Kėdainiai - miestas, kuriame klesti pramonė, turinti gilias tradicijas. UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ ir naujai besiplečianti „Kormotech“ įmonių grupės gamykla yra du ryškūs pavyzdžiai, iliustruojantys regiono ekonominę ir inovacinę pažangą. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių įmonių istoriją, veiklą, produkciją, investicijas ir jų įtaką vietos bei tarptautinei rinkai.
Kėdainių konservų fabrikas: tradicijos ir naujovės
UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ - tai istorines tradicijas turinti ir viena didžiausių majonezus, padažus bei konservuotus produktus gaminanti įmonė Baltijos šalyse. „Kėdainių konservų“ prekės ženklas yra vienas iš Lietuvos rinkos lyderių.
Fabriko istorijos pradžia
Dar 1944 m. rugpjūčio pradžioje, atsitraukus Antro pasaulinio karo fronto linijai, Kėdainiuose buvo įkurtas konservų fabrikas, kurio tikslas buvo maitinti nuo karo nukentėjusius ir naują gyvenimo etapą pradedančius Lietuvos žmones. Įmonė įsikuria pastovioje vietoje Kėdainių mieste, dabar tai - Dariaus ir Girėno g. Pirmą kartą buvo pagaminta 120 t produkcijos. Vėliau įmonė pervadinama į „Kėdainių konservų fabrikas“ ir jai sugrąžintas juridinio savarankiškumo statusas. Įmonės produktų asortimentas plečiasi ir auga gamybos apimtys iki 8,6 mln.
Produkcija ir kokybė
Įmonėje gaminama per 250 skirtingų receptų ir 400 skirtingų produktų. Mūsų daržovių ir uogų gaminiai yra pagaminti iš kruopščiai atrinktų ingredientų, kurie auginami atsakingai atrinktuose ūkiuose. Tai garantuoja vieną geriausių skonių! Daržovės mums auginamos Lietuvoje ir Europos šalyse - Vokietijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, kur yra vienos geriausių sąlygų joms sunokti natūraliai.
Mūsų patyrusi technologų komanda kiekvieną dieną savo profesionalioje virtuvėje ieško naujų, sveikesnių ir įdomesnių receptų Jūsų stalui. Keliaudami ir semdamiesi patirties užsienyje, jie kuria gaminius, kurie už savo kokybę ir išskirtinius skonius yra įvertinti Lietuvoje ir užsienio šalyse. Siekiame išsaugoti mūsų tautos skonio tradicijas savo produktuose.
Mūsų specialistai kuria ne vien puikius receptus, bet stengiasi juos padaryti sveikesnius. Nenaudojame skonio stipriklių, konservantų, kur įmanoma, ar dirbtinių dažiklių. Nuolat ragaujame ir vertiname gaminius, kad būtume tikri, jog jūsų stalą pasieks vieni skaniausių mūsų produktų.
Investicijos į modernizavimą ir aplinkosaugą
Įmonė investuoja į gamybos linijų modernizavimą, kad pagamintų geresnius gaminius. Padažų, majonezo ir užtepėlių gamybos padalinyje filtruojamas oras, valomas vanduo, o produktai gaminami ir pilstomi uždaroje, ypač sterilioje linijoje, kurioje nėra sąlyčio su žmogumi. Todėl galime gaminti ypač kokybiškus ir higieniškai švarius gaminius, kuriuose dažnai nereikalingi konservantai. Šis padalinys yra įvertintas tarptautiniu maisto saugos vadybos sistemų standartus atitinkančiu BRCGS sertifikatu.
Investuojama ir į naujus valymo įrengimus, siekiant apsaugoti gamtą. Koncernui „Vikonda” priklausanti Kėdainių bendrovė pernai uždirbo 0,8 mln. Eur grynojo pelno (2017 m. - 0,2 mln.). Per 2019 m. UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ gamybos apimtį ir pardavimus numato išauginti 17% - 2018 m. pardavimo pajamos sudarė 20,8 mln. Bendrovės metiniame pranešime nurodoma, kad per 2019 m. „Planuojame, kad užtepėlių ir konservuotų sriubų kategorijos toliau augs ir bus pristatyti nauji gaminiai. Augant specializuotų padažų kategorijai į rinką įvedamas naujas prekės ženklas „Kitchen heroes“. Per 2018 m. buvo investuota 1,5 mln. eurų.
