Pekino kopūstai (Brassica rapa pekinensis), dar vadinami kiniškais bastučiais, yra populiari daržovė, vertinama dėl savo skonio, lengvo paruošimo ir maistingumo. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų. Pekininiai bastučiai (Brassica pekinensis (Lour.) Rupr) sudaro standžiai susuktas cilindro formos gūželes.
Azijoje Pekino kopūstai buvo auginami jau V amžiuje. Europoje jie išplito tik XX amžiuje, bet per trumpą laiką tapo labai populiarūs. Lietuvoje apie pekininius bastučius sužinojome maždaug prieš 15-17 metų. Būtent tada šių kopūstų gūželės buvo pradėtos pardavinėti mūsų parduotuvėse. Dabar šios daržovės užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skanios, lengvai paruošiamos ir nebrangios.
Pekininiai kopūstai laikomi nelepiu augalu: tarpsta greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių). Be bulvių, kopūstai - vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1, B2, PP, B3, K vitaminų. Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau. Švieži kopūstai vartojami virti ir troškinti, gaminamos salotos. Kopūstuose daug įvairių organinių rūgščių. Paprasto baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas.
Sėkmingas pekininių kopūstų auginimas reikalauja trupučio žinių ir tinkamo planavimo.
Auginimo sąlygos
Sėjos laikas ir būdai
Pekino kopūstai yra trumpos vegetacijos augalas, tad juos galima auginti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vidutiniškai pekininis kopūstas užauga per 50-60 dienų, todėl per sezoną galite užsiauginti net kelis derlius. Norint išvengti žiedynų formavimosi, svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką.
Kopūstų auginimas nuo sėjos iki derliaus nuėmimo
Pavasarinė sėja ankstyvam derliui
Pavasarį pekininius kopūstus rekomenduojama auginti per daigus arba sėti tiesiai į šiltnamį. Sėklos beriamos balandžio 15-20 dienomis. Ankstyvuosius kopūstus galima sėti į indelius kovo 10-15 d. ir laikyti šiltai, o į šiltnamį su plėvele pernešti ir susodinti kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Ten jie ir užauga, per karščius palaistomi lediniu vandeniu, nes tai - šaltesnę aplinką mėgstanti daržovė.
Sėklas geriausia sėti šiltnamyje į kasetes, pripildytas durpių substrato, turinčio visas reikiamas maisto medžiagas. Po sėjos iki dvejų tikrųjų lapų susiformavimo fazės dieną ir naktį palaikoma 20-22 laipsnių temperatūra, vėliau ji palaipsniui mažinama taip, kad prieš pat sodinimą temperatūra naktį būtų 8-10 laipsnių, o dieną 15-17 laipsnių. Daigų visiškai nereikia grūdinti. Pasėjus pavasarį, dienai ilgėjant ir orams atšilus, jie gali nesusukti gūželių, augina tik lapų skroteles, formuoja žiedynus, žydi. Pavasarį pekininiai bastučiai dažniausiai auginami po priedangomis.
Vasarinė / Rudeninė sėja pagrindiniam derliui
Pati patikimiausia agronomijos praktika: sėja vasaros antroje pusėje, kai dienos natūraliai pradeda trumpėti. Lauke sėklos sėjamos nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Karališkosios sodininkystės draugijos pekininių kopūstų auginimo rekomendacijose pabrėžiama, kad rudeniniam derliui skirti augalai retai formuoja žiedstiebius, o gūžės užauga ypač didelės, traškios ir tinkamos ilgam saugojimui. Vasarą rudens derliui pasėti pekininiai bastučiai duoda didesnį ir geresnės kokybės derlių.
Palankiausia pekininių kopūstų auginimui temperatūra - rudeninio auginimo metu, kuomet daigai išauga esant apie 20 laipsnių temperatūrai, o vėliau atvėsta iki 10 laipsnių. Rudens derliui pekininius bastučius geriausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie sunkiai ištveria persodinimą. Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę.
Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Sodinti reikia į šviežiai paruoštą dirvą iki dviejų trečdalių puodelio aukščio. Pasodinus giliau, vėliau augalai pradeda pūti. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus. Sėjama eilėmis kas 40-50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1-2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3-7 sėklas. Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Sėjant 1 ha lauko reikia apie 120-130 tūkst. sėklų.
Dirva
Pekino kopūstams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio reakcija turi būti 6,5-7,5 pH. Ten, kur pH žemesnis, pekininiai kopūstai auga blogiau, juos dažniau pažeidžia kopūstų šaknų gumbas. Žemę pagerinti galite ir sodindami joje sideratus prieš sėjant pekino ar kitus kopūstus. Tinkamiausi - rugiai, vikių vaisių mišinys.
