Kaip efektyviai panaikinti troškintų raugintų kopūstų kvapą namuose ir patiekale

Troškinti kopūstai - tai patiekalas, kuris turi gilias šaknis Lietuvos virtuvėje ir yra mėgstamas dėl savo paprastumo, sotumo ir universalumo. Tai vienas iš tų senų, gerų, tikrų, šiltų naminių patiekalų, kuris niekada nenusibosta. Nors troškinti kopūstai, ypač rauginti, yra vertinami dėl savo skonio ir naudingų savybių, specifinis jų kvapas gali būti nemalonus ir ilgai išsilaikyti namuose.

Kai kurios šeimininkės nemoka troškinti kopūstų, kad jie nesmirdėtų, todėl iš savęs ir savo šeimos atima skanų ir itin sveiką patiekalą. Troškinti kopūstai - sveikas, dietinis produktas, gausus vitaminų B2, PP, C, A, skaidulų ir mineralinių druskų. Reguliariai vartojant patiekalą, oda išsivalo, pagerėja virškinimas ir medžiagų apykaita. Todėl neturėtumėte atsisakyti jo vartoti dėl kvapo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai pašalinti šį kvapą naudojant įvairius metodus ir priemones.

Kodėl troškinti rauginti kopūstai skleidžia specifinį kvapą?

Beveik visų rūšių kopūstai verdami skleidžia nemalonų kvapą, tačiau baltagūžiai kopūstai yra ypač kalti dėl šios problemos. Rauginti kopūstai yra fermentuotas produktas, kurio gamybos procese dalyvauja pieno rūgšties bakterijos. Šios bakterijos skaido cukrų, esantį kopūstuose, ir gamina pieno rūgštį bei kitus junginius, kurie ir suteikia raugintiems kopūstams būdingą rūgštų skonį ir kvapą.

Kvapas gali būti stiprus dėl kelių priežasčių. Fermentacijos proceso metu susidarantys junginiai, tokie kaip pieno rūgštis, acto rūgštis ir sieros junginiai, yra pagrindiniai kvapo šaltiniai. Kaitinant juose esantys sieros junginiai tampa lakūs. Drėgmė išgaruoja, o visą butą sklinda liūdnas kvapas. Sieringą kvapą skleidžia ne tik troškinti kopūstai, bet ir supuvę kiaušiniai, taip pat dujos, besikaupiančios žmogaus žarnyne.

Virimo metu jo koncentracija yra nereikšminga, tačiau neigiamos reakcijos, kurias sukelia aromatas, greičiausiai yra susijusios su nemaloniomis asociacijomis, ir produktas netyčia suvokiamas kaip sugadintas.

Būdai, kaip sumažinti kvapą gaminant ir išvengti jo sklidimo virtuvėje

Tuo tarpu nemalonų kopūstų kvapą galima greitai ir lengvai pašalinti. Yra bent 10 būdų, kaip sumažinti nemalonų kopūstų aromatą gaminimo metu ir išvengti jo sklidimo po namus. Jie yra paprasti ir nereikalauja daug laiko ar didelių materialinių išlaidų.

1. Išankstinis kopūstų paruošimas: Jeigu rauginti kopūstai pasirodė per rūgštūs, prieš gaminant, perplaukite šaltu vandeniu ir nuspauskite. Patarimas: kopūstus nusunkite, bet jokiu būdu neišpilkite skysčio, nes jis yra neįtikėtinai naudingas (kaip ir kopūstai) jūsų organizmui. Prieš troškindami būtinai paragaukite kopūstų ir jeigu jie jums bus pernelyg rūgštūs, tuomet nuskalaukite po šaltu tekančiu vandeniu. Susmulkintas daržoves galima užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pusvalandžiui, o po to virti kaip įprasta. Raugintus kopūstus, jei jie labai ilgi, reikėtų šiek tiek pasmulkinti.
2. Ventiliacija: Pradėdami virti, dangtį laikykite atidarytą apie 10 minučių, kad išsiskirtų pirminiai sieros junginiai. Sumontuokite gaubtą - virš viryklės esantis prietaisas puikiai užfiksuoja virtuvės aromatus.
3. Duonos pluta: Troškindami uždėkite pasenusios duonos plutą. Jis sugers nemalonius kvapus.
4. Actu mirkyta marlė: Sumaišykite pusę vandens ir stalo acto. Tirpale pamirkykite marlę. Padėkite ant puodo, kai pradėsite troškinti kopūstą, ir ant viršaus uždėkite dangtelį.
5. Pienas vietoje vandens: Jei troškintus kopūstus planuojate naudoti pyragui ar pyragams gaminti, padės kitas būdas. Troškinimui naudokite pieną, o ne vandenį. Piene troškinti kopūstai visai nesmirdi. Patiekalas pasirodo labai skanus ir švelnus.
6. Prieskonių ir ingredientų derinimas: Naudokite lauro lapą ir kitus stiprius prieskonius, kurie padeda užmaskuoti kvapą. Pabandykite iš pradžių pakepinti svogūnus ir morkas ir tik tada dėti kopūstą. Maišykite indą 5-7 minutes nepridedant vandens, kad kopūstai apkeptų. Paruoškite troškintus kopūstus su dešrelėmis arba solyanka rinkinį, kad kiti aromatai persimaišytų su kopūstų.

Kaip pašalinti raugintų kopūstų kvapą iš šaldytuvo ir virtuvės erdvių?

Jei nemalonus raugintų kopūstų kvapas jau pasklido po šaldytuvą ar virtuvę, yra keletas efektyvių būdų jam neutralizuoti. Šaldytuvas - dažna vieta, kur laikomi rauginti kopūstai, todėl svarbu žinoti, kaip iš jo pašalinti kvapą.

• Valgomoji soda: Soda yra natūralus kvapų naikintojas ir puikus kvapų sugėriklis. Į stiklinį indelį įpilkite porą šaukštų sodos, įlašinkite kelis lašus citrinos, levandų ar arbatmedžio eterinio aliejaus. Pastatykite indelį šaldytuve ar ant virtuvės stalo.
• Kavos tirščiai arba malta kava: Kavos tirščiai ne tik sugeria kvapus, bet ir palieka malonų aromatą. Sudžiovinkite kavos tirščius, suberkite juos į atvirą indelį ir padėkite šaldytuvo lentynoje. Keiskite tirščius kas porą savaičių. Jei neturite kavos tirščių, galite naudoti šviežiai maltą kavą - ji veikia dar stipriau. Kavos aromatas ypač efektyvus naikinant žuvies ar raugintų produktų kvapus.
• Citrina ir actas: Citrina pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o actas gerai sugeria kvapus ir naikina bakterijas. Supjaustykite citriną griežinėliais ir padėkite šaldytuve. Taip pat tinka emaliuoti indai be įtrūkimų ar nuskilimų. Galima naudoti maistui skirtus plastikinius indus, pažymėtus HDPE arba PP, arba nerūdijančio plieno indus. Taip pat galite šluostyti paviršius acto ir vandens tirpalu, kad pašalintumėte įsigėrusius kvapus.

Svarbu: Teisingas raugintų kopūstų paruošimas ir laikymas norint išvengti nemalonaus kvapo

Nemalonus raugintų kopūstų kvapas gali atsirasti ne tik gaminimo metu, bet ir dėl neteisingo rauginimo ar laikymo. Kartais, savo rankom namuose užrauginti kopūstai, netrukus sugenda, prarūgsta tiesiog taroje, kurioje laikomi, arba vietoje malonaus traškaus patiekalo gaunasi pernelyg skystas minkštas kopūstų „produktas“. Gali būti keletas priežasčių, bet visos jos apibūdinamos kaip teisingos kopūstų rauginimo technologijos nesilaikymas.