Burokėlių kokybės tyrimai ir inovacijos
„Kaip žinia, burokėlis yra sezoninė daržovė, užauganti tik rudenį, žinoma, ją galima laikyti iki pavasario, tačiau pastebėjome, jog neretai tokiu metu burokėlio kokybė būna kiek pakitusi. Mes savo pirkėjams norime užtikrinti aukščiausios kokybės produktus, tad kreipėmės į Lietuvos specialistus ir paprašėme jų išspręsti tiek laikymo klausimus, tiek ir atrinkti patį burokėlį, kitaip tariant, paprašėme atlikti bandymus ir išauginti mums tokią veislę, kuri atitiktų visus reikalavimus,“ - gamybos niuansus atskleidžia S.
Kėdainių konservų fabrike nuolat kuriami ir į rinką paleidžiami nauji gaminiai, tad tinkami ir kokybiški produktai turi ypač didelę reikšmę. Įmonė kreipėsi į LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutą, su kuriuo bendradarbiauja jau daugelį metų, ir paprašė jų atrinkti bei užauginti būtent fabrikui tinkamus burokėlius. Kadangi burokėlio maistinė vertė ypač priklauso nuo veislės, priežiūros, trąšų pasirinkimo, tinkamos dirvos, net nurinkimo laiko, specialistai institute užaugino po nedidelį kiekį vienuolikos skirtingų šios daržovės veislių, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo auginamos. Jose buvo viso to, ko reikia - geriausias skonis, spalva, maistinės medžiagos, gebėjimas gerai išsilaikyti.
Institutas taip pat užaugino keturias tradicines lietuviškų burokėlių veisles, o taip pat nuolat konsultuoja ir globoja ūkininką, iš kurio fabrikas perka burokėlius. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Audrius Sasnauskas, teigia: „Susistemintą informaciją, kas turi daugiausia įtakos burokėlių kokybei - auginimo technologija, veislė, trąšos, nurinkimo laikas. Viską susumavę, naudosime būtent tas technologijas, kurias mums rekomenduos šiuos darbus ilgus metus dirbantys žmonės. Atlikome lauko, trąšų tyrimus, testavome burokėlių veisles ir mokslinėse laboratorijose peržiūrėjome visų biocheminių procesų rezultatus ir suformavome išvadas. Esame tikri, kad vartotoją pasieks visomis prasmėmis kokybiškiausias produktas.“
Užauginus tobulus burokėlius, dar lieka aktualus jų laikymo klausimas. Čia Kėdainių konservų fabriko atstovus konsultuoja LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. „Mūsų laboratorijoje ypatingas dėmesys skiriamas Kėdainių konservų fabrikui auginamų burokėlių kokybei. Svarbu atrinkti veisles be sukamštėjimų, vienodos raudonos spalvos ir lygaus paviršiaus, kad jų valymas būtų kuo paprastesnis ir efektyvesnis. Taip pat turiu pabrėžti, kad klaidinga manyti, jog burokėliai yra tiesiog burokėliai, bet kokius nusipirkai ir naudoji. Ne, nuo veislės labai priklauso skoninės ir maistinės produkto savybės, todėl mums įdomu dirbti su Kėdainių konservų fabriku, nes ši įmonė į savo naudojamą produkciją žiūri labai atsakingai ir reikliai.“
Profesorius dr. S. pabrėžia burokėlių svarbą: „Svarbu, kad toks dėmesys skiriamas būtent burokėliams - daržovei, kuri kaupia betaniną, natūralų antioksidantą, kuris apsaugo mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, o taip pat vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų, stabdo senėjimo procesus. Viena pagrindinių mūsų užduočių - užtikrinti kuo ilgesnį ir kokybiškesnį burokėlių išsilaikymą. Tinkamai laikant - maždaug vieno laipsnio temperatūroje ir 95% drėgmėje - geros veislės, kokybiški burokėliai nesuvysta, nesumažėja jų masė, išlieka biologiškai vertingos medžiagos.“ Šiuo metu kolegų užaugintos tiek naujos, eksperimentinės, tiek ir Lietuvoje įprastos burokėlių veislės, profesoriui prižiūrint, bus atidžiai stebimos ir tiriamos. Bus nustatyta, kaip ir kokiomis sąlygomis laikant maksimaliai išsaugoma jų spalva, skonis, maistingumas, vitaminų kiekis.
