiau populiarias vietas ir išvengti turistų srauto. Nors kai kurie kalnų keliai gali būti siauri ir vingiuoti, automobilis leidžia norimus maršrutus pasiekti daug patogiau. Keliauti Dolomituose mėgsta ir dviračių entuziastai - čia gausu maršrutų, kuriuos galima įveikti su išnuomotais ar elektriniais dviračiais.
Nors Dolomitinės Alpės yra įspūdingos pačios savaime, aplinkiniai regionai taip pat yra verti dėmesio. Jei turite papildomo laiko, apsvarstykite galimybę aplankyti garsiąją Veneciją, kuri yra vos už kelių valandų kelio. Ten galite gondolomis patyrinėti garsiuosius kanalus ir aplankyti Šv. Morkaus aikštę bei Rialto tiltą. Jei norite likti arčiau gamtos, aplankykite Gardos ežerą, vieną didžiausių ežerų Italijoje, kurio pakrantė idealiai tinka poilsiui ar romantiškiems pasivaikščiojimams.