Tręšimas
Pekino kopūstams reikia nemažai maisto medžiagų. Trąšų normos koreguojamos pagal dirvožemio analizes. Pekininiai kopūstai mėšlu netręšiami, tuomet geriau tręšti prieš juos auginamą priešsėlį. Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5-6 dienoms po retinimo, paskui - po 3 savaites. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu. Pekininiams kopūstams labai reikia kalcio ir boro, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Azoto norma dalijama į dvi dalis: pusė - augalams turint 8-10 lapelių, t.y. maždaug 10-14 dienų po sodinimo.
Pekino kopūstų poreikis trąšoms:
| Maisto medžiaga | Norma (kg/ha) |
|---|---|
| Azotas (N) | 130-150 |
| Fosforas (P2O5) | 50-70 |
| Kalis (K2O) | 150-200 |
Temperatūra ir dienos ilgumas
Pekino kopūstas yra ilgos dienos kultūra, todėl netinkamu laiku pasėtas greitai suformuoja žiedstiebius. Ši daržovė reikli klimatui, ypač reaguoja į dienos ilgumą, temperatūrą ir drėgmę. Labiausiai pekininiai kopūstai mėgsta 16-20 °C temperatūrą. Kai dienos ilgos, o temperatūra nesiekia 15 °C, jie nesuka gūželių, o formuoja žiedynus. Lygiai tas pats atsitinka, kai šioms daržovėms trūksta drėgmės. Jeigu šviesus paros metas trumpas (mažiau nei 12 valandų), žiedynkotis su sėklomis nesusiformuos, užtat auga lapai ir užsimezga gūžės. Jeigu auginate kopūstus ne dėl sėklų, reikia neaukštos temperatūros (nuo plius 16 iki plius 20 laipsnių Celsijaus) ir trumpo fotoperiodo.
Vieta sėjomainoje
Šią kultūrą savo darže galima auginti po visų kitų daržovių, kurių derlius nuimamas liepos mėnesį. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po bastutinių šeimos augalų - rapsų, kopūstinių daržovių. Geriausi pekinininių bastučių priešsėliai - svogūnai ir česnakai. Gerai pekininiai bastučiai auga po agurkų, pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių. Nerekomenduojama sėti po ridikų bei kopūstų, nes šios kultūros kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų.
Priežiūra
Laistymas
Pekino kopūstams reikalinga saikinga drėgmė. Kai kritulių nepakanka, pageidautinas plantacijos laistymas. Tačiau laistyti reikia nedidelėmis vandens dozėmis (5-10 mm kritulių), kas 3-4 dienas, kad nesuplaktume dirvos. Jei gamta gaili lietaus, pekininius bastučius būtina gausiai laistyti. Tai ypač svarbu auginant vėlyvos vasaros-rudens derlių. Sausros metu vandens reikės daugiau - sudrėkinant iki 20 cm gylio.
Gūžių formavimas
Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus.
Dirvos purenimas
Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami. Maža to, reikia stengtis apskritai nepriberti žemių ant augalų, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą. Tris ar keturis kartus per vegetacijos laikotarpį tarpueilius reikia purenti. Kad dirvožemio paviršiuje nesusiformuotų plutelė, po stipraus lietaus purenti galima giliau, iki 12 centimetrų gylio.
Ligos ir kenkėjai
Pekino kopūstai, kaip ir kitos daržovės, gali būti pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Pekininių bastučių vegetacijos laikotarpis labai trumpas, todėl daugelis apsaugos priemonių apsiriboja profilaktika, sėklų beicavimu.
Dažniausios ligos ir kenkėjai
- Kryžmažiedžių juodoji dėmėtligė (alternariozė) ir pilkasis puvinys: gali plisti vegetacijos metu, pradedant formuotis gūžėms.
- Kopūstų šaknų gumbas: dirvose, kurių pH žemesnis, augalai auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas.
- Lapų galiukų nudegimas: tai fiziologinė liga, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse, ypač kai augalams trūksta vandens.
- Amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai, tripsai: dažnai puola augalus, ypač auginant vėlyvos vasaros ir rudens derliui.
- Kryžmažiedės spragės: smulkūs, šokinėjantys vabaliukai, išgraužiantys lapuose nedideles duobutes. Ypač pavojingos dygstantiems lauke ar dar neprigijusiems daigams, nes pažeisti jie tiesiog nudžiūsta.
Apsauga ir problemų sprendimas
Kelią ligoms ir kenkėjams galima užkirsti pasitelkus prevencines priemones:
- Sėjomaina: laikykitės sėjomainos taisyklių, vengiant auginti kopūstus po bastutinių šeimos augalų.
- Kalcio trūkumas: kelią „lapų galiukų nudegimo“ vystymuisi gerai užkerta augalų purškimas jų intensyvaus vystymosi metu 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.
- Kenkėjų atbaidymas: kenkėjus gana veiksmingai atbaido kiti šalia augantys augalai, todėl greta kininių bastučių rekomenduojama auginti čiobrelių, salierų, šalavijų, mėtų, rūtų, salotų, svogūnų ir česnakų.