Pagalba Ukrainai
Šiandien mes turime pasirūpinti Ukrainos žmonėmis ir tais, kurie buvo priversti palikti savo šalį, ir tais, kurie negailėdami jėgų ir gyvybės kovoja už savo kraštą. Norėdami padėti Ukrainos žmonėms pagaminome ukrainietiškus barščius („Ukrainian borscht“, 480g). Visą nuo šio produkto uždirbtą pelną skirsime nevyriausybinei organizacijai „Blue Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“), kuri aprūpina Ukrainos karius ir savanorius ne letalinės paskirties priemonėmis, taip padedant kovoje su Rusijos agresija. Kovo 1d. UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ buvo viena iš pirmųjų Lietuvos įmonių, kuri ukrainiečiams per labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“ perdavė per 170.000 porcijų sriubos.
„Vikonda grupė“ ir „Marmaluzi“
Praėjusiais metais „Marmaluzi“ verslo apyvarta siekė apie milijoną eurų. Tikimasi, kad ši investicija „Vikonda grupei“ atvers duris ir į Azijos rinką. „Į „Marmaluzi“ investavome ir todėl, kad ieškome galimybių savo įmonėms, tarp jų ir Kėdainių konservų fabrikui, augti vidaus rinkoje. Iš esmės visuose rinkos segmentuose esame lyderiai. Vadinasi, čia mes galime plėsti savo verslą tik į naujas sritis, ieškodami naujų nišų ir siūlydami naujų kategorijų produktus“, - sakė „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.
Iki šiol kūdikiams ir mažiems vaikams skirtas „Marmaluzzi“ maistas buvo parduodamas daugiausia Lietuvoje ir Ukrainoje. Į kitas užsienio šalis iškeliaudavo nedidelis produkcijos kiekis. Neabejojama, kad jau artimiausiu metu situacija pasikeis, - Kėdainių konservų fabriko gaminiai yra eksportuojami į visus žemynus, išskyrus Antarktidą, tad netrukus keliai į platųjį pasaulį atsivers ir „Marmaluzi“ gaminiams.
„Dėl šio gaminio eksporto pirmiausia mūsų akys krypsta į Azijos rinką. Čia matome didžiausią potencialą. Iš vietinės žaliavos - vaisių, uogų, daržovių - Kėdainių fabrikas gamina pagardus, uogienes, užtepėles, sriubas ir mėsos konservus ir kt. Todėl planuojama investuoti į daržovių perdirbimo modernizavimą. Investicija leistų pagaminti beveik 3 kartus daugiau gaminių per pamainą nuo dabartinių 16.000-18.000 vnt. iki 30.000 vnt. Kadangi išaugus linijos darbuotojai fiziškai nebepajėgtų krauti produkcijos reikiamu greičiu, per parą tektų pakrauti apie 20 tonų, ši funkcija bus robotizuota.
Konservų pramonė pasaulyje ir Lietuvoje
Pasaulinės tendencijos
Pasaulio konservų gamybos įmonės 2022 m. pagamino produkcijos už daugiau kaip 100 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, didžiausią dalį (apie 45 %) sudarė žuvų konservai, šiek tiek mažesnę - daržovių ir vaisių konservai. Pramoninė konservų gamyba pradėta 19 a. pradžioje (maisto konservavimą sandariai uždaromuose induose išrado prancūzų virėjas ir konditeris N. Appert, kuris 1812 m. įsteigė pirmąjį konservų fabriką).
