Klausa yra vienas iš penkių svarbiausių žmogaus jutimų, leidžiantis mums bendrauti, pažinti pasaulį ir mėgautis gyvenimu. Deja, klausos sutrikimai yra gana dažna problema, paveikianti tiek vaikus, tiek suaugusius. Šiandien nedaug žmonių galėtų pasigirti itin gera klausa. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Tačiau specialistai pastebi, kad pacientai dėl klausos sutrikimų dažnai į juos kreipiasi per vėlai. Kuo greičiau kreipsitės į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų klausą pavyks išsaugoti.
Klausos sutrikimų tipai
Klausos sutrikimai būna dviejų tipų - garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaida. Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista.
Kondukcinis klausos sutrikimas
Kondukcinis klausos sutrikimas atsiranda dėl garsą praleidžiančios sistemos pakenkimo (ausies landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės). Kliūtimi garsui praeiti gali tapti svetimkūnis išorinėje ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Taip dažnai atsitinka dėl kamščio, susidariusio išorinės ausies kanale, vaikams - dėl uždegiminio skysčio vidurinėje ausyje. Dažniausios kondukcinio klausos sutrikimo priežastys - išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje (pvz., po peršalimo - nepūlingas vidurinės ausies uždegimas), ausies infekcija, alergijos, prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, infekcija ausies kanale, svetimkūnis ausyje, išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos), otosklerozė.
Neurosensorinis klausos sutrikimas
Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai reiškia, jog prikurtimo priežastimi tampa vidinės ausies struktūros, o pažeidžiamas organas ar kūno dalis - kochlearinis (klausos) nervas. Dėl ausies sraigėje esančių plaukuotųjų ląstelių pažeidimo, garso vibracijos negeba pavirsti elektroniniais signalais ir negali būti perduodamos apdorojimui į smegenis. Kartais signalai nebepasiekia smegenų dėl suardytos klausos nervo struktūros.
Dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų.
Mišrus klausos sutrikimas
Mišrus klausos sutrikimas aptinkamas esant ir kondukciniam, ir neurosensoriniam pakenkimui.
Klausos nervo sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai
Klausos sutrikimus sukelia įvairios priežastys.
Amžius ir paveldimumas
Klausa natūraliai silpnėja ne tik su amžiumi, kas vadinama senatviniu prikurtimu. Vyresniame amžiuje klausa silpnėja vystantis ateroskleroziniams pakitimams kraujagyslėse. Dėl kraujotakos pakitimų paprastai nukenčia ir klausos aparatas. Dažniausiai vaikų neurosensorinio klausos sutrikimo priežastis yra paveldėjimas, t.y. klausos sutrikimas paprastai paveldimas recesyviniu būdu, tai reiškia, kad tėvai dažniausiai girdi gerai.
Triukšmo poveikis
Vidinę ausį gali pažeisti ir sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą stiprus garsas (pvz., sprogimas, ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje). Triukšmo poveikis yra didžiausia klausos praradimo priežastis, kurios galima išvengti. Naktiniai klubai ir koncertai, garsiai per ausines klausoma muzika ir darbas triukšmingoje aplinkoje smarkiai pablogina klausą. Akcentuojama, kad klausa gali sutrikti nuo dažno ir netaisyklingo naudojimosi ausinukais. Akustinė trauma atsiranda dėl labai stipraus, skausmą sukeliančio, trumpalaikio garso poveikio, pavyzdžiui, sprogus signalinei raketai, sprogmeniui, iššovus iš šautuvo arba pabuvus labai garsiame koncerte. Lėtinė akustinė trauma pasireiškia žmonėms, kurių darbas (pramonėje, žemės ūkyje) ar gyvenimas susijęs su nuolatiniu triukšmu, dažnai viršijančiu leistinas normas. Kuo triukšmo spektre daugiau aukštų tonų, kuo triukšmas intensyvesnis ir trunka ilgesnį laiką, tuo jis kenksmingesnis sveikatai. Daugeliui žmonių spengimas ausyse yra nuolatinis ir varginantis. Plaukeliai garsus, kuriuos girdite, paverčia į signalus, kuriuos supranta smegenys. Jei plaukeliai yra pažeisti, smegenys gauna mažiau signalų. Tuomet smegenys bando kompensuoti dingusius signalus ir sukuria naują garsą.
