Kalėdos yra ne tik dovanų ir sveikinimų metas, bet ir ypatingas laikas, kai susirenka visa šeima ir artimiausi žmonės prie bendro stalo bei mėgaujasi kompanija ir skaniu maistu. Kalėdinis stalas dažniausiai būna nukrautas įvairiausiais gardžiais patiekalais. Ir nors šiuo laikotarpiu svarbiausia - džiaugsmas ir šiltos emocijos, kurias suteikiame vienas kitam, neretai pasitaiko, kad pagrindiniu šventės akcentu tampa nuo vaišių lūžtantis stalas. Tačiau švęsti Kalėdas galima ir giliau, prisimenant šventės prasmę bei dalijimosi dvasią, ypač atsigręžiant į tuos, kuriems labiausiai reikia dėmesio ir šilumos - vargdienius.
Vargdienių vaidmuo Biblijoje ir krikščioniškoje tradicijoje
Vargdieniai Biblijoje užima itin svarbią vietą. Gausybė hebrajiškų terminų vargingumui nusakyti parodo jų vertę: šalia žodžio rāš - vargšas, turime apibūdinimą dāl - skurdus arba sulysęs, ʼeḇjǒn - kenčiantis badą elgeta, ‘ānāv (dgs. ‘anāvĭm) - paniekintas, pažemintas žmogus. „Vargingumas“, apie kurį kalba Biblija, nereiškia tam tikrą ekonominę ar socialinę situaciją, tai yra dvasinė vidinė laikysena. Vargdienis yra Dievo draugas bei tarnas (Ps 86, 1). Viešpatyje jis su pasitikėjimu ieško apsaugos, Jo bijo ir ieško (Ps 34, 5-11).
Verčiant hebrajiškąjį terminą ‘ānāv, šalia ptōchós - globos reikalingas, arba pénēs - vargšas, esantis bėdoje, taip pat naudojo žodį praús, kuris apibūdina tylų, švelnų žmogų, nepriklausomai, kokios nelaimės jį beištiktų. Kenčiantys ir besimeldžiantys yra vadinami „Jahvės vargdieniai“ (Ps 74, 19). Vargdienių palaiminimu pradėdamas Kalno Pamokslą, Jėzus nori parodyti, kas yra privilegijuoti Jo skelbiamos Karalystės paveldėtojai (plg. Jok 2, 5).
Atėjo jau valanda - kaip giedojo Marija, nuolanki Viešpaties tarnaitė (Lk 1, 46-55) - kadaise duoti pažadai išsipildė: „Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs“ (Ps 22, 27), ir atsisės prie bendro stalo su Dievu (plg. Lk 14, 21). Jėzus apsireiškia pirmiausia kaip vargingųjų Mesijas, patepimu siųstas skelbti Gerosios Naujienos vargdieniams (Mt 11, 5), kurie, pirmiausiai pas Jį ir ėjo (Mt 11 ,25). Vargdienių Mesijas yra pats vargšas: Betliejus (Lk 2, 7), Nazaretas (Mt 13, 55), viešas gyvenimas (8, 20), kryžius (25, 35).
Todėl Jis gali kviesti visus, kurie kenčia, kad ateitų pas Jį, nes Jis yra „romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Netgi Verbų sekmadienį pergalingojo įžengimo metu Jis pasilieka „kukliu“ karaliumi, kaip pranašavo Zacharijas (9, 9). Biblija pasilenkia prie vargšų kentėjimų, parodydama žmonijos kančios prasmę. Egzistuoja dvasinis vargingumas, atnešantis laimę ir paruošiantis žmogų priimti Dievo dovaną su tvirtu tikėjimu ir kantriu nuolankumu. Tikrasis materialinis vargingumas yra geriausias kelias į dvasinį vargingumą.