Konservų pramonės produkcijos gamybos mastas nuolat didėjo, pavyzdžiui, 1970-2002 m. mėsos konservų - apie 2 kartus, žuvų konservų - daugiau kaip 2,4 karto, pieno konservų - daugiau kaip 1,7 karto. Vaisių konservų gamyba per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 2 kartus, daržovių konservų - 19 %.
Ilgą laiką daugiausia mėsos konservų gaminusios JAV nuo 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos jų nebegamina. Iki 8 dešimtmečio pabaigos daugiausia žuvų konservų gamino Japonija, nuo 1998 m. - Tailandas. Pagal pieno konservų gamybą daugiau kaip 30 metų pirmauja JAV, Vokietija, Nyderlandai.
20 a. pabaigoje-21 a. 2002 m. pasaulyje buvo pagaminta 3,2 mln. tonų mėsos konservų, daugiausia gamino Europos šalys, Brazilija (tik jautienos konservus), Australija. Žuvų konservų pagaminta 5,1 mln. tonų, daugiausia gamino Tailandas, Ispanija, JAV, Čilė. Pieno konservų (kondensuotojo pieno ir kondensuotos grietinėlės) pagaminta 8,8 mln. tonų, daugiausia gamino JAV, Vokietija, Nyderlandai, Peru. Konservuotų vaisių pagaminta daugiau kaip 2,4 mln. tonų, daugiausia gamino Ispanija, Kenija, Graikija, Vokietija.
Konservų pramonė Lietuvoje
Lietuvoje konservus pradėta gaminti per Pirmąjį pasaulinį karą. Mėsos konservus gamino akcinės bendrovės „Maistas“ (veikė 1923-1940) Kauno mėsos fabrikas, nuo 1935 m. - ir Panevėžio mėsos fabrikas, pieno konservus nuo 1936 m. - Kauno pieninė, žuvų - kelios smulkios įmonės. 1939 m. pagaminta 4,2 mln. sutartinių indelių konservų.
Per Antrąjį pasaulinį karą konservų pramonės įmonės buvo sugriautos. Po karo vėl pradėta gaminti mėsos konservus Panevėžyje, žuvų konservus gamino naujai pastatytas Klaipėdos žuvų konservų fabrikas, vaisių ir daržovių konservus - fabrikai Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose, pradėję veikti 1948 m., pieno konservus - nuo 1953 m. Kauno miesto pieninė, Vabalninko sviesto gamykla. Atkūrus nepriklausomybę konservų pramonės gamybos mastas sumažėjo.
„Kormotech“ investicijos Kėdainių LEZ: tarptautinė plėtra
2003 metais Lvove įkurta „Kormotech“ - didžiausia Ukrainos šunų ir kačių maisto gamintoja, patenkanti į pasaulio svarbiausių gyvūnų maisto gamintojų penkiasdešimtuką. Pirmąją gyvūnų maisto gamyklą Kėdainių LEZ, į kurią investavo apie 20 mln. eurų, atidarė 2020-aisiais. Joje šiuo metu dirba apie 170 žmonių, tarp jų - penki ukrainiečiai, likusieji - lietuviai iš Kėdainių ir aplinkinių miestų.
Nauja gamykla ir plėtros planai
Naujos gamyklos vietoje įkasta kapsulė su ketinimų memorandumu, kurį pasirašė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas, ministrai Lukas Savickas ir Vitalijus Kovalis, „Investuok Lietuvoje“, Kėdainių savivaldybės ir LEZ'o vadovai. Memorandumu įtvirtinama Lietuvos ir Ukrainos valdžios institucijų ir verslo partnerystė, įsipareigojimas auginti šalių ekonomiką, išlaikyti aukščiausius gyvūnų maisto standartus.
