Italija - tai šalis, kurios kultūra neatsiejama nuo maisto. Itališki pietūs - tai ne tik maistas, bet ir kultūra, tradicija bei gyvenimo būdas. Tai laikas, skirtas bendravimui, šeimai ir mėgavimuisi skonių įvairove. Dažniausiai galvojama, kad italai dienų dienom tevalgo picą ir makaronus, toli gražu taip nėra - tai tik populiariausi Itališki patiekalai, apkeliavę visą pasaulį, todėl šis maistas asocijuojasi būtent su šia šalimi. Italijos kultūroje paplitę ir kiti patiekalai, apie kuriuos retas kas žino, kuris nesilankė vienoje gražiausių pasaulio šalių.
Daugelis mūsų maistą laikome savaime suprantamu dalyku: skubame valgyti pusryčius, pietauti, o kartais skubame ir pavakarieniauti. Italams valgymas - ne tiesiog alkio numalšinimas. Jiems maistas - procesas, kuriam reikia atsiduoti ir mėgautis. Tai laikas, skirtas šeimai, artimiesiems ar draugams, pasimėgavimui, bendravimui. Valgymo metu išnyksta vakar ir rytoj, kasdieniniai darbai, pareigos ir problemos.
Italijos virtuvės istorija ir evoliucija
Itališkos virtuvės istorija prasidėjo dar senovės Romos laikais, kai buvo vertinami paprasti, bet skanūs patiekalai. Viduramžiais itališką virtuvę paveikė arabų ir normanų užkariavimai, įnešę naujų prieskonių ir ingredientų, pavyzdžiui, makaronų ir ryžių. Renesanso laikotarpiu virtuvė tapo subtili ir rafinuota, o XVII-XVIII a. įsitvirtino regioniniai skirtumai, kurie išliko iki šių dienų.
Tradiciniai itališki patiekalai yra žinomi visame pasaulyje dėl savo autentiškų skonių, šviežių ingredientų ir meistriškai subalansuotų receptų. Kelionė po italų virtuvę - tai kelionė po Italijos regionus, kurių kiekvienas turi savo kulinarinius pasididžiavimus.
Itališkų valgių rėžimas ir tradicijos
Italai turi nusistovėjusias pusryčių, pietų, užkandžio ir vakarienės tradicijas, kurios ne tik diktuoja valgymo laiką, bet ir patiekalų pobūdį. Italams valgymas - ne tiesiog alkio numalšinimas. Jiems maistas - procesas, kuriam reikia atsiduoti ir mėgautis.
Pusryčiai (Colazione)
Pirmasis dienos maistas Italijoje, vadinamas
Pietūs (Pranzo)
Pietūs Italijoje vadinami
Paprastai tradiciniai pietūs - sočiausias dienos maistas - susideda iš kelių patiekalų. Šis eiliškumas ir patiekalų gausa lydi ypatingus renginius, šeimos susitikimus, atostogas. Prie pietų stalo patiekalai derinami su vynu bei vandeniu. Italų pietų patiekalų eiliškumas:
- APERITIVO: aperityvas. Jam skiriama laiko prieš vakarienę. Dažniausiai tai taurė Prosecco, Aperol Spritz, Negroni, Campari ar pan. Aperityvas visuomet patiekiamas su gabalėliu duonos, riešutais, traškučiais ar kita maža užkandėle.
- ANTIPASTO: užkandis. Gali būti šaltas arba karštas. Dažnai tai formaggio (sūris), prosciutto (kumpis), verdure (daržovės) ar pesce (žuvis). Užkandžių kiekis svyruoja tarp trijų ir dešimties.
- PRIMO: pirmasis patiekalas. Dažniausiai tai karštas pateikalas: pasta, risotto, gnocchi su įvairiais padažais.
- SECONDO: antrasis patiekalas. Tai pagrindinis patiekalas, kuriam dažnai renkasi žuvį ar mėsą.
- CONTORNO: garnyras. Tai šviežios salotos, įvairiai ruoštos daržovės, tinkančios prie pagrindinio patiekalo. Žinoma, garnyras privalo būti harmoningai susijęs su antruoju patiekalu.
- FORMAGGIO E FRUTTA: sūris ir vaisiai. Kas norėtų pasistiprinti laukdamas deserto, gali pasmaguriauti įvairių rūšių sūriais, kurie dažniausiai patiekiami ant medinio padėklo. Ši tradicija skirta skonio receptoriams atgaivinti.
