Kaip rauginti pieną namuose: išsamus gidas nuo kefyro iki sūrio

Rauginimas - tai senas ir universalus maisto konservavimo būdas, leidžiantis ne tik ilgiau išsaugoti produktus, bet ir praturtinti juos naudingomis medžiagomis. Ar žinojote, kad rauginti galima beveik viską: daržoves, vaisius, prieskonines žoleles, arbatas, grūdus, pieną, įvairias giras, alų, vyną, o kartais net mėsą ir žuvį?

Šiame straipsnyje išsamiai išnagrinėsime, kaip rauginti pieną namuose, pradedant nuo paprastų rauginto pieno produktų, tokių kaip kefyras ir jogurtas, ir baigiant sūrio gamyba. Aptarsime pieno kokybės svarbą, paruošimo subtilybes ir kiekvieno produkto gamybos etapus, taip pat rauginto pieno produktų naudą sveikatai ir grožiui.

Rauginto pieno produktų asortimentas

Rauginimo nauda ir taisyklės

Pagrindinė rauginimo taisyklė - rauginti galima viską. Antra taisyklė - kasdien valgyti bent po truputį raugintų produktų. Kasdienė rauginto maisto porcija padeda mums atsilaikyti prieš įvairias ligas. Tai gali būti jogurtas ar kefyras pusryčiams, raugintų kopūstų ar agurkų garnyras pietums, galų gale, tikro alaus stiklinė ar kombuča vakare su raugintos duonos rieke, aptepta sviestu su raugintais česnakais.

Rauginto pieno produktai organizmo pasisavinami geriau ir greičiau nei grynas karvių pienas. Jie daug rečiau sukelia alergiją, nes nuo rūgimo pakinta pieno baltymų sandara. Raugintame piene dėl fermentacijos nelieka ir laktozės, todėl jie gerai organizmo toleruojami.

Pieno produktų rauginimo pagrindai

Pieno rauginimas - tai procesas, kurio metu pieno cukrus (laktozė) yra paverčiamas į pieno rūgštį, naudojant specialias bakterijas. Šis procesas ne tik pakeičia pieno skonį ir konsistenciją, bet ir padidina jo maistinę vertę bei pagerina virškinamumą.

Nekaitintas karvių pienas, esant kambario temperatūrai, natūraliai surūgsta maždaug per savaitę. Taip įvyksta dėl pieno bakterijų poveikio. Pieninėse rūgpienis gaminamas naudojant pieno rūgšties bakterijų raugą.

Pieno svarba rauginto pieno produktams

Pienas yra rauginto pieno produktų, tokių kaip rūgpienis, kefyras, jogurtas ir varškė, pagrindas. Pieno kokybė tiesiogiai veikia galutinio produkto skonį, konsistenciją ir tinkamumo vartoti trukmę. Svarbu naudoti kokybišką pieną, kuris yra tinkamai apdorotas ir atitinka visus saugos reikalavimus.

Pienas - pirmasis mūsų maistas. Jame iš tikrųjų yra visų būtiniausių medžiagų organizmui augti ir vystytis: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Iš vitaminų piene ypač gausu A, B6 ir B2, iš mineralinių medžiagų itin svarbūs kalcis ir fosforas, būtini kaulams ir dantims formuotis bei tvirtėti. Kalcio yra ir daržovėse bei vaisiuose, tačiau įrodyta, kad iš pieno ir jo produktų kalcį organizmas pasisavina geriausiai.

Nustatyta, kad pieno baltymuose yra visos žmogaus organizmui būtinos aminorūgštys. Pieno riebalus žmogaus organizmas įsisavina geriau negu kitus gyvulinės kilmės riebalus, nes pieno riebalai lydosi žemoje, 28-33°C, temperatūroje.

Pieno maistinė vertė ir sudėtis

Pieno kokybės rodikliai

Svarbiausi veiksniai, lemiantys pieno kokybę, - sveika karvė, tinkami ir kokybiški pašarai, geros gyvulių laikymo sąlygos, pieno indų švara ir tinkama melžimo technologija. Svarbūs pieno kokybės rodikliai yra:

  • SLS (somatinių ląstelių skaičius): SLS didėjimas piene - pirmasis slaptojo mastito požymis. Nustatyta, kad padidėjus SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis ir primilžis, bet padidėja baltymingumas.
  • Inhibitorinės medžiagos: Padidėjus SLS, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų, rodančių, kad sveikų karvių pienas sumaišytas su sergančių. Tai bakterijų dauginimąsi stabdančios medžiagos - antibiotikai, įvairios konservuojamosios (formalinas, amoniakas, vandenilio peroksidas, vario sulfatas ir kt.) ir dezinfekuojamosios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) cheminės medžiagos. Pienas, turintis inhibitorinių medžiagų, kenksmingas žmonių sveikatai. Be to, šios medžiagos stabdo pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi.
  • Užšalimo temperatūra: Svarbus pieno kokybės rodiklis - pieno užšalimo temperatūra. Kuo sausųjų, ypač laktozės bei mineralinių medžiagų, piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesnė.
  • Bakterijų skaičius: Pamelžtas pienas yra sąlyginai švarus, be bakterijų. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atvėsinus viename jo mililitre randama tik apie 10 tūkst. bakterijų.

Pieno paruošimas rauginimui

Prieš rauginant, pienas turi būti tinkamai paruoštas. Tai apima:

  1. Valymą: Pienas turi būti išvalytas nuo mechaninių priemaišų.
  2. Normalizavimą: Pieno riebumas turi būti normalizuotas iki reikiamo lygio, priklausomai nuo gaminamo produkto.
  3. Pasterizavimą: Pienas turi būti pasterizuotas, siekiant sunaikinti patogeninius mikroorganizmus ir prailginti produkto galiojimo laiką. Pienas pasterizuojamas 85-92 °C, išlaikant šioje temperatūroje 5 min. Pasterizuotas mišinys yra atšaldomas iki užraugimo temperatūros, t. y. iki 22-26 °C.

Gera žaliava laikomas saikingai pasterizuotas pienas (kai produktas 30 minučių šildomas 62º C temperatūroje). Jeigu pasterizacijos režimas pažeistas, pablogėja pieno fermentacinės savybės, jis tampa netinkamas sūrio darymui. Žalias šviežias nepasterizuotas pienas turi "subręsti" mažiausia 2-3 valandas po melžimo, prieš atiduodant jį perdirbimui į sūrį. Tačiau panaudoti tokį pieną reikia ne vėliau kaip per 36-48 valandas po melžimo.

Rauginto pieno produktų gamybos procesai

Lietuvoje gaminami įvairūs rauginto pieno produktai, tokie kaip rūgpienis, kefyras ir jogurtas. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes gamintojui pasirinkti mišinių užraugimo būdą. Mišinys gali būti užraugiamas gamybiniais, šaldytais arba koncentruotais raugais.

Rūgpienio gamyba

Rūgpienis - tai produktas, pasižymintis grynu pienarūgščiu skoniu ir kvapu. Jo konsistencija, jei pagamintas termostatiniu būdu, nesuardyta, standi. Gali turėti truputį išrūgų (ne daugiau kaip 3 % produkto tūrio). Rūgpienį galima gaminti ir rezervuariniu būdu. Tokiu būdu pagamintas produktas turės suardytą sutrauką, vienalytę konsistenciją.

Rūgpienis gaminamas iš pasterizuoto karvių pieno. Jis gali būti 1,5 %, 2,5 %, 3,2 % riebumo. Rūgpieniui gaminti skirtas žaliavinis pienas yra įvertinamas pagal kokybės rodiklius. Pienas pašildomas iki 45-40 °C temperatūros, išvalomas ir normalizuojamas. Normalizuotas pienas yra homogenizuojamas, pasterizuojamas ir atvėsinamas iki užrauginimo temperatūros.

Rūgpienio gamyba termostatiniu būdu:

  1. Užraugtas mišinys supilstomas į vartojimui skirtus indelius ir rauginamas termostatinėse kamerose 10-14 val. 22-26°C temperatūroje.
  2. Atvėsintas produktas yra fasuojamas į pasirinktą tarą ir sudedamas į šaldymo kamerą.

Rūgpienio gamyba rezervuariniu būdu:

  1. Užraugintas pienas rauginamas dideliuose rezervuaruose.
  2. Pasiekus reikiamą rūgštingumą, sutrauka atvėsinama, maišoma ir fasuojama.
  3. Atvėsintas produktas yra fasuojamas į pasirinktą tarą ir sudedamas į šaldymo kamerą.

Šaltibarščiams dabar labiau įprasta naudoti kefyrą, seniau juos gamindavo ir iš rūgpienio.

Lietuviškas rūgpienis su bulvėmis

Kefyro gamyba

Kefyras - tai mišraus rūgimo (pienarūgščio ir alkoholinio) raugintas pieno produktas. Kefyras nuo rūgpienio skiriasi tuo, kad jo fermentacijos metu veikia ne tik rūgimo bakterijos, bet ir tam tikri grybeliai. Jis pasižymi aštresniu skoniu nei rūgpienis ir yra puikus probiotikų šaltinis. Gali būti gaminamas ir vitaminizuotas kefyras.

Kefyro gamyba namuose:

  1. Užvirinkite litrą pieno ir palaukite, kol atvės iki +37 °C laipsnių.
  2. Įmaišykite 2 valgomuosius šaukštus kefyro.
  3. Užsukite indelį ir laikykite vėsioje vietoje porą dienų.

Aukštesnėje užrauginimo temperatūroje sutrauka susidaro greičiau. Rauginant žemesnėje temperatūroje, kefyro gamyba trunka ilgiau. Gaminant kefyrą, yra naudojama 1-3% natūralaus raugo. Užraugtas mišinys 15 min. maišomas ir rauginamas 10-12 val. Sutrauka yra atšaldoma iki 12-16 °C temperatūros ir laikoma ramybės būsenoje 4-6 val. Subrandintas ir iki 6 °C temperatūros atšaldytas kefyras yra sandėliuojamas ir realizuojamas.

Jogurto gamyba

Jogurtas - tai dar vienas populiarus rauginto pieno produktas, gaminamas iš pasterizuoto pieno, pridėjus raugo su gyvosiomis bakterijomis. Jogurtas, kaip ir visi rauginti pieno produktai, žarnyne slopina puvimą, atkuria ir palaiko natūralią mikroflorą. Šis produktas gerina virškinimą ir žadina apetitą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Vertingiausias - šiluma neapdorotas jogurtas be priedų (uogienių, džemų, saldiklių). „Gyvojo“ jogurto galiojimo laikas paprastai būna neilgas - 1-2 savaitės. Besilaikančioms dietų tinkamiausi liesi (iki 1 proc. riebumo) jogurtai.

Naminio jogurto gamyba:

Naminio jogurto gamyba yra ne tik paprasta, bet ir leidžia kontroliuoti ingredientus bei skonį. Jums reikės pieno (arba augalinio pieno), raugo, puodo ir rankšluosčio.

  1. Žaliavos paruošimas: Į šiltą pieną (40 °С - šiek tiek šilčiau už kūno temperatūrą), suberkite raugo pakelį ir išmaišykite. Jeigu naudojate augalinį pieną, atkreipkite dėmesį į jo sudėtį. Joje neturėtų būti jokių priedų, tik grūdai/sėklos/riešutai ir vanduo (pvz., sojų pupelės ir vanduo, migdolai ir vanduo). Vieno pakelio raugo užtenka 1-3 l pieno.
  2. Rauginimas: Paruoštą pieną uždenkite ir apvyniokite puodą dideliu rankšluosčiu bei palikite rauginti šiltoje vietoje 6-8 valandoms.
  3. Tirštinimas (nebūtina): Jeigu norite, kad graikiškas jogurtas būtų dar tirštesnis, pagamintą jogurtą atvėsinkite šaldytuve, o atvėsintą perfiltruokite.
Naminis graikiškas jogurtas su uogomis

Varškės gamyba

Varškė - tai sveikas, lengvai virškinamas pieno produktas. Ji gaminama iš rūgusio ir saldaus pieno mišinio, atkiriant dalį išrūgų. Varškė gali būti 18, 9, 5, 2 proc. riebumo arba liesa (mažiau nei 1 proc. riebumo). Varškė yra lengvai virškinamo kalcio šaltinis, stiprinantis žmogaus kaulų sistemą. Kartu su magniu, fosforu, kaliu, natriu, vitaminu A, B, C ir D, ji palaiko gerą imuninės sistemos veiklą ir stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.