Kaip žurnalistams sakė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas, investicijos į naują 19,5 tūkst. kv. metrų ploto gamyklą siekia apie 60 mln. eurų, čia numatoma sukurti iki 250 darbo vietų.
„Investicijų į naują fabriką vertė siekia 60-61 mln. eurų. Jis padvigubins dabartinio fabriko gamybos apimtis. Pastarajame gaminama 20 tūkst. tonų produkcijos, o naujame bus gaminama 40 tūkst. tonų“, - nurodė R. Vovkas.
Pasak jo, naują gamyklą ketvirtadaliu pajėgumų turėtų pradėti veikti pirmąjį kitų metų ketvirtį, o visu pajėgumu - 2028-aisiais. „Planuojame įdarbinti apie 220, iki 250 žmonių, kai fabrikas bus visiškai paleistas. Pirmas etapas, kuriuo būtų gaminama apie 10 tūkst. tonų produkcijos, t. y., 25 proc. pajėgumo, numatomas 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, o visiškai veikti planuojame 2028-aisiais“, - kalbėjo „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
Eksportas ir rinkos
Apie penktadalis „Kormotech“ Kėdainiuose pagaminamo šlapio šunų ir kačių ėdalo parduodama vietos rinkoje, likusi dalis - eksportuojama. „Sakyčiau, Lietuvoje, kuri nėra didelė šalis ir rinka nelabai didelė, liks apie 20 proc. produkcijos, kuri bus pristatoma visuose didžiuosiuose tinkluose, kaip „Maxima“, „Iki“ ir kiti. Visa kita yra eksportuojama. Dalis į Ukrainą, daugiausia - į Baltijos valstybes, Lenkiją, Rumuniją ir kai kurias kitas šalis“, - sakė R. Vovkas. Bendrovė skelbia, kad gamyklose Lvivo regione ir Kėdainiuose per metus pagaminamos 102 tūkst. tonų gyvūnų maisto, kuris eksportuojamas į 44 šalis visame pasaulyje. „Kormotech“ metinė apyvarta siekia 152 mln. eurų, bendrovė turi 1350 darbuotojų.
„Kormotech“ investicijų detalės
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Investicijų vertė | 60-61 mln. EUR |
| Gamyklos plotas | 19,5 tūkst. kv. m |
| Darbo vietų skaičius | Iki 250 |
| Dabartinė gamybos apimtis (senojoje gamykloje) | 20 tūkst. tonų/metus |
| Planuojama gamybos apimtis (naujoje gamykloje) | 40 tūkst. tonų/metus |
| Planuojama paleisti (25% pajėgumo) | 2026 m. I ketvirtis |
| Planuojama veikti visu pajėgumu | 2028 m. |
| Produkcijos dalis Lietuvos rinkoje | ~20% |
| Eksporto kryptys | Ukraina, Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija ir kt. |
Palanki verslo aplinka Lietuvoje
Anot R. Vovko, verslą Lietuvoje kurti patrauklu dėl iš Vyriausybės gaunamų dotacijų, kurios padeda „susidoroti su tam tikra mokesčių našta“ ir susigrąžinti investicijas. „Taip pat turite labai gerų, sumanių žmonių. Kalbu apie inžinierius, technologus ir kitus žmones, mes tuo ypač džiaugiamės. Ir pagalba iš valdžios, iš „Investuok Lietuvoje“ agentūros, kurie su mumis dirba kaip su vaikais darželyje“, - teigė R. Vovkas. Jis tvirtino, kad kompanija nesusidūrė su procesus ištęsiančia biurokratija, kurią pastaruoju metu kritikavo kai kurie Lietuvos verslai. „Niekada nematėme biurokratijos, nieko negaliu apie tai pasakyti. Galbūt todėl, kad lyginu su Ukraina, ten kartais tenka susidurti su biurokratija, čia viskas kur kas greičiau“, - sakė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
R. Vovkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gana aukštos žemės kainos, taip pat nėra paprasta surasti rangovą tokio dydžio gamyklai, kokia dabar statoma Kėdainių LEZ. „Mums kaip stambiam investuotojui tai (žemės kaina - BNS) nėra toks didelis dalykas, bet mažam investuotojui gal būti problema. (...) Taip pat, kalbant apie didelius fabrikus, kokį statome dabar, jaučiamas statybos įmonių stygius. Pavyzdžiui, radome dvi ar tris ir nėra daugiau, kurios galėtų pastatyti tokias gamyklas“, - teigė R. Vovkas.