- DOLCE: desertas.
- CAFFE: kava. Tada jau galima kibti į desertą (it. „dolce“), o po jo išgerti espreso.
- DIGESTIVO: digestyvas. Didysis finišas - digestyvas (it. „digestivo“), liaudiškai tariant,
ammazza caffè (liet. „kavos žudikas“). Šis gėrimas gerina virškinimą. Dažniausiai digestyvo vaidmenį atlieka karčiosios trauktinės (it. „amaro“) arba likeriai (pvz., limoncello).
Prie itališkų pietų stalo dažnai geriamas vynas, vanduo ir kava. Yra kelios pagrindinės vyno derinimo taisyklės: baltojo aromatinio vyno niekada negalima patiekti prie žvėrienos, o sudėtingo raudonojo - prie žuvų. Vakarienės metu pirmiausia geriamas baltasis vynas, paskui raudonasis, pradžioje mažiau alkoholio turintis, vėliau stipresnis. Sudėtingiausia suderinti labai gerą vyną: aukštos klasės gamintojų, gerų metų su atitinkamu patiekalu. Toks vynas dažniausiai dominuoja ir užgožia daugelio patiekalų skonį ir aromatą.
Užkandis (Merenda)
Tarp pietų ir vakarienės, maždaug 15-17 valandomis, egzistuoja užkandžio
Vakarienė (Cena)
Vakarienė, vadinama
Regioninis itališkos virtuvės įvairumas
Vienas iš pagrindinių itališkos virtuvės bruožų - jos regioninis įvairumas. Kiekvienas Italijos regionas turi savo unikalias tradicijas, ingredientus ir patiekalus. Skirtinguose Italijos regionuose vyrauja kiek skirtingos maisto gaminimo tradicijos.
- Šiaurės Italija: Populiarūs risotto, polenta ir sūriai, tokie kaip Grana Padano ar Gorgonzola. Šiauriečiai valgo daugiau mėsos.
- Centrinė Italija (pvz., Toskana ar Umbrija): Daugiau dėmesio skiriama alyvuogių aliejui, mėsai ir šviežioms daržovėms. Toskanos regiono virtuvėje pagrindiniu smuiku griežia mėsa: aviena, veršiena, jautiena.
- Pietų Italija: Vyrauja jūros gėrybės ir daržovės, o Sicilija garsėja savo saldžiais desertais ir prieskoniais. Pietų Italija garsėja savo aštriais padažais, jūros gėrybėmis ir daržovėmis, tokiomis kaip baklažanai ir pomidorai. Pietiečių racione daugiau daržovių ir ankštinių augalų.
- Sicilija: Ypatingai svarbūs prieskoniai, vaisiai, daržovės, čia dominuoja kukurūzai, pomidorai, abrikosai ir pan. Sicilijos mieste, Palerme, ypatingai mėgiamos jūros gėrybės, įvairių žuvų ir moliuskų patiekalai.
Daugelyje šalių, ypač Europoje ir JAV, yra paplitę itališkos virtuvės restoranai, kurie siūlo paragauti ir Bolonijos lazanijų, ir Milano rizoto, ir sicilietiško skanumyno cassata ir dar išgerti didžiulį puodelį kavos. Bet Italijoje tokios virtuvės nėra. Italijoje egzistuoja regionų, provincijų, miestų ir miestelių virtuvės. Nevienodos sudedamosios dalys, skirtingas jų maišymo būdas.
Pagrindiniai itališkos virtuvės ingredientai
Itališka virtuvė žinoma dėl savo paprastumo, kur pagrindinis dėmesys skiriamas kokybiškiems ingredientams. Svarbiausias elementas - alyvuogių aliejus, taip pat dažnai naudojami švieži pomidorai, česnakas, bazilikas, oregano ir citrinos. Italai stengiasi naudoti vietinius ir sezoninius produktus, kad patiekalai būtų kuo šviežesni ir skanesni. Italai itin mėgsta šviežiai gamintą naminį maistą.
