Šventinį maratoną tradiciškai užbaigia sausio 6-ąją minima Trijų Karalių diena, kuri laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio laikotarpio pabaiga. Trijų Karalių šventė Lietuvoje, Europoje ir kitose katalikiškose pasaulio šalyse dažniausiai minima įvairiausiomis persirengėlių eisenomis, be to, tądien paprastai nupuošiamos kalėdinės dekoracijos, o kai kur - dar gaminami ir tradiciniai Trijų karalių patiekalai ar desertai.
Manoma, kad būtent sausio 6-ąją aplankyti Jėzaus į Betliejų ant kupranugarių atvyko trys karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, kurie buvo laikomi savo laikų šviesuoliais - mokslininkais bei astrologais. Biblijoje pasakojama, kad jie atkeliavo iš Rytų. Kiekvienas karalius Jėzui atnešė po dovaną: aukso, miros (aromatinių sakų) ir smilkalų. Kadangi legenda pasakoja, kad aplankyti kūdikėlio Jėzaus trys karaliai atvyko nešini dovanomis, daugelyje šalių šią dieną vaikai taip pat yra apdovanojami.
Trijų Karalių Pyrago Tradicijos Įvairiose Šalyse
Trijų Karalių pyragas - tai ne tik skanus desertas, bet ir gilias šaknis turintis šventės simbolis, kurio tradicijos įvairiuose pasaulio kampeliuose skiriasi, bet visur neša džiaugsmą ir sėkmės viltį.
Prancūzija: „La Galette des Rois“
Iš Prancūzijos kilęs Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos šefas, pasakoja, kad jo gimtinėje ši šventė iki šiol yra labai populiari. Prancūzai ištisus amžius puoselėja ne vieną šios šventės tradiciją, be to, Trijų karalių diena turi ir ypatingą jai skirtą skanėstą. O Prancūzijoje Trijų Karalių diena paprastai švenčiama gaminant ypatingą desertą. Jis vadinasi „La Galette des Rois“, lietuviškai - Trijų karalių pyragas“, - kalba T. Lauvray. Kaip teigia ekspertas, tradicija valgyti šį pyragą Prancūzijoje siekia dar XIV amžių. Kadangi pyragas yra apvalios, saulę primenančios formos, manoma, kad jis nuo seno buvo žiemos saulėgrįžos simbolis.
Kaip teigia T. Lauvray, šis desertas ypatingas dar ir tuo, kad jame tradiciškai paslepiama maža pupelė. Pagal tradicijas tas, kuris gauna pyrago gabalėlį su paslėpta pupele, tampa dienos valdovu: karaliene ar karaliumi. Tądien jam nereikia dirbti jokių namų ruošos darbų.
Vėliau atsirado tradicija į pyragą dėti ir porcelianines ar molines statulėles, kuriose vaizduojami simboliniai prakartėlės personažai. Tiesa, dabar prekybininkai šiai progai siūlo pačių įvairiausių, net ir paauksuotų figūrėlių, kurios yra skirtos būtent šiam pyragui papuošti. Per Trijų karalių šventę pirmiausia tradicinis pyragas yra supjaustomas gabalėliais ir po vieną gabaliuką padalijamas visiems šeimos nariams. Tas, kuris gauna pyrago gabalėlį su paslėpta staigmena - pupele, figūrėle arba kitu nedideliu niekučiu, tampa dienos valdovu: karaliene ar karaliumi. Tądien jam nereikia dirbti jokių namų ruošos darbų.
Be to, jau nuo senų laikų keli pyrago gabalėliai visada paliekami tam atvejui, jeigu į namus netikėtai užklys svečiai. Pagal seną tradiciją jauniausias šeimos narys turi palįsti po stalu ir iš pastalės pranešti, kas kurį pyrago gabalėlį gali skanauti.
Ispanija: „Roscón de Reyes“
Ispanijoje Kalėdos tęsiasi iki sausio 6 d., kai švenčiama Trijų Karalių diena - tradicija, primenanti trijų karalių atvykimą į Betliejų. Trijų Karalių pyragas yra tradicinis šios šventės saldumynas. Jo kilmė siekia viduramžių Europą, kai į pyragą buvo slepiama pupelė arba maža figūrėlė kaip sėkmės simbolis. Ispanijoje ši tradicija išliko, o laikui bėgant tapo pagrindiniu sausio 6 d. Paprastai į pyragą slepiama pupelė ir maža karaliaus figūrėlė. Tas, kuris randa pupelę, moka už pyragą, o tas, kuris randa figūrėlę, simboliškai tampa dienos „karaliumi ar karaliene“. Trijų Karalių pyragas puikiai atspindi, kaip Ispanijoje gastronomija tampa švenčių širdimi.
Vokietija: „Dreikönigskuchen“
Trijų Karalių dieną Vokietijoje vaikai arba jaunuoliai persirengia išminčiais ir beldžiasi į kaimynų duris bei gieda giesmes arba meldžiasi. Keliaudami po apylinkes, jie prašo aukoti jų bažnyčių organizacijų labdaringoms akcijoms, o bendruomenės nariai juos paprastai vaišina riešutais ir obuoliais. Jie dažnai kartu su savimi nešasi žvaigždę, simbolizuojančią tą, kuri kelią iki kūdikėlio Kristaus rodė dovanų jam nešusiems karaliams. „Dreikönigskuchen“ - dar žinomas kaip Trijų karalių pyragas. Tai tradicinis, pietų Vokietijoje ir Šveicarijoje populiarus kepinys iš mielių. Šio puraus ir saldaus pyrago viduje slepiasi migdolas, lazdyno riešutas arba net maža karaliaus figūrėlė.
Italija: „La Befana“ Legenda ir Pyragas
Trijų Karalių šventė yra itin svarbi visoje Italijoje, tačiau kiekviename regione jos minėjimo tradicijos skiriasi. Venecijos kanaluose šią dieną rengiamos specialios valčių lenktynės, o Florencijoje, Sinjorijos aikštėje, vyksta tradicinis vėliavų mėtymas į viršų. Tačiau visoje šalyje sausio 6-osios naktį vaikai sulaukia dovanų ir tiki, kad jas atnešė senoji La Befana. Ši tradicija, pagrįsta pasaka, kad karaliai, eidami aplankyti kūdikėlio Kristaus, sustojo paklausti senos moters kelio. Šie paprašė jos prisijungti, o ji atsisakė. Paklydėlės vardą gavo ir tradicinis, Trijų karalių šventei gaminamas pyragas.
Puerto Rikas: „Rosca de Reyes“
Šventės dieną visame Puerto Rike rengiami įvairūs paradai, tačiau griausmingiausiai Tris Karalius mini šalies sostinė. Joje visą dieną vyksta festivalis su gyva muzika, tradiciniu maistu ir gėrimais bei nemokamomis dovanomis vaikams. „Rosca de Reyes“ - tai apvalios arba ovalios formos pyragas, kurio viduje yra saldus kreminis įdaras, o viršų puošia cukruoti vaisiai arba saldi plakta grietinėlė. Vieni jį vadina keksu, kiti - saldžia duona.
Trijų Karalių Pyrago Receptai
Prancūziškas Trijų Karalių Pyragas „La Galette des Rois“
Thierry Lauvray šią šventę siūlo paminėti namuose bei dalijasi tradicinio, tačiau nepaprasto skonio Trijų karalių šventės pyrago receptu. „Visi gerai žinome, kad prancūzų konditerija laikoma klasikine, o prancūziškų desertų meistrai stebina tikrais skonio šedevrais!“ - teigia Thierry. Tradiciškai Prancūzijoje šis pyragas kepamas su migdolų kremu, tačiau galima kepti ir su šviežių braškių, bananų, obuolių, riešutų, cinamono, aguonų ar džiovintų vaisių įdaru.
Reikės:
- 2 sluoksniuotos tešlos lakštų
- 1 kiaušinio trynio
- 20 ml vandens
- Kremui: 2 kiaušinių, 25 ml pieno, 60 g cukraus pudros, 30 g miltų
- Migdolų įdarui: 60 g minkšto sviesto, 4 kiaušinių, 150 g maltų migdolų, 100 g cukraus pudros
Gaminame kremą:
- Užverdame pieną.
- 2 kiaušinius išplakame su cukraus pudra, įmaišome miltus, supilame verdantį pieną ir gerai išmaišome.
- Gautą masę supilame į nedidelį puodą, užverdame ir paverdame 3 minutes.
- Kremą supilame į dubenį, paliekame atvėsti ir dedame į šaldytuvą valandai.
Gaminame migdolų įdarą:
- Kiaušinių trynius iki baltumo suplakame su cukraus pudra.
- Į masę įmaišome sviestą, po to - maltus migdolus.
Pyrago formavimas ir kepimas:
- Kiaušinio trynį išplakame su vandeniu.
- Kepimo formą ištepame sviestu.
- Dedame pirmą sluoksniuotos tešlos lakštą ir patepame jį kiaušinio plakiniu.
- Ant lakšto dedame atvėsusį migdolinį kremą, bet netepame jo iki pat kraštų. Galima į vidų įdėti jūsų pasirinktą įdarą.
- Ant viršaus dedame antrą sluoksniuotos tešlos lakštą ir gražiai sulipdome kraštus.
- Pyrago viršų aptepame kiaušinio plakiniu ir įdedame į šaldytuvą pusvalandžiui.
- Dar kartą aptepame pyragą kiaušinio plakiniu ir kepame 40 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Tradicinis karališkasis pyragas
Paprastesnis variantas su pirktine sluoksniuota tešla
Kaip teigia ekspertas, tradiciniam prancūziškam skanėstui pasigaminti įmantrių ingredientų neprireiks. „Viską, ko gali prireikti šiam pyragui, - lengvai rasite mūsų parduotuvėse, kuriose plačiu, įvairiausiems kepiniams reikalingų ingredientų asortimentu: nuo skirtingų rūšių miltų iki migdolų miltų, esame pasirūpinę. Trijų Karalių pyragas gaminimas iš migdolų ir tradicinių miltų, kiaušinių, sviesto, cukraus. Tačiau paprasčiausiai šį pyragą išsikepsite, jeigu naudosite pirktinę sluoksniuotą tešlą“, - sako ekspertas.
Reikės:
- 1,5 puodelio migdolų miltų
- ¼ puodelio cukraus
- 2 kiaušinių
- 3 šaukštų sviesto
- ¾ arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
- 1 šaukšto kvietinių miltų
- 2 šaukštelių miltelinio cukraus
- apie 500-600 gramų šaldytos sluoksniuotos tešlos
Kaip gaminti:
- Pirmiausia pasigaminkite pyrago įdarą: į vieną indą supilkite migdolų miltus, cukrų, įmuškite vieną kiaušinį, sudėkite sviestą, vanilės ekstraktą ir įberkite šaukštelį kvietinių miltų. Viską gerai sumaišykite iki vientisos masės, tuomet ją įdėkite į šaldytuvą ir palikite keliolikai minučių pastingti (kremą galite pasiruošti ir iš vakaro).
- Iškočiokite atšildytus šaldytos tešlos lakštus ir suformuokite iš jos vienodo dydžio į blynus, panašius į apskritimus. Baigus formuoti apskritimus, iki 220 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Ant kepimo skardos paklokite kepimo popieriaus, dėkite pirmąjį apskritimą. Ant jo tepkite paruoštą kremą, vėl dėkite apskritimą, taip formuodami pyragą.
- Ant paskutinio apskritimo aštriu peiliu galite suformuoti norimą ornamentą. Pabaigoje šį pyragą konditeriniu teptuku patepkite kiaušinio plakiniu ir įkaitintoje orkaitėje kepkite 15 minučių.
- Pyragą išimkite iš orkaitės, apibarstykite milteliniu cukrumi ir pakepkite dar 10 minučių.
- Iškepusį palikite bent 20 minučių atvėsti.
Maisto Kultūros Pokyčiai ir Konditerijos Tradicijos
Lietuvos virtuvės modernizacija
Anot istorinių šaltinių, miestiečiai, kurių buvo ne tiek jau ir daug, ir kaimo gyventojai iki maždaug 1918-ųjų valgė labai skirtingą maistą. Todėl, pasibaigus karui, Lietuva daugiamyliais žingsniais ėmė vytis Europą - atradome naujus produktus, naujas ūkio ir verslo šakas. Pokyčiai atėjo ne tik į prezidentų ar žinomų žmonių, bet ir visų lietuvių virtuves.
„Vyksta sparti visuomenės modernizacija, ir virtuvėje šie pokyčiai labai ryškiai matosi. Ilgą laiką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje svarbiausia buvo ne skaniai pavalgyti, bet - tiesiog, kad būtų ko pavalgyti. Kai atsiranda žymiai efektyvesnis ūkininkavimas, atsiranda ir maisto improvizacijos. Būtent tarpukariu atsiranda vadinamoji daržovių propaganda, randasi pirmieji vegetarizmo daigai ir kitos naujovės. Lietuvoje pastačius cukraus fabriką, prasideda ir desertų kultūra“, - apie didžiausius pokyčius mūsų šalies virtuvėje pasakoja istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Anot jo, su lietuviškos spaudos paplitimu, atsiranda ir patarimai šeimininkėms, receptų knygos. „Apskritai, prasideda šeimininkavimo kultūra - virtuvė tampa savotiška laboratorija, kur žmogus gali atsiskleisti, o ne tik vykdyti savotišką lažą“, - kalba N. Černiauskas.
Nors savo kasdienybės neįsivaizduojame be kefyro, grietinės, varškės sūrio, šie produktai mūsų virtuvėje yra gana nauji. „Kefyras ir ledai yra visiška naujovė. Mūsų pieno centras, pieno pramonės gigantas, pradėjo populiarinti ledų gamybą, pieno barus, kurie buvo labai populiarūs Kaune. Beje, tuo metu buvo labai populiarus ir šūkis „sukiaulinkime Lietuvą“, - tvirtina istorikas.
„Tegul jie valgo pyragą!“ - mitas apie Mariją Antuanetę
Šiame straipsnyje panagrinėsime karaliaus pyrago sąvoką, susitelkdami į istorinius kontekstus, propagandos įtaką ir klaidingus įsitikinimus. Aptarsime populiarų mitą apie Mariją Antuanetę ir jos tariamą repliką apie pyragus, taip pat panagrinėsime, kaip šis mitas buvo naudojamas politiniams tikslams.
Apie nukirsdintąją Prancūzijos karalienę Mariją Antuanetę sklando pasakojimas, kad kai jai buvo pranešta, jog paprasti žmonės badauja, nes neturi duonos, karalienė tik gūžtelėjo pečiais ir patarė: „tai tegul valgo pyragą!“. Trumpas atsakymas į šį klausimą yra toks: tikrai ne. Marija Antuanetė, paskutinioji ikirevoliucinės Prancūzijos karalienė, sužinojusi, kad Paryžiaus valstiečiai yra tokie vargšai, kad negali sau leisti duonos, nesakė „tai tegul valgo pyragą“.
Iš pradžių buvo teigiama, kad Marija Antuanetė pasakė: „Qu'ils mangent de la brioche“, kas reiškia „tegul jie valgo brijošę“. Vis dėlto šis hiperbolizuotas vertimas nekeičia esmės, bent jau propagandiniu požiūriu - jis vis dar rodo, kad Prancūzijos karalienė buvo arogantiška ir nesiskaitė su darbininkų klase. „Marija Antuanetė niekada nesakė šių žodžių ar ko nors panašaus, - teigia Claremont Graduate universiteto (JAV) profesorė Denise Maior-Barron, kurios tyrimuose analizuojami šiuolaikiniai Marijos Antuanetės asmenybės vaizdiniai.