Kalėdų stalas Lietuvoje ir pasaulyje
Kalėdų patiekalai ant daugelio stalo vis dar išlikę tradiciniai. Lietuviams įprasta gaminti įvairius užkandžius, būtinas karštas patiekalas bei desertai. Iki šių dienų lietuvių šeimose yra likusi tradicija ant Kūčių stalo dėti 12 valgių. Dažniausi patiekalai: silkė, aguonų pienas, kisielius, grybai, įvairios mišrainės, virtos bulvės, rauginti kopūstai, duona. Stalo pažiba - kūčiukai, kurie kepami tik šiai šventei. Kai kurie populiariausi Kalėdiniai patiekalai yra išlikę nuo senų laikų. Kalėdinis stalas turbūt neįsivaizduojamas be paukštienos patiekalų - višta, žąsis, antis, kalakutas. Žinoma, kokios kalėdos be gardžiausių mišrainių - baltos, krabų, vištienos mišrainės ir daugelio kitų. Šalti užkandžiai. Dažniausiai Kalėdinis stalas būna nukrautas įvairiausiais šaltais užkandžiais - vyniotiniai, paštetas, šaltiena, kepta žuvis, įvairūs patiekalai su silke, sūris. Na ir, žinoma, per Kalėdas būtina pasimėgauti gardžiausiais desertais. Ant lietuvių šventinio stalo kasmet vis labiau populiarėja tokie desertai kaip brandintas kalėdinis pyragas, itališkasis panettone, imbieriniai sausainiai, meduoliai.
Kone kiekviena Kalėdas švenčianti šalis turi savitą patiekalą, kurį ruošia tik šiai šventei. Pavyzdžiui, Vokietijoje Kalėdos neįsivaizduojamos be imbierinių sausainių, o Lietuvoje ant Kūčių stalo visuomet bus kūčiukų.
- Anglija: Pranašingas pudingas. Tradiciškai šv. Kalėdos Anglijoje prasideda nuo vaikų laiškų rašymo Kalėdų Seneliui. Kalėdų rytą visi išvynioja dovanas, o šventė prasideda per pietus. Kūčių stalas neapsieina be saldumynų, vienas iš jų - kalėdinis pudingas. Desertas gaminamas iš džiovintų vaisių, sirupo, cinamono, muskato riešutų, gvazdikėlių, imbiero. Gaminant tradicinį kalėdinį pudingą įprasta į jo vidų įdėti monetą ar kokį niekutį, tikima, kad šeimos nariui atitekusi pudingo porcija, su paslėpta moneta, atneš sėkmę.
- Prancūzija: Gurmaniška vakarienė. Prancūzijoje vaikai batus palieka prie židinio, kad „Pere Noel“ (liet. Kalėdų Senelis) iki šv. Kalėdų ryto galėtų į juos prikrauti dovanų. Šventinei vakarienei susirenkama po vidurnakčio mišių. Elzaso regione kaip pagrindinis patiekalas valgoma kepta žąsis, o Burgundijos - keptas kalakutas su kaštonais. Paryžiečiai šį vakarą mėgsta valgyti austres ir žąsų kepenėlių paštetą. Desertui prancūzai kepa į medį panašų kalėdinį pyragą, vadinamą „Buche de Noel“ (liet. „Kalėdų rąstas“).
- Graikija: Kalėdos pagal stačiatikius. Jei per Kalėdas atsidurtumėte Graikijoje, nenustebkite, jei aplink nematysite gausiai papuoštų eglučių. Graikai eglutės simbolį yra išmainę į medinį dubenį su vandeniu, apjuostą baziliku, į kurį merkiamas kryželis ir juo šlakstomi namų kambariai. Graikijos Kalėdų stalas neapsieinamas be kalėdinės „Kristau duonos” (gr. Christopsomo), tai namuose kepta su kryžiaus ornamentu dekoruota duona, graikų valgoma kaip desertas.
- Italija: Prakartėlė, užimanti visą namą. Italijos tradicija - patiems daryti prakartėles, kai kuriuose namuose prakartėlės užima net pusę kambario. Tradicinis kalėdinis itališkas gardumynas „Panettone“. Tai pyragas, į kurio tešlą įmaišomos razinos ir cukatai.