Naminės varškės gamyba:

Nors parduotuvėje pirkta varškė yra patogu, pačios daryta varškė būna išties skanesnė, o ją pasigaminti tikrai lengva. Skaniausia varškė gaunasi iš šviežiai surūgusio pieno. Tam labiau tiks tikras, kaimiškas pienas, pirktas iš ūkininko ar kaime gyvenančios močiutės.

Varškės gamyba trunka nuo 3 iki 12 valandų. Tuo pačiu metu jūsų dalyvavimas gaminant maistą yra minimalus, visi varškės pavertimo iš pieno procesai vyksta savarankiškai. 1 kg varškės pagaminti reikia apie 4 litrus pieno. Kuo riebesnis pienas, tuo daugiau varškės bus prie išėjimo.

  1. Pieno rauginimas: Pirmiausia dalį pieno reikia surauginti. Rauginama pastačius šiltoje vietoje, prie radiatoriaus ar ant saulėtos palangės. Tai užtruks 1-3 dienas. Norint, kad pienas greičiau surūgtų, į indą galima įdėti gabalėlį ruginės duonos, kurios sudėtyje yra mielių, pagreitinančių raugo procesą.
  2. Kaitinimas: Į puodą įpilkite saldaus pieno. Jį pakaitinkite, bet neužvirinkite. Į karštą pieną supilkite rūgpienį ir dar pakaitinkite, kartais pamaišant, kol pasidaro varškė (atsiskiria žalsvos spalvos išrūgos). Kaitinkite ant nedidelės ugnies, kad varškė būtų minkšta. Jei kaitinsite ant didelės ugnies, varškė bus sausesnė ir grūdėtesnė.
  3. Nusunkimas: Gautą varškę supilkite į sietelį, išklotą keliais marlės sluoksniais, ir leiskite nuvarvėti išrūgoms. Užriškite marlę ir pakabinkite (pvz., virš kriauklės), kad varškė galutinai nutekėtų.

Patarimai:

  • Pieno ir rūgšties santykis: Norint saldesnės ir minkštesnės varškės, pilkite daugiau saldaus pieno. Jei mėgstate rūgštesnę varškę, naudokite daugiau rūgusio pieno arba kefyro.
  • Priedai: Prieš nusunkdami varškę, galite įdėti priedų: razinų, kmynų, smulkintų žalumynų, česnakų.
  • Šildymo metodas: Gaminant varškę, puodas neturėtų būti šildomas daugiau nei 50 °C. Galite naudoti vandens vonios metodą: įdėkite keptuvę su jogurtu į vandens dubenį ir padėkite visą struktūrą ant vidutinės ugnies. Taip bus lengviau išvengti rūgpienio užvirimo.

Varškės sūrio receptai

Lietuvoje gaminamas minkštas varškės sūris išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe. Varškės sūris Lietuvos dvaruose buvo gaminamas jau viduramžiais, jis yra neatsiejama Lietuvos kulinarinio ir tautinio paveldo bei įvaizdžio dalis, gaminamas pagal autentišką receptą. Iš riebios varškės spaudžiami sūriai - senas tradicinis lietuvių patiekalas, dėtas ir ant švenčių stalo. Šiandien jie vis dar populiarūs. Varškės sūriai paprastai būna 18 arba 22 proc. riebumo, kartais gardinami kmynais ar kitais prieskoniais. Varškės sūrių maistinės savybės panašios į varškės: juose gausu vitamino A, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų.