„Klaidinga citata Marijai Antuanetei buvo priskirta ne XVIII amžiuje, o per Trečiąją Prancūzijos respubliką nuo 1870 m., kai buvo vykdoma kruopšti istorinės praeities rekonstrukcijos programa“, - teigia D. Maior-Barron. Tiesą sakant, citata apie „brijošę“ net nebuvo originali ir buvo naudojama prieš kitas kilmingas moteris. Filosofas ir rašytojas Jeanas-Jacques'as Rousseau, kurio kūryba vėliau turėjo įtaką revoliucijai, 1767 m. „Tegul valgo brijošę“ iš pradžių randama viename iš jo romanų, kuriame jis šią frazę priskyrė vienam iš savo išgalvotų personažų, priklausančių XVIII a. Prancūzijos aristokratijai, teigia D. Maior-Barron.
Marijos Antuanetės atveju karalienės šmeižikus galėjo motyvuoti ne tik grynas seksizmas - ji taip pat kėlė labai realią grėsmę respublikonams. Prieš ištekėdama už Liudviko, Marija Antuanetė gimė galingoje Habsburgų Austrijos karališkojoje šeimoje. „Kai šios jėgos įsiveržė į Prancūziją, Marija Antuanetė buvo laikoma išdavike“, - aiškina R. Gildea.
Dovanojimo Tradicijos ir Simbolika (Susijusi su pyragais)
Dovanojimo ritualas buvo labai svarbus jau senovės Graikijoje. Ten gimė gimtadienio dovanos tradicija. Tikėta, kad įteikdamas dovaną kitam, gali perduoti savosios galios, jog apdovanotasis būtų stipresnis ir jam būtų lengviau išgyventi šiame pasaulyje. Įdomu, kad graikai žinojo, kas yra gimtadienio pyragas su žvakutėmis. Per gimimo dieną Elados gyventojai sukviesdavo visus draugus ir gimines, juos dosniai vaišindavo ir galiausiai visi valgydavo „tortą“, padabintą žvakėmis. Pastarųjų tikslas buvo toks pat, kaip ir šių laikų - atnešti jubiliato norų išsipildymą.
Kadangi Trijų Karalių pyragas taip pat turi paslėptą staigmeną, kuri atneša sėkmę, šios senosios dovanojimo tradicijos gali būti siejamos su šiuolaikinėmis. Jos pabrėžia ne tik materialinę, bet ir simbolinę dovanos prasmę, kurią neša ir „laimės“ simbolis pyrage.
Prometėjo dovana - ugnis
Didžiausia dovana, kada nors įteikta žmonijai, įsikūrusi legendoje apie Titaną Prometėją. Prometėjas nuoširdžiai gailėjo varganų Žemės gyventojų, kurie neturėdami ugnies, gyveno urvuose, slapstėsi olose, neturėjo tinkamo maisto ir nuolat šalo. Titanas pavogė ugnies kibirkštėlę ir atnešė į Žemę. Sušildė žmones, išmokė juos statyti būstus ir gamintis įrankius. Žinoma, dabar Prometėjas siejamas su šviesos atnešimu, Titanu, padovanojusiu žmonijai tą kuriančiąją ugnį, idėją. Istorijos moralas? Vertink pačią gaunamos dovanos idėją, nes ją ištraukti iš pasąmonės klodų kainuoja daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Trojos arklys: klastinga dovana
Tikriausiai, teko girdėti posakį „danajų dovana“. O ar žinai, koks dovanojimo ritualas po tuo slypi? Tai ne kas kita, kaip žymusis Trojos arklys, klastinga dovana, pražudžiusi miestą. Išmintingasis Odisėjas sugalvojo pragaištingą dovaną miestui ir Atėnei - didžiulį arklį. Nežinojo, kad viduje slepiasi graikų kariai, kurie tokiu apgaulingu būdu paėmė visą miestą. Ko galima pasimokyti iš šios istorijos, tai kad dovana turi būti gerai apgalvota ir pritaikyta konkrečiai situacijai.
Mažytė gyvybės dovana Tesėjui
Gražuolė Mino duktė Ariadnė pamilo jaunuolį ir įteikė jam mažytę, tačiau pergalę atnešusią dovaną - siūlų kamuoliuką. Eidamas labirintu, Tesėjas jį vyniojo ir grįždamas nepaklydo.