Šašlykai - tai ne tik gardus patiekalas, bet ir gilias tradicijas turintis ritualas, neatsiejamas nuo poilsio gamtoje ir šeimos susibūrimų. Lietuvoje šašlykai ypač populiarūs šiltuoju metų laiku, o jų kepimas tapęs savotišku vasaros simboliu. Tačiau, norint mėgautis skaniu ir saugiai paruoštu šašlyku, svarbu žinoti ne tik receptus, bet ir taisykles, ypač unikaliose vietovėse, tokiose kaip Nida. Šiame straipsnyje aptarsime šašlykų kepimo tradicijas Lietuvoje, Nidos ypatumus, saugumo reikalavimus ir patarimus, kaip iškepti tobulą šašlyką.
Šašlykų istorija ir tradicijos Lietuvoje
Mėsos kepimas ant ugnies ar anglių Lietuvoje turi gilias šaknis. Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, tai yra vienas seniausių maisto gaminimo būdų, kurio ištakos siekia net 1,5 mln. metų. Ugnį suvaldė dar tolimi mūsų protėviai prieš 1,5 mln. ar kiek daugiau metų. Yra žinoma, kad tokiu būdu maistą gamino ir pirmieji žmonės, atsikraustę į dabartinę Lietuvos teritoriją Akmens amžiuje, besibaigiant ledynmečiui.
Vėliau šis būdas buvo naudojamas karių stovyklose, pilyse, dvaruose ir miestiečių virtuvėse. Dabar, neretai, mėsos kepimą ant ugnies apibendrintai vadiname „šašlykais“. Šis žodis yra kilęs iš totorių kalbos, kur „šiš“ reiškia iešmą. Manoma, kad šis patiekalas ir jo gamybos būdas į Lietuvą atkeliavo kartu su totoriais XIV a. pab. - XV a. pr.
Šašlykų kepimas Nidoje: taisyklės ir rekomendacijos
Nida - unikalus gamtos kampelis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dėl šios priežasties, čia galioja griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, įskaitant ir šašlykų kepimą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklės
Kuršių nerijos nacionaliniame parke laužus kurti leidžiama tik poilsiavietėse, o statyti palapines apskritai draudžiama.
Saugumo reikalavimai
Nidoje, kaip ir visoje Lietuvoje, svarbu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Sausros metu, kai miškų gaisringumas yra didelis, laužų kūrimas gali būti visiškai uždraustas. Tokiu atveju, rekomenduojama naudoti tik specialias šašlykines, kuriose žarijos yra saugiai izoliuotos.
Aplinkosauga
Kepant šašlykus Nidoje, būtina pasirūpinti aplinkos švara. Po iškylos būtina surinkti visas šiukšles ir išmesti jas į tam skirtas vietas. Taip pat svarbu užgesinti žarijas ir įsitikinti, kad jos nekelia gaisro pavojaus.
Mėsos pasirinkimas ir marinavimo paslaptys
Norint, kad šašlykai būtų sultingi, svarbu pasirinkti tinkamą mėsą. Šašlykams labiausiai tinka kiaulienos sprandinė, turinti šiek tiek riebalų, jei norisi liesiau - galima rinktis kalakuto, vištienos krūtinėlę arba paukštienos šlaunelių mėsą. Jeigu neturite daug patirties kepant mėsą, rinkitės kiaulienos sprandinę. Ją lengva marinuoti, prieskoniai greitai įsigeria.
Kaip sako prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas Gintaras Bačkovas, norint paruošti puikų ant žarijų ruoštą patiekalą, mėsą derėtų rinktis šviežią, o ne šaldytą. Pirmiausia renkantis mėsą reikia pažiūrėti į riebalų ir raumens santykį - aukščiausios kokybės mėsa neturi būti per riebi, tačiau šiek tiek riebalo reikia, kad kepsnys neišdžiūtų ir būtų sultingas. Šašlykams puikiai tinka ir kiaulienos išpjova, bet ji gana sausa, todėl svarbu neperkepti. Kepti galite ir šoninės gabaliukus.
Marinatui svarbu parinkti kokybiškus ingredientus. Marinuojant šašlykus specialistai ragina būti išmintingais ir pasitelkti fantaziją - tai gali garantuoti puikų mėsos kepinių skonį. Lietuvių pamėgtos kiaulienos marinatui patariama rinktis svogūnus. Jų sultys minkština mėsą, todėl iškepusi ji bus sultingesnė.