Pirmas būdas: Naminis varškės sūris iš pieno ir kefyro

Produktai:

  • 1 l pasterizuoto pieno
  • 1 l kefyro

Gaminimo eiga:

  1. Pieną supilkite į puodą, pastatykite ant labai kaitrios viryklės, tegu užverda.
  2. Kai tik pienas ims virti, supilkite kefyrą. Tada stipriai sumažinkite viryklės kaitrumą.
  3. Palaukite 1-2 min., kol masė sukris į varškę ir išsiskirs pasukos.
  4. Išjunkite viryklę, o masę palikite 2-3 valandoms. Jei skubate, pakaks ir pusvalandžio.
  5. Paimkite dubenį, ant viršaus uždėkite sietelį ir išpilkite masę (jei sietelio skylutės per didelės, dar galima uždėti ir lininį maišelį arba marlę). Po kelių minučių susiformuos varškė.

Mažos gudrybės:

  • Pieno ir kefyro proporcijos gali būti skirtingos. Jei norite švelnesnio skonio varškės (panašesnės į rikotą), pilkite daugiau pieno nei kefyro. Jei mėgstate rūgštesnio skonio varškę, pilkite daugiau kefyro.
  • Jei supylę kefyrą masę kaitinsite ne ant mažos, o ant didelės ugnies, varškė greičiau susiformuos, tik bus sausesnė, biresnė. Kaitinimas ant mažo kaitrumo viryklės trunka ilgiau, bet varškė bus minkšta, vientisa.
  • Varškei galima naudoti rūgpienį.
  • Pasukas galima panaudoti blyneliams ar lietiniams kepti. Galima užšaldyti formelėse ir paskui tokiais ledukais trinti veidą.

Antras būdas: Naminis varškės sūris iš šaldyto kefyro

  1. Kefyrą parai įdėkite į šaldiklį (galima ir ilgesniam laikui).
  2. Išėmę kefyrą, paimkite puodą ir į jį įstatykite sietą. Jei kefyras minkštoje pakuotėje, ją nuimkite. Jei kartoninėje pakuotėje, nupjaukite dugną ir įdėkite kefyrą į sietą.
  3. Geriausia taip kefyrą palikti per naktį - ryte marlėje rasite varškę, o pasukos nutekės į puodą. Kefyras atšyla maždaug per 8 val.

Naminio varškės sūrio receptas su jogurtu

Ingredientai:

  • 3 l riebesnio pieno
  • 1 kg graikiško jogurto (graikiškas jogurtas natūraliai turi rūgšties, tad nebereikia naudoti citrinos ar kitokių rūgšties turinčių produktų)

Gaminimo eiga:

  1. Pieną supilame į puodą, pakaitiname, kol pradės garuoti (neviriname iki burbuliavimo).
  2. Sudedame jogurtą, pamaišome ir laukiame, kol sutrauks pieną. Pamatysite, kaip į paviršių pradeda kilti sutraukti varškės gabaliukai.
  3. Kai iš pieno lieka gelsvas vanduo, tada galime nukošti. Naudoju medvilninį merliuką ir troškinimui skirtą kiaurą puodą (galima naudoti įprastą koštuvą, bet man taip patogiau).
  4. Palikus per naktį varvėti, varškė puikiai susispaudžia ir gaunasi labai skanus naminis sūris, kurį prieš tai galite pagardinti įvairiais priedais: razinomis, kmynais, česnakais...

Šį sūrį galite valgyti pusryčiams, puikiai tinka su uogiene ar vaisiais. Skanaus!

Naminis varškės sūris su priedais

Pasukų gamyba

Pasukos gaunamos gaminant (sukant) sviestą iš grietinėlės. Paprastai jos rauginamos pridedant pieno bakterijų raugo. Į pasukas pereina beveik visas grietinėlės lecitinas, organizmo riebalų apykaitai ypač svarbi medžiaga. Lecitinas padeda skaidyti riebalus ir šalinti iš organizmo cholesterolio perteklių.

Grietinės gamyba

Be grietinės neįsivaizduotume beveik nė vieno tradicinio lietuviško patiekalo. Ji gaminama iš grietinėlės su pieno bakterijų raugu. Grietinėje ypač daug vitamino A. Kitų naudingų komponentų - B grupės vitaminų, kalcio, fosforo yra panašiai kaip ir piene. Vertėtų žinoti, kad natūralioje grietinėje turėtų būti tik pieno riebalai. Dietologai įspėja, kad natūralios grietinės turėtų vengti sergantieji ateroskleroze, mat joje gana daug cholesterolio (100 g 30 proc. natūralios grietinės turi apie 100 mg cholesterolio - trečdalį dienos normos).

Grietinės gamybos procesas

Sūrio gamyba namuose

Sūrio gamyba - tai sudėtingesnis procesas nei kitų rauginto pieno produktų gamyba, tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų. Sūris - tai puikus baltymų, kalcio ir kitų naudingų medžiagų šaltinis.

Visų sūrio rūšių pagrindą sudaro tradiciniai ingredientai: kokybiškas pienas (ne per daug pasterizuotas), sūrio raugas ir fermentas (koaguliantas). Nuo pieno savybių priklauso sūrio skonis ir konsistencija, visos gamybos stadijos. Dažniausiai naudojamas karvių ir ožkų, kartais avių pienas. Palyginti su karvių, ožkų pienas yra šiek tiek riebesnis ir turi daugiau baltymų. Jame taip pat daug įvairių mineralinių medžiagų bei vitaminų, organizmas jį lengviau pasisavina. Ožkų pieno geriausia pirkti parduotuvėse, nes, prieš ten patekdamas, jis visapusiškai ištiriamas.

Raugas yra pieno rūgšties bakterijų kultūros ir jų štamai. Bakterijos transformuoja pieno cukrų į rūgštį, padidina sūrio rūgštingumą, kuris neleidžia vystytis jame kenksmingoms patogeninėms bakterijoms. Vienos bakterijų rūšys gamina tik pieno rūgštį, kitos rūšys raugimo metu išskiria pieno ir acto rūgštis, etanolį ir angliavandenį - tokiu būdu sūrio tešloje susiformuoja akučių skylutės.

Išrūgos: vertingas šalutinis produktas

Gaminant varškę ar sūrį, susidaro išrūgos - skaidrus skystis, kuris dažnai yra nurašomas kaip atlieka. Tačiau išrūgos yra vertingas šalutinis produktas, pasižymintis didele maistine verte. Jos gali būti naudojamos kaip gėrimas, maisto papildas ar net gyvulių pašaras. Naudingos ir išrūgos, likusios po varškės skanėsto paruošimo. Galima gerti ir iš jo pasidaryti kosmetines veido ir plaukų kaukes.

Išrūgų panaudojimas

Rauginto pieno produktų nauda sveikatai ir grožiui

Rauginto pieno produktai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Jie yra puikus probiotikų, kalcio, baltymų ir vitaminų šaltinis.

Pagrindiniai rauginto pieno produktų privalumai:

  • Gerina virškinimą: Probiotikai, esantys rauginto pieno produktuose, padeda atkurti ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą ir mažina pilvo pūtimą.
  • Stiprina imuninę sistemą: Gerosios bakterijos, esančios rauginto pieno produktuose, stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
  • Mažina laktozės netoleravimo simptomus: Rauginto pieno produktuose laktozės kiekis yra mažesnis nei piene, todėl jie geriau toleruojami žmonių, kurie netoleruoja laktozės.
  • Padeda reguliuoti svorį: Rauginto pieno produktai yra sotūs ir gali padėti numalšinti alkį, todėl jie gali būti naudingi žmonėms, kurie bando numesti svorio.
  • Stiprina kaulus: Rauginto pieno produktai yra puikus kalcio šaltinis, kuris yra būtinas stipriems kaulams ir dantims.
  • Gerina odos būklę: Reguliariai geriant kefyro jūsų oda bus kur kas švelnesnė, lygesnė ir jaunesnė. Šie produktai padeda kovoti ir su mažomis raukšlelėmis, nes juose yra vitaminų A ir E.

Rauginto pieno produktų naudojimas grožiui

Kefyras ir kiti rauginto pieno produktai naudingi ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Raugintas pienas puikiai valo, sutraukia veido poras. Varškė ir jogurtas minkština odą, suteikia gaivumo.

Receptai grožiui:

  • Minkštinamoji veido kaukė: 3 šaukštus rūgpienio sumaišykite su šaukštu varškės, gautą masę užtepkite ant švarios veido odos ir po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.
  • Tonizuojamoji veido kaukė: Pusę šaukšto maltos kavos sumaišykite su 2 šaukštais rūgpienio, gautą masę užtepkite ant veido ir po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.
  • Riebios veido odos kaukė: Sumaišykite arbatinį šaukštelį šviežių mielių su jogurtu iki vienalytės masės, šią masę tepkite ant odos ir po 15-20 minučių nuplaukite šiltu vandeniu. Galiausiai apšlakstykite odą šaltu vandeniu.
  • Veido odos su išsiplėtusiomis poromis kaukė: Gerai sumaišykite kiaušinio baltymą, šaukštelį miltų ir 2 šaukštus rūgpienio, gautą masę tepkite ant veido ir po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu.
  • Minkštinamasis šampūnas: Sumaišykite lygiomis dalimis išrūgų ir varnalėšų šaknų nuoviro ir tokia mase ištinkite galvą 1 ar 2 kartus per savaitę. Išskalaukite šiltu vandeniu.
  • Kūno šveitiklis: Susmulkinkite ryžių, kviečių arba avižų kruopų, valgomąjį šaukštą gautų miltų užpilkite kefyru ir išmaišykite, kad išeitų košelė. Šia mase masažuojamaisiais judesiais trinkite odą.

Pieno netoleravimas ir rauginti produktai

Vis dažniau žmonės skundžiasi pieno netoleravimu. Šį negalavimą sukelia organizmo nesugebėjimas pasisavinti laktozės - piene esančio cukraus. Iš nevisiškai virškinamajame trakte suskaidytos laktozės pasigamina pieno ir riebalų rūgštys, žarnyne kaupiasi dujos, prasideda rūgimo procesas. Todėl skauda ir pučia pilvą, žmogus gali viduriuoti.

Dar viena dažna problema - alergija pienui, kurią sukelia neigiama organizmo reakcija į pieno baltymus. Rauginto pieno produktai organizmo pasisavinami geriau ir greičiau nei grynas karvių pienas. Jie daug rečiau sukelia alergiją, nes nuo rūgimo pakinta pieno baltymų sandara. Nors rūgpienio varškė yra naudinga, vis dėlto yra tam tikrų jo vartojimo kontraindikacijų:

  • Individualus netoleravimas varškės produktui.
  • Varškės negalima vartoti žmonėms, kenčiantiems nuo alerginės reakcijos į laktozę.
  • Labai riebų produktą reikia vartoti atsargiai žmonėms, sergantiems kepenų ir kasos ligomis. Sergant tokiais negalavimais, geriau rinktis neriebią varškę.

Pagal sveikos mitybos rekomendacijas per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas pieno ar pieno produktų. Vieną porciją sudaro stiklinė pieno ar rūgpienio, pusė stiklinės varškės ir apie 40 g sūrio. Grietinę SAM ir SMLPC specialistai pataria keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms dažniau vartoti neriebius padažus, o užuot valgius riebesnius pieno produktus, valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, gerti liesą pieną, kefyrą, rūgpienį.

Naudingos bakterijos

Įvairiais duomenimis, suaugusio žmogaus organizme yra daugiau kaip 500 rūšių bakterijų, bendras jų kiekis sudaro apie pusantro kilogramo. Jos padeda virškinti maistą ir šalinti jo likučius, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja vitaminų B12, K, folio rūgšties sintezėje, veikia fermentų kiekį, valo ir saugo žarnyną, palaiko imunitetą, slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi. Sveiko žmogaus žarnyne vyrauja 10-20 bakterijų rūšių, iš kurių dažniausiai minimos Lactobacillus bei Bifidobacterium.

  • Bifidum bakterijų daugiausiai randama storajame žarnyne. Jos patenka į naujagimio žarnyną dar su motinos pienu. Šios bakterijos iš dalies atsparios skrandžio sulčių naikinamajam poveikiui ir gamina ypač žmogui svarbius vitaminus B1, B2, B12, PP.
  • Lacto bakterijų, priešingai nei bifidum, didesnė koncentracija ne storajame, o plonajame žarnyne.
Žarnyno mikroflora ir gerosios bakterijos

tags: #kaip #rauginti #piena

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.