• Indų pasirinkimas: Naudokite tik stiklinį, keraminį arba medinį indą rauginimui. Metalas kenkia raugintiems kopūstams. Išimtis - naudojant emaliuotą kibirą, puodą ar dubenį, kur emalio sluoksnis saugo kopūstus nuo tiesioginio kontakto su metalu. Verta žinoti, kad emaliuoti indai tinka tik rauginimo procesui, bet ne ilgalaikiam kopūstų produkto laikymui. Jokiu būdu negalima raugti kopūstų aliuminio inde, nes kopūste esanti pieno rūgštis reaguoja su aliuminiu ir į gaminamą produktą patenka kenksmingų medžiagų.
• Temperatūros kontrolė: Rauginimo temperatūra turi būti apie 18-22 laipsnius, antraip kopūstai gali pernelyg surūgti. Viršijus temperatūros sąlygą, produkte susidaro sviesto rūgšties perteklius, per kurį raugintuose kopūstuose atsiranda nemalonus kvapas ir skonis. Optimali laikymo temperatūra yra nuo 0 iki -2 °C.
• Oro sąlygos: Stebėkite, kad rauginami kopūstai visada būtų pilnai užpilti sūrymu, neišsikištų iš po sūrymo į paviršių ir nekontaktuotų su oru. Dėl oro pertekliaus auga grybelinės mielės, rauginti kopūstai tampa slidūs, produktas sugenda. Todėl rauginimo procese būtina sandariai uždengti indą dangčiu, tuo užkertant kelią oro patekimui.
• Kopūstų dūrimas: Kai sūrymo paviršiuje atsiranda puta arba burbuliukai, tuomet durkite rauginamus kopūstus iki dugno mediniu kuoleliu, mediniu virbalu, arba maišykite juos mediniu šaukštu, kad pasišalintų anglies dioksido ir sieros vandenilio dujos. Antraip rauginti kopūstai rizikuoja greitai sugesti, prarūgti ir skleisti nemalonų kvapą. Negalima naudoti metalinių daiktų kopūstams durti - dėl kontakto su metalu rauginamas produktas praranda naudingas maistines medžiagas, nors skonis ir išlieka tinkamas.
• Laikymas: Šiltoje patalpoje kopūstai turėtų būti rauginami ne ilgiau kaip 4-5 dienas. Laikymui juos geriau įdėti į šaldytuvą arba į šaltą rūsį, užtikrinant nuolatinę temperatūrą apie 0 C. Laikyti raugintus kopūstus geriau medinėje taroje (statinaitėje, kubile), bet ne emaliuotame kibire.

Raugintų kopūstų įtaka burnos kvapui ir halitozės prevencija

Neretai žmonės nežino, kad jų iškvepiamas oras nemaloniai atsiduoda, o daugelis susiduria su nemalonu burnos kvapu, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nors kartais tai gali būti laikinas nepatogumas, sukeltas tam tikro maisto, pavyzdžiui, raugintų kopūstų, svogūnų ar česnakų, blogas burnos kvapas gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas. Medicinoje nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos vadinamas halitoze. Žmonės jį bando įveikti burnos gaivikliais, kramtomąja guma ir burnos skalavimo priemonėmis, kurios tik trumpam užmaskuoja nemalonų kvapą. Dažniausiai nemalonų kvapą užuodžia ne pats žmogus, o aplinkiniai, nes nosies receptoriai pripranta prie nuosavo kvapo.

Rauginti kopūstai ir burnos kvapas

Rauginti kopūstai, kaip ir kiti aštrūs produktai, gali sukelti specifinį burnos kvapą. Tai lemia juose esančios medžiagos, kurios, skaidantis burnoje, išskiria nemalonius kvapus. Tačiau šis kvapas paprastai yra laikinas ir lengvai pašalinamas, laikantis tinkamos burnos higienos.

Kitos nemalonaus burnos kvapo priežastys

Nemalonus burnos kvapas gali sklisti suvalgius tam tikrų produktų: česnako, svogūno, raugintų kopūstų. Specifinį kvapą skleidžia ir alkoholis, ypač alus. Rūkaliaus burna taip pat nedvelkia ypatinga gaiva. Be to, priežasčių gali būti ir daugiau:

• Prasta burnos higiena: Asmenims, kurie visai nevalo dantų arba tai daro retai ir nereguliariai, blogas kvapas iš burnos sklinda ir dėl maisto likučių tarp dantų, ypač mėsos ir žuvies puvimo. Svarbiausią vaidmenį palaikant puikią burnos ertmės sveikatą turi higiena. Blogą burnos kvapą sukelia bakterijų pagaminti lakūs sieros junginiai.
• Dantenų ligos: Net 31 proc. nemalonaus burnos kvapo atvejų pasireiškia dėl dantenų uždegimo ir apydančio ligų, todėl pirmiausia jas ir reikia gydyti.
• Liežuvio apnašos: Jeigu po gydymo nemalonus kvapas neišnyksta, reikėtų pagalvoti apie galimas apnašas, susikaupusias ant liežuvio.
• Skrandžio problemos / Refliuksas: Blogas kvapas iš burnos gali sklisti ir tuomet, kai maistas per ilgai užsibūna skrandyje. Dažniausiai tai lemia laikini skrandžio arba dvylikapirštės žarnos veiklos sutrikimai. Prastas burnos kvapas gali atsirasti ir vartojant sunkiai virškinamą maistą. Dar vadinamas rėmeniu, kai rūgštus skrandžio turinys, dėl didelio žarnyno spaudimo iš skrandžio pakyla į stemplę. Rūgštinis sudirginimas sukelia blogą burnos kvapą, nes skrandžio rūgštys kartu su apvirškintais maisto likučiais sukyla jums į gerklę.
• Sisteminės ligos: Sinusitas, Helycobacter pylori bakterija, SIBO (per didelis bakterijų augimas plonojoje žarnoje), tonzilių akmenys (tonzilolitai), diabetas, inkstų, plaučių ir kitų sistemų ligos, taip pat ilgai vartojami vaistai ir bendras organizmo nusilpimas gali būti nemalonaus burnos kvapo priežastis.

Kaip kovoti su blogu burnos kvapu?

Tam, kad blogas burnos kvapas nebevargintų, svarbu numatyti tikslią jo priežastį. Svarbiausia, kad blogas burnos kvapas ne visada yra tik nepatogumas - kai kuriais atvejais kvapas reiškia rimtas ar net mirtinas ligas, susijusias su skrandžio bei žarnyno bakterijomis.

1. Laikykitės tinkamos burnos higienos: Dantis kasdien būtina valyti du kartus, ne trumpiau kaip 3 minutes. Būtinos priemonės - ne tik dantų šepetėlis ir pasta, bet ir dantų siūlai. Jais tarpdančius reikėtų išvalyti bent kartą per dieną. O valant dantis, apnašas būtina nuvalyti ir nuo liežuvio. Tam geriausia naudoti liežuvio grandiklį. Dantų gydytojai rekomenduoja papildomai naudoti ir burnos skalavimo skystį ar vaistažolių ekstraktus.
2. Reguliariai lankykitės pas odontologą ir burnos higienistą: Kontroliuoti burnos kvapą įmanoma periodiškai lankantis pas burnos higienos specialistą. Jis gali pastebėti ir aptikti kabančias, nekokybiškas plombas, antrinius kariesus, kariozinius pažeidimus dantų kontaktuose, pastebėti atsiradusius dantenų ar dantų kietųjų audinių pažeidimus, gendančius dantis po dantų protezais, uždegiminius procesus apie dantų implantus, burnos gleivinės ligas. Norint panaikinti nemalonų kvapą pirmiausia reikia išgydyti visus ėduonies židinius, dantenų uždegimą ir apydančio ligas.
3. Valgykite sveiką maistą: Venkite sunkiai virškinamo maisto. Burnos kvapas pagerėja valgant daugiau žalialapių daržovių, kadangi jose esantis chlorofilas yra natūralus gaiviklis. Užvalgius svogūno ar česnako, pravartu pakramtyti petražolių lapelių, anyžių, pankolių, krapų ar kmynų sėklų.
4. Gerkite daug vandens: Padidėjęs burnos sausumas gali būti dažno alkoholio vartojimo priežastis. Jei jaučiat sausumą burnoje, pamėginkite pakramtyti kramtomosios gumos be cukraus.
5. Vartokite probiotikus: Gerųjų bakterijų pusiausvyros atstatymas žarnyne padės atstatyti gerą bakterijų balansą burnoje.
6. Išbandykite natūralias priemones: Prastą burnos kvapą naikina ir ežiuolės. Jų nuoviru burną galima skalauti kasdien. Panašus poveikis bus ir burną paskalavus kmynų nuoviru. Retkarčiais galima užsiplikyti beržo lapų, krapų, ramunėlių ir ąžuolo žievės arbatos. Po valgio sukramtykite keletą lapelių petražolių ar mėtų. Šios žolelės gerai naikina nemalonų burnos kvapą. Tinka net ir nemaloniems česnakų ar svogūno kvapams naikinti. Prastam burnos kvapui panaikinti tinka ir citrinos griežinėlis.
7. Pasikonsultuokite su gydytoju: Jei nemalonus burnos kvapas nepraeina, kreipkitės į gydytoją, kad jis nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Kaip pasitikrinti burnos kvapą?

Neretai žmonės nežino, kad jų iškvepiamas oras nemaloniai atsiduoda. Tai galima nesunkiai patikrinti. Tiesiog palaižykite riešą vidinėje rankos pusėje. Atvėsus seilėms, pauostykite ir sužinosite savo burnos kvapą.

Priežastis	Paaiškinimas	Kaip kovoti?
Rauginti kopūstai ir kiti aštrūs produktai	Laikinas kvapas dėl suvalgytų medžiagų skaidymosi burnoje.	Tinkama burnos higiena po valgio, kramtymas petražolių, mėtų.
Prasta burnos higiena	Maisto likučiai, bakterijų dauginimasis, sieros junginių gamyba.	Reguliarus dantų, tarpdančių ir liežuvio valymas, burnos skalavimo skysčiai.
Dantenų ligos	Uždegiminiai procesai sukelia nemalonų kvapą.	Gydyti dantenų uždegimus ir apydančio ligas.
Liežuvio apnašos	Bakterijų ir negyvų ląstelių sankaupos ant liežuvio.	Reguliariai valyti liežuvį specialiu grandikliu.
Skrandžio problemos / Refliuksas	Maisto užsibuvimas skrandyje, rūgšties patekimas į stemplę.	Vengti sunkiai virškinamo maisto, kreiptis į gydytoją dėl virškinimo sutrikimų.
Sisteminės ligos (Sinusitas, SIBO, H. pylori, tonzilių akmenys)	Įvairios infekcijos ir sutrikimai organizme.	Konsultuotis su gydytoju dėl tikslios diagnozės ir gydymo.
Vaistai ir bendras organizmo nusilpimas	Kai kurie vaistai ar ligos sukelia burnos sausumą ir kvapo pasikeitimą.	Gerti daug vandens, vartoti probiotikus, konsultuotis su gydytoju.

tags: #kaip #panaikinti #troskintu #raugintu #kopustu #kvapa

• Užpilamos sriubos termosui: nuo „bomžpakio“ iki gurmaniškų
• Stiklo paketai "Pietų Megrame" jaukumui
• Apie riešutų duoną
• Naudingi patarimai namų virtuvei
• Klasikiniai tortų receptai