Spalio 12-13 dienomis į „Keistuolių teatro“ sceną persikėlė bene garsiausia lietuvių literatūros istorija apie jauno žmogaus šuolį į suaugusiųjų pasaulį - Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“. Pagal ją režisierius Aidas Giniotis pastatė pirmąją šio sezono „Keistuolių teatro“ premjerą jaunimui. Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų „Keistuolių teatro“ aktorių bendras darbas - itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Spektaklio trukmė - 1 val. 55 min.
Sauliaus Šaltenio kūrybos palikimas
Būdamas 27-erių, 1972-aisiais prozininkas, dramaturgas Saulius Šaltenis parašė apysaką „Riešutų duona“. Šis moderniosios lietuvių literatūros klasikos kūrinys daugeliui pažįstamas ne tik iš ankstesnių teatro pastatymų, bet ir iš legendinio 1978 m. Arūno Žebriūno filmo. Šaltenio pjesė ne kartą statyta ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos teatrų scenose, o ką jau kalbėti apie mokyklų teatro būrelius ar kultūros centrų iniciatyvas. Tad ir šiandien nestebina dramaturgijos aktualumas, nes šie jaunatviški išgyvenimai - bendri ir kiekvienoje kartoje atgimstantys iš naujo.
1976 m. Saulius Šaltenis pats ją inscenizavo režisierės bei pedagogės Dalios Tamulevičiūtės ir jos aktorių dešimtuko spektakliui „Škac, mirtie, visados škac“. Dešimtuko spektakliuose ryškėjo tuomet visai naujas režisierės požiūris į jaunimo problemas, vengta didaktikos ir moralų, o pagrindiniais kūrybos principais tapo teatrinė žaismė, improvizacija ir muzikalumas. 2004 m. Algirdas Latėnas, kadaise pats suvaidinęs Andrių Šatą legendiniame spektaklyje ir filme, pakvietė į spektaklio „Škac, mirtie, visados škac...“ premjerą „Keistuolių teatre“.
„Riešutų duonos“ siužetas ir naujoji interpretacija
Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Baltais apsiaustais apsigobusių aktorių rate pabudus po apendicito operacijos iš naujo prasideda jaunojo Andriaus Šato gyvenimas, o kartu su juo - ir švelnios ironijos bei šviesaus liūdesio potėpiais nuspalvintas spektaklis. „Riešutų duonoje“ vienas po kito skleidžiasi paprastų nedidelio miestelio žmonių dramatiški likimai, kurių epicentre - netikėtai užsižiebę trapūs jausmai tarp Andriaus ir kaimynų Kaminskų atžalos Liukos. Nesantaika tarp dviejų šeimų pasirodo stipresnė už dviejų pirmą kartą meilę patyrusių jaunuolių idealizmą ir viltį pakeisti nerašytas suaugusiųjų taisykles. Atsisveikinimas su Liuka - tai ