Kad pasiruošti šventėms būtų paprasčiau, o paruošti omarą - lengviau, dalijamės gardžiu receptu ir patarimais, kaip nepasimesti narpliojant ir skaldant skirtingas jo dalis.
Omaro istorija: nuo vargšų maisto iki delikateso
Nors šiandien omaras, kaip ir daugybė kitų jūros gėrybių, yra laikomas gurmanišku maistu, kadaise jo statusas kulinarijos pasaulyje buvo visiškai kitoks. Kolonijiniais laikais - maždaug XVII-XVIII a. - šių vėžiagyvių JAV Šiaurės Rytuose buvo tiek daug, kad juos naudodavo kaip trąšas, pašarą ūkiniams gyvūnams ar masalą žvejams. Be to, kadangi omarai buvo itin pigūs, juos valgydavo tik neturtingi žmonės. Pavyzdžiui, šias jūros gėrybes tiekdavo samdomiems tarnams ar kaliniams.
Dėl to omarai dar visai neseniai buvo pigesni už kasdienius produktus. Pavyzdžiui, kepintų pupelių skardinė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje kainavo maždaug 50 centų, o pusė kilogramo omarų - vos 11 centų. Tačiau JAV plėtojant geležinkelių sistemą bei augant turizmo mastams šalies viduje, Šiaurės Rytuose ėmė lankytis vis daugiau žmonių, niekada neragavusių šio skanėsto. Išbandę, jie apsilaižydavo pirštus, tad omarų paklausa JAV ėmė kilti, kartu išaugo tiek jų kaina, tiek statusas.
Pirmiesiems europiečiams atplaukus į Šiaurės Ameriką, ši pasižymėjo omarų gausa. Dėl didelių kiekių jie tapo svarbia mitybos dalimi vietiniams gyventojams ir atvykėliams iš Europos. Plačiai paplitę omarai buvo pigūs, todėl kolonijiniais laikais ir vėliau jais maitindavosi nepasiturintys žmonės. Su tuo yra susiję ir keletas neįtikėtinų istorijų. Tačiau XIX a. viduryje viskas pasikeitė dėl maisto konservavimo. Žmonės galėjo įsigyti pigių konservuotų omarų, kurie tapo vienu populiariausių konservuotų produktų rinkoje. Omarai pamažu ėmė atsikratyti neigiamos reputacijos ir pelnė išrankių valgytojų, ypač Bostone ir Niujorke, simpatijas.
Omaro nauda
Omaras - ne tik skanus, bet ir itin naudingas žmogaus organizmui produktas. Vienoje porcijoje šio delikateso - maždaug 145 g - yra apie 129 kalorijos, 1,25 g riebalų, 0 g angliavandenių ir net 27,5 g baltymų. Be to, omaras yra gausus seleno šaltinis, jame taip pat galima rasti ženklų kiekį cinko, fosforo, vitaminų B12 ir E bei omega-3 riebalų rūgščių.
Apskritai, daugelis tyrimų rodo, kad vartojant daugiau žuvies ir vėžiagyvių, mažėja nutukimo, diabeto ir širdies ligų rizika, kartu didinamas gerojo cholesterolio kiekis organizme. Svarbu paminėti, kad omarai turi ir vieną didžiausių vario kiekį iš visų maisto produktų. Šis elementas yra svarbus, nes jis transportuoja geležį į mūsų kaulų čiulpus. Tai reiškia, kad šios jūros gėrybės gali padėti išvengti mažakraujystės, dar žinomos kaip anemijos.
Kaip paruošti ir valgyti omarą
Omarai įprastai yra ruošiami verdant juos vandenyje arba garuose. Šiuos vėžiagyvius galima valgyti tiek kaip pagrindinį patiekalą, tiek kaip sumuštinių ar kitų patiekalų - makaronų, bulvių, košių, Benedikto kiaušinių - ingredientą.
Vis dėlto dažniausiai omaras tampa tikra stalo pažiba - jis būna valgomas be jokių priedų, tiesiog mirkant skirtingas jo dalis į lydytą, karštą sviestą. Tiesa, šį delikatesą taip pat galima valgyti apšlaksčius citrinos sultimis arba mirkant į majonezą. Kadangi omaras dažniausiai yra valgomas rankomis, šis procesas gali tapti nuotaikinga patirtimi, kuomet skirtingomis patiekalo dalimis yra dalijamasi su kitais šeimos nariais.
Be to, prieš valgydami omarą pasiruoškite daugybę servetėlių - tyškantis sviestas ir purvinos rankos yra neišvengiama tokios vakarienės dalis. Taip pat jei darinėjant omarą pamatysite žalią masę - omarų kepenis - jos rekomenduojama nevalgyti. Nors daliai žmonių tai yra gardi vėžiagyvio dalis, kai kurie tyrimai rodo, kad ši omarų dalis gali kaupti aplinkoje esančius teršalus.
Paruošimo būdas ir valgymo instrukcijos:
- Didelį puodą maždaug iki pusės pripildykite vandens, pasūdykite ir užvirkite.