Infekcijos ir uždegimai
Klausos silpnėjimo ar praradimo priežastis gali būti per gyvenimą patirtos ausų infekcijos, smegenų augliai, kai kurios infekcinės ligos. Dažniausia pasitaikanti vaikų klausos sutrikimo priežastis - vidurinės ausies uždegimas. Klausa gali sutrikti persirgus bet kokia virusine liga, pvz., gripu, kai išsivystyto komplikacija - ausų uždegimas, dėl ko gali būti pažeistas ne tik ausies būgnelis, bet ir klausos nervas. Klausos nervo uždegimą gali lemti virusinės ir bakterinės ligos.
Traumos
Dažna klausos sutrikimo priežastis - trauma, kurią galima patirti šalia sprogus fejerverkui, garsiai sušukus į ausį, medžioklės metu būnant arti šaulio, kuris paleidžia garsų šūvį. Uždaroje erdvėje šūvio garsas prilygo net 150-160 decibelų triukšmui, tai ir pažeidė medžiotojų klausą. Viena didžiausių ausies traumų yra būgnelio sužalojimas. Būgnelis gali plyšti ir dėl staiga padidėjusio slėgio landoje (pvz., sudavus delnu į ausį, šokant iš aukštai į vandenį, nuo smūgio į galvą, kai lūžta kaukolės pamatas bei smilkinkaulis).
Toksinis poveikis ir vaistai
Apkursti galima ir dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis ir net vartojant kai kuriuos cheminius vaistus. Anksčiau ligoninių stacionaruose infekcijas gydydavo kelis kartus per dieną leisdami antibiotiką gentamiciną. Pasirodo, šis vaistas yra baisus nuodas, toksiškai veikiantis klausos nervą, dėl to pacientai neretai skųsdavosi susilpnėjusia klausa. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą. Klausos nervą gali pažeisti pramonės nuodai (gyvsidabrio, švino, benzino).
Kraujotakos sutrikimai ir kitos ligos
Klausos nervas gali būti pažeidžiamas tiesiogiai, taip pat gali būti ir netiesioginis poveikis, kuomet sutrikus kraujo patekimui, sutrinka nervo mityba. Kraujotakos sutrikimai, esant trombozei arba kraujagyslės spazmui, kuomet kraujas nebemaitina nervo ir gali išsivystyti negrįžtami degeneraciniai pokyčiai. Klausos nervo uždegimą gali lemti gretutinės ligos (hipertoninė liga, cukrinis diabetas, anemija, aterosklerozė, kaklo slankstelio osteochondrozė), autoimuninės priežastys.
Sieros kamščiai ir netinkama ausų higiena
Dingstanti klausa gali sukelti nenorą bendrauti su kitais. Dėl to gali būti kaltas paprasčiausias sieros kamštis, kurį išplauti gali šeimos gydytojas, ir pasaulis vėl suskambės naujais garsais. Neteisingai ir neatsargiai valant ausis krapštukais, degtukais, segtukais galima sužeisti ausies landą ar net būgnelį. Dėl ilgą laiką besikaupiančios sieros susidaro nemažas kamštis, pablogėja klausa.
Ausies svetimkūniai
Svetimkūniai į ausis dažniau patenka vaikams, kurie į išorinę klausomąją landą įkiša įvairius smulkius daiktus. Suaugusieji dažniau per giliai įkiša vatą, ausyse lieka degtukų nuolaužų, nuo krapštukų galo nuslenka vata. Kartais į landą patenka vabzdžių.
Simptomai ir pasekmės
Dažnai žmonės ne iškart pastebi neigiamas triukšmo pasekmes, nes klausa silpsta pamažu.
Klausos pablogėjimas
Klausos netekimas gali atsirasti ūmiai arba palaipsniui silpnėjant klausai. Pradžioje pradedama negirdėti aukštų tonų, kurie palaipsniui žemėja. „Kas kita, kai klausa labai staiga ryškiai pablogėja - atsikelia žmogus po nakties ir nustemba, išsigąsta, kad nebegirdi arba vos vos girdi viena ausimi. Dažnai taip nutinka dėl ūminio kochlearinio neurito.“
Spengimas ir ūžimas ausyse (Tinitas)
Spengimas ausyse yra vienas iš itin varginančių klausos sutrikimo simptomų. Spengimas ausyse apibrėžiamas kaip garso suvokimas, kai nėra išorinio šaltinio. Beveik visiems jį patiriantiems žmonėms jis turi didelių neigiamų pasekmių: sukelia stresą, nerimo priepuolius, depresiją, nesugebėjimą susikaupti, pyktį ir nemigą. Daugiau nei 80 proc. žmonių, kuriems spengia ausyse, turi klausos sutrikimų, apie kuriuos nežino. Dažniausios ūžimo ausyse priežastys - per didelis kraujospūdis, galvos kraujagyslių aterosklerozė, su amžiumi susiję klausos aparato pokyčiai, infekcijos, nevisavertė mityba, anemija ir pan.
