Pietų Afrikos Respublika (PAR) - tai valstybė Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Svazilandu bei Mozambiku. Pietų Afrikai priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį.
Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Tiek kontrastų, kiek PAR, neteko matyti niekur. Nuostabios teritorijos, golfo aikštynai, išpuoselėti rajonai, kuriuose gyvena pasiturintys žmonės. O už keleto kvartalų galima pravažiuoti pro lūšnynus, kuriuose pašiūrės suręstos iš kartono, dengtos skardiniais stogais, aplink ištisi klodai šiukšlių, po kurias laksto murzini vaikai. Ką jau ir kalbėti, kai pakelėse snūduriuoja jaunos mamos su kūdikiais ant rankų. Tokie neįsivaizduojami skirtumai tikrai pribloškia ir pažadina lyg kokį kaltės jausmą, kad mes gyvename tokiame neteisingame pasaulyje ir mažai padedame neturintiems nieko.
Klimatas ir gamtos įvairovė
PAR gamta yra nepakartojamo grožio. Šalies centre dominuoja kontinentinis tropinis, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, šalies pietvakariuose - mediteraninis klimatas. Šalies centriniuose rajonuose šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18° C - 27° C laipsnius, šaltuoju - 7° C - 10 ° C. Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17° C - 19° C, šaltuoju laikotarpiu - 11° C - 10° C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22° C - 24° C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18° C. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai šalies rytuose (Atlanto pakrantėje).
Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną lapkritį - kovą. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune - lietingasis sezonas. Šalies gamta yra nepakartojamo grožio - pamatykite ją straipsnyje „Žadą atimanti kelionė PAR: pingvinai paplūdimyje ir pribloškiančios panoramos“.
Didieji miestai ir jų iššūkiai
Johanesburgas: nuo verslo centro iki saugumo dilemų
Pažintis su PAR dažnai prasideda Johanesburge. Pirmasis įspūdis: raudona žemė kaip iš Discovery kanalo ir nuostabus pavasaris lapkričio mėnesį, kai žydi nematytais violetiniais žiedais didžiuliai medžiai. Sandton rajonas laikomas verslo centru ir bene pačia saugiausia vieta visoje Afrikoje. Tai iš tiesų graži vieta, kurioje daugybė tarptautinių kompanijų, bankų būstinių, PAR akcijų birža ir t.t. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad galima jaustis saugiai ir išeiti pasivaikščioti po miestą. Į susitikimus tarp Johanesburgo ir Pretorijos daugiausiai tenka keliauti Gautrain - puikiu, moderniu ir, žinoma, brangoku traukiniu, kurio stotelėse budi daugybė prižiūrėtojų ir už bet kokį nusižengimą (kaip kramtomosios gumos kramtymą) gresia baudos.
Nusikalstamumas ir saugumo priemonės
Johanesburge beprotiškai nesaugu, todėl baltieji faktiškai niekur nevaikšto pėsti - vyksta automobiliu iš taško A į tašką B. „Raudonas šviesoforo signalas naktį Johanesburge tėra patarimas - sustoti tamsiu paros metu net gerai apšviestoje gatvėje nėra saugu“, - teigia čia gyvenantys lietuviai. Net ir dieną miesto gatvėse sutikti pėsčiųjų - sunku. Norėdami pasivaikščioti lauke baltieji vyksta į aptvertus ir visą parą saugomus parkus, apsipirkti vyksta į geruose rajonuose esančius prekybos centrus. Šie skirtumai yra kalti, kodėl šalyje taip klesti nusikalstamumas. Kiekvienas automobilis yra tamsintais stiklais. Stiklai dengiami specialia plėvele, kuri neleidžia išdaužus stiklo pavogti rankinės ar kito vertingo daikto iš salono. Iš įpratimo vietiniai visuomet bet kokius daiktus deda į bagažinę, kurią visada laiko užrakintą. O užtrauktukus nuo kuprinės dar ir užrakina maža spynele.