- Ispanija: Tradicinės katalikiškos Kalėdos. Kalėdas ispanai švenčia itin religingai. Kalėdų naktį lankosi vidurnakčio mišiose, vadinamose „Gaidžių Mišiomis“. Kūčių vakaras vadinamas „Nochebuena“ (liet. Geroji naktis). Tradicinės Kalėdų vaišės yra šventiniai migdoliniai saldainiai (geriau žinomi „Nuga“ pavadinimu), kurie gaminami iš cukraus arba medaus, kiaušinių baltymų ir kepintų riešutų.
- Estija: Marcipaninių saldainių šventė. Prieš šv. Kalėdas estų vaikai ant palangių palieka savo batus, kuriuos saldumynais užpildo kalėdiniai elfai. Vakarienės valgiai būna paliekami ant stalo visai nakčiai - užkąsti apsilankysiančioms artimųjų dvasioms. Gruodžio 25 d. vadinama - „Jõulupüha“ (liet. Kalėdų diena) ir yra skiriama atsipalaidavimui, giminių, draugų lankymui. Eidami į svečius estai nešasi tradicija tapusių kalėdinių marcipaninių saldainių.
- Latvija: Visiems po dvylika dovanų ir karnavalas. Latvijoje Kalėdų Senelis neša dovanas net 12 dienų, pradedant Kūčių vakaru. Išskirtinė Latvijos tradicija - karnavalas „Kekatas“, kai vaikai ir suaugę, persirengę žvėrimis, saule ar mirtimi, eina nuo durų prie durų, kad nuvytų piktąsias dvasias. Latvijoje tikima, kas per vakarienę paragauja bent 9 patiekalų, kitais metais bus laimingas.
Šventinės vakarienės planavimas: atsižvelgiant į kiekvieno poreikius
Populiaraus maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė įsitikinusi, jog maistas privalo būti tik malonus priedas, bet tikrai ne šventės pagrindas arba dar blogiau - prastos nuotaikos kaltininkas. Maisto mylėtoja atskleidžia, kaip be didelių pastangų paruošti net pačių išrankiausių svečių komplimentus susižersiančias Kalėdų vaišes ir nieko neišmesti veltui. Kalbėdama apie savo šeimos tradicijas, K. Pišniukaitė-Šimkienė pasakoja, kad Kalėdas dažniausiai sutinka savo tėvų namuose.
K. Pišniukaitė-Šimkienė pabrėžia, kad kuriant Kalėdų, tiek apskritai bet kurios šventės, valgiaraštį labai svarbu pagalvoti apie visų svečių valgymo įpročius. „Šventinė vakarienė gali pareikalauti nemažai pastangų, ypač jei šeimos ar svečių būryje turime žmonių, kurie yra alergiški, netoleruoja ar tiesiog nevartoja tam tikrų produktų. Pavyzdžiui, jei prie šventinio stalo bus vegetarų, stengsiuosi, kad bent pusė patiekalų būtų jiems tinkami. Man svarbu, kad patiekalais, arba bent jau jų dalimi, galėtų mėgautis visi“, - teigia ji.
Maistui gaminti - ne daugiau kaip 3 valandos
Kad šventinis stalas nelūžtų nuo daugybės skirtingų patiekalų, K. Pišniukaitė-Šimkienė pataria išlaikyti balansą ir rinktis gerai apgalvotą, optimalų, tarpusavyje derančio maisto kiekį. Ruošdamasi šventei maisto tinklaraštininkė paprastai apsiriboja 2-3 užkandžiais, karštu patiekalu, garnyru bei desertu. „Chaotiškas skirtingų patiekalų kratinys reikalauja daugybės produktų, laiko, pastangų ir tikrai nedaro paslaugos mūsų sveikatai. Man nepatinka, kai šventės tampa tik apie maistą: iš vietos nepajudantys, apsunkę svečiai ir be energijos likusi šeimininkė - liūdniausia, kas gali nutikti prie kalėdinio stalo“, - tikina ji.
K. Pišniukaitė-Šimkienė pataria atrasti balansą. Pavyzdžiui, jei kaip pagrindinį Kalėdų patiekalą pasirenkama ruošti ilgai keptą paukštį, tuomet užkandžius rekomenduojama rinktis kur kas lengviau ir greičiau pagaminamus. Be to, pravartu vengti gaminti sudėtingus patiekalus pirmą kartą. „Tokie eksperimentai gali pareikalauti ypatingai daug energijos ir net nervų. O juk svarbiausia neapsisunkinti, nepervargti ir nepamiršti, kas per šventes iš tiesų reikšminga“, - teigia maisto tinklaraštininkė.
Tuo tarpu prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, remdamasi praėjusių metų kalėdinio laikotarpio duomenimis, pastebi pirkėjų racionalų planavimą išryškinančią tendenciją: „Artėjant didžiosioms metų šventėms pirkėjai vis daugiau perka tos pačios kategorijos, bet skirtingų produktų. Todėl mes iš savo pusės kalėdiniu periodu siūlome tam tikrus produktus įsigyti mažomis porcijomis, pavyzdžiui, ne visą antį, o jos šlauneles šoninėje, arba ėriuko šonkaulius, pjaustytus po vieną“, - pasakoja I. Baltrušaitienė.
Draugiška piniginei
Kurdama šių metų Kalėdų valgiaraščiui siūlomas idėjas, „Ant medinės lentelės“ autorė sako atsižvelgusi ir į sezoniškumą bei naujausias gastronomines tendencijas. Todėl jos sukurtuose patiekalų receptuose dominuoja šviežios daržovės ir vegetariškai mitybai subalansuotas maistas. „Šiemet norėjau sukurti tokius patiekalus, kurie būtų sveiki, džiugintų lengva gamyba, o išvaizda perteiktų kalėdinę nuotaiką. Tam visiškai pakanka kokybiškų produktų, žaismės maisto spalvomis, žolelėmis ir minimalistinių detalių. Pavyzdžiui, sūrio rutulys galėtų būti visai neįdomus ir paprastas, bet apvoliotas smulkintose pistacijose, karijų riešutuose, spanguolėse ir česnako laiškuose sukuria visai kitokią nuotaiką“, - dalijasi patarimais K. Pišniukaitė-Šimkienė.
Maisto tinklaraštininkė pabrėžia, kad visavertis maistas ir kokybiški produktai nebūtinai turi reikalauti daug išlaidų. „Stengiuosi, kad šventinė vakarienė nebūtų itin brangi. Per šventes žmonės maistui išleidžia išties daug pinigų. Manau, kad tai visai nebūtina. Mano patiekaluose tam tikri produktai kartojasi, vengiu pernelyg prabangių ingredientų. Noriu parodyti, kad įspūdinga šventinė vakarienė gali būti draugiška piniginei, per daug neapsunkinti gaminančiųjų, o skonis ir vaizdas - maloniai nustebinti visus ragaujančiuosius“, - tikina K. Pišniukaitė-Šimkienė.
Šiuolaikiškos ir lengvai paruošiamos Kalėdų vaišės
Sūrio rutulys su spanguolėmis ir riešutais
Ingredientai:
- 250 g kreminio sūrio
- 100 g smulkiai tarkuoto čederio sūrio
- ½ arbat. šaukšt. česnako granulių
- ½ arbat. šaukšt. svogūnų laiškų granulių
- ½ stikl. smulkintų česnako laiškų
- ½ stikl. džiovintų spanguolių
- ½ stikl. smulkintų pistacijų ir pekano (karijų) riešutų
- 1 valg. šaukšt. padažo „Worcestershire“
- 1 valg. šaukšt. švelnaus majonezo
- Šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį
Gaminimo eiga:
Indelyje sumaišome smulkintus česnako laiškus, džiovintas spanguoles, pistacijas ir pekano (karijų) riešutus. Kitame dubenyje sumaišome kreminį sūrį, smulkiai tarkuotą čederio sūrį, prieskonius, padažus ir trečdalį smulkintų riešutų-spanguolių mišinio. Paruoštą sūrio masę perkeliame į šaldytuvą ir palaikome bent pusvalandį.
Kumpio ir meliono suktinukai su rikota
Ingredientai:
- Apskrudinta duona
- Melionas
- Prošuto arba vytintas kumpis
- Rikota
- Česnakas
- Alyvuogių aliejus
Gaminimo eiga:
Duoną supjaustome riekelėmis, apšlakstome alyvuogių aliejumi ir apskrudiname 180 laipsnių orkaitėje 5-7 minutes. Apskrudusią duoną įtriname česnaku ir tepame rikotą. Melioną supjaustome kubeliais ir apsukame kumpio juostelėmis. Suktinukus dedame ant skrebučių.
