Žiniasklaidoje jau plačiai aptarta maitinimo kainų tema Palangoje, ypač J. Basanavičiaus gatvėje. Šiame straipsnyje pateiksiu asmeninę patirtį, o ne tik kainas, kurios kartais gali būti iškreiptos internete. Mano tikslas - parodyti kitokią Palangą, kurioje galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Taip pat panagrinėsime, ką gastronominiu požiūriu siūlo Jono Basanavičiaus gatvės kituose Lietuvos miestuose, ypač sostinėje.
Alternatyvi Palanga: Šeimos kavinė "Kišenė"
Kiek kainuoja pavalgyti keturių asmenų šeimai garsiojoje J. Basanavičiaus gatvėje? Pristatau šeimos kavinę "Kišenė", kurią lengva praeiti nepastebėjus, nes ji pasislėpusi tarp suvenyrų kioskelių. Jei ne kepamo kebabo kvapas, būtume pasirinkę kitą vietą. Kavinės darbuotojai pastebėjo mūsų susidomėjimą kebabais ir pakvietė į vidinį kiemelį - terasą, kuri tarsi slepiasi nuo gatvės šurmulio. Čia pasijunti lyg būtumėte perkelti į kitą miestą, kur nėra žmonių susibūrimų ir eilių.
Dienos pietūs (sriuba ir pagrindinis patiekalas) čia kainuoja tik 8 eurus. Ar vis dar manote, kad Palangoje brangu pavalgyti? Be manęs apie tai vargu ar kas rašys, nes dauguma gąsdina didelėmis kainomis ir lygina jas su Turkijos 3* viešbučiais.
Nors dienos pietų kaina nustebino maloniai, visgi nusprendėme rinktis patiekalus iš pagrindinio meniu. Ir čia kainos privertė pakeisti nuomonę apie Palangą. Dienos sriuba - 3,50 €, „Karbonadas“ - 9,50 €. Galima būtų tilpti į 50 € sumą už pietus užsisakius keturis karbonadus ir stalo vandens, bet norėjosi įvairesnių patiekalų.
Patiekalų įvairovė ir kainos "Kišenėje"
- Kebabas su vištiena (didl. pr.) - 9,50 €. Sūnus, didelis kebabų mėgėjas, pripažino, kad seniai valgė kebabą lėkštėje, patiektą ne vienkartinėje dėžutėje. Kaina kiek didesnė nei Kaune, bet nepamirškime, kad tai Palangos centras, o garnyras gausus.
- Grill lašiša - 17,00 €. Mėgstamiausia žmonos žuvis. Nors ji prašė nieko blogo nesakyti, visgi pastebėsiu, kad norėjosi labiau apskrudusio paviršiaus, o sviestas labiau tiktų su prieskoninėmis žolelėmis.
- Firminiai "Kišenės" šonkauliai - 17,00 €. Šonkaulius ruošiu pats, todėl turiu su kuo palyginti. Šie buvo sultingi, bet trūko intensyvesnio BBQ glajaus skonio. Šiek tiek patobulinus padažą, galima išgauti dar geresnį skonį.
- Lietiniai su varške - 7,00 €. Skanūs minkšti lietiniai su geru, ne sausu varškės įdaru. Vaikai po apsilankymo čia minės batutą ir lietinius.
- Sūrio pyragas - 5,00 €. Nors buvome sotūs, desertas buvo puikus, nes ne itin saldus ir gaivus.
Apibendrinant, padavėjai skyrė daug dėmesio mūsų stalui. Nors ir vasara, negaliu įvertinti kavinės aukščiausiu balu, bet siūlau virėjams atsižvelgti į mano pastabas.
Floros simfonija: kainų ir kokybės santykis
Vėl braidau J. Basanavičiaus gatve ir užsukame į kavinę "Floros simfoniją". Graži aplinka paperka jau ne pirmus metus. Kitoms kavinėms, sukūrusioms panašų grožį, jau pradeda trūkti puoselėjimo, o ši tik gražėja. Visada stengiuosi atsisėsti viršutiniame balkone, nes iš ten atsiveria puikus vaizdas.
Padavėjas atnešė meniu ir tada prisiminiau anekdotą apie kainas. Nuo praėjusių metų augo ne tik kavinės augmenija, bet ir kainos. Paminėsiu kelias labiausiai įsiminusias kainas:
- Dienos sriuba - 4 eurai (perlinės kruopos su agurkais).
- Šaltibarščiai - 5,5 euro ("Lithuanian special").
- Grilyje keptos daržovės, užkeptos mocarelos sūriu - 8,5 euro.
- Burokėlių ir mocarelos salotos - 9,5 euro.
Pasirinkome tik po kepsnį. Draugė rinkosi vištienos, o aš kiaulienos. Abu patiekalai buvo skanūs ir sultingi. Daržovių salotos buvo deramai parinktos ir derėjo tarpusavyje. Skanus užpilas leido suprasti, kad jam virėjas skyrė šiek tiek laiko. Prie mano kepsnio patiektos bulvės folijoje puikiai derėjo su varškės kremu. Pasakyti, kad viskas buvo puiku, sutrukdė tik prie vištienos patiekti bulvių kroketai (šaldyti, o ne gaminti vietoje).
Suprantu verslininkus, kurių didelės investicijos turi atsipirkti, bet nebūkite iškritę iš Mėnulio. Pasidomėkite, koks srautas ir kokias pajamas turinčių klientų lankosi jūsų kurorte. Pasivaikščiokite J. Basanavičiaus gatve ir pamatysite, kas sudaro pagrindinę masę. Pradėsite garsiai juoktis prisiminę savo kainas. Mano siūlymas būtų sėsti prie kalkuliacinių kortelių ir mąstant blaiviai, surašyti kainas, atitinkančias šios dienos kurorto paklausą. Atsibuskite - turtingų rusų, kurie prieš 10 metų ošė jūsų kavinėse, atvyksta vienas kitas. Atsigręžkite į pagrindinį savo vartotoją, kuris dar gali išgelbėti smukusias šiemetines jūsų apyvartas.
"Floros simfonija" vertinimas:
- Interjeras ir kavinės aplinka - 9
- Švara - 7 (jei klientas pats turi paprašyti, kad pašalintų kažkieno prirūkytą peleninę)
- Aptarnavimas - 9
- Maistas - 7 (jei ne tie šaldyti kroketai, būtų 9)
- Iš viso: 32 balas (vidurkis - 8). Tad 5 nagučiai "Floros simfonijai".
Pamirštant kainas, noriu pasidžiaugti, jog daug metų sugebate išlaikyti tokią gražią kavinės aplinką. Ir jūsų virtuvėje dirba savo srities profesionalai, nes patiekalai visada skanūs ir gerai paruošti.
Alternatyvos mėsos mėgėjams ir vegetarams Palangoje ir Vilniuje
Jei nesate mėsos mėgėjas arba norite išbandyti ką nors naujo, Palangoje taip pat rasite puikių vietų. Prieš keletą metų vegetariški restoranai buvo sunkiai pastebimi, tačiau dabar juos galima rasti kone kiekvienoje maitinimo įstaigoje. Vilniuje šios tendencijos dar ryškesnės.
Pavyzdžiui, Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje įsikūręs "The Urban Garden" save pristato kaip puryčių ir priešpiečių vietą, užkariavusią vilniečių širdis veganiškais patiekalais ir desertais. Kitoje gatvės pusėje, Vokiečių gatvėje, veikia "Zatar Falafel & Hummus", siūlantis falafelius ir humusą, o B. Radvilaitės gatvėje - "RoseHip Vegan Bistro", tikras kulinarinis rojus vegetarams ir veganams. Naujamiestyje aktyviai veikia "Holigans" bistro, propaguojantis vietinį, ekologišką, vegetarišką maistą, o Totorių gatvėje - "Vegacafe", kur visi valgiai gaminami tik iš šviežių, kuo mažiau perdirbtų produktų.
J. Basanavičiaus mėgstamiausias patiekalas: Hamburkos ir Vilniaus virtuvė prieš šimtą metų
Ar galima patriarchą J. Basanavičių vadinti vienu pirmųjų hamburgerių valgytojų Lietuvoje? Į pastarąjį klausimą maisto istorikas Rimvydas Laužikas atsakė neigiamai, tačiau toks patiekalas J. Basanavičiaus racione buvo labai dažnas.