Šokiruojantis dalykas yra PAR ginklų kultūra. Visi moka naudotis ginklais ir turi juos namuose. Ir visi gali papasakoti istorijas apie ginkluotus apiplėšimus, kai įsiveržiama į namus ir grasinant visai šeimai reikalaujama atiduoti viską, kas vertinga. Pasirinkimo nėra daug, ir niekas holivudinių didvyrių nevaidina, nes supratimas apie žmogaus gyvybę Europoje ir Afrikoje skiriasi. Žmonės, kurie veržiasi su ginklais į namus, neturi ko prarasti, todėl jiems visiškai nesvarbu, jeigu teks gyvenimą praleisti kalėjime. Bent stogas ir maistas garantuotas. Dažniausiai smurto taikiniais Pietų Afrikoje pasirenkami baltieji.
Ar Keiptaunas yra saugus? (Mūsų sąžininga patirtis po 30 dienų)
Johanesburgo centro nuosmukis ir Soweto lūšnynai
Johanesburgo centras yra turbūt liūdniausias matytas miestas. Didelės betono džiunglės mena apie klestėjimą ir dideles viltis, gyvenusias šiame mieste prieš pusę amžiaus. Šiandien miesto centras tuščias, didžiuliai pastatai neturi langų, juose gyvena benamiai, gatvės pilnos šiukšlių. Visi išsikraustė į naująjį Sandtoną. Gatvėje nemačiau nei vieno baltojo žmogaus.
Vienas tokių rajonų - centrinėje Johanesburgo dalyje esantis Hilbrou. Įkurtas XIX amžiaus pabaigoje, Hilbrou apartheido laikais buvo valdžios paskelbtas išskirtinai baltųjų gyvenviete. Tačiau netrukus po demokratijos įsigalėjimo Hilbrou dangoraižiai, ištaigingos kavinės, baltiesiems priklausę restoranai ir parduotuvės tapo neatpažįstami. Plūstelėjusi neišsilavinusi ir agresijos kupina, ilgus metus engtų juodaodžių banga prestižinį Hilbrou pakeitė negrįžtamai. Per kelerius metus jis tapo viena nesaugiausių miesto zonų. Šiandien Hilbrou rajonas baltiesiems yra tarsi uždraustoji zona. Pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujasi čia užklydusieji, primena patarimą akis į akį susidūrus su laukiniu žvėrimi: jokio akių kontakto, jokių staigių judesių. Net vietiniai ir gerai gyvenantys juodieji vengia Hilbrou.
Visos turistinės ekskursijos perliukas buvo išvyka į lūšnynus Soweto. Mažu autobusiuku vykome į lūšnyną, kuriame skirtingų šaltinių teigimu gyvena nuo 3 iki 5 milijonų žmonių. Tai labai įdomi ir nevienalytė bendruomenė, kurioje vietomis namukai atrodo visai jaukiai, o kai kur tik skraido šiukšlės ir stovi šiurpą keliančios pašiūrės, kažkieno vadinamos namais. Soweto rajone gyveno ir pats visų Pietų Afrikos gyventojų garbinamas Nelsonas Mandela, o jo namas ir gatvė prie jo yra didžiulis traukos centras. Na ir dar šiame rajone yra įdomus objektas - buvusi jėgainė, kurios didžiuliai kaminai nudažyti ryškiausiais piešiniais ir šiandien ten galima atlikti šuolį su guma.
Keiptaunas: gamtos grožis ir vandens krizė
Keiptaunas - puiki vieta po niūraus Johanesburgo. Gana saugus miestas, kurio Waterfront rajonas primena Floridos baltus namus, žvelgiančius į vandenyną. Iš visur šiame mieste matomas Stalo kalnas (Table mountain), kuris priskiriamas vienam iš septynių pasaulio gamtos stebuklų. Į jį užsikelti funikulieriumi (o galima ir pėsčiomis) yra tiesiog privaloma. Čia gyvena ir labai juokingi ir piktoki gyvūnėliai - uoliniai triušiai. Turint laiko privaloma nuvykti ir šiek tiek į pietus, kur į krantą išplaukia pingvinai. Vakare smagu paplaukioti vakaro kruizais, kuomet jachta plaukiama žiūrėti saulėlydžio ir gurkšnojamas vietinis vynas. Dar viena netikėtai rasta vieta yra nedidukas deimantų muziejus, kur galima stebėti ir pačius deimantų šlifuotojus dirbančius su brangakmeniais.
