Garbanotieji kopūstai, dar žinomi kaip lapiniai kopūstai arba kale, pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja dėl savo maistinių savybių ir universalumo virtuvėje. Lapinis kopūstas (lot. Brassica oleracea var. sabellica) yra viena seniausių auginamų kopūstinių daržovių formų, priklausanti kopūstinių šeimai. Ši daržovė itin vertinama dėl savo maistinės sudėties ir atsparumo vėsiam klimatui.
Maistinė vertė ir nauda
Lapiniai kopūstai savo maistine verte žymiai pranašesni už baltagūžius. Juose gausu baltymų, įvairių vitaminų (B1, B2, B6, C, PP, K, E), folio rūgšties ir karotino, kurio net 80 proc. daugiau nei baltagūžiuose. Taip pat juose gausu fitoncidų, fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo ir didelis kiekis geležies. Dėl šių savybių lapiniai kopūstai yra ne tik naudinga, bet ir gydomųjų savybių turinti daržovė.
Botaninės savybės ir veislės
Lapiniai kopūstai yra dvimetis augalas, tačiau dažniausiai auginami kaip vienmečiai. Jie nesuka gūžių, vietoj jos formuoja maistingų lapų rozetę. Šie augalai pasižymi geru atsparumu šalčiui - daugelis veislių gali pakęsti net ir lengvas šalnas, o vėsesnės sąlygos dažnai pagerina lapų skonį, nes augalas pradeda kaupti daugiau cukrų.
Pagal lapų formą ir kulinarines savybes išskiriamos kelios pagrindinės grupės:
- Garbanotieji: Bene labiausiai paplitęs tipas su stipriai garbanotais, banguotais lapais.
- Plokščialapiai (Toskanos): Dar vadinami „juodąja palme“, turi ilgus, siaurus, tamsiai žalius ir raukšlėtus lapus.
- Dekoratyviniai: Auginami dėl išskirtinės spalvų gamos (rožinių, violetinių centrų), nors yra valgomi.
Auginimo ypatumai
Lapinius kopūstus galima auginti dviem būdais - sėjant sėklas tiesiai į dirvą arba auginant daigus. Augalai geriausiai auga derlingame, gerai drenuotame dirvožemyje, kurio pH yra 6,0-7,0. Svarbu laikytis sėjomainos, kad augalai nesirgtų šaknų gumbu.
Sėja ir sodinimas
- Daigų auginimas: Sėklos sėjamos į 1 cm gylį balandžio pradžioje šiltnamyje. Daigai į lauką sodinami birželio trečią-liepos pirmą dekadą, praėjus 4-6 savaitėms po sėjos.
- Sėja tiesiai į dirvą: Norint derlių gauti vėlai rudenį, sėjama balandžio trečią-gegužės pirmą dekadą. Sėklos sudygsta per 7-12 dienų.
Kaip užauginti daug lapinių kopūstų | Išsamus vadovas nuo sėklų iki derliaus nuėmimo
Priežiūra ir tręšimas
Svarbiausi priežiūros darbai - tarpueilių purenimas, apkaupimas aplink augalus ir laistymas sausros metu. Tręšimui naudojamos azoto, fosforo ir kalio trąšos. Kad augalai greičiau išleistų pridėtines šaknis, rekomenduojama naudoti huminių rūgščių suspensijas. Svarbu stebėti augalus dėl kenkėjų, tokių kaip spragės, amarai ar kopūstinis baltukas.
| Veislė | Aukštis | Išskirtinės savybės |
|---|---|---|
| KAPRAL | 40-60 cm | Sodriai žali, labai garbanoti lapai |
| NERO DI TOSCANA | iki 90 cm | Tamsiai žali, struktūra primena savojinius kopūstus |
| SCARLET | iki 60 cm | Tamsiai violetiniai lapai, atspari šalčiui |
Panaudojimas virtuvėje
Pasak specialistų, lapiniai kopūstai prilyginami jautienai, todėl vadinami „vegetarų mėsa“. Jie naudojami salotoms, sriuboms, troškiniams, kokteiliams ir traškučiams. Svarbi kulinarinė technika - lapų „masažavimas“ su alyvuogių aliejumi. Ši technika leidžia suardyti kietas ląstelių sieneles, pašalinti kartumą ir paversti kietą lapą švelniu salotų pagrindu.
Alternatyvus auginimo būdas: hidroponika
Lapiniai kopūstai puikiai tinka hidroponiniam auginimui patalpose. Tokiu būdu derliumi galima džiaugtis ištisus metus. Svarbu išlaikyti 5,5-6,5 vandens pH intervalą ir kontroliuoti maistinių medžiagų tirpalo (EC) vertę, kuri turėtų svyruoti nuo 1,2 iki 2,2. Auginant hidroponiniu būdu, svarbus geras dirbtinis apšvietimas, ypač mėlyno ir raudono spektro šviesa.