Šparagų tartaletė su rikota ir parmezanu
Ingredientai:
- Sluoksniuota tešla
- Švieži šparagai
- Rikota
- Parmezanas
- Kiaušinis (aptepimui)
- Druska
- Pipirai
Gaminimo eiga:
Sluoksniuotą tešlą atšildome kambario temperatūroje ir subadome šakute, kad ši per daug nekiltų kepant (nesubadyti turi likti tik pyrago kraštai). Dubenyje išplakame kiaušinį ir gautu plakiniu aptepame pyrago kraštelius. Ant sluoksniuotos tešlos tepame rikotą. Smidrus nuplauname ir, jei reikia, pašaliname sumedėjusius kotelius. Jei smidrai labai dideli ir kieti, apvirkite juos 3 minutes ir perliekite šaltu vandeniu. Jei jie gana smulkūs ir nekieti, apvirti nereikia. Smidrus perpjauname išilgai perpus ir išdėliojame ant rikota ištepto pyrago. Ant viršaus beriame tarkuoto parmezano, druskos ir pipirų. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių, kol tešla iškyla ir krašteliai gražiai apskrunda.
Kepta kiaulienos nugarinė su saldžiarūgščiu padažu
Ingredientai:
- 500 g kiaulienos nugarinės
- 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
- Druska ir pipirai pagal skonį
- 1 arbat. šaukšt. kukurūzų krakmolo
- Padažui:
- 1 valg. šaukšt. medaus
- 1 valg. šaukšt. Dižono garstyčių
- 1 valg. šaukšt. „Worcestershire“ padažo
- 1 valg. šaukšt. obuolių sidro acto
- 2 valg. šaukšt. sojų padažo
- ½ stikl. vandens
Gaminimo eiga:
Kiaulienos nugarinę pabarstome druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir apskrudiname nugarinę po 2 minutes iš visų pusių. Indelyje sumaišome visus padažo ingredientus. Apskrudintą kiaulienos nugarinę perkeliame į gilesnę kepimo skardą (geriausia - su dangčiu), apipilame paruoštu padažu. Skardą uždengiame dangčiu arba folija ir kepame 160 laipsnių orkaitėje 1 valandą. Atidengiame kepimo skardą, apšlakstome mėsą padažu ir kepame dar 15-20 minučių 200 laipsnių orkaitėje, kol kiauliena gražiai apskrunda. Ištraukiame kiaulieną iš orkaitės ir paliekame pastovėti kambario temperatūroje 10 minučių - tik tuomet supjaustome mėsą griežinėliais. Skardoje likusį padažą perpilame į nedidelį puodą, užverdame. Krakmolą sumaišome su šaukštu šilto vandens, pilame į padažą ir maišydami kaitiname kelias minutes, kol padažas sutirštėja.
Keptos daržovės su klevų sirupu ir pekano riešutais
Ingredientai:
- 1 nedidelis moliūgas (apie 500 g), nuluptas ir supjaustytas kubeliais
- 300 g briuselinių kopūstų, perpjaustytų perpus
- 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
- Druska ir pipirai pagal skonį
- 2 valg. šaukšt. klevų sirupo
- 1 valg. šaukšt. Dižono garstyčių
- 1 valg. šaukšt. obuolių sidro acto
- 1 valg. šaukšt. šviežių rozmarino lapelių (smulkintų)
- 1 valg. šaukšt. smulkintų pekano (karijų) riešutų
Gaminimo eiga:
Moliūgą supjaustome kubeliais, o briuselinius kopūstus perpjauname perpus. Daržoves sumaišome su alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais. Kepame 180 laipsnių orkaitėje 20 minučių. Indelyje sumaišome visus glajaus ingredientus. Susmulkiname pekano (karijų) riešutus. Apkepintas daržoves skardoje sumaišome su smulkintais riešutais ir glajumi. Kepame dar 10-15 minučių, kol moliūgas tampa minkštas ir viskas gražiai apskrunda.