Keiptauno istorija ir kultūra
Keiptauną įkūrė Nyderlandų Rytų Indijos Kompanija. Pirminis tikslas - miestas pietinėje Afrikos dalyje, kuris tarnautų kaip puiki vieta pasipildyti laivų atsargas pakeliui į Rytų Afriką, Indiją ir Tolimuosius Rytus. Kadangi regione gyveno vietinės gentys, o Nyderlandų prekybininkai iš savo kelionių atplukdė daug azijiečių vergų, laikui bėgant miestas tapo žinomu dėl skirtingų tautybių žmonių koncentracijos. Dėl istorinių įvykių ir skirtingų rasių, tautybių bei kultūrų apjungimo į vieną, Pietų Afrikoje ir Keiptaune dominuoja 3 pagrindinės kalbos - anglų, afrikaans bei chosa, kuria daugiausia kalba spalvotieji ir juodaodžiai. Šiomis dienomis Keiptaunas laikomas labiausiai išsivysčiusiu miestu Afrikos žemyne ir antru labiausiai apgyvendintu miestu Pietų Afrikoje po Johanesburgo. Būtent tai skatina tolesnę gyventojų migraciją į miestą su viltimi ieškoti galimybių ir geresnio gyvenimo.
Asmeninė patirtis ir saugumo realijos Keiptaune
Nors prieš vykdamas žinojau, kad Keiptaunas laikomas vienu pavojingiausių bei daugiausia smurto patiriančių miestų pasaulyje, tačiau nujaučiau, kad gamta ir vaizdai turėtų tai kompensuoti. Pragyvenimo lygis Pietų Afrikoje yra žemesnis nei Lietuvoje, todėl gyventi Keiptaune neturėtų būti brangu. Draugai ar pažįstami, kurie yra keliavę Pietų Afrikoje ar kitose Afrikos šalyse, lyg sutarę dalino tuos pačius patarimus: nevaikščioti naktį vienam bei nevažiuoti į prastus ar pavojingus rajonus. Keiptaunas - tikrai nėra toks kaip visa likusi Afrika. Tačiau patarimai nevaikščioti naktį vienam ar nevykti į pavojingus rajonus, jeigu nenoriu atsidurti pavojuje, nebuvo visiškai teisingi. Jau antrą savo gyvenimo Keiptaune dieną buvau apiplėštas panaudojant ginklą. Trys juodaodžiai vyrai, parodę ginklą, pareikalavo tik grynųjų pinigų. Tai - gan įprasta situacija ir tai gali nutikti nebūtinai naktį. Iš kitos pusės, jeigu tai nutinka arti miesto centro, tikėtina, kad užpuolikai jėgos ar smurto nenaudos, o tik paims grynuosius pinigus ar kitus daiktus. Mano nuostolis siekė 160 randų, kas yra apie 11 eurų. Reikėtų nepamiršti visada laikytis šalia žmonių ir neprarasti budrumo.
Keiptauno vandens krizė: kasdienis iššūkis
Nors Keiptaunas įsikūręs šalia Atlanto ir Indijos vandenynų - miestas kenčia nuo didžiausios vandens krizės istorijoje. Miesto pagrindiniai vandens resursai - netoli esanti Theewaterskloof užtvanka, kuri surenka tiek lietaus, tiek sutekančių upių vandenį. Minėtoji užtvanka dar prieš kelis metus buvo 75-80 proc. pilna, tačiau man atvykus, užtvankoje vandens buvo likę vos 28,5 proc. Tai reiškia, kad vadinamoji Day Zero - diena, kai mieste visai neliks vandens - numatyta balandžio 28-ąją. Nuo 2017-ųjų rudens mieste buvo įvesti 5-ojo, o man atvykus, nuo 2018-ųjų - 6-ojo lygio ribojimai. Tai reiškia, kad žmogui per dieną galima sunaudoti ne daugiau nei 87 litrų vandens. Ūkininkai ir verslai taip pat privalo sumažinti vandens suvartojimą 45-60 proc., draudžiama laistyti augalus lauke, pildyti lauko baseinus ir plauti automobilius.