Ukrainos investicijos Lietuvoje
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtino, kad Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas šiuo metu „yra aukštumose“. „Ir manau, kad ne tik šiandienos įmonės veikla, bet ir kitos, yra aštuonios įmonės, kurios veikia, 11 investicinių projektų, sukauptos tiesioginės investicijos yra peržengusios 100 mln. eurų ir toliau auga. Visa tai indikuoja, kad bendradarbiavimas ekonominis yra mums reikšmingas ir prasmingas, ir rodantis jau apčiuopiamus rezultatus“, - kalbėjo L. Savickas. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje esantys Ukrainos piliečiai taip pat labai verslūs, jie atidarę per 2 tūkst. mažų įmonių, prisidedančių prie ekonomikos augimo.
Ministro teigimu, Lietuva stambiems investuotojams iš Ukrainos nesudaro išskirtinių sąlygų, tačiau steigdamiesi laisvojoje ekonominėje zonoje jie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, kaštus sumažinančiu infrastruktūros parengimu ir „tam tikru valstybės dėmesiu“. „Šis projektas yra turintis svarbaus valstybei statusą dėl savo reikšmingumo, kalbant apie darbo vietas, kurios yra sukurtos, investicinį kapitalą, kuris yra investuojamas“, - sakė L. Savickas, pridūręs, kad „Kormotech“ projektas reikšmingas, nes kuriamas automatizuotas, tarptautiniu lygiu veikiantis verslas.
„Pavyzdys, kaip laimi abi šalys“
Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro Vitalijaus Kovalio teigimu, Ukrainai svarbu būti matomai kaip prisidedančiai prie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos. „Šiuo metu Europos Sąjunga pagal žemės ūkio produkcijos eksportą yra ketvirta. Tačiau įtraukus Ukrainą taptų antra, kas yra reikšminga pažanga“, - per vertėją kalbėjo V. Kovalis. „Ir tai (naujos „Kormotech“ gamyklos statyba - BNS) puikus pavyzdys, kaip laimi abi šalys, kai Ukrainos įmonės atidarymas Europos Sąjungoje sustiprina abiejų valstybių ekonomiką“, - pridūrė ministras.
Jo teigimu, dabar per Odesos uostą eksportuojama 84 proc. šalies žemės ūkio produkcijos, kai prieš Rusijos plataus masto invaziją šis rodiklis siekė 92 procentus. Esamą eksportą jūrų keliais ministras vadino „geru rezultatu“. „Šiuo metu 84 proc. Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuojama per Odesos uostą. Kuriamos naujos kompanijos, tiesa, ne tokio dydžio kaip „Kormotech“, tačiau jos yra čia ir klimatas gerėja“, - sakė V. Kovalis.
Kėdainių regiono kultūrinės ir ugdymo iniciatyvos
Kėdainių regionas, be stiprios pramonės, aktyviai puoselėja ir vaikų ugdymo, kultūros bei bendruomenės tradicijas. Šios iniciatyvos atspindi bendrą Lietuvos visuomenės dėmesį jaunajai kartai ir jos lavinimui, kuriam galimai netiesiogiai prisideda ir vietos verslai, palaikantys regiono gerovę.