Apie tai užuominų randama 1927 metų vasario 23 dienos dienraštyje „Rytas“ išspausdintame Liudo Giros straipsnyje „Žiupsnelis atsiminimų apie d-rą J. Basanavičių“. J. Basanavičius gyveno Niškovskio viešbutyje tuomečiame Piatnickajos skersgatvyje (dab. Latako gatvė). L. Gira taip aprašė vizitus pas J. Basanavičių (kalba netaisyta): „Po pietų, apie 4-5, kuriomis tai valandomis jis labiausiai mėgdavo priiminėti, visada rasdavai jį begeriantį arbatą, kuria visada mėgdavo pavaišinti, paskambindamas tarnui, kad duotų svečiui dar bulkučių, vadinamųjų hamburkų su sviestu ir sūriu.“
Tuo metu hamburkomis vadinta viena bandelių rūšis, kurios recepto R. Laužikui rasti nepavyko. Jis spėjo, kad Vilniuje buvo kepamos bandelės, panašios į Vokietijos Hamburgo regiono kepinius. Tiesa ir tai, kad nuo šių Hamburgo regiono bandelių kilo hamburgerių pavadinimas. Greičiausiai J. Basanavičius buvo pamėgęs hamburkas su varškės arba saldaus pieno sūriu. Šiuo metu jam labiau tiktų sūrainio pavadinimas.
Anot R. Laužiko, galima net išvardinti, ko nemėgo J. Basanavičius. Jis prisipažino nemėgęs žirnių, kavos, pieno ir alkoholio, viename tekstų net papasakojęs, kaip kartą svaigalų padauginęs ir vėmęs. Po to net puikaus bulgariško vyno į burną neimdavęs. Vėmęs J. Basanavičius ir nuo žirnių, kurių kartą mokydamasis Lukšiuose suvalgęs. O nuo pieno jis imdavo viduriuoti. Dar J. Basanavičius yra prisiminęs, kaip lankydamasis viename turkų miestelyje rytą nevalgęs išgėrė puodelį juodos kavos ir dėl to sutriko širdies ritmas. Nuo to karto jis daugiau kavos negėręs, tik labai retai pasilepindavęs kava be kofeino. J. Basanavičius taip pat vaizdžiai aprašo aitriųjų paprikų ragavimą Bulgarijoje. Neatrodo, kad deginančiais prieskoniais jis būtų buvęs labai susižavėjęs.
R. Laužikas įsitikinęs, kad Vilniaus virtuvei įtakos darė nepriklausomybės atkūrimas. Tada buvo aiškiai suformuluota svetimo sąvoka. Žinoma, ir svetimos gastronomijos. Pasak R. Laužiko, toks požiūris tarpukario laikotarpiu formavo lietuvių tautinės virtuvės pagrindus - ji turėjo būti ne lenkų, ne rusų, ne vokiečių ir ne žydų, ne dvarininkų ir ne miestiečių, o tikrai lietuviška. Tačiau maisto istorikas pastebėjo, kad savų gastronomijos tradicijų sukurti nepavyko. Tiesiog buvo transformuota prancūzų gastronomija, ją pritaikant prie lietuviško skonio ir paryškinant etnografiniu virtuvės sluoksniu.
Vasario 16-ąją vyko du posėdžiai. Pirmas prasidėjo 11 val., antras - po pietų. Tarp jų buvo pietų pertrauka. Signataro P. Klimo atsiminimuose parašyta: „Paskui paprasčiausiu būdu, tarytum nieko nebūtų įvykę, visi ėjome valgyti pietų.“ Tuo metu žinomiausia buvo Lietuvių valgykla, veikusi Dominikonų g. 12. Ši valgykla buvo įkurta 1915 m. liepos 26 d. pastate priešais Šlapelių knygyną. Valgykloje iki pat jos uždarymo 1922 metų vasario 15 dieną dažnai valgydavo ir daktaras J. Basanavičius.
1917-1918 metais Vilniuje veikė dar septynios viešos lietuvių valgyklos. Centre, Trakų g. 14 (Pranciškonų vienuolyno pastate), buvo įsteigta Šv. Zitos tarnaičių draugijos virtuvė. Dar šešios viešosios liaudies virtuvės veikė atokesnėse miesto vietose.
Populiariosios kavinės: Štralis ir kitos
Nepriklausomybės Aktas pasirašytas vadinamajame Štralio name. Jame nuo 1852 metų veikė „Baltojo Štralio“ cukrainė, kurią to meto vilniečiai vadindavo „konditerska“. Ji dar buvo vadinama „Sztral Pocztowy“, nes priešais, kardinolo Jurgio Radvilos rūmuose, buvo centrinis paštas.