Populiari yra „nulinio“ kilometro teorija, t. y. produktai, iš kurių gaminamas patiekalas, užauginti, o kartu ir pagaminti tame pačiame regione. Iš ko gi padaryta Italija? Iš aromatingos espreso kavos, iš permatomais griežinėliais supjaustyto vytinto kumpio su saldžiais melionais, iš garuojančios makaronų lėkštės, iš daugelio dešimčių sūrių, aromatinių citrinų ir apelsinų, iš šokolado ir šviežių žuvų.
Tradiciniai itališki patiekalai ir produktai
Itališka virtuvė garsėja visame pasaulyje dėl tokių patiekalų kaip pica, pasta, risotto ir Tiramisu.
Pica
Italija - picos tėvynė, tad nenuostabu, kad šis patiekalas priskiriamas tradicinių sąrašui. Nors pica yra žinoma visame pasaulyje, jos skonis Italijoje yra visiškai kitoks. Būtent čia susiformavo praktika, apimanti tešlos paruošimą, iš filmų puikiai pažįstamus picų kepėjų sukamuosius judesius, naudojamus formuojant picos padą, bei kepimą krosnyje, kūrenamoje malkomis. Pica - žinomiausias nacionalinis Italijos patiekalas. Lengva, pigi ir soti pica jau seniai yra įprastas užkandis ar pagrindinis patiekalas, ypač Italijoje, Neapolyje. Italijoje picos padas visada gaminamas šviežiai ir paprastai, yra ypatingai plonas, todėl greitai iškepa ir yra traškiai gardus. Ten niekada nepamatysite picos su vištiena bei agurkėliais, perkrautos ingredientais.
Įvardijamos dvi pagrindinės picų kryptys: Neapolio stiliaus pica bei Romos stiliaus pica. Neapolio stiliaus pica turi tirštą, purią plutą, būna šiek tiek mažesnio skersmens, tačiau storesnė. Romėniško stiliaus pica turi ypatingai ploną tešlą ir yra lengvai traški, didelio skersmens. Išbandykite abu picų variantus! Gaminant picą itin svarbi gera tešla. Tešla yra mielinė ir kildinama visą parą ar netgi dvi. Svarbiausia ją suvalgyti karštą, ištrauktą ką tik iš krosnies.
Autentiška Margherita pica
Klasikinė pica Margherita, kilusi iš Neapolio, gaminama naudojant tik kelis ingredientus: pomidorus, mocarelą, šviežią baziliką ir alyvuogių aliejų. Jos istorija prasidėjo dar 1889 m. Neapolyje, kai ji buvo pagaminta Italijos karalienės Margaritos garbei. Ši pica buvo itališka ne tik savo kilme, bet ir savo spalvomis - žali bazilikų lapeliai, balta mocarela bei raudoni pomidorai priminė Italijos vėliavą. Jos ingredientai - pomidorai, mocarela ir bazilikas - simbolizuoja Italijos vėliavos spalvas: raudoną, baltą ir žalią. Atminkite, paragavę tikros itališkos picos, vargu, ar dar benorėsite kada kitokios. Čia jos kepamos specialiose krosnyse, gausiai naudojant šviežių ingredientų.
Pasta (Makaronai)
Italijoje žodis „pasta“ - plačiau ir geriau atitinka sąvoką, rodos, padaryti specialiai, siekiant metaforiškai apibūdinti Italijos gastronomijos stilių vienovę ir įvairovę. Makaronų tešlai gaminti beveik visada naudojami tie patys produktai, dažniausiai miltai ir vanduo, bet pati pasta susiskaido į šimtus skirtingų formų, kurių kiekviena yra skirta konkrečiam tikslui, kiekviena forma lydi konkrečius padažus. Makaronų įvairovė nuo senų laikų yra laikoma šalies brangenybe. Iš tikrųjų vienoda pirminė materija duoda visai skirtingus rezultatus, o makaronų patiekalams draugiją palaiko skirtingi padažai. Pavyzdžiui, spagečių šakutė nebus to paties skonio kaip penne plunksnos. Kramtyti storus spagečius nebus tas pats, kas kramtyti labai plonus, o lygūs makaronai skirsis nuo dryžuotų. Italai makaronus laiko ne tik maistu, bet ir kultūros dalimi. Jie didžiuojasi savo šeimos receptais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Autentiški patiekalai ruošiami iš paprastų, bet kokybiškų ingredientų: alyvuogių aliejaus, šviežių daržovių, žolelių. Nors suskaičiuojama apie 350 skirtingų pastos patiekalų, visgi vienas populiariausių yra Spaghetti alla Carbonara. Vidutiniškai statistinis italas kiekvienais metais suvalgo 23 kg makaronų. Palyginimui, statistinis amerikietis per metus suvalgo tik 7 kg.