- Uždenkite ir leiskite vandeniui vėl užvirti.
- Kai vanduo vėl užvirs, sumažinkite ugnį iki vidutinės ir leiskite virti apie 7 minutes.
- Tuomet nedideliame puode ištirpdykite sviestą.
- Žnyplėmis ištraukite omarus iš vandens ir sudėkite juos į sietelį, kad nutekėtų vandens perteklius.
- Jeigu svečiai patys lukštens omarus, juos galite patiekti tiesiog lėkštėse.
- Išdalinkite svečiams dideles servetėles, padėkite ir didelį dubenį, skirtą vėžiagyvių kiautams.
- Norėdami atskirti omaro uodegą, sulenkite ją atgal ir stipriai pasukite.
- Tuomet atidarykite abi puses ir išimkite uodegos mėsą, kuri turėtų būti vientisa. Būtent uodegoje ir yra daugiausia omaro mėsos.
- Atskirti omaro žnyples nesudėtinga, tačiau tai rekomenduojama daryti su virtuvinėmis žirklėmis.
- Tuomet su riešutų arba omarų gliaudykle suskaldykite žnyplės kiautą, esantį prie jos apačios - turėtumėte išgirsti garsų pokštelėjimą.
- Pradarykite kiautą ir išimkite mėsą, kuri taip pat turėtų būti vientisa. Tęskite šį procesą, pradarydami kiekvieną žnyplės dalį.
Šventinis omaro receptas pagal Vytarą Radzevičių
Jūros gėrybių mylėtojų širdis užkariavęs ir Lietuvoje vis labiau populiarėjantis omaras gali papuošti ir jūsų šventę. „Lidl“ virtuvės šefas V. Radzevičius dalijasi lengvai ir greitai paruošiamo patiekalo receptu ir sako, jog taip paruoštas omaras puikiai tiks artėjančioms šventėms.
Reikės:
- 250 g „Deluxe“ šaldyto omaro
- Sultiniui: kvapiųjų ir juodųjų pipirų žirneliais, lauro lapų, saliero koto, druskos.
- Sviesto padažui: 100 g sviesto, smulkiai pjaustytų krapų, česnako.
Kaip gaminti:
- Omarą atitirpinkite.
- Sviestą ištirpinkite prikaistuvyje, sudėkite krapus, česnaką, viską išmaišykite ir laikykite šiltai.
- Puode, į kurį tilptų omaras, užvirinkite tiek vandens, kad jis apsemtų.
- Sudėkite kvapiuosius ir juoduosius pipirus, lauro lapus, saliero kotą bei druską ir palaikykite kelias minutes.
- Tuomet įdėkite omarą ir virkite 3-4 minutes.
- Išgriebkite vėžiagyvį, perpjaukite jį per pusę ir apliekite tirpintu, prieskoniais pagardintu sviestu.
- Garnyrui paskrudinkite šviesios duonos.
Kaip gaminamos karvutės | Ar galiu užeiti?
Alternatyvus omaro paruošimo būdas
Štai dar vienas receptas, kaip skaniai paruošti omarą:
Omaro paruošimas:
- Išsiverdame omarą. Į puodą su verdančiu, pasūdytu vandeniu dedame omarą ir verdame apie 15 minučių.
- Atvėsinimas: Baigus virti, dedame jį į didelį indą su ledukais ir pasūdytu šaltu vandeniu, ir laukiame kol jis visiškai atšals.
- Pjaustymas: Omarui atšalus, perpjauname jį išilgai, išimame mėsą ir ikriukus (jeigu yra, jie laikomi taip pat dideliu delikatesu) ir pasmulkiname postambio dyžio gabaliukais ir atsidedame į šoną.
- Kiautų paruošimas: Tada išplauname omaro kiautus ir pašauname juos į iki +200°C įkaitintą orkaitę 3 minutėms, kad iš kiautų išgaruotų visa drėgmė.
- Pagrindinis gaminimo etapas: Įkaitiname keptuvę su alyvuogių aliejumi iki aukštos temperatūros, dedame kapotus svogūnus, kapotus svogūno laiškus, kapotus česnakus, pomidorų gabaliukus, kapotas paprikas ir kepame kol daržovės suminkštės.
- Prieskoniai: Tada dedame kapotą kalendrą, kapotus kaparėlius ir pievagrybius, padidiname temperatūrą iki maksimalios ir kepame apie 1 minutę, vėl sumažiname temperatūrą iki vidutinės, supilame baltąjį vyną, dedame pipirus, universalius prieskonius, pomidorų-baziliko padažą, prancūziškas garstyčias ir kepame apie 3 minutes.
- Omaro įdėjimas: Beliko sudėti omaro gabaliukus, užpilti grietinėlę ir ant vidutinės temperatūros troškinti dar 3-5 minutes.
- Užpildymas ir kepimas: Imame omaro kiautus, pabarstome į juos maždaug apie pusę kiekio mozarelos ir tiek pat parmezano sūrio, tada dedame omaro įdarą ir vėl apibarstome likusiu mozarelos ir parmezano sūriu.