Kas yra spengimas ausyse? Priežastys ir gydymo strategijos
Galvos svaigimas ir kalbos supratimo sutrikimai
Gali sutrikti kalbos žodžių supratimas, nors garsas yra girdimas normaliai. Ypač simptomas gali paryškėti triukšmingoje aplinkoje. Dažnai atsiranda ir ūžesys, būna ir svaigimas.
Psichologinis ir socialinis poveikis
Klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti. Dažniausiai neprigirdintys neigia turintys tokių bėdų, tačiau vis dažniau nustemba, kad nebesugeba suprasti įprastų pokalbių. Tokie žmonės gali pradėti vengti bendrauti, stengdamiesi išvengti nemalonių situacijų. Dingstanti klausa gali sukelti nenorą bendrauti su kitais, varžyti, kelti baimės jausmą, paskatinti socialinę izoliaciją, prarandamas pasitikėjimas, savigarba ir net gali išsivystyti depresija. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija. Todėl klausos sutrikimus būtina laiku diagnozuoti ir gydyti.
Klausos sutrikimų diagnostika
Sutrikus klausai delsti negalima. Kuo greičiau kreipsitės į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų klausą pavyks išsaugoti. Sutrikus klausai, labai svarbu kuo greičiau išsiaiškinti sutrikimo priežastis ir pradėti gydymą. Tai labai svarbu gydymo rezultatams.
Štai keletas klausimų, kurie padės įsitikinti, ar jūsų klausa nėra susilpnėjusi. Jei teigiamai atsakysite daugiau nei vieną kartą, gali būti, kad kilo klausos problemų, ir vertėtų kreiptis į gydytoją:
- Ar aplinkiniai skundžiasi, kad per garsiai klausau televizoriaus ar radijo laidų?
- Ar jums tenka prašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba dažniau žiūrėti į kalbančiojo lūpas?
Išsiaiškinti, kokia yra jūsų klausa, lengvai galite elementaraus klausos tyrimo pagalba, kurį puikiausiai galima atlikti namuose. Sveiką ausį užkiškite pirštu, blogiau girdinčia ausimi atsisukite į savo pašnekovą, kuris iš 5-6 metrų atstumo turėtų pašnibždomis tarti kokį nors žodį, kurį jūs turėtumėte pakartoti. Jei neprigirdite, pašnekovas turėtų prieiti arčiau jūsų, kad išsiaiškintų, kokiu atstumu jūs girdite.
Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopuojant, mikroskopuojant ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas - audiometrija. Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Tyrimas, įvertinantis klausą, vadinamas impendansometrija - tai būgnelio paslankumo matavimas, keičiant išorinį atmosferos slėgį išorinėje klausomojoje landoje.
Klausos nervo sutrikimų gydymas
Medikamentinis gydymas
Anksčiau buvo manoma, kad efektyviausias klausos sutrikimų gydymo metodas yra galvos smegenų kraujagysles plečiantys vaistai. Tačiau šiandien visame pasaulyje yra pereinama prie kitų, efektyvesnių gydymo metodų. Vienas iš tokių metodų - sergant klausos nervo pažeidimu, jau pirmosiomis dienomis yra skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo. Esant ūmiai klausos nervo uždegimui, 2 savaites skiriamos didelės gliukokortikoidų dozės. Pradedama nuo 60mg prednizolono, dozę palaipsniui mažinant. Taip pat neatsisakoma ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti kraujotaką senyvo amžiaus pacientams. Kraujotaką gerinantys ir kraujagysles plečiantys vaistai, kurie kartu gerina ir smegenų kraujotaką bei vidinės ausies mitybą (nicergolinas, vinpocetinas, pentoksifilinas), yra svarbi gydymo dalis. Klausos sutrikimų atvejais veiksmingi yra antioksidantai.
Papildomi gydymo metodai
Kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija (deguonies kamera), kuri pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių susiformavimą, ir dėl to pagerėja kraujotaka vidinėje ausyje. Neblogai padeda ir refleksoterapija.
Technologinė pagalba
Be abejo, stipriai sutrikus klausai padėti gali ir šiuolaikiniai klausos aparatai, kurie dažnai labai pagerina žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu žinoti, jog klausos aparatas, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkamas individualiai ir pritaikomas pagal jo poreikius - tik tada jis bus naudingas ir komfortiškas. Svarbu paminėti ir tai, kad visi vaikai ir suaugusieji, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems yra diagnozuotas klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Vaikams iki 7 metų amžiaus klausos aparatai abiem ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7-18 metų amžiaus - kartą per 5 metus. Nuo š. m. liepos 1 d. vyresniems nei 18 metų asmenims kartą per 5 metus yra kompensuojamas vienas klausos aparatas. Visiškai apkurtus, ypač jei žmogus neseniai dar girdėjo, bet apkurto dėl kokios nors priežasties, efektyviausia ir moderniausia klausos susigrąžinimo priemonė yra kochlearinė implantacija, kurios metu į vidinėje ausyje esančią sraigę su pažeistomis klausos receptoriaus ląstelėmis yra įstatomas elektroninis klausos implantas. Jis perima klausos receptorių funkciją priimti garsą iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Šios operacijos metu naujam gyvenimui yra prikeliamas visiškai negyvas klausos organas ir sugrąžinama klausos funkcija.
Liaudiškos priemonės klausai gerinti
Nors medicininė pagalba ir klausos aparatai yra svarbūs klausos gerinimo būdai, liaudies medicina taip pat gali pasiūlyti natūralių priemonių, padedančių palaikyti ausų sveikatą ir pagerinti klausą.
Bendrieji principai
Rūpinimasis ausų sveikata - tai nedideli, bet nuoseklūs žingsniai. Vienas iš paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų dalykų - pakankamas skysčių vartojimas. Ne mažiau svarbu kontroliuoti druskos kiekį racione. Per daug natrio gali lemti skysčių kaupimąsi organizme, o tai gali pabloginti pusiausvyros pojūtį ar sustiprinti ūžesį ausyse.
Augalinės priemonės
Liaudies medicina siūlo įvairių natūralių priemonių, kurios gali padėti pagerinti klausą ir sumažinti nemalonius simptomus, tokius kaip ūžimas ausyse.
- Lauro lapai: Kai klausa silpsta, o pusiausvyra ima šlubuoti, kasdienybė tampa iššūkiu. Šių lapų eteriniai aliejai - cineolis, eugenolis ir flavonoidai - turi priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį. Tai gali padėti sumažinti vidinės ausies dirglumą, apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso bei skatinti kraujotaką. Lauro lapų arbata - paprastas, nebrangus ir natūralus būdas įtraukti šį augalą į kasdienę rutiną. Toks gėrimas gali padėti sušvelninti galvos svaigimo pojūtį, sumažinti ūžesį ausyse bei palaikyti geresnę kraujotaką.
- Svogūnai: Įdarykite svogūną kmynais ir iškepkite. Išspaustos sultys labai naudingos kovojant su ūžimu ausyse - įlašinkite po 2-3 lašus 2 kartus per dieną.
- Bulvės: Smulkiai supjaustykite žalią bulvę, įmaišykite truputėlį medaus, įdėkite į marlę ir nakčiai įsikiškite į ausis.
- Burokėlių ir spanguolių sultys: Gerkite.
- Melisų arbata: 1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite 200 ml verdančio vandens, palikite pritraukti. Gerkite po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, likus 20-30 minučių iki valgio. Turėkite omenyje, kad šios vaistažolės mažina kraujospūdį.
- Burokėliai (po gripo komplikacijų - dalinio kurtumo, ūžimo ausyse): Smulkiai sutarkuokite burokėlį, 100 g šios masės sudėkite į emaliuotą puodą, įpilkite 200 ml vandens, įdėkite 1 valgomąjį šaukštą medaus, užvirinkite ir virkite uždengę dangčiu 15 minučių. Vartokite išoriškai - dėkite masę ant tampono ir palaikykite prispaudę aplink ausį.
- Kėnių žievės nuoviras (nuo triukšmo ausyse ir galvos skausmų): 1 valgomąjį šaukštą smulkintos žievės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, įstatykite į karšto vandens vonelę ir kaitinkite 30-40 minutes.
- Citrinos: Norint pagerinti klausą, reikia kasdien suvalgyti po 1/4 citrinos su žievele.
- Česnakas ir kamparo aliejus: Klausa gerinama tokiu būdu: kasdien 15-20 min. prieš miegą nuvalyti 1 šviežio kokybiško česnako skiltelę, ją sutrinti ir laštelėti 2-3 lašus kamparo aliejaus. Gautą mišinį įdėti į marlę ir įterpti į ausį, kurios klausa suprastėjo.