Prieskonių pasirinkimas - labai platus, tad grilio ekspertai ragina drąsiai eksperimentuoti. Mėgstantiems egzotiškus ir intensyvius skonius, mėsos marinatui patariama rinktis cinamoną, gvazdikėlius, čiobrelius ar rozmarinus. Nors dauguma yra linkę skeptiškai vertinti pomidorų padažo ar majonezo naudojimą marinuojant šašlykus, grilio kepimo profesionalai teigia, kad svarbiausia - nepersistengti su kiekiu.
„Truputis natūralaus padažo tikrai nepakenks marinavimui, priešingai - jis mėsai suteiks stipresnio skonio, minkštumo. Mėsą puikiai minkština ir citrusiniai vaisiai: geltonosios ar žaliosios citrinos, apelsinai. Jeigu naudosime per daug rūgšties, tai gali išsausinti mėsą, tad ir čia svarbu jausti ribas. Cukrus, medus taip pat tinka šašlykų marinatui. Tai padeda mėsai karamelizuotis. Visas šias sudedamąsias dalis galima maišyti tarpusavyje, tik nepamirškite gamybos metu ragauti“, - pataria „barbekiu mama“ vadinama Halina Bovševič.
„Barbekiu mama“ pažymi, kad mėsai marinuoti galima naudoti ir majonezą: jei naudosite porą majonezo šaukštų, jis įsigers, ištirps ir nedegs, todėl neišskirs sveikatai pavojingo kancerogeno. Lietuvos grilio čempionas Mykolas Lučiūnas pastebi, kad kepdami mėsą žmonės dažnai renkasi netinkamus produktus arba jų naudoja per daug. „Dažna klaida, pasitaikanti kepant mėsą, - per didelio majonezo kiekio naudojimas. Dėl šios priežasties mėsa apanglėja. Produktus ir prieskonius marinavimui reikia rinktis apgalvotai. Pavyzdžiui, jeigu kepate kiaulienos šašlyką, pamirškite actą, naudokite tokius prieskonius, kaip kardamonas, kuminas, aitrusis pipiras, anyžiaus sėklos“, - pataria jis.
Kefyro marinatas šašlykams | Receptų receptai
Marinavimo laikas ir sąlygos
Mėsą marinuoti rekomenduojama nuo 2 iki 24 valandų. Per šį laiką į mėsą puikiai įsiskverbia prieskoniai ir marinatas, kurio skonis išlieka ir iškepus mėsą. Ilgai marinuojama mėsa gali prarasti natūralią tekstūrą ir naudingąsias savybes. Jei mėsa marinuojama ilgiau nei valandą, ją geriausia laikyti šaldytuve. Prieš kepant, marinuotą mėsą reikėtų ištraukti iš šaldytuvo likus 40 minučių iki kepimo, kad ji sušiltų iki kambario temperatūros. Būtent dėl šios priežasties ji tampa minkšta ir sultinga.
Tiesa, kiaulieną marinuojant vos kelias valandas - į marinatą geriau nedėti druskos, nes ji „ištraukia“ drėgmę. Jei norite, kad šašlykai iškeptų tolygiai bei išliktų sultingi, nuo šašlykinės nereikėtų nuleisti akių. Kaip sako G. Bačkovas, šašlykų taip pat nereikėtų perkepti.
Marinatų idėjos
- Vištienos šašlykų marinatas su avietėmis (pagal H. Bovševič): Avietes sutrinkite ir perkoškite jas per sietelį. Ant trintų aviečių pilkite šlakelį alyvuogių aliejaus, išspauskite žaliąją arba geltonąją citriną. Viską išplakite, įdėkite keletą mėtų lapelių (galite naudoti ir citrininius čiobrelius). Įberkite šiek tiek anyžiaus ir cinamono. Šiame marinate vištieną reikėtų laikyti 15-20 minučių. Dalį marinato atidėkite - jį galėsite naudoti ir kaip daržovių padažą.
- Kiaulienos nugarinės kepsnelių su kaulu marinatas (pagal M. Lučiūną): Mėsos marinavimui reikės: druskos, trupučio kumino, vanilės ekstrakto, šalavijo lapelių. Įtrinkite mėsą šiais prieskoniais, marinuokite keletą valandų.
- Tradicinis kiaulienos marinatas (pagal B. Baratinskaitę): Sprandinę supjaustykite gabalėliais, svogūnus - storesniais žiedais. Svogūnus ir mėsą išmaišykite su druska ir pipirais. Actą supilkite į vyną, išmaišykite ir užpilkite ant mėsos. Mažiausiai keletą valandų leiskite mėsai pasimarinuoti šaldytuve. Geriausia ją palikti visai nakčiai.
Šašlykų kepimo technologija
Grilio pasirinkimas ir kepimo temperatūra
Šašlykams kepti galima naudoti įvairius grilius: tradicines šašlykines, kamado tipo grilius (pvz., Big Green Egg) ar net barbekiu plaustus. Svarbu, kad grilis būtų tinkamai įkaitintas, o žarijos - gerai įsidegusios. Šašlykus rekomenduojama kepti 200 laipsnių temperatūroje. Kepimo laikas priklauso nuo mėsos rūšies ir gabalėlių dydžio. Svarbu nuolat vartyti iešmus, kad šašlykai iškeptų tolygiai ir neapdegtų. Kepant vištienos šašlykus, nereikėtų jų dėti ant labai karštų žarijų, nes išorė greitai apkeps ir pradės juoduoti, tačiau vidus liks neiškepęs. Tokiu atveju, geriau šiek tiek palaukti, kol žarijų kaitra bus mažesnė.
Patarimai kepant
- Kepant šašlykus ant iešmų, svarbu suglausti mėsos gabalėlius, kad jie mažiau išsausėtų.
- Kepant „Big Green Egg“ grilyje, rekomenduojama patepti groteles riebalais ir kepti uždarius dangtį, kartkartėmis atidarant ir pavartant iešmus.
- Kepant šašlykus, galima juos tepti likusiu marinatu, sumaišytu su šiek tiek aliejaus, kad jie pasidengtų gražia glazūra.
- Prieš baigiant kepti, šašlykus galima apibarstyti druska, jei ji nebuvo naudojama marinate.
- Mėsos gabalėlius verkite ant iešmų. Vieną nuo kito atskirkite svogūnų žiedais.
- Vartymas taip pat neatsiejamas ir svarbus procesas, kepant šašlykus. Kartais žmonės užmauna šašlykus ir palieka juos likimo valiai, tačiau jei norite, kad šašlykai iškeptų tolygiai bei išliktų sultingi, nuo šašlykinės nereikėtų nuleisti akių.
Temperatūros svarba kepant mėsą
Stebėti vidaus temperatūrą patartina kepant ne tik jautieną, bet ir kiaulieną, paukštieną, žuvį, o kartais ir daržoves. Dar prieš ieškant maistinio termometro kepsninėje čirškančio mėsos gabalo temperatūrai pamatuoti, svarbu atsižvelgti į kelis svarbius faktorius, lemiančius ne tik temperatūrą, bet ir kepimo laiką. Vienas svarbiausių - produkto storis ir forma. Vieno centimetro skirtumas gali lemti, kepsnys bus pusžalis ar vidutiniškai iškepęs. Ne mažiau svarbi ir pradinė produkto temperatūra. Temperatūrai įtakos turi ir grotelių tipas. Dar vienas svarbus faktorius - temperatūra kepsninės viduje. Tai ypač aktualu susiruošus maistą kepti arba rūkinti ilgesnį laiką. Kad nereikėtų aklai spėlioti, geriausia pasitelkti patikimą termometrą.
Pavyzdžiui, kepant jautienos didkepsnį (steiką), laiką reikėtų pasirinkti pagal norimą kepsnio iškepimo lygį. Jeigu ant grilio kepsite jautienos kepsnį, G. Bačkovas pataria rinktis antrekotą, nugarinę ar išpjovą. Be to, ruošiant jautienos kepsnį, ekspertas pataria nepersistengti, jautienos kepsnių marinuoti nereikia, o juos iškepus pakanka pabarstyti druska ir patepti sviestu.
| Mėsos rūšis | Iškepimo lygis | Vidaus temperatūra (°C) | Kepimo laikas (iš kiekvienos pusės) |
|---|---|---|---|
| Jautiena | Žalia (rare) | 48-50 | 1,5 minutės |
| Jautiena | Pusžalė (medium rare) | 51-53 | 2 minutės |
| Jautiena | Vidutiniškai iškepusi (medium) | 54-57 | 2 minutės 15 sekundžių |
| Jautiena | Visiškai iškepusi (medium well) | 63+ | 2,5 minutės |
| Kiauliena | Visiškai iškepusi | 65-70 | - |
| Paukštiena | Visiškai iškepusi | 75 | - |
Patiekimas ir garnyrai
Šašlykus geriausia patiekti karštus, tiesiai nuo grilio. Prie jų puikiai tinka įvairūs garnyrai:
- Marinuoti svogūnai
- Šviežios daržovės (agurkai, pomidorai, salotos)
- Virti ryžiai (pvz., imbieriniai ryžiai: puode storu dugnu ištirpinkite sviestą ir suberkite smulkintus česnakus ir imbierą. Pabarstykite druska ir pipirais, ir maišydami kepinkite, kol česnakai gražiai apskrus, šiek tiek patamsės. Suberkite nuplautus suši ryžius, supilkite verdantį vandenį, puodą uždenkite ir virinkite ant silpnos ugnies 15 minučių.)
- Mėgstami padažai (saldžiarūgštis čili, pomidorų padažas)
- Šviežia duona arba lavašas
Šašlykų kepimas orkaitėje
Laužo dūmo, žinoma, nesijaus, tačiau sumauti ant iešmų ir orkaitėje kepti šašlykai išeina puikūs. Be to, mitybos specialistai sako, kad orkaitėje kepti jie yra kur kas sveikesni nei ruošti ant atviros ugnies.
„Jei tokį patiekalą namuose esate suplanavę, mėsą būtinai pamarinuokite. Vištienai užteks ir 2 valandų, o kiaulienai ir jautienai marinuoti reikės ir visų 8 ar netgi 10 valandų. Jei svečiai užgrius netikėtai, visuomet galite rinktis „Meistro kokybės“ meistrų jau užmarinuotus šašlykus“ - dalijasi „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.
„Patogiausia šašlykus kepti ant metalinių iešmų, orkaitėje jie tikrai nesudegs. Jei nusprendėte kepti ant medinių iešmų, pamerkite juos pusvalandžiui į šaltą vandenį, kad geriau išlaikytų kaitrą“, - pataria B. Baratinskaitė. Norėdami įsitikinti, jog mėsa bus iškepusi, iešmelį su mėsa galite apvynioti folija. Nuimkite ją prieš baigdami kepti ir leiskite mėsai apskrusti. Kepkite apie 20 minučių orkaitėje.
Kur galima legaliai kepti šašlykus Lietuvoje?
Mėsos kepimas ant ugnies ar anglių yra neatsiejamas nuo ramiojo poilsio gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje, tačiau, norint mėgautis šašlykų kepimu gamtoje, būtina žinoti tam tikras taisykles, ypač regioniniuose parkuose, siekiant išsaugoti gamtą ir išvengti nemalonumų su pareigūnais.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė poilsiautojams siūlė prieš išvyką į gamtą panaršyti internete. „Visose saugomose teritorijose palapines galima statyti tik planavimo dokumentuose nustatytose stovyklavietėse ir taip pat kempinguose, kuriuose sudaromos sąlygos statyti palapines. Bet kur palapinių statyti negalima. Prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose negalima statyti palapinių“, - teigė A. Tamošiūnė.
Specialistė pataria, kad žmogus prieš išsiruošiant į gamtą stovyklauti turėtų pasižiūrėti į turistinį žemėlapį: „Jį galima rasti parko direkcijų puslapiuose. Arba reikėtų pasiskambinti į direkciją ir sužinoti, kur yra stovyklavietės, kuriose tikrai galima statyti palapines ir niekada niekas nebaus už nelegalų palapinių statymą. Tai padaryta todėl, kad reikia sureguliuoti lankytojų srautus ir kad žmonės nestatytų palapinių ten, kur užsimano.“
Saugomų teritorijų režimo pažeidimas priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso pagal ATPK gresia įspėjimas arba bauda nuo 28 eurų. Visgi reikėtų žinoti, kad bauda gali siekti net 145 eurus. Lietuvos pajūrio paplūdimiuose pagal taisykles taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei rengti stovyklavietes. Už šių taisyklių pažeidimą pagal ATPK gali būti taikoma bauda iki 57 eurų.
