Šis straipsnis skirtas panagrinėti Vido Petkevičiaus istoriją ir jo ryšį su Kėdainių duona, remiantis turimais istoriniais duomenimis. Nors tiesioginės informacijos apie V. Petkevičiaus indėlį į Kėdainių duonos istoriją nėra, kontekstas leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie to meto įvykius ir asmenybes, formavusias krašto kultūrą ir tradicijas. Svarbu paminėti, kad UAB „Kėdainių duona“ vadovas, minimas šiame kontekste, yra Vidmantas Petkevičius, o ne aktorius Vidas Petkevičius, kurio kūrybinei veiklai skiriama dalis dėmesio.
Aktorius Vidas Petkevičius: Kūrybinis Kelias ir Indėlis į Kultūrą
Vidas Petkevičius yra gerai žinomas teatro ir kino aktorius. Jis buvo vienas iš dalyvių laidoje „Legendos“, kurioje buvo pristatoma jo kūrybinė biografija. Laidoje taip pat dalyvavo aktoriai K. Smoriginas ir V. Rumšas, kino režisieriai D. Ulvydas, G. Lukšas ir A. Puipa, o laidos vedėja buvo A. Stonytė - Budzinauskienė.
Aktorius Vidas Petkevičius taip pat buvo tarp tų, kurie trečiadienį atvyko atsisveikinti su velioniu aktoriumi Antanu Šurna. Tai rodo jo aktyvų dalyvavimą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenės gyvenime. A. Šurnos gyvybė užgeso pirmadienį, jo namuose, ir netikėta menininko mirtis sukrėtė jo gerbėjus, kolegas, artimuosius.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pagerbė aktoriaus Vido Petkevičiaus indėlį į meną, atidarydamas fotografijų parodą „Dalios Tamulevičiūtės mokiniai. Aktorius Vidas Petkevičius“. Ši paroda, eksponuota Kėdainių daigiakultūriame centre ir kituose Lietuvos miestuose, yra vienas iš muziejaus kilnojamų parodų pavyzdžių, siekiančių pristatyti teatro, muzikos, kino ir teatro dailės paveldą visuomenei.
„Kėdainių duona“: Tragedija ir Verslo Realybės
Nors aktoriaus Vido Petkevičiaus tiesioginis ryšys su „Kėdainių duona“ nėra aprašytas, šiame kontekste minima UAB „Kėdainių duona“ ir jos direktorius Vidmantas Petkevičius. Jis teigia, kad keptos namuose duonos savikaina mažesnė tik keliais centais, todėl nelabai apsimoka vargti. Tačiau kiekviena šeima turi savo receptą, o verslininkas šeimininkių triūso nepeikia. Jis mano, kad šeimininkės nori pasipuikuoti savo gebėjimais, todėl ir šluoja iš parduotuvių duonkepes ir specialius puodus.
V. Petkevičius pabrėžia įmonės atsakomybę už savo produkciją: „Aš už savo duoną atsakau. Priedų dedame minimaliai, todėl mūsų kepyklos duona sensta greičiau už kitų gamintojų, bet yra sveika“, - teigia verslininkas. Jis neslepia, kad duonos suvartojimas per praėjusius metus šiame krašte smuko maždaug 20 proc.
„Kėdainių duona“ savo produkciją išvežioja ne tik į savo, bet ir aplinkinių rajonų parduotuves. Didieji prekybos tinklai smulkesnių kepėjų neįsileidžia, nes „jie nori uždirbti patys, vyksta kova dėl kiekvieno pirkėjo. Kiekvienas saugo savo verslą“, - tvirtina V. Petkevičius. Šią žiemą nuvežti duoną ir pyragus į tolimesnius miestelius bei kaimus nebuvo lengva.
Duonos Rinkos Iššūkiai ir Vartotojų Įpročiai
Verslininkas sako, kad duonos kepėjų pelnas sumažėjo iki nulinio. Pataikauti vartotojams, jiems pasiūlant pigų ir kokybišką produktą, vis didesnis iššūkis. Nuo praėjusių metų rugpjūčio miltai nuo 700 litų už toną pabrango iki 1000 litų, taip pat brango cukrus, aliejus, dyzelinas, energija. Pernai už grūdų toną gaudavę 500 litų, bet po javapjūtės jų nepardavę žemdirbiai dabar kainas pakėlė iki 1000 litų. Net pašarinių grūdų kainos šoko iki neregėtų aukštumų - 1000 litų už toną, be to, jų trūksta. „Duonos piginti negalėsime“, - dėl iškraipytos rinkos apgailestauja „Kėdainių duonos“ vadovas.
Pernai, palyginti su 2009 metais, duonos ir pyrago gaminių pardavimas ne smuko, o 1 proc. ūgtelėjo. Ir kainos, anksčiau tai kildavusios, tai krisdavusios, laikėsi stabiliai. Tačiau pokyčių rinkoje įvyko, nes keitėsi vartotojų įpročiai. Kai ekonominė situacija dar buvo gera, vartotojai pirko naujus ir brangius gaminius. Didelę paklausą turėjo skrudinti skirta duona.
| Rodiklis | Prieš kainų pakilimą (Lt/t) / Suvartojimo pokytis | Po kainų pakilimo (Lt/t) / Suvartojimo pokytis |
|---|---|---|
| Miltų kaina | 700 | 1000 |
| Duonos suvartojimas (šiam krašte) | - | Smuko ~20% |
| Duonos ir pyrago gaminių pardavimas (palyg. su 2009 m.) | - | Ūgtelėjo 1% |
„Matyti, kad pirkėjai ėmė labiau rūpintis sveikata. Gaminiai, į kuriuos pridėta daug nesumaltų grūdų ir kitokių pagardų, yra patys brangiausi, tačiau žmonės juos perka dėl sveikatos“, - teigia „Vilniaus duonos“ vadovė. Verslininkė apgailestauja, kad žmonės per mažai žino apie į duoną dedamus ir E raidėmis žymimus priedus. Ji pasakoja, kad E raidėmis žymimų priedų yra natūralių, susintetintų iš natūralių augalų ar produktų ir tik nedidelė dalis yra sintetiniai konservantai. Pirkėjui labai nemaloniai gali skambėti priedas „guaro derva“, nors iš tiesų tai natūralaus augalo ištrauka.
Juk kiekvienas yra ragavęs spanguolių ir braškių, bet ar susimąsto, kodėl braškė sutyžta per kelias dienas, o spanguolė išlieka nepakitusi savaites. „Priedų turime dėti, kad sumažintume pelėsių galimybę. Kad supelijusių produktų valgyti negalima, žino visi, bet pelėsis turi inkubacinį periodą, pilką spalvą pamatome gerokai vėliau“, - technologijos subtilybes atskleidžia verslininkė. R. Ramanauskienė tvirtina, kad kenksmingi priedai į duoną nededami. Beriami tik natūralūs konservantai arba susintetinti iš natūralių augalų. Nors konservantų naudojimas ir kelia daug aistrų, iš tikrųjų pirkėjams tai rūpi mažiau, negu galima pamanyti.
„Vilniaus duonos“ vadovė tvirtina, kad duonos branginimo projektai bendrovėje kol kas nesvarstomi. Vasarį, kovą duona tikrai nebrangs, sako R. Ramanauskienė. Tačiau prognozės yra liūdnos, nes miltų kainos kyla, trūksta grūdų, labiausiai rugių, todėl pavasariop duona gali pabrangti. Šiandien pirkėjui jau labai skauda ir tada, kai kepaliukas duonos pabrangsta 10 centų.
Namų Duonos Kepimo Atgimimas
Sunkmetis privertė atsitokėti ir vėl gaminti duoną namuose. Suktis ne tik apie puodus, bet ir išsikepti gardžios naminės duonos be jokių E. Panevėžio rajone gyvenanti pedagogė Laima Noreikienė šeimą labai dažnai palepina karšta, saldžiais priedais pagardinta namine duona. Mokytoja sako, kad rytais labai smagu nubudus pajusti, kaip visi namai jau kvepia namine duona. Visą sunkų darbą atlieka duonkepė. Tereikia įpilti ruginių ir kvietinių miltų, aliejaus, cukraus, įberti sausų mielių, įdėti razinų, riešutų ar saulėgrąžų. Duonkepė viską išmaišo, tešlą iškildina ir iškepa. Visas procesas užtrunka tris valandas. Produktus galima sudėti iš vakaro ir režimą nustatyti taip, kad šilta duona gardžiu kvapu šeimą žadintų ryte.
Mokytoja pasakoja, jog duoną namuose kepa daug jos pažįstamų, kolegių. Parduotuvėse siūlomos duonos jos perka labai retai. Kodėl šeimininkės ignoruoja parduotuvėse siūlomus duonos gaminius? L. Noreikienė teigia, jog naminė duona pranašesnė už pirktinę, nes yra ekologiška, be jokių E. Ir skanesnė už parsineštą iš parduotuvės. Kad duonos kepimo mada grįžta, galima įsitikinti net knygynuose. Iš jų lentynų knygos apie duonos kepimą namuose šluote šluojamos. Parduotuvėse jau sunku gauti duonkepių, bet tai nėra stabdys, miestietės duoną puikiausiai iškepa orkaitėse, skardose ar puoduose tešlos gumulėlį padėjusios ant kopūsto lapo.
Kėdainių ir Kaišiadorių Kraštų Kultūrinis Kontekstas
Duona Lietuvoje turi gilias tradicijas ir simbolinę reikšmę. Ji yra neatsiejama nuo lietuvių kultūros, papročių ir apeigų. Duona simbolizuoja gerovę, šeimos ryšį ir pagarbą darbui. Senovėje duonos kepimas buvo svarbus ritualas, kurį lydėjo įvairūs prietarai ir tikėjimai. Kėdainių kraštas, turintis turtingą istoriją ir kultūrą, tikėtina, turėjo savitas duonos kepimo tradicijas.
Kaišiadorių krašto įvykiai 2000-2001 metais
Informacija apie 2000-2001 m. laikotarpio Kaišiadorių rajono įvykius leidžia mums suprasti to meto kultūrinį ir socialinį klimatą. Šis laikotarpis buvo paženklintas svarbiais politiniais, religiniais ir kultūriniais įvykiais, kurie galėjo turėti įtakos vietos verslui ir tradicijoms, įskaitant ir Kėdainių duonos kepimą.
Politinis ir visuomeninis gyvenimas
- 2000 m. Kaišiadorių rajono tarybos rinkimuose aktyviai dalyvavo gyventojai, o mandatų pasiskirstymas tarp skirtingų politinių jėgų rodo įvairių interesų atstovavimą.
- Rajono meru buvo išrinktas Pranas Zaveckas, Vaclovo Giržado vidurinės mokyklos direktorius. Tai rodo, kad švietimas ir vietos bendruomenės interesai buvo svarbūs rajono valdžiai.
- 2000 m. taip pat vyko susitikimai su įvairiais Seimo nariais ir politikais, tokiais kaip Algirdas Brazauskas, Bronius Bradauskas ir Rolandas Dagys.
Religinis gyvenimas
- 2000 m. Kaišiadoryse buvo minimos tremties datos, katedroje aukotos šv. Mišios.
- 2000 m. birželio 1 d. Kauno arkikatedros bazilikos Šv. Apaštalų Petro ir Povilo koplyčioje palaidotas kardinolas Vincentas Sladkevičius.
- Per Kristaus Atsimainymo atlaidus Kaišiadoryse šv. Mišias aukojo vysk. Juozas Matulaitis.
- 2000 m. Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Erwin Josef Erdel lankėsi Kaišiadoryse, pašventino Maltos ordino pagalbos tarnybos namus.
Kultūrinis gyvenimas
- 2000 m. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje vyko įvairūs literatūriniai renginiai, susitikimai su poetais ir rašytojais.
- Miesto salėje vyko audinių paroda, o Girelės parko estradoje - rajono dainų ir šokių šventė. Tai rodo aktyvų kultūrinį gyvenimą ir dėmesį tradicijoms bei menui.
- 2001 m. Kultūros centre vyko rajono kultūros darbuotojų konferencija, kurioje buvo aptariamos kultūrinės veiklos dabartis ir perspektyvos.
Kunigo Broniaus Laurinavičiaus indėlis į lietuvybės išsaugojimą
Atskirai paminėtina kunigo Broniaus Laurinavičiaus asmenybė, jo gyvenimas ir veikla, nes jo istorija glaudžiai susijusi su lietuvybės išsaugojimu ir kovomis už laisvę. Kunigas Bronius Laurinavičius gimė 1913 m. liepos 17 d. Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje, Astravo rajone (Baltarusijos lietuvių saloje). Jis buvo vienas tų retų kunigų, kurie per visą sovietų okupacijos laikotarpį viešumoje pasirodydavo vilkėdami sutaną. Kun. B. Laurinavičius negalėjo tylomis žiūrėti į tautos dvasios žudymą, ypač į jos tikėjimo ir doros naikinimą.
Būdamas klieriku, Bronius Laurinavičius rūpinosi lietuvybės išlaikymu gimtajame krašte. Jis daugelį jaunuolių paskatino vykti į Vilnių mokytis, padėjo jiems pasirengti stojamiesiems egzaminams, pasirūpino jų apgyvendinimu ir pamaitinimu. Jis aktyviai dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime: padėdavo rengti vaidinimus, parūpindavo jaunimui lietuviškų knygų. 1979 m. lapkričio 15 d. kun. B. Laurinavičius rašo atvirą laišką SSKP CK generaliniam sekretoriui L. Brežnevui ir Baltarusijos KP CK pirmajam sekretoriui P. Mašerovui, kuriame išsako Gervėčių parapijos tikinčiųjų vargus. Jis prašo, kad į Gervėčių parapiją leistų paskirti kunigą iš Lietuvos, nes šioje parapijoje gyvena daugiausia lietuviai, o Baltarusijoje mokančio lietuviškai kunigo nėra.