Sveikuoliški triufeliai su šokoladu
Ingredientai:
- 1 stikl. smulkintų datulių
- ½ stikl. migdolų sviesto
- ¼ stikl. kakavos miltelių
- ¼ stikl. kokoso drožlių
- 3 valg. šaukšt. klevų sirupo
- ½ arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto
- ¼ arbat. šaukšt. druskos
- 50 g juodojo šokolado (tirpinimui)
Gaminimo eiga:
Dubenyje sumaišome viską, išskyrus šokoladą. Turi gautis biri masė, kurią suspaudus rankose ji sulimpa ir išlaiko savo formą. Rankomis formuojame norimo dydžio rutuliukus. Garų vonelėje išlydome šokoladą.
Šventiniai renginiai ir religinės apeigos
Artėjant šventėms, Lietuvoje šv. Kalėdas pasitinkame prie bičiulystės, ramybės, susitaikinimo vakarienės stalo, dalijamės kalėdaičiu. Kūčių vakarienę kviečiame pradėti malda. Šiemet Kūčių diena sutampa su Advento sekmadieniumi, tad tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra.
Katalikams privalomos šventės yra ir sekmadienis, ir Šv. Kalėdos, tad tikintieji yra kviečiami švęsti ir sekmadienio, ir Šv. Kalėdų Eucharistiją (Šv. Kalėdų Mišios - tai Kūčių vakaro (aukojamos ne visur), Kalėdų nakties (Piemenėlių), Kalėdų ryto ir Kalėdų dienos Mišios).
Advento laikotarpis ir Rarotų Šv. Mišios
Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, Advento laikotarpis turi ypatingą puošmeną - Rarotas. Tai Švč. Mergelės Marijos Garbės Mišios. Pateikiame sąrašą Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių, kurios skelbia apie Rarotų šv. Mišias:
| Bažnyčia | Vieta |
|---|---|
| Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo | Kalvarijos |
| Pavilnio Kristaus Karaliaus ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės | Pavilnys |
| Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) | Vilnius |
| Vilniaus šv. apašt. Petro ir Povilo | Antakalnis |
| Vilniaus Šv. Mikalojaus | Vilnius |
| Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) | Vilnius |
| Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio | Viršuliškės |
| Vilniaus (Naujosios Vilnios) šv. Kazimiero | Naujoji Vilnia |
| Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) | Vilnius |
| Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto | Vilnius |
| Vilniaus Šv. Rapolo arkangelo | Vilnius |
| Jašiūnų Šv. Onos | Jašiūnai |
| Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai | Lentvaris |
| Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų | Mickūnai |
| Nemenčinės Šv. Mykolo Arkangelo | Nemenčinė |
| Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo | Paberžė |
| Sužionių Šv. Felikso Valua | Sužionys |
| Trakų Vokės Švč. Mergelės Marijos koplyčia | Trakų Vokė |
Šis sąrašas nėra baigtinis, tad kviečiame informacijos apie Rarotų Mišias ieškoti ir savo parapijos informavimo priemonėse.
Maldos už krikščionių vienybę savaitė
Sausio 18-25 dienomis kviečiama švęsti Maldos už krikščionių vienybę savaitę: melstis už tarpusavio vienybę, aplankyti ir geriau pažinti vienam kitą, taip pat tęsti draugystę ir šiai savaitei pasibaigus. Vilniuje ekumeninės pamaldos vyks sausio 25 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).
Šiais metais maldos aštuondieniui parinkta tema „Mylėk Viešpatį, savo Dievą <…>, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 27). Apmąstant šios savaitės temą kviečiama prisiminti, kad „meilė yra įrašyta į mūsų krikščioniškojo tikėjimo DNR. Dievas yra Meilė, o „Kristaus meilė mus suburia į vienybę“ (posakis priskiriamas Paulinui Akvilėjiečiui). Savo tapatybę suvokiame per Dievo meilės patirtį (plg. 1 Jn 4, 7-21).