- Žydėjimo prevencija: augalas nesuka gūžės ir pražysta, jei per ilga diena, staigi sausra arba šaltis daigų tarpsnyje. Sėti tik griežtai rekomenduojamu laiku (anksti pavasarį arba liepos antroje pusėje). Kaip išauginti pekininius kopūstus, kad jie neaugintų atžalų: rinkitės atsparias rūšis ir paisykite sodinimo terminų; negrūdinkite daigų; sodindami į gruntą nejudinkite daigų šaknų; nesutankinkite sėdami; sodinkite augalus į derlingą dirvožemį, laiku tręškite.
- Spragės: jeigu lapuose atsiranda daugybė smulkių skylių, tai kryžmažiedžių spragių ataka sausu ir karštu oru. Nuolat palaikykite drėgną dirvos paviršių ir augalus denkite tankia agroplėvele ar tinklu.
Kopūstų auginimas nuo sėjos iki derliaus nuėmimo
Pekino kopūstų veislės
Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės - 40-55 dienų, vidutinio ankstyvumo - 55-60 dienų, vėlyvos - 60-80 dienų. Per keletą metų iš daugybės augintų Pekino kopūstų veislių ir hibridų, labiausiai pasiteisino rudeniniam derliui ir ilgam laikymui ‘Morillo - Storido‘ F1 ir ‘Bilko H‘ hibridai. Jų gūžės išsilaiko iki sausio - vasario mėnesio ir nepajuoduoja. O vasaros sezonui tinkamiausias hibridas ‘Sprinkin H‘. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje.
Ankstyvosios veislės pavasariui ir vasarai
Šios veislės pasižymi trumpu vegetacijos periodu ir didesniu genetiniu atsparumu žiedstiebių formavimui esant ilgai dienai:
- ‘Sprinkin H‘: ankstyvas hibridas, tinkamas vasaros sezonui. Vegetacijos periodas - 55-60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų.
- ‘Capitol F1‘: ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5-2 kg.
- ‘Kaboko F1‘: labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“.
- ‘Emiko F1‘: naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus - galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai. Užaugusių gūžių derliaus nuėmimo laikotarpis ilgas.
- ‘Richi F1‘: vidutinio vėlyvumo veislė, atspari sužydėjimui. Tinka auginti vasaros ir rudens derliui. Augalas ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, gūžės didelės, 2,0-2,5 kg svorio, gerai susisukusios, tankios.
Vidutinės ir vėlyvosios veislės rudeniniam derliui
Šios veislės skirtos vėlesnei sėjai, išsiskiria didelėmis, tvirtomis gūžėmis ir puikiomis sandėliavimo savybėmis žiemą:
- ‘Morillo - Storido F1‘: vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75-80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti. Jų gūžės išsilaiko iki sausio - vasario mėnesio ir nepajuoduoja.
- ‘Bilko H‘: vidutinio vėlyvumo hibridas, pasižymintis išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybe. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Tinka labai ilgai laikyti: išsaugo gražią, žalią spalvą.
- ‘Concord H‘: vidutiniškai ankstyva hibridinė veislė vasaros-rudens derliui. Sėjama liepos mėnesį, derlius imamas praėjus 58-65 dienoms po sėjos. Gūžės didelės, cilindro formos, standžiai susisukusios, sveria apie 2 kg.
- ‘Granaat‘: vidutiniškai ankstyva veislė, rudens derliui sėjama lauke. Gūžės pailgos 1,0-1,2 kg svorio, derlius imamas po 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo.
- ‘Kasumi F1‘: tinka vasaros-rudens derliui. Vegetacija - 60-65 dienos. Gūžės cilindro formos, 1,2-2,0 kg svorio. Gerai laikosi lauke. Labai derlingi.
- ‘Michico F1‘: vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkantis vėlyvai sėjai. Vegetacija - 65 dienos. Gūžės cilindro formos, vienodos, 1,0-2,0 kg svorio, tamsiai žalios spalvos išoriniais lapais, gelsvos spalvos vidumi, trumpa šerdimi. Labai atsparus sužydėjimui ir ligoms. Tinka ilgai sandėliuoti.
Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Derlius subręsta maždaug rugsėjo pabaigoje. Pekininiai kopūstai puikiai ištveria šalnas net iki -4-6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šios daržovės iškeliaus iš lysvės, tuo ilgiau turėsite jų šviežių. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga - spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 °C, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta. Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės. Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo.
Laikymas
Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje. Neblogai pekininiai kopūstai išsilaiko ir gerai vėdinamame vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje prikasus juos smėliu. Tam gūželes reikia iškasti su šaknimis, sustatyti į dėžę ar kitą tarą ir šaknis apipilti smėliu. Gūželės neturi liestis, nes pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį retkarčiais reikia sudrėkinti. Taip derlių galima išlaikyti 3-6 mėnesius. Rekomenduojama temperatūra 0 °C bei 80-90 proc. santykinė drėgmė. Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras.