Visi sako, kad mes gyvename informacijos amžiuje. Apsidairykime aplinkui: turime tiltus ir mašinas, technologijas ir mokslo žinias, tūkstantmetę kultūrą ir tradicijas. Visa tai yra rezultatas - informacijos judėjimo, perdavimo iš kartos į kartą, iš lūpų, iš knygų, iš televizijos ir interneto. Tačiau, nepaisant globalizacijos, mokslininkai dažnai stokoja informacijos ir negali kryptingai darbuotis.
Šiandien Lietuvos mokslininkai nelabai žino, ką veikia amerikiečių mokslininkai, Estai neturi žinių apie kolegų darbus Japonijoje, o studentai universitetuose mokomi pasenusia informacija. Reikia kažką daryti. Tokiame kontekste gimė interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje.
Kas yra „Mokslo sriuba“?
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Iniciatyva siekia populiarinti mokslą Lietuvoje, pateikiant jį patrauklia ir suprantama forma įvairiai auditorijai. Laida transliuojama per LRT Kultūrą ir yra prieinama LRT mediatekoje bei „Youtube“ kanale.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija laidai „Mokslo sriuba“ 2012 m. spalio 1 d. suteikė patronažą (projekto globą), kuris baigtas 2015 m. Tai pabrėžia laidos svarbą ir indėlį į mokslo populiarinimą šalyje.
„Mokslo sriubos“ komanda ir veikla
„Mokslo sriubos“ kūrybinę komandą sudaro daugiau nei 50 savanorių, išsibarsčiusių po įvairius Lietuvos miestus ir užsienio šalis. Iniciatyvos įkūrėjas ir vienas iš pagrindinių veidų - Ignas Kančys, kuris praėjusiais metais sugalvojo kurti mokslo populiarinimo televiziją.
Komanda vertina originalumą, kūrybiškumą ir gebėjimą aiškiai bei įdomiai perteikti sudėtingas mokslo temas. Kiekvienas komandos narys gali kurti savo laidą, savo reportažus, o geriausi dalykai parodomi žiūrovams. Pavyzdžiui, Artūras dalyvauja montavimo ir reklamos komandų veikloje, o Salomėja teigia, kad jie yra smalsių žmonių kompanija, stengiasi mokslo naujoves ir atradimus pateikti įdomiai ir suprantamai.
„Mokslo sriuba“ vykdo įvairias veiklas, skirtas mokslo populiarinimui:
- Televizijos laida: „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą. Laidoje nagrinėjamos įvairios mokslo temos, pateikiamos įdomiai ir suprantamai.
- Vaizdo įrašai „Youtube“ kanale: Išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.
- Mokslo populiarinimo rašinių konkursai: „Mokslo sriuba“ kartu su technologijos.lt organizuoja mokslo populiarinimo rašinių konkursus, kuriuose dalyviai skatinami kūrybiškai ir originaliai pristatyti mokslo temas. Šie konkursai ne tik skatina domėjimąsi mokslu, bet ir ugdo rašymo įgūdžius, kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti informaciją.
- Dalyvavimas renginiuose: „Mokslo sriuba“ aktyviai dalyvauja įvairiuose mokslo populiarinimo renginiuose, tokiuose kaip „Tyrėjų naktis“.
- Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis: Iniciatyva bendradarbiauja su Baltijos pažangių technologijų institutu, taip užtikrinant aukštą turinio kokybę ir mokslinį pagrįstumą.
2024 m. mokslo populiarinimo rašinių konkurso prizininkai:
- 1 vieta - Elzė Grinevičiūtė, „Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“.
- 2 vieta - Dileta Tervydytė, „Nepaprasta žmogaus prisilietimo galia: žvilgsniu į fizinio kontakto poveikį mūsų sveikatai“.
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas: Elzė Rauličkytė („Daisono sfera“).
„Mokslo sriubos“ misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. Jų tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą, plėsti žinių visuomenę. Iniciatyva siekia aukščiausios turinio kokybės, siekia į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba, ir visas laidas kuria remdamiesi tik patikimais šaltiniais.
Artemis II misija: po daugiau nei 50 metų žmonės skris aplink Mėnulį
„Mokslo sriubos“ indėlis į mokslo populiarinimą
„Mokslo sriuba“ atlieka svarbų vaidmenį populiarinant mokslą Lietuvoje:
- Prieinamumas: Iniciatyva siekia, kad mokslas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos.