Vasario 1-ąją Keiptaune buvo įvestas dar griežtesnis - 6B lygio vandens ribojimas - maksimalus vandens kiekis žmogui per parą - 50 litrų. Duše tenka praustis su papildomu kibiru, į kurį subėgusį vandenį naudodavome antrą kartą - pvz. nuleisti vandeniui tualete. Taip pat, rankų plovimą pakeitė sanitarinės priemonės naudojimas. Tokiomis sąlygomis vietiniai net pradėjo pirkti sporto salių abonementus vien tam, kad galėtų nusiprausti ten ir nenaudoti vandens namuose. Viršijus mėnesinį limitą - skiriama bauda, o pažeidus tvarką dar kartą - atjungiamas vandens tiekimas.
Šalies vyriausybė yra numačiusi planą, kai galiausiai mieste baigsis vanduo. Tai nutiks, kai Theewaterskloof užtvankoje liks 13,5 proc. vandens (likusio vandens tiekti miestui - neįmanoma dėl užterštumo). Tuomet atsiras naujas ribojimas - vos 25 litrai vandens per dieną, kurių, deja, nebegalėsi išnaudoti namuose. Tam, kad juos gauti, žmonės turės eiti į vieną iš 200 specialių vandens punktų, prie kurių saugumą užtikrins šalies kariuomenė bei specialiosios pajėgos. Ore dažnai tvyro įtampa ir, jeigu šalyje neprasidės liūčių sezonas, galima prognozuoti gyventojų paniką ir pilietinį karą.
| Ribojimo lygis | Maksimalus vandens kiekis žmogui per parą | Papildomi reikalavimai |
|---|---|---|
| 5-asis | 87 litrai | Ūkininkams ir verslams sumažinti suvartojimą 45-60%, draudžiama laistyti augalus lauke, pildyti baseinus, plauti automobilius. |
| 6-asis | 87 litrai | (Detalizuoti tas pačias priemones) |
| 6B lygis (nuo vasario 1 d.) | 50 litrų | Griežtesnis taupymas, vandens naudojimas kelis kartus, sanitarinių priemonių naudojimas. |
| „Day Zero“ (numatoma, kai užtvankoje lieka 13,5% vandens) | 25 litrai | Vanduo bus prieinamas tik specialiuose punktuose, saugomas kariuomenės. |
Laukinė gamta ir safariai
PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų. Bene geriausia, ką turi PAR, yra safario parkai (jie vadina game parks), kurių čia tokia daugybė. Reikia skirti mažiausiai savaitę safariui po laukines platybes stebint gyvūnus.
Unikali vieta yra Lion Park (Liūtų parkas), kurioje gyvena baltųjų liūtų šeimos su didingaisiais džiunglių karaliais. Tai neįsivaizduojamos jėgos ir grožio gyvūnai, kurių išdidi laikysena neleidžia abejoti jų jėga. Šiame parke už papildomą mokestį galima aplankyti liūtukų aptvarą ir su jais pažaisti. Be liūtų parke gyvena dar keletas egzotiškų gyvūnų, kaip kad surikatos, gepardai, hienos, žirafos, laukiniai šunys. Net turint tik porą valandų galima patirti tikrai nepamirštamų įspūdžių. Tik svarbu nepamiršti budrumo ir laikytis visų saugumo reikalavimų. Vienai turistei toks neapdairus poelgis, kaip automobilio lango atidarymas vardan geresnės fotografijos, kainavo gyvybę būtent šiame parke šią vasarą. Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Ten galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais. Gerosios Vilties kyšulys dėl savo nepaprasto grožio yra daugelio pamėgta lankymo vieta. Pietų Afrikoje esantis Gerosios Vilties kyšulys - tarsi pasaulio pabaiga, nes ten baigiasi Afrikos žemynas, o už 6 tūkst. kilometrų - Antarktida.