Karbonara
Carbonara - vienas žymiausių Italijos patiekalų, kilęs iš Romos. Šis patiekalas gaminamas iš guanciale (vytintos kiaulienos žandikaulio arba skruostų mėsos), kiaušinių, pecorino romano sūrio ir pipirų. Nors daugelis žmonių receptą pagardina grietinėle, tikroji Carbonara yra gaminama be jos - švelni, kreminė patiekalo tekstūra slypi kantrybėje ir originaliuose patiekalo ingredientuose. Vis dėlto sakoma, kad išmokti tinkamai pagaminti šį patiekalą užtruks visą gyvenimą.
Lazanija
Lasagna Bolognese yra tikras Emilijos-Romanijos regiono pasididžiavimas. Sluoksniuotas patiekalas, gaminamas iš šviežių makaronų lakštų, gardaus ragu ir bešamelio padažo, yra užsitvirtinęs aukštą vietą tarp populiariausių itališkų kulinarijos šedevrų. Anuomet tradiciškai pietinėje Italijos dalyje lazanijai gaminti naudoti makaronų lakštai buvo pagaminti iš manų kruopų ir vandens. Iš tikrųjų žodis „lasagna“ italų kalboje nesisieja su maistu (nors iki šiol visuotinai šis patiekalas yra tariamas „lasagne“). Šis žodis buvo skirtas įvardinti puodą, kuriame buvo gaminamas šis patiekalas. Manoma, kad žodis „lasagna“ kilo iš graikiško žodžio „naktipuodis“. Patys seniausi lazanijos receptai mena net tryliktą amžių. Tuo laikotarpiu pomidorai europiečiams nebuvo žinomi. O tai reiškė, kad jie lazanijos recepte jų naudoti negalėjo.
Rizotas
Tai ryžių patiekalas, papildytas įvairiausiais priedais. Vienas garsiausių rizoto patiekimo būdų Italijoje yra su šafrano užpilu -
„Fiorentina“ kepsnys
„Bistecca fiorentina“ arba „Florentine T-bone“ kepsnys aprėpia visas geriausių Italijos patiekalų savybes: paprastas, šviežias, susideda iš ne daugiau kaip 4 ingredientų ir yra gaminamas iš aukštos kokybės produktų - šiuo atveju Toskanoje užaugintos Chianina karvės nugarinės. Būtent prie šio patiekalo puikiai tiks ir raudonasis vynas, kilęs iš šiaurės Italijos, gaminamas iš Nebbiolo vynuogių.
Trumais pagardinti patiekalai
Trumai Italijoje yra dviejų formų: retas, aromatingesnis baltasis trumas arba šiek tiek mažiau aromatinis ir labiau paplitęs juodasis trumas. Trumų aromatas yra savotiškas ir patinkantis ne visiems - kai kurie žmonės trumų kvapą ir skonį lygina su benzinu. Vis dėlto, trumais gardinti patiekalus Italijoje labai populiaru, tad verta nors kartą paragauti tokio patiekalo ir susipažinti, koks yra trumų skonis.
Fokačija (ir kitos duonos rūšys)
Italijoje yra šimtai duonos rūšių, o geriausia laikoma ta, kuri šviežiai kepta ankstų rytą. Išbandykite duonos iš skirtingų Italijos regionų. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad Toskanoje duonos skonis yra kitoks nei kitur - taip yra todėl, kad duona gaminama be druskos. Prie Italijos krantų, Sardinijoje, klasikinė duona visai nepanaši į duoną, o atrodo labiau kaip pita. Ligūrijoje kepama visame pasaulyje garsi plokščia duona - fokačija. Tirštą picos tešlą primenanti klasikinė fokačija yra labai sūri, apipilta alyvuogių aliejumi, dažnai patiekiama su priedais, tokiais kaip: rozmarinas, cukinijos, sūris ar alyvuogės. Na, o vienas mėgstamiausių Pietų regiono užkandžių - itališka duona
Kiti garsūs itališki patiekalai
- Bruschetta: daug kur mėgiama kaip greitas ir gardus užkandis, bet Italijoje paragaukite tikrosios bruschetta, kuriai naudojamas šviežios duonos skrebutis, pašlakstytas geriausiu alyvuogių aliejumi, pagardintas česnaku. Ingredientai, dedami ant skrebučio, gali būti patys įvairiausi (pomidorai, krevetės, lašiša, pievagrybiai, įvairios užtepėlės ir t.t.). Dažniausiai jie dedami kapoti, tik švieži.
- Ossobuco: Milano krašto tradicinis patiekalas, pagamintas iš veršienos kaulų su kaulų čiulpu, lėtai troškintas su daržovėmis ir vynu.
- Polenta: Šiaurės Italijoje, ypač Veneto ir Piemonto regionuose, polenta laikoma kasdieniu patiekalu.
- Caprese salotos: vienos populiariausių, kur pagrindiniai komponentai: pomidorai, mocarela, bazilikas ir alyvuogių aliejus. Itališkos salotos išsiskiria tuo, kad jose svarbiausia ingredientų kokybė.
Itališki sūriai
Italija garsėja savo sūrių įvairove, kiekvienas regionas turi savitus sūrių gamybos metodus ir tradicijas. Lietuva taip pat pamėgo itališkus maisto produktus, ypač sūrius.
- Parmigiano-Reggiano DOP: Lietuvoje šį sūrį dažnai pateikia kaip užkandį prieš pagrindinius patiekalus arba prie vyno taurės kaip aperityvą.
- Mozzarella di bufala campana DOP: Šis sūris daromas iš Kampanijos (Campania) regione auginamų buivolių pieno. Tik mozzarella di bufala Campana yra apsaugotas ženklu DOP (it. „denominazione di origine protetta“ - kilmės pavadinimo apsauga) ir jo gamyba labai kruopščiai kontroliuojama. Labiau paplitęs ir plačiau virtuvėje naudojamas mozzarella di bufala brolis mocarela.
- Gorgonzola: Gorgonzola yra vienas mėgstamiausių pelėsinių sūrių Italijoje. Jis yra spaudžiamas iš nenugriebto karvių pieno. Gaminamas Lombardijos (Lombardia) regione, Milano, Komo (Como), Pavijos (Pavia) ir Novaros (Novara) provincijose, o pavadinimas sūriui atiteko iš jo kilmės miestelio Gorgonzolos (Gorgonzola), įsikūrusio netoli Milano. Šis sūris būna dviejų rūšių: saldus (it. „dolce“) ir lengvai aštrokas ar aštrus (it. „piccante“).
Itališki desertai ir kava
Itališki desertai - saldi kulinarinės kelionės pabaiga, kuri nepalieka abejingų. Kiekvienas desertas - tai ne tik skonis, bet ir istorija, atspindinti Italijos kultūrą, tradicijas ir meistriškumą virtuvėje.
- Tiramisu: Tai yra bene mylimiausias italų desertas po vakarienės, viliojantis saldintu maskarponės sūriu ir kavos aromatu. Desertas, kurio pavadinimas reiškia „pakylėk mane“, puikiai atspindintis šį gardumyną, kuris sužadina kiekvieną pojūtį. Kiekvienas sluoksnis, pradedant nuo kavoje pamirkytų biskvitinių sausainių iki švelnios maskarponės ir kiaušinių kremo, leidžia pajusti Italijos rytų šilumą ir aromatus. Tiramisu gaminamas su šviežiais ingredientais, kurie suteikia jam nepakartojamą gaivumą ir lengvumą.
- Cannoli: Sicilijos pasididžiavimas, žinomas visame pasaulyje. Tai traškūs vamzdeliai, kurie slepia saldų kreminį rikotos įdarą. Cannoli yra ne tik saldumynas, bet ir tikras meno kūrinys, kurio gamyba reikalauja meistriškumo ir kantrybės. Trapi tešla ir saldus, šiek tiek kreminis rikotos įdaras su šokolado gabaliukais, vaisiais ar net pistacijomis - šie desertai išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir išvaizda.
- Gelato ir Tartufo: „Gelato“ savo sudėtyje turi mažiau sviesto riebalų nei įprasti ledai, tad ir skiriasi skoniu. Pasimėgaukite ir tikru itališku desertu, kilusiu iš Pizzo, Kalabrijos - „Tartufo“ ledais, kurie susideda iš dviejų ar daugiau ledų skonių, patiekiami dažnai su vaisių sirupu arba šaldytais vaisiais, uogomis - avietėmis, braškėmis ar vyšniomis.
- Tikra itališka kava: Italijoje yra miestas Triestas, besidriekiantis palei Adrijos jūros pakrantę, kuris, kaip teigia vietiniai, siūlo vienas geriausių kavų visoje šalyje - išbandykite ir įsitikinsite. Šiaurės Italijoje galima užtikti italų, geriančių arbatą, bet tik ne Pietuose, kur karaliauja vien kava.
Gordonas Ramsay rodo, kaip pasigaminti tiramisu | Žodis iš raidės „F“
Valgymo filosofija ir sveikos tradicijos
Itališka virtuvė remiasi „Slow Food“ judėjimu, kuris skatina vietinių, šviežių produktų naudojimą, tausojant aplinką ir palaikant vietos ūkininkus. Italai tiki, kad maistas turi būti ne tik skanus, bet ir dalis gyvenimo būdo. Itališkas gyvenimo būdas leidžia mėgautis maistu, daugiau laiko leisti su šeima ir draugais bei darbą derinti su poilsiu. Visa tai padeda išvengti streso, kuris taip pat siejamas ne tik su blogesne psichine, bet ir fizine sveikata.
Italai laikosi tam tikrų sveikatai naudingų, iš kartos į kartą perduodamų valgymo tradicijų:
- Valgymas - laisvalaikio praleidimo būdas. Italams maistas nėra vien tik maistinių medžiagų ir energijos šaltinis, bet visų pirma - tam tikras laisvalaikio praleidimo būdas. Prieš ir po vakarienės, ypač jeigu vakarieniaujama kažkur mieste, italai dažnai eina pasivaikščioti, o šiuos pasivaikščiojimus taip pat lydi daug kalbų. Prieš vakarienę kartais užsukama į kokį bariuką išgerti aperityvo - taurės gėrimo, kuri sužadina apetitą prieš vakarienę.
- Valgyti tuo pačiu metu. Lankydamiesi Italijoje tikrai pastebėsite, kad tarp 12 ir 16 val. gyvenimas miestuose tarsi sustoja: užsidaro parduotuvės ir visi kiti verslai, netgi dauguma turistų lankomų vietų. Taip yra todėl, kad maždaug nuo 12 val. visi italai pradeda pietauti, o po pietų ilsisi: tai yra itališka siestos versija, vadinama
riposo . - Mėgautis namų gamybos maistu. Pietums italai valgo gana paprastą ir lengvai pagaminamą maistą. Pavyzdžiui, pasta valgoma
al dente , tai yra, nepervirta, ir gardinama ne riebiais padažais, o tiesiog alyvuogių aliejumi, baziliku ar pomidorų ir kitų daržovių padažu. - Svarbiausia - saikas. Nors italai pastą valgo iš tiesų dažnai, patiekalų porcijos yra nedidelės. Italijoje įprasta tiek pietums, tiek vakarienei, valgyti kelis mažų porcijų patiekalus. Pirmasis patiekalas dažniausiai būna pasta, kartais risotto arba sriuba, o antrasis - nedidelis gabaliukas žuvies ar mėsos (dažniausiai paukštienos) bei šviežių daržovių salotos. Italai su maistu taip pat dažnai geria vyną ir kartais alų, tačiau čia taip pat karaliauja saikas.
- Jokio streso. Lėtas valgymas, mažos porcijos, griežtas valgymo laiko režimas, švieži ir organiški produktai - visa tai lemia, kad italams pavyksta išlaikyti dailias kūno linijas. Nors ir mėgaujasi picomis ir pasta, puikiais itališkais ledais bei kitais desertais, ir net kava su alkoholiu, italai viską daro su saiku, o valgymui ir poilsiui skiria pakankamai laiko.
Nors Italijos nacionalinė virtuvė - viena populiariausių ir mėgstamiausių visame pasaulyje, daugelis taip pat mano, kad ji nėra labai sveika: picos, pasta, įvairūs sūriai, tiramisu ir kiti desertai tikrai nėra pats lengviausias ir sveikiausias maistas. Taip yra pirmiausia todėl, kad be visiems žinomų picų ir pastos patiekalų, italai vartoja daug organiško maisto: šviežių vaisių ir daržovių, prieskonių, vietoje sviesto naudoja alyvuogių aliejų, kelis kartus per savaitę valgo žuvį ar paukštieną, o štai raudonos mėsos valgo retai.