- Švietimas: „Mokslo sriuba“ šviečia visuomenę apie įvairius mokslo pasiekimus, naujausias technologijas ir jų poveikį mūsų gyvenimui.
- Įkvėpimas: Iniciatyva įkvepia jaunus žmones domėtis mokslu, rinktis mokslo profesijas ir siekti karjeros mokslo srityje.
- Kritinis mąstymas: „Mokslo sriuba“ skatina kritinį mąstymą ir gebėjimą atskirti mokslinę informaciją nuo pseudomokslo.
Laidoje nagrinėjamos įvairios mokslo temos, kurios rodo, kad „Mokslo sriuba“ siekia aprėpti platų mokslo sričių spektrą ir pateikti informaciją apie aktualiausius mokslo klausimus. Tarp jų:
- Kosmosas: Fermi paradoksas, gyvybės paieška už Žemės ribų, galaktikos gyvybės zona, žvaigždžių tipai ir planetų tinkamumas gyvybei.
- Technologijos: Dangoraižių statyba ir iššūkiai, kuriuos kelia vėjas, žemės sudėties tyrimai, nano palydovai.
- Medicina: Sąmoninga mityba ir kova su viršsvoriu, lėtinės ligos, sintetinis kaulo pakaitalas.
- Geologija: Ugnikalnių išsiveržimai, lavos sudėtis, CO2 emisijos.
- Biologija: Bitininkystė, eksperimentinė biologija, jūrų biologija.
„Mokslo sriuba“ pasižymi temų įvairove ir skirtingais formatais. Vienas epizodas gali būti skirtas vienai konkrečiai temai, pavyzdžiui, pirmajam Lietuvoje jūrinam vėjo parkui, kuris yra labai aktualus, nes atsinaujinanti energetika tampa vis svarbesnė pasaulyje. Kitas epizodas gali apimti pokalbį su mokslininku, pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto chemiku prof. Andrew Punu. Toks formatas leidžia žiūrovams susipažinti su skirtingomis mokslo sritimis ir išgirsti ekspertų nuomones.
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas
Šiandien įprasta verslo pietumis vadinti bet ką, kur tiekiamas maistas ir apeliuojama į aukštesnę jo kokybę bei kainą. Iš tikrųjų verslo pietūs prasideda nuo verslo pietų etiketo išmanymo. Verslo pietūs paprastai tęsiasi 1,5 valandos, o aplinka turi būti jauki ir švari, ausis turi pasiekti atpalaiduojanti muzika, neblaškyti aplinkiniai garsai ar kvapai. Čia daug dėmesio skiriama ir personalui - jis turi būti dėmesingas, bet ne įkyrus. Maisto kiekis ir kokybė - dar vienas rodiklis, pagal kurį galima spręsti, ar pietaujama verslo klasės restorane.
Verslo pietų metu lankstus požiūris į klientų poreikius - dar vienas aukštesnės klasės pietų požymis. Kuo toliau, tuo dažniau pietauti atvyksta ir labai specifinių poreikių turintys žmonės, todėl labai svarbu įsiklausyti į jų poreikius. Verslo pietų atvykęs žmogus turėtų iš karto rasti stiklinę vandens gomuriui suvilgyti bei paruoštus stalo įrankius. Restorano vadovė pamėgusiems dalykinius pietus taip pat pataria neskubėti užsisakinėti maisto, kuris byra, tęžta ar dėl kitų priežasčių gali būti sunkiai valgomas.
Informacijos perdavimo istorija ir reikšmė versle
Nuo civilizacijos ištakų maisto dalijimasis prie bendro stalo turėjo svarbią simbolinę reikšmę. Viduramžiais, per puotas stalai tebelūždavo nuo vaišių, tačiau tame stalo gale, kur sėdėdavo kunigaikštis ir kilmingieji, buvo kraunami kokybiškesni, šviežesni, ištaigingesni patiekalai. Valgiai nebuvo patiekiami visi iš karto. Iš pradžių atnešdavo lengvesnius patiekalus, užkandžius, sriubas, vėliau dubenis nurinkdavo ir duodavo kitus. Per pertraukėles tarp patiekalų svečiai galėjo mėgautis vaidinimais, juokdarių ar žonglierių pasirodymais.