Vieni amžininkai minėjo, kad „Baltojo Štralio“ cukrainės išskirtinumas buvo nebent skanūs romo keksiukai, kiti aiškino, kad vilniečiai ją buvo pamėgę dėl baltintos kavos ir kepintų grikių, treti prisiminė „Baltojo Štralio“ pyragaičius ir tortus. Kaip ir kitose kavinėse, „Baltajame Štralyje“ buvo galima perskaityti naujausius laikraščius. Be šios cukrainės, Vilniuje veikė pirkliui Kazimierui Štraliui priklausantys „Raudonasis Štralis“ ir „Žaliasis Štralis“.
Pasak lietuvių literatūros tyrinėtojos Virginijos Balsevičiūtės-Šlekienės, „Baltasis Štralis“ buvo mažiausiai žinomas. Jame mėgo lankytis provincijos dvarininkai, turtingesni senamadiški klebonai, vienas kitas pirklys, advokatas ar daktaras. Kunigai užsukdavo dažnokai, todėl cukrainė buvo dar pavadinama „Kunigiškuoju Štraliu“. Trumpai tariant, lankydavosi trokštantys ramesnės aplinkos - juk „Baltajame Štralyje“ negrodavo muzika.
Tuo metu „Raudonąjį Štralį“ užgriūdavo visai kiti lankytojai - karininkai, žurnalistai ir valdininkai. Kavinių pavadinimai buvo pritaikyti prie užeigų interjerų spalvos. „Raudonasis Štralis“ buvo įsikūręs dabartinio Gedimino prospekto ir Totorių gatvės kampiniame name. O „Žaliajame Štralyje“, įsikūrusiame dabartinio Mažojo teatro kieme, intelektualų būtų tekę su žiburiu paieškoti. Jame dažniau lankydavosi vyresnio amžiaus vilniečiai, mėgę gerti alų. Užtai „Žaliajame Štralyje“ grojo moterų orkestras.
Restoranų Rekomendacijos J. Basanavičiaus gatvėje Vilniuje
Jono Basanavičiaus gatvė Vilniuje, nors ir ne tokia garsiai minima gastronomijos kontekste kaip Palangos J. Basanavičiaus gatvė, taip pat siūlo įdomių kulinarinių vietų.
„Trinity” Restoranas: Gastronominė Šventykla Vilniaus Širdyje
„Trinity” - gastronominė šventykla buvusio vienuolyno komplekse šalia Šv. Kotrynos bažnyčios. Įsikūręs J. Basanavičiaus g. 8, šalia Rotušės aikštės, „Trinity” išsiskiria elegancija ir šiuolaikiškumu. Šis restoranas puikiai tinka tiek romantiškoms vakarienėms, tiek verslo susitikimams ar išskirtinėms progoms. Restoranas išsiskiria elegantišku ir šiuolaikišku interjeru, kuriame dera modernios detalės su klasikiniu stiliumi. Trinity siūlo degustacinį meniu, kuris kinta priklausomai nuo metų laiko ir šviežių ingredientų, todėl kiekviena vakarienė yra išskirtinė. Meniu atspindi šiuolaikinį požiūrį į prancūzišką virtuvę, kur klasikiniai prancūzų patiekalai pateikiami šiuolaikiškai, pritaikant modernias kulinarines technikas.
Trinity koncepcija išskirtinė - tai trys skirtingos erdvės po vienu stogu: à la carte restoranas, Aperitivo baras ir Digestivo naktinis baras. Kiekviena jų turi savitą veidą, bet jas visas jungia bendra estetika, rafinuotumas ir aukščiausia kokybė. Norisi intymios vakarienės? Rinkitės pagrindinę salę. Norite pradėti nuo aperityvo ar vyno taurės - puikus pasirinkimas Aperitivo.
Trinity restorano populiarūs patiekalai apima tokius išskirtinius pasirinkimus kaip rūkyti migdolai, kurie puikiai derina traškumą ir dūminį skonį. Ožkos sūrio spurgytės su subtilia užtepėle suteikia gurmanišką malonumą. Jautienos išpjovos tartare yra paruoštas su kruopščiai pasirinktais prieskoniais ir švelniu padažu, suteikiančiu unikalų skonį. Kepintų krevečių salotos su pankolio šaknimi žavi šviežumu ir elegantišku skonių deriniu. Aštuonkojis, paruoštas su ypatingais prieskoniais, nepakartojamas.