Ekonomika ir socialiniai iššūkiai
Net turėdama milžinišką potencialą tapti ekonomiškai stipria pasaulio valstybe (šalis užima trečią vietą pasaulyje pagal eksportuojamos anglies kiekį, čia išgaunama net 15 proc. pasaulio aukso, valstybė yra nepralenkiama lyderė deimantų kasyboje) Pietų Afrika skęsta skurde. Šalis auga ir yra turtingiausia tarp kitų šalių, nors dabar truputėlį palietė, nes nukrito rendo vertė.
Šiandien situacija pasikeitusi nedaug - šalyje klesti korupcija, nedarbas ir nusikalstamumas. Kas penktas Pietų Afrikos gyventojas serga AIDS. Kasdien kelioms valandoms skirtingi miestų rajonai lieka be elektros, mat didžioji dalis gyventojų ištisus metus nemoka už elektros energijos paslaugas. Tokiam dideliam ir toliau nesustabdomai augančiam gyventojų skaičiui šalyje esančių elektrinių tiesiog nebepakanka. Atrodo, kad tiek metų kovojusi už laisvę šiandien Pietų Afrikos valdžia nežino, kaip su ta laisve elgtis.
Apartheido palikimas ir rasiniai konfliktai
Nors nuo kolonializmo laikų Pietų Afrikoje netrūko neramumų ir susirėmimų tarp vietos gyventojų bei atvykusiųjų, smurtas šalyje labiausiai augo apartheido laikais, o patį didžiausią įkarštį pasiekė jau po laisvės kovų, XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Tuo metu kasdien Pietų Afrikoje buvo nužudoma apie 90 žmonių. Neapykanta ir noras atkeršyti apartheido politiką vykdžiusiems baltiesiems buvo pasiekęs protu nesuvokiamą lygį.
N. Mandela tikrai labai daug padarė. Nelygybės yra ir dabar, bet jos vis mažiau. Juodaodžiai turi galimybių mokytis, yra remiami, o apartheido metu jie negalėjo net į miestą eiti. Dalis juodaodžių dabar gyvena geriausiuose namuose, kai kurie gyvena net geriau negu baltaodžiai, važinėja geriausiomis mašinomis, dirba geriausius darbus. Tačiau teko skaityti, kad apie 90 proc. skursta. Tai tiesa, nes baltaodžiai savo verslus sukūrė anksčiau - juodaodžiai tik pradeda tai daryti. Pietų Afrikoje skurdas labai didelis. Kai kuriuose miesteliuose žmonės neturi vandens, tualetai yra kilnojamieji. Bet taip gyvena bemoksliai ir mokytis nenorintys žmonės.
Naujoji žemės reforma, pagal kurią baltaodžiams ūkininkams priklausanti žemė bus neatlygintinai atiduodama juodaodžiams, taip pat nekelia pasitikėjimo ir tik dar labiau kursto rasinius konfliktus. Krauju gynę lygybę ir lygiateisiškumą, tvarką ir saugumą šiandien vietiniai Pietų Afrikos gyventojai, sąmoningai ar ne, kentėti verčia baltuosius. Šie, neturėdami pasirinkimo, priima tokio gyvenimo taisykles kaip kainą, kurią kasdien moka už apartheido laikus. Yra įtampos, buvo sukilimas, kai neišsilavinę žmonės sukilo prieš juodaodžius iš kitų šalių - Zimbabvės, Zambijos. Bet baltųjų niekas tikrai nepuola. Nesutarimai vyksta tarpusavyje: vietiniai gyventojai mano, kad atvykėliai atima darbus, nes iš Zimbabvės pas mus gyvena gal 3-4 mln.
LGBTQ+ bendruomenė ir konstitucijos vaidmuo
Pietų Afrikos Konstitucija padeda LGBTQ+ bendruomenei jaustis saugiau: „Konstitucija padeda bendruomenei iš lėto atsiskleisti ir būti savimi. Taip, žmonės keičiasi lėtai, diskriminacija išliko ir priėmus Konstituciją. Man rodos, tai gan universali tiesa. Tačiau bent jau esame ginami įstatymų ir galime už save kovoti.“
Lietuvių bendruomenė Pietų Afrikos Respublikoje
Nors nesaugių situacijų būna ir Pietų Afrikoje, bet ten tiek daug nusikaltimų, kaip Lietuvoje, tikrai nėra, LRT RADIJUI sako 12 metų Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis Gintaras Ulevičius. „Pietų Afrikoje gyvena 48 mln. žmonių, o Lietuvoje - tik 3 mln., bet tokie dalykai vyksta. Manau, kad Lietuvoje, palyginti su Pietų Afrika, nusikaltimų daug daugiau. Be to, žmonės Pietų Afriką painioja su visa Afrika, ypač su Kongu, Zimbabve, galvoja apie „Boko Haram“.“ Gintaras Ulevičius gyvena Pietų Afrikoje jau 12 metų, Keiptaune. „Ten labai geras oras, geras klimatas, patinka žmonės. Anglijoje gyvenau 8 metus, bet ten man nelabai patiko.“
Jis yra Lietuvių bendruomenės pirmininkas Pietų Afrikoje. Ten gyvena apie 100 lietuvių, bandant vienyti lietuvius, susirenkant per šventes ir mokant vaikus tradicijų. Labai daug jų buvo užsislėpusių, nes niekas nežinojo, kad yra kažkokia lietuvių bendruomenė. Vieni užsiima nekilnojamuoju turtu, kiti, pavyzdžiui, iš Lietuvos į Pietų Afriką eksportuoja šarvines duris. Šiuo metu verslu užsiimti nėra labai paprasta. Anksčiau verslu užsiimti buvo paprasta, nes buvo labai lengva gauti dokumentus. Dabar juos gauti labai sunku. Nors Pietų Afrikoje yra ir 11 kalbų, bet pagrindinė - anglų, tad papročiai, sakyčiau, panašūs į Anglijos papročius. Lietuviai, kurie savo verslą pradėjo anksčiau, plėtoja jį iki šiol.
Pietų Afrikoje gyvena ir labai daug litvakų, kurių indėlis į šios šalies gyvenimą tikrai nemenkas. Pavyzdžiui, litvakai ten pradėjo deimantų verslą. Žydų muziejuje kabo Lietuvos žemėlapis, ten yra tokių pačių namelių, kaip ir Lietuvoje. Litvakų ten tikrai labai daug ir jie domisi Lietuva, nori susirasti savo šaknis Lietuvoje. Sakyčiau apie 70 proc. žydų yra litvakai. Nelsonas Mandela gyveno su litvakais ir buvo jų mokomas. Taigi N. Mandela truputėlį susijęs ir su Lietuva.
Praktiniai patarimai keliaujantiems
Šalies virtuvė ir vyno kultūra
Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis. Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurias XVII a. atnešė europiečiai. Čia aplinka visiškai saugi, geriausi vynai kainuoja keliskart pigiau nei Europoje, o vaizdai atima žadą. Pietų Afrikoje yra daugiau nei 600 vynuogynų.
Svarbi informacija prieš kelionę
- Vizų reikalavimai: Vykstant į Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza. Ambasada, išduodanti vizas LR piliečiams, yra Kopenhagoje.
- Sveikata ir saugumas: Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos. Taip pat rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą. Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo.
- Bendrieji saugumo patarimai:
- Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu.
- Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus.
- Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis.
- Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus.
- Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.
- Transportas: Yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą, taip keletas autobusų linijų, išsimėčiusių po visą šalies teritoriją.
- Arbatpinigiai: Restoranuose ir baruose įprasta palikti 10-20% nuo bendros sumos.
tags: #ivykiai #pietu #afrikos #respublikoje