Laužų kūrimo ir šašlykinių naudojimo taisyklės
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad laužų tikrai negalima deginti ten, kur tik užsigeidžiama. Šią tvarką reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Anot S. Žebrausko, gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi - kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos.
Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Taigi, ne oficialiose poilsiavietėse laužų deginti negalima. Patys žmonės negali nei naudoti senų nelegalių laužaviečių, nei įrenginėti naujų. Jo teigimu, valstybiniuose miškuose stovyklavietes įrenginėja miškininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų. Jos įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamieno. Laužavietės turi būti apsuptos pusės metro pločio mineralizuotomis juostomis. Dirvožemio sluoksnis turi būti taip supurentas, kad jame nebūtų degiųjų medžiagų. Tai svarbu, kad neišplistų ugnis. Jeigu nėra specialaus ženklo, laužo kurti negali.
Už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams gresia bauda nuo 50 iki 100, pareigūnams - nuo 100 iki 300 litų. Visgi Aplinkos ministerijos atstovas tikino, kad baudos netrukus žymiai padidės ir sieks nuo 500 iki 1000 litų.
S. Žebrauskas priminė taisyklę - iš stovyklavietės išvykti galima tik tada, kai laužas užgesintas žemėmis arba vandeniu. O po iškylos likusių šiukšlių tiesiog po medžiu užkasti negalima. Jei į gamtą vežatės šašlykinę, turite žinoti, kad joje sukrautas malkas galima padegti tik specialiose stovyklavietėse. Priešingu atveju taip pat gresia bauda. „Šašlykines galima naudoti tik stovyklavietėse, nes iš jų byra žarijos ir dėl to miške gali kilti gaisras“, - teigė Miškininkystės skyriaus vedėjas. Miškuose griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines. Naudoti kepsnines nuosavuose kiemuose nedraudžiama, tačiau rekomenduojama tai daryti tik su ypatingu dėmesingumu.
Pakrančių apsaugos zonos
Tam tikros taisyklės galioja ir nesaugomose teritorijose. Todėl poilsiautojai turėtų būti atidūs bei iš anksto pasidomėti, kaip arti ežero galės pasistatyti palapinę. Pakrančių apsaugos juostose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai), kurios dažniausiai siekia 25 metus nuo kranto, nereikėtų įsikurti, nes tose vietose draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti automobilius. Pagal ATPK paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 145 eurų.
Išskirtinės vietos šašlykams kepti Lietuvoje
Specialiame žemėlapyje „Į kelią su iešmais“ - idėjos iškyloms ypatingose, netradicinėse vietose:
- Šašlykai Užupyje (Vilnius): „Downtown Forest“ Užupyje yra pirmas ir kol kas vienintelis grilio baras Lietuvoje, nuomojantis kepsnines. Čia gausite kepsninę, anglių, kepimo reikmenų, indų, kt. Beje, čia galima ir apsistoti nakvynei palapinėje ar mediniuose „hobito nameliuose“.
- Žvėrių formos šašlykinės šalia bunkerio (Panevėžio r.): Pramogų parkas „Idėjų parkas Bunkeris“ siūlo pasiruošti kepsnių ir paiškylauti gryname ore ant išskirtinio dizaino gyvūnų formos kalvio rankų darbo šašlykinių. Parkas įsikūręs teritorijoje, kurioje nuo 1969 m. požeminiame bunkeryje.
- Gardi iškyla levandų ūkyje (Vilniaus r.): Lankytojai su iešmais laukiami ir privačioje poilsiavietėje „Lavender Village“. Čia siūlomas dienos poilsis ne tik mėgaujantis levandų lysvėmis, bet ir iškylaujant ežero pakrantėje.
- Šašlykų puota laive (Klaipėda, Šilutės r.): Išsinuomojus laivą pažintinei kelionei Kuršių mariomis ar Minija, kepsninę nemokamai galima naudoti prisišvartavus viename iš uostų, pavyzdžiui, plaukiant iš Klaipėdos ir sustojus Juodkrantėje arba plaukiant iš Mingės ir sustojus Nidoje.