Krikščionys kviečiami elgtis kaip Kristus, mylėti kaip gerasis samarietis, rodyti gailestingumą ir užuojautą tiems, kuriems reikia pagalbos, neatsižvelgdami į jų religinę, etninę ar socialinę tapatybę. „Jėzus meldė, kad visi jo mokiniai būtų viena (plg. Jn 17, 21), todėl krikščionims niekad nevalia prarasti vilties, nustoti melstis bei darbuotis dėl vienybės. Juos vienija meilė Dievui Kristuje ir jų patiriama Dievo meilė.
Jėzaus Širdies pažadai: Dieviškosios meilės apsireiškimas
Švč. Širdis jau nuo seniausių laikų yra meilės simbolis ir giliausios žmogaus esmės išraiška. Mūsų laikais, turbūt labiau negu bet kada, žmonės yra išsiilgę meilės. Matome meilės krizę: meilės tarp tautų ir religijų, meilės šeimose, meilės tarp kartų. Jauni žmonės ieško meilės, bet nesugeba jos priimti ir dovanoti. Todėl tiek daug vienišų, susvetimėjusių, tolimų vienas kitam, nors ir gyvenančių šalia vienas kito, žmonių. Dievas, sukūręs žmogų, žino jo slapčiausius lūkesčius. Jis žino, kaip sunku yra žmogui, kai nėra kas jį supranta ir užjaučia. Jam gaila besikamuojančio žmogaus.
Pirmą kartą Dievas neiškentė ir prabilo 1672 m., apsireikšdamas šv. Margaritai Marijai Alakok, vizitiečių vienuolei Prancūzijoje. Patikrinusi šiuos apsireiškimus, Bažnyčios vadovybė leido skelbti gailestingosios Jėzaus Meilės pažadus ir ypač laimingos mirties privilegiją (12-asis pažadas). Privilegijos sąlyga tokia: vertai (esant be sunkios nuodėmės) priimti devynių iš eilės mėnesių pirmaisiais penktadieniais šv. Komuniją, trokštant pagarbinti Švč. Jėzaus Širdį ir atsiteisti už nuodėmes.
Šventasis Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad pirmųjų penktadienių praktika uždegė ištisas krikščionių kartas daugiau melstis ir dažniau priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentus. „Tai keliai, kuriuos būtų labai gera siūlyti tikintiesiems ir šiandien“. Svarbi pastaba: pirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį.
Jėzus už Pirmųjų penktadienių praktiką pažada mums priešmirtinės atgailos malonę. Šiuo atveju „atgaila“ reiškia „skausmą, liūdesį dėl to, kad įskaudinau kitą asmenį, o tiksliau - kad įžeidžiau Dievą savo nuodėmėmis“. Jeigu šis gailestis arba skausmas, kuris tuo pačiu yra meilės Dievui aktas, yra tobulas, jis panaikina netgi mirtinas nuodėmes, nors po to lieka pareiga, kai tik bus galimybė, atlikti išpažintį.
Antroji šio pažado dalis tarsi paaiškina pirmąją: mirti susitaikius su Dievu, priėmus šventus sakramentus - tai ypatinga Dievo gailestingumo dovana, nes nė vienas žmogus negali pats užsitikrinti, kad jo mirties momentas sutaptų su malonės būsena sieloje. Pagaliau kartais Jis duoda nusidėjėliui tokią veiksmingą malonę, kad jis atsiverčia prieš pat mirtį ir miršta Dievo malonės ir draugystės su Juo būsenoje.
Mirtis malonės, draugystės su Dievu būsenoje nepriklauso nuo žmogaus nuopelnų, todėl to negalima reikalauti, tik nuolankiai prašyti. Devynių pirmųjų penktadienių praktika, priimant atsiteisimo už nuodėmes Komuniją, yra tarsi raštas, leidžiantis tikėtis šios dovanos dėl Kristaus Širdies gerumo. Priimdamas Jėzaus Širdies pažadus kaip ištikimo ir tikro Draugo dovanas, kaip Jo gerumo ir švelnumo įrodymą, krikščionis stengiasi dirbti ir aukotis, kad vis labiau plistų Jo Meilės Karalystė.
tags: #kaledine #vakariene #su #vargdieniais