Tiek gardus, tiek naudingas delikatesas
Omaras - ne tik skanus, bet ir itin naudingas žmogaus organizmui produktas. Vienoje porcijoje šio delikateso - maždaug 145 g - yra apie 129 kalorijos, 1,25 g riebalų, 0 g angliavandenių ir net 27,5 g baltymų. Be to, omaras yra gausus seleno šaltinis, jame taip pat galima rasti ženklų kiekį cinko, fosforo, vitaminų B12 ir E bei omega-3 riebalų rūgščių.
Apskritai, daugelis tyrimų rodo, kad vartojant daugiau žuvies ir vėžiagyvių, mažėja nutukimo, diabeto ir širdies ligų rizika, kartu didinamas gerojo cholesterolio kiekis organizme. Svarbu paminėti, kad omarai turi ir vieną didžiausių vario kiekį iš visų maisto produktų. Šis elementas yra svarbus, nes jis transportuoja geležį į mūsų kaulų čiulpus.
Šeimą ir draugus suartinanti patirtis
Omarai įprastai yra ruošiami verdant juos vandenyje arba garuose. Šiuos vėžiagyvius galima valgyti tiek kaip pagrindinį patiekalą, tiek kaip sumuštinių ar kitų patiekalų - makaronų, bulvių, košių - priedą.
Vis dėlto, dažniausiai omaras tampa tikra stalo pažiba - jis būna valgomas be jokių priedų, tiesiog mirkant skirtingas jo dalis į lydytą, karštą sviestą. Tiesa, šį delikatesą taip pat galima valgyti apšlaksčius citrinos sultimis arba pagardinus majonezu.
Kadangi omaras dažniausiai yra valgomas rankomis, šis procesas gali tapti nuotaikinga patirtimi, kuomet skirtingomis patiekalo dalimis yra dalijamasi su kitais šeimos nariais ar draugų kompanija. Be to, prieš valgydami omarą pasiruoškite daugybę servetėlių - tykštantis sviestas ir išteptos rankos yra neišvengiama, bet nuotaiką pakelianti tokios vakarienės dalis.
Patarimai ir įžvalgos
Omaro pasirinkimas:
Jei įmanoma, pirkite gyvus omarus. Tai užtikrina, kad valgysite šviežią ir kokybišką produktą. Jei nėra galimybės įsigyti gyvo omaro, rinkitės šaldytą. Šaldyti omarai dažniausiai būna apvirti ir užšaldyti iškart po sugavimo, todėl išsaugo gerą skonį ir tekstūrą. Atkreipkite dėmesį, kad šaldyti omarai jau būna raudonos spalvos, nes jie jau termiškai apdoroti.
Žalios masės vengimas:
Jei darinėjant omarą pamatysite žalią masę - omarų kepenis - jos rekomenduojama nevalgyti. Artėjant Velykoms dažnas susimąsto, ką pasigaminti šventinei vakarienei ar nusivežti lauktuvėms pas gimines bei draugus. Nors paprastai žmonės linkę rinktis laiko patikrintus receptus, Lietuvoje vis labiau populiarėjantys jūros gėrybių patiekalai gali būti vienas iš naujų skonių velykiniame meniu, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.
Etiniai aspektai: Yanos Ross spektaklis "Apmąstant omarą"
Režisierė Yana Ross, statydama spektaklius Lietuvoje, dažnai rinkdavosi dramas, dar neįtrauktas į mūsų teatrų repertuarą. Pasklidus žiniai, kad Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Yana Ross kuria spektaklį pagal žurnalo „Gourmet“ 2004 m. rugsėjo numeryje publikuotą Davido Fosterio Wallace'o straipsnį „Apmąstant omarą“, pradėta laukti premjeros. Wallace'as savo straipsnyje atkreipia dėmesį į tai, kad paplitęs gaminimo būdas, gyvus omarus metant į verdantį vandenį, sukelia jiems didžiulį skausmą. Spektaklis, pasitelkdamas lengvos ironijos kodą, kritikuoja konsumerizmo perteklių ir empatijos stygių, būdingus šiuolaikinei visuomenei. Šis spektaklis verčia susimąstyti apie mūsų santykį su gyvūnais ir maistu, apie tai, ar mūsų malonumas vertas jų kančios.
Alternatyvūs požiūriai ir diskusijos
Nors straipsnio autorius ir Yana Ross spektaklis akcentuoja omarų virimo gyvus problemą, svarbu pažymėti, kad šis klausimas yra diskutuojamas. Kai kurie mokslininkai teigia, kad omarai neturi pakankamai išvystytos nervų sistemos, kad jaustų skausmą taip, kaip jaučia žinduoliai.
Patarimai, kaip sumažinti omaro kančią:
Jei nusprendėte virti gyvą omarą, galite pabandyti sumažinti jo kančią:
- Prieš verdant, atšaldykite omarą šaldiklyje 15-20 minučių. Tai turėtų sumažinti jo jautrumą.
- Į verdantį vandenį įpilkite daugiau druskos.