Vitaminai ir mineralai
Pirmoji maistinių medžiagų grupė, padedanti saugoti ir gerinti klausą, yra folatai, labiau atpažįstami kaip folio rūgštis ar vitaminas B9. Jie padeda mažinti metams bėgant atsiradusį spengimą ausyse. Kita maistinė medžiaga - cinkas. Klausai naudingas ir astaksantinas - vienas natūraliausių gamtoje randamų antioksidantų. Alfa lipoinė rūgštis ir vitaminas E padeda apsaugoti ausis nuo laisvųjų radikalų žalos. Alfa lipoinė rūgštis yra stiprus antioksidantas, apsaugantis ausies nervus. Glutationas yra kitas veiksmingas antioksidantas, kuris gali būti naudingas klausai. Šios medžiagos smegenyse su amžiumi mažėja. Ginkmedis yra dar viena gerai žinoma priemonė, kuri padeda sumažinti spengimą ausyse, kuris gali būti susijęs su klausos praradimu.
Gintaras
Yra įrodymų, kad gintaro rūgštis, kurios yra baltiškame gintare, padeda deguoniui išsivaikščioti po organizmą. Dauguma prisimena, kad vaikystėje, kai skaudėdavo ausis, močiutės skubėdavo uždegti gintarą ir dūmus nukreipdavo į ausį. Taip lengviau praeidavo ausies uždegimas, dingdavo skausmas.
Klausos apsauga ir prevencija
Siekiant išvengti klausos sutrikimų, venkite ilgalaikio streso, daugiau laiko skirkite poilsiui ir ramybei, kad pailsėtų ne tik galva, bet ir klausa. Pasimėgaukite pečių ir kaklo masažo malonumais, atsipalaiduokite. Taip pagerės ne tik galvos smegenų, bet ir klausos aparato kraujotaka.
Triukšmo ribojimas
Kūdikių su vežimėliais nevežiokite prie judrių gatvių. Mažylių klausos aparatas galutinai nesusiformavęs, yra labai jautrus, todėl bet koks stipresnis garsas gali sukelti vaikui klausos traumą. Patys irgi venkite triukšmingos aplinkos. Jei aplink yra didelis triukšmas, nesivaržydami naudokite ausų kamštelius. Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamo triukšmo lygį.
Taisyklinga ausų higiena
Nemažai ausų priežiūros sunkumų sukelia ausyse besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Ausies siera yra taip pat labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug. „Ausis kaip ir visą kūną reikia plauti pirštu, muilu, vandeniu ir rankšluosčiu nusausinti. Nenaudoti ausų krapštukų.“ Kad nesusidarytų sieros kamščiai, patarė profilaktiškai du - tris kartus per savaitę nusiprausus, į ausis įpurkšti aerozolių arba aliejiniu pagrindu lašų. Tada siera suminkštėja ir geriau išsiplauna. Jeigu vis dėlto siera susikaupia gausiai, patartina ateiti į LOR kabinetą, kur išplaus ausis. Su gera įranga tai galima atlikti greitai ir visiškai neskausmingai.
Kiti patarimai
Skrydžio metu juntamas ausų užgulimas, kartais labai stiprus skausmas, ūžesys. Ausis traumuojama dėl to, kad nespėja išsilyginti slėgis būgninėje ertmėje ir išorinėje ausies landoje. Kad žmonės palengvintų savo būklę, turėtų kramtyti kramtomą gumą, čiulpti ledinukus, žiovauti, užspausti nosį ir pūsti. Turintys lašų į nosį, turėtų jų įsilašinti.
Smegenų prisitaikymas prie klausos praradimo
Klausa ir rega žmogui turi ypatingą reikšmę, tačiau nuo gimimo vieno šių pojūčių neturinčių žmonių smegenys geba sustiprinti kitus pojūčius. Yra žinoma, kad iki 6 mėnesių kūdikio klausos sistema itin glaudžiai susijusi su regos sistema ir kartais nutinka taip, kad nuo gimimo neskatinamos klausos zonos yra „užimamos“ kitų jutimų, pvz., klausos sistemos sutrikimus kompensuoja geresnis regėjimas ir atvirkščiai. Mokslininkai vadina tai Rėjaus Čarlzo efektu: regėjimo netekęs vaikas išsiugdo gebėjimą girdėti garsus, kurių regintys žmonės paprastai negirdi. Naujas Merilendo ir Džono Hopkinso universitetų mokslininkų darbas įrodo, jog net suaugusios pelės smegenys gali prisitaikyti prie vieno iš pojūčių netekimo: laikiną regos netekimą jos bando kompensuoti pagerindamos klausą. Mokslininkai tikisi, jog jų atradimas padės rasti būdus, leisiančius išgydyti klausos sutrikimus ir įvairias ausų ligas.