1929 m. jis įstojo mokytis į vienintelę likusią lietuvišką Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. B. Laurinavičius rūpinosi ir pasilikusiais Gervėčiuose jaunuoliais. Dar mokydamasis gimnazijoje ir vėliau - jau studijuodamas kunigų seminarijoje - per atostogas aktyviai dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime: padėdavo rengti vaidinimus, parūpindavo jaunimui lietuviškų knygų. Matyt, kad Laurinavičių šeima toje kovoje užėmė ne paskutinę vietą.
1938 metais B. Laurinavičius jau mokosi Vilniaus kunigų seminarijoje - Vilniaus Stepono Batoro universiteto Teologijos fakultete. Nors tuometėje Vilniaus kunigų seminarijoje vyravo lenkiška dvasia ir jo lietuviškas patriotizmas buvo žinomas seminarijos vadovybei, iš seminarijos jo nepašalino. Matyt, per daug akivaizdus buvo jo pašaukimas ir nepriekaištingas rengimasis kunigiškajai misijai. 1942 metais vokiečiai uždarė Vilniaus kunigų seminariją. Tik arkivysk. M. Reinio pastangomis atnaujinus jos veiklą jau kaip lietuviškos seminarijos, Bronius Laurinavičius tęsė mokslą.
1944 m. birželio 4 d. Bronius Laurinavičius su grupe kitų auklėtinių iš arkivysk. M. Reinio rankų gavo kunigystės šventimus. Pirmąsias iškilmingas šventąsias Mišias gimtojoje Gervėčių parapijoje jis aukojo birželio 18 dieną. Kun. B. Laurinavičius negalėjo tylomis žiūrėti į tautos dvasios žudymą, ypač į jos tikėjimo ir doros naikinimą. Jis visą gyvenimą su įgimtu ar Vilnijos žemės išugdytu atkaklumu kovojo už Bažnyčios ir Tėvynės laisvę. Jo, kaip kunigo, kelias prasidėjo grįžus sovietų okupacijai ir buvo paženklintas ne tik atkaklia kova, bet ir nepalaužiamu tikėjimu, kad Tiesa nugalės.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus veikla regionuose
2022 m. muziejus parengė net 15 kilnojamų parodų, kurios labai įvairios savo turiniu ir forma, aprėpiančios ir pristatančios muziejaus fondus - teatro, muzikos, kino ir teatro dailės paveldą. Parodos buvo eksponuojamos ne tik didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje, bet ir Šalčininkų, Varėnos, Merkinės, Alytaus, Birštono, Kėdainių, Telšių, Renavo, Molėtų, Alantos gyventojai turėjo galimybę su jais susipažinti.
Parodos į miestus ir miestelius keliavo neatsitiktinai, jų turinys buvo siejamas su vietos kultūros istorija, tose vietovėse vykusiais kultūros įvykiais, ar ten kūrusiais menininkais. Labai svarbu paminėti, kad didžioji dalis į „gastroles“ išvykusių Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus eksponatų - originalai. Tai Stasio Ušinsko marionetės, virš 100 žymiausių Lietuvos teatro dailininkų darbų, muzikinės dėžutės, teatro kostiumai, scenografijos eskizai, nuotraukos ir kt. Taip muziejus apdovanojo savo lankytojus šalies regionuose. O lankytojai, savo gausiu parodų lankymu, įvertino muziejaus ir jo darbuotojų pastangas.
Projektui įgyvendinti muziejus sutelkė įspūdingą skaičių partnerių ir bičiulių, tarp kurių buvo įvairūs teatrai, bibliotekos, archyvai ir savivaldybės. Parodų rengimui vadovavo kuratoriai, savo sričių profesionalai, o ekspozicijas kūrė įvairūs dizaineriai, architektai ir dailininkai. Pavyzdžiui, paroda „Permainų laikas: teatras, muzika, kinas ir dailė. 1985-1995m.“ buvo įgyvendinta Valstybės pažinimo centre. Keliaujanti paroda „Kino teatras - slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939-1944) eksponuota Vilniuje ir Kaune, Alytuje ir Vilkaviškyje. „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas Apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos Vaizdeliai“ - tai pasakojimas apie išskirtinį reiškinį Lietuvos kultūroje - Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą, ji buvo eksponuojama Lietuvos liaudies buities muziejaus Aristavėlės dvaro rūmuose. Vėliau - Birštono kurhauze, Kėdainių daigiakultūriame centre, Renavo dvaro sodyboje.
tags: #kedainiu #duona #vidas #petkevicius