Aptarnavimas Trinity restorane yra aukščiausios klasės. Personalas yra ne tik profesionalus, bet ir labai draugiškas. Svečiai gali tikėtis ne tik greito, bet ir šilto bei dėmesingo aptarnavimo.
Amandus: Modernus Požiūris Į Tradicinę Virtuvę
Amandus restoranas įsikūręs Vilniaus Užupio rajone, J. Basanavičiaus g. 1. Užupis - tai vienas iš kūrybingiausių ir gyvybingiausių Vilniaus rajonų, garsėjantis bohemiška atmosfera ir menininkų bendruomene. Aplink restoraną rasite įvairių meno galerijų, kavinukių ir jaukių gatvelių, kurios daro šią vietą idealią tiek meno mylėtojams, tiek gurmanams.
Amandus interjeras yra minimalistiškas, tačiau elegantiškas. Dominuoja šviesios spalvos, minimalistiniai baldai ir subtilūs apšvietimo elementai, kurie sukuria ramų ir išskirtinį įspūdį. Amandus degustaciniai meniu keičiasi priklausomai nuo metų laiko ir šviežių produktų, tačiau restoranas laikosi griežtos filosofijos - maistas turi būti paprastas, tačiau kupinas skonio. Restoranas didelį dėmesį skiria vietinių produktų naudojimui, todėl kiekvienas patiekalas puikiai atspindi sezoniškumą ir šviežumą.
Amandus yra žinomas dėl savo modernių ir neįprastų patiekalų, tokių kaip sūdytos žuvys su citrusų padažu arba lėtai orkaitėje kepta jautiena su gurmanišku padažu.
Restorano aptarnavimas yra nepriekaištingas. Personalas yra puikiai apmokytas ir rūpestingas, o someljė pataria kiekvienam svečiui pasirinkti tinkamą vyną, derantį su jų pasirinktais patiekalais. Amandus degustacinė vakarienė puikiai tiks tiems, kurie vertina modernų požiūrį į tradicinę virtuvę ir mėgsta atrasti naujus skonius.
Armėniški akcentai Palangoje
Pačioje Palangos širdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, įsikūrusi kavinė kviečia lankytojus paragauti tradicinių armėniškų valgių. Ši vieta ne tik siūlo autentišką kulinarinę patirtį, bet ir rūpinasi savo svečiais, siūlydama apsistoti naujai įrengtuose kambariuose tame pačiame komplekse, o apsistojusiems - 10% nuolaidą visam kavinės meniu.
Armėnų virtuvė - viena seniausių pasaulyje, kurios tradicijos siekia IX amžių prieš mūsų erą, kai Urartų valstybėje valgiai buvo gaminami virš žarijų. Šis natūralus gamybos būdas buvo tobulinamas ir puoselėjamas Didžiojoje Armėnijoje, kuri driekėsi nuo Kaspijos iki pat Viduržemio jūros. Armėnai taip pat laikomi vyno gamybos pradininkais, išlaikę reliktines vynuogių rūšis, tokias kaip Chardži, Mschali, Ararati ir Areni.
Kasdieniai armėnų valgiai, tokie kaip bosbašas, chašas, kiufta, dolma, kepta ir virta žuvis, virta višta, plovas su aviena ir avienos chorovacas, yra gaminami jau 2500 metų. Kavinė J. Basanavičiaus gatvėje kviečia visus ragauti armėniškus kepsnius - chorovacus, kurie kepami virš žarijų, suteikiant patiekalams nepakartojamą skonį. Svarbu pažymėti, kad armėnai niekada negamino šašlykų, o savo chorovacus marinuoja tik sausai, su Armėnijos kalnų aromatinėmis žolelėmis ir aitriais prieskoniais, todėl kepsniai tampa aromatingi, sultingi ir minkšti. Kol virėjai gamina chorovacus, lankytojai gali ragauti armėniškus užkandžius ir salotas, marinuotas daržoves, vaišintis kaukazietišku vynu ir armėniškais brendžiais.
Kavinės virtuvėje naudojami šviežiausi, ekologiškai švarūs maisto produktai, atsisakyta kečupų ir dresingų - visi padažai ir užpilai gaminami vietoje.
Katalonų virtuvės paslaptys. Juodoji paella
tags: #jono #basanaviciaus #g #dienos #pietus