Vaikų ugdymo ir kultūros iniciatyvos
Straipsnyje minimi įvairūs vaikų ugdymo ir kultūros renginiai, kurie atspindi bendrą Lietuvos visuomenės dėmesį jaunajai kartai ir jos lavinimui. Pavyzdžiui, tarptautinę muzikos dieną "Pelėdžiukų" ir "Boružėlių" grupių vaikai paminėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, dalyvaudami edukacijoje "Čiurlionio karūnos". Ši veikla ne tik supažindina vaikus su žymiu Lietuvos menininku, bet ir skatina kūrybiškumą bei meninį suvokimą.
Taip pat svarbu paminėti darželio projektą "Spalvų muzika. Įkvėpti M. K. Čiurlionio", kuris rodo, kaip menas gali būti integruotas į ugdymo procesą. Šios iniciatyvos atspindi siekį ugdyti vaikus per kultūrą ir meną, o tai gali būti susiję su Kėdainių regiono kultūros paveldu ir tradicijomis.
Tradicinių švenčių ir vertybių puoselėjimas
Rugsėjo pirmosios šventės metu darželio pedagogai organizavo net 8 edukacines veiklas. Ši šventė simbolizuoja naujo etapo pradžią vaikų gyvenime ir pabrėžia ugdymo svarbą. Taip pat minimos išleistuvių šventės, kurių metu vaikai dainuoja, šoka ir deklamuoja eilėraščius, demonstruodami savo pasiekimus ir įgytas žinias. Šios tradicijos padeda vaikams jaustis bendruomenės dalimi ir puoselėti tautines vertybes.
Be to, straipsnyje paminėta Tarptautinė Tolerancijos diena, kurios metu vaikai gamino įvairiaspalvius vėjo malūnėlius, simbolizuojančius skirtingas pasaulėžiūras ir nuomones. Ši veikla skatina vaikus būti pakantiems ir gerbti kitų nuomonę. „Ežiukų“ grupės ugdytiniai, mokytojos Daiva ir Monika, mokytojo padėjėja Nijolė, padėjėja Indrė, socialinė pedagogė Edita, visiems susirinkusiems sekė šešėlių teatro pasaką apie žibintą, priminė, kad TOLERANCIJA - tai pakantumas, mandagumas, pagarba kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes. Nėra saldesnės šventės už kiekvieną rudenį minimą „Pyragų diena“. Lapkričio 6 d. Kiekviena diena yra dovana ir ji turi būti prasminga. Tą dieną mes tapome gerumo dalimi. Skyriaus patalpos kvepėjo nuoširdumu ir pyragais. Juk pats skaniausias pyragas yra tas, kuris skirtas ne sau, o kitiems.
Sporto ir sveikos gyvensenos skatinimas
Straipsnyje minimi sportiniai renginiai ir veiklos, kurios rodo, kaip svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną. Vilkaviškio l/d „Pasaka“ komanda prisijungė prie olimpinio ugdymo projekto „Augame olimpiečiais 2024“, o priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai dalyvavo įvairiose sportinėse užduotyse. Taip pat paminėtas renginys, skirtas BEACTIVE sporto savaitei. Šios iniciatyvos padeda vaikams suprasti sporto svarbą ir skatina juos būti fiziškai aktyviais. Rugsėjo 27 d. darželis buvo pakviestas į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą, kurį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“. Mūsų darželiui atstovavo priešmokyklinės grupės ugdytiniai „Meškučiai“. Renginys buvo skirtas BEACTIVE sporto savaitei. Visi pramogos dalyviai buvo apdovanoti „auksiniais“ BEACTIVE medaliais.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir ekologinis sąmoningumas
Priešmokyklinė „Pelėdžiukų“ grupė (mokytoja Daiva Burdulienė) dalyvauja tarptautiniame eTwinning projekte „Mes esame vaikai draugiški aplinkai“ („We are children but eco-friendly“). Projekte dalyvauja mokyklos iš Turkijos, Rumunijos, Lietuvos. Projekto veiklose daugiausia dėmesio skiriama kūrybinių užduočių atlikimui, anglų kalbos žinių gilinimui, IT skaitmeninių priemonių naudojimui. Vykdymo laikas: 2023 m. rugsėjo 1 d. - 2024 m. Ugdytiniai stebėjo, tyrinėjo gamtą, aplinką, mokėsi atsakingai rūšiuoti atliekas, tvariai naudoti gamtos išteklius, atliko bandymus bei eksperimentus.