XVII-XVIII amžiais Europoje toks viduramžiškas maisto pateikimas palengva keitėsi ir išsivystė į tai, ką mes dabar vadiname „prancūziškuoju serviravimu“ (pranc. service a la francaise). Duonos dubenėlius pakeitė stalo porcelianas, pirštus - sidabriniai valgymo įrankiai, o pati puota virto meno kūriniu, kurį galėtume palyginti su kruopščiai surežisuotu vaidinimu ar operos atlikimu. Prancūziškojo serviravimo esmė yra ta, kad visas maistas sukraunamas ant stalo iš karto didelėse lėkštėse ir svečiai gali pasirinkti, ką, kiek ir iš kokios lėkštės įsidėti į savąją.
Puota prasidėdavo nuo uvertiūros. Ant dviem staltiesėmis padengto stalo būdavo pateikiama bent pora rūšių sriubų ir priedų prie jų. Vėliau dedami relevés, arba „patiekalai, keičiantys kitus“. Tarp jų įterpiami entrées - įvadai į pagrindinį patiekalą. Aplink, kur lieka vietos, įterpiami „hors d‘oeuvres“, arba užkandžiai. Visa tai kartu buvo vadinama „premier service“, arba pirmuoju serviravimu.
Prieš prasidedant antrajam serviravimui, visi indai nuo stalo buvo nurenkami ir nuimama viršutinė staltiesė. Stalo viduryje statomas pats įspūdingiausias, neretai architektūrinį statinį primenantis patiekalas, vadinamasis „piece de résistance“. Kiti patiekalai ant stalo irgi būdavo dažniausiai dideli mėsos ar žuvų gabalai, ištaigingai papuošti ir patiekti ant gausiai dekoruotų pjedestalų. Trečiojo serviravimo metu būdavo nuimama ir antroji staltiesė, o ant prabangaus poliruoto ąžuolo sidabriniuose padėkluose pateikiama tortų, pyragų, sūrių, ledų, kavos kremų ir panašių desertų. Pats žodis „desertas“ kilęs iš prancūziškojo „desservir“, reiškiančio „nuvalyti, nuimti patiekalus nuo stalo“.
Didžiausia prancūziškojo serviravimo problema - kaip išsaugoti maistą, kad jis neatvėstų pirma laiko. Apie XIX a. antrąjį dešimtmetį rusų diplomatas grafas Aleksandras Kurakinas pasiūlė kitokį serviravimo būdą, kai maistas laikomas šiltai virtuvėje, ten pat supjaustomas ir prie stalo kiekvienam atnešamos jau paruoštos porcijos. Šio serviravimo priešininkai tvirtino, jog šitaip pateikiant prarandamas tas bendruomenės jausmas, kuris dėl prancūziškojo serviravimo būdo buvo išlikęs nuo senovės. Kad ir kaip ten buvo, rusiškasis valgių tiekimo stilius įsigalėjo, ir jau XIX amžiaus pabaigoje patiekalai didesniuose restoranuose buvo pateikiami tik naujuoju, vadinamuoju rusiškuoju serviravimo būdu, arba service a la russe.
Verslo idėja kaip „stebuklingasis akmuo“
Žvelgiant šiuolaikiškiau, verslininką galėtume laikyti „stebukladariu“, o „stebuklinguoju“ akmeniu galėtume įvardinti verslo idėją, produkto koncepciją ar marketingo inovaciją. Verslininkas paima akmenį, prideda tam tikrų ingredientų (verslo įgyvendinimui reikalingų priemonių), pritraukia žmones, paskatina juos dirbti kartu ir taip sukuria savo „stebuklingą“ paslaugą ar produktą. Bet tai tik istorijos pradžia. Vėliau verslininko tikslas nebėra vien sriubos gaminimas. Verslininkas imasi kurti restoraną, arba dar geriau - restoranų tinklą.
Tam, jog „stebuklingosios“ sriubos gamybos procesas būtų išplėstas ir taptų lengvesnis, o galiausiai nebereikalautų tiesioginio „stebuklingojo“ patiekalo receptūros sumanytojo įsikišimo. Bėgant laikui, kompanija vystysis, sriubos kokybė gerės, asortimentas plėsis, o į restoranų meniu bus įtraukti ir nauji patiekalai.
Teoriškai akmeniu ir jo stebuklingosiomis savybėmis yra laikoma pati verslo idėja, apie kurią ir sukasi visas verslininkų ir investuotojų dėmesys. Bet praktikoje tikroji akmens reikšmė pasireiškia tuo, kaip verslininkas, panaudodamas akmenį, sugeba sukaupti pakankamai entuziazmo, surinkti reikalingą kapitalą ir priversti kitus žmones dirbti vardan jo verslo idėjos. Tai gali būti produktas ar paslauga, bet jei jų idėja praktiškai yra realizuojama netinkamai ar pasyviai, iš to bus labai mažai naudos.
Šiais laikais daugelis verslo iniciatyvų - daugiausia pasireiškiančių internetinėje erdvėje - savo kapitalą pradeda kaupti tiesiog vien savo akmeniui. Kitaip tariant, kapitalas yra skiriamas pačiai idėjai, o ne jos įgyvendinimui. Tiesą sakant, ir toks kelias jiems greičiausiai padeda nemenkai pasipelnyti ir patenkina verslo investuotojus. Bet tokie „verslininkai“ nekuria verslo, nekuria realių savo kompanijų. Jie tampa tiesiog didžiųjų kompanijų samdiniais. Maža to, tokiu atveju jų stebuklingieji akmenys - produkcijos idėjos - yra dažnai tiesiog nurašomi ir pamirštami.
Daugelis šių „verslininkų“ išvaisto laiką ir pinigus, patys taip niekada ir nesukurdami realaus produkto. Tiesą sakant, buvimas tokiais „verslininkais“ pačiai ekonomikai ir rinkos gyvybingumui atneša mažai naudos. Besidubliuojančios verslo idėjos ir nesugebėjimas jų tikslingai išvystyti tikrai neprisideda prie rinkos konkurencingumo didinimo ir pačių paslaugų bei prekių kokybės gerinimo.
Ir problema čia tiesiog ta, jog verslo pasaulyje yra pernelyg sureikšminama nuosavo verslo, savarankiškos verslo idėjos - stebuklingojo akmens - svarba. Tikrieji stebukladariai yra žmonės, kurie realizuoja ir vysto idėjas ar kuria sėkmingas kompanijas, bei visi tie, kurie šiose kompanijose dirba, galiausiai pagamindami ir klientui patiekdami savo stebuklingąją sriubą.
Sėkmingi pavyzdžiai ir inovacijos
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria saulės energetikos kūrėjai, yra kaina. Šiuo metu rinkoje labiausiai paplitę silicio saulės elementai, tačiau jų gamyba sudėtinga, todėl ir kaina aukšta. Dėl šios priežasties viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti naujos kartos medžiagas, kurios būtų kuo paprasčiau pagaminamos.
Tą pavyko padaryti Kauno technologijos universiteto chemikų komandai, vadovaujamai prof. Vytauto Getaučio. Lietuvos mokslininkų atradimas sulaukė tarptautinės sėkmės. Jau net yra pagaminti saulės elementų su V886 medžiaga prototipai.
„Mokslo sriuba“ kviečia žiūrovus įsitraukti į mokslo pasaulį, sužinoti apie naujausius tyrimus ir susipažinti su mokslininkais, dirbančiais įvairiose srityse. Laidos formatas apima tiek reportažus iš Lietuvos, tiek pokalbius su užsienio ekspertais, todėl žiūrovai gali susipažinti su globaliomis mokslo tendencijomis.
Singapūro pavyzdys
Laidoje nagrinėjami įvairūs šalių pavyzdžiai, iliustruojantys ekonomikos ir mokslo pažangą. Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas - daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Singapūriečiams pavyko įveikti korupciją, tautinius nesutarimus ir sukurti labai patrauklią aplinką verslui. Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu.
Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų.
Šalies palyginimas: Singapūras vs Lietuva
| Rodiklis | Singapūras | Lietuva |
|---|---|---|
| Gyventojų skaičius (apytikslis) | 5 milijonai | 2.8 milijonai |
| BVP | Didelis | Vidutinis |
| Teritorijos plotas | ~720 km² | ~65 300 km² |
| Gamtiniai ištekliai | Stokoja | Riboti |
| Finansų centras | 4-as pagal dydį pasaulyje | Regioninis |
| Naftos perdirbimas | 3-as pagal dydį pasaulyje | Nėra |
Šiandien maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Šimtai milijonų stokoja švaraus vandens, medicininės priežiūros, niekada nesinaudoja telefonu, nes jo neturi. Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai.
Kosmoso užkariavimas
Laidoje aptariami istoriniai įvykiai ir technologijos. 1969 metų liepos 16 d. 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro. „Tai buvo tarsi skraidanti bomba“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) A. Milijonas. Milijonai amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos pakilimą. Istorinis įvykis buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse. Jis buvo sėkmingas - astronautai Neilas Armstrongas, Buzzas Aldrinas ir Michaelas Collinsas beveik 400 tūkst. kilometrų atstumą iki Mėnulio įveikė per tris dienas.