- Piknikas tarp botanikos sodo žiedų (Klaipėda): Klaipėdos universiteto botanikos sodas kviečia pasilikti ilgesnei pažinčiai - organizuoti pikniką arba surengti šventę šeimai ir draugams. Trijose poilsiautojams numatytose erdvėse rasite pavėsinę, kepsninę, iešmus, tereikia atsigabenti malkų ir maisto.
- Barbekiu plaustas (Trakai): Trakuose keliautojams siūlomas barbekiu plaustas „BBQ spurga“. Juo galima grožėtis įspūdinga pakrančių gamta, bet ir smaguriauti čia pat, plausto viduryje, rusenančiame griliuje ruošiamais patiekalais.
- Keliose prie šašlykinės neskaitant avių (Šiaulių r.): Mėsos kepimą galima puikiai suderinti su apsilankymu pieninių avių ir kitų smulkių gyvūnų ūkyje.
- Piknikas dvare (Ukmergės r.): Iškylą surengti galite ir buvusioje Radvilų rezidencijoje - XVI a. Taujėnų dvaro parke.
- Grilinti - su šefo pagalba Vasaknų dvare (Zarasų r.): Ežero pakrantėje Vasaknų dvaro parke įrengta net 12 laužaviečių su grilinimo įranga, malkomis ir kepsninėmis. Pasinaudoti jomis nemokamai gali visi, dvaro Gastro bare bravore įsigiję profesionalaus šefo paruoštus grilinimo rinkinius.
- Indėniška iškyla (Klaipėdos r.): Stovyklavietėje Vinetu kaime, gyvosios Amerikos indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, nuomojamos kepsninės, iešmai, iškylautojams įrengtos pavėsinės.
- Pabėgimas į salą (Kupiškio r.): Kupiškio marių pakrantėse įrengtos maudyklos, poilsio aikštelės, laužavietės, pavėsinės. Bagdonių poilsiavietėje rasite ne tik laužavietę, suoliukus, vietos palapinėms, prieplauką valtims, bet ir pontoninį plaustą. Juo galima pasiekti Žento slėptuvės salą.
- Aukščiausio tilto šešėlyje (Alytus): Muiželėnų miško rekreacinė zona įkurta prie Baltosios rožės tilto. Stovyklavietėje prie pat Alytaus piliakalnio įrengtos pavėsinės su sėdimomis vietomis ir stalais, yra laužavietės, tereikia atsivežti kepimo įrangą.
- Skanus dūmas nuotykių parke (Tauragė): Išbandžius laipiojimo medžiais trasas Taurų nuotykių parke, didžiausiame Žemaitijoje ir garsėjančiame nameliais medyje, lankytojai gali planuoti kepti savo atsineštas gėrybes parko pavėsinėse. Prie jų yra laužavietė bei grotelės, administracijoje galima įsigyti malkų.
Grilio zonos Vilniuje
Prekybos tinklo IKI iniciatyva ir lėšomis Vilniuje įrengtos trys grilio zonos viešam naudojimui: Vingio parke, Valakampių 2-ajame paplūdimyje ir Neries krantinėje Žvėryne. Visos zonos įrengtos gamtos apsuptose vietose ir yra nemokamos viešam naudojimui.
Alternatyvios vietos Vilniuje, kur galima mėgautis gamta, nors ir be specialių grilio zonų:
- Bernardinų sodas: Nors čia nėra specialių grilio zonų, Bernardinų sodas siūlo jaukų aplinkos kontekstą poilsiui.
- Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis: Šis parkas netoli Vilniaus siūlo puikias galimybes grilio entuziastams. Parke yra keletas pažintinių takų ir natūralių poilsio vietų, kur galima įsirengti laikinas grilio vietas.
- Botanikos sodas Kairėnuose: Siūlo puikų aplinkos kontekstą gamtos mėgėjams.
Sausra ir gaisrų pavojus
Šiomis dienomis iškylautojams nemenką „paslaugą“ padarė ir ilgą laiką plieskusi saulė su menku lietaus kiekiu. Visoje Lietuvoje įsivyravo sausra, paskelbta ekstremali situacija dėl didelio miškų gaisringumo. Tokiu laikotarpiu iškylaujant gamtoje, o taip pat ir mieste, griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines. Nepaisant to, šašlykas - tas nostalgiškas laužu kvepiantis patiekalas, be kurio negali praeiti vasara!