Didžiausia problema Italijoje, susijusi su valgymu, yra ta, kad ypatingai sunku išsirinkti, ką skanausi iš daugybės gardžių tradicinių pagrindinių patiekalų, desertų ir gėrimų. Kita problema - skrandyje per dieną telpa tik ribotas kiekis maisto, o juk viskas taip skanu, norisi dar. Jums tikrai prireiks ne vienos dienos, kad išbandytumėte bent kelis skirtingus itališkus patiekalus, suteikdami jiems papildomų natų su įvairiausiomis vyno rūšimis.
Itališkų restoranų tipai
Visi, kurie moka skaniai gaminti namuose, nevengia valgyti ir restoranuose. Į restoranus italus traukia ne tinginystė plušti prie puodų, o naujų skonių ir poskonių paieška. Išsirinkti iš daugybės skirtingų restoranų nėra labai paprasta. Kur nueiti: į tratoriją, piceriją, restoraną ar osteriją?
- Tratorija: tai tipinis italų restoranas, atspindintis italų mentalitetą ir skonį. Dažnai italai teikia pirmenybę paprastesniems, bet labai aukštos kokybės patiekalams. Tratorijose dažnai gamina moterys. Jos suteikia valgiams naminės virtuvės dvelksmą. Meniu nebus labai ilgas, tačiau patiekalai bus šviežiai paruošti, bus galima pasmaguriauti vietiniais gardumynais. Čia dažniausiai siūloma paragauti pilstomo vyno.
- Picerija: suteikia galimybę pavalgyti neišleidžiant daug pinigų. Be įvairiausių picų, picerijoje galima paskanauti užkandžių, salotų ir desertų.
- Restoranas: eiti į restoraną Italijoje dažniausiai reiškia pavalgyti kitaip nei namuose. Patiekalai, priklausomai nuo restorano, bus tobuliau paruošti, papuošti. Elegantiška aplinka, didelė vyno įvairovė.
- Baras: tai pagrindinė italų susitikimo vieta. Gerame bare kaip bičių avilyje: visi skaito šviežutėlius laikraščius, aptaria politiką, sportą prie puodelio kapučino ar espreso ir sviestinio ragelio (
brioche ). O nedideliuose miesteliuose vakarais bare susirenka vietiniai senyvo amžiaus gyventojai, kurie žaidžia kortomis ir bendrauja.
Įdomūs faktai apie itališką virtuvę
- Ar jūs žinojote, kad spagečiai ir mėsos kukuliukai iš tikrųjų nėra tradiciniai itališki patiekalai?
- Italai turi prietarą, kuris sako, kad ant stalo padėtas apverstas duonos kepalas atneša nesėkmę. Kai kurie teigia, kad ši tradicija mena dar Viduramžius, kai duona, skirta budeliams, būdavo apverčiama, tokiu būdu atskiriant ją nuo tos duonos, kuri būdavo skirta likusiai bendruomenės daliai.
- Nenustebkite Italijoje išvydę tinginį patiektą kaip desertą. Šis desertas, realiai vadinamas šokoladiniu saliami yra kilęs iš Portugalijos ir Italijos virtuvių.
- Kai yra kalbama apie itališką picą, nebūtų gera mintis tradicinėje Italijos picerijoje užsisakyti „pepperoni“. Skamba keistai? Italijoje žodis „peperoni“ reiškia „saldžioji paprika“, todėl, jei jūs nesate vegetarai arba veganai, tai tikrai nebūtų tinkamas pasirinkimas.
- Jei jūs ieškote kažko, kas taptų lengvu užkandžiu prieš pagrindinį patiekalą, labai tikėtina, kad pasirinksite salotas. Tačiau tai nėra būdinga Italijoje. Tradiciškai italai pradžioje salotų nevalgo ne todėl, kad tai yra „lengvesnis“ pasirinkimas, tačiau todėl, kad toks sprendimas paskatina virškinimą.
- Dar vienas labai įdomus faktas apie itališką virtuvę yra tai, jog česnakinė duona, kuri visame pasaulyje yra labai dažnai patiekiama kartu su įvairiais makaronų patiekalais, iš tikrųjų Italijoje yra sutinkama pakankamai retai.