Didžiausią įspūdį paliko anglies pėdsako ieškojimų ir tyrinėjimų veiklos. Vaikai žiūrėdami filmus, ieškodami informacijos literatūroje, virtualioje erdvėje, natūraliai veikdami ir žaisdami išmaniuosius žaidimus, atrado, kas labiausiai teršia mūsų aplinką, bei ieškojo sprendimų būdų. Išsiaiškinome ir supratome, kas palieka mažiausiai anglies pėdsakų - sąmoningas atliekų rūšiavimas, panaudotų daiktų prikėlimas antram gyvenimui, saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir gamtos išteklių tausojimas. Vaikams patiko virtualus partnerių susitikimas, kurio metu vaikai ir mokytojai pasisveikino, pristatė sukurtus plakatus apie anglies mažinimo pėdsakus aplinkoje.
Vietos bendruomenės įsitraukimas ir parama
Straipsnyje minimi įvairūs vietos bendruomenės įsitraukimo pavyzdžiai, tokie kaip išvykos į Kęstučio ir Gritos Vitkauskų ūkį Europos Alpaka, kur vaikai susipažino su alpakomis. Taip pat paminėtas apsilankymas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje ir Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos mokinių parodos apžiūrėjimas. Kovo 1d. mažieji dailininkai buvo pakviesti į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą, kur organizatoriai įteikė padėkos raštus. Taip pat sveikinimo žodį tarė ir su artėjančiomis šventėmis pasveikino visus susirinkusius Vilkaviškio miesto meras A. Neiberka. Dalyviai grožėjosi piešinių paroda, bendravo su savo bendraamžiais, bei vaišinosi skania arbata.
Priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, jų mokytojos Daiva Burdulienė ir Monika Masaitytė, pakvietė tėvelius, darželio darbuotojus į tradicinę išleistuvių šventę. Drąsiai būsimi mokiniai žengė į sceną - dainavo, šoko, vaidino ir skleidė gerą nuotaiką visiems susirinkusiems. Tai diena, kai žengia didelį žingsnį į priekį - palieka jaukų darželio pasaulį ir keliauja į naują, įdomią, bet kartu ir nepažintą kelionę - mokyklą! Per šiuos metus vaikai labai paaugo: išmoko pažinti raides, skaičius, kūrė, svajojo, dalijosi draugyste ir gerumu. Šventės metu vaikai dainavo, šoko, deklamavo eilėraščius - taip parodė viską, ką išmoko per šiuos metus. Gražų žodį vaikams ir tėveliams tarė ir darželio direktorė Dainora Daniliauskienė, įteikė vaikams sveikinimus-pažymėjimus, palinkėjo gero skrydžio ir kartu su mokytojomis padovanojo prisiminimo dovanėles. Labai svarbus ir gražus šventės akcentas - medelio sodinimas. Vaikai pasodino rojaus obuoliukų obelaitę, tuo tarsi pratęsdami savo buvimo prasmę - vaikystės „Pasakoje“ auga vaikų rankomis pasodinti medžiai. Po iškilmingų pietų, „Pelėdžiukai“ su tėveliais išskubėjo į Kaune įsikūrusį smalsių vaikų pramogų centrą CurioCity. Ten mažųjų jau laukė edukacinė programa ,,Kulinarijos menas“. Ugdytiniai tiesiogiai prisilietė prie molekulinės virtuvės paslapčių, susipažino su kulinarijos menu, sužinojo mitybos tradicijų ypatumus skirtingose kultūrose. Aptarė, kaip gimsta valgomi šedevrai ir .... Ekskursijos metu vaikai išbandė įvairiausių veiklų, pramogų, „pasimatavo“ profesijas.
tags: #kedainiu #pagrandukas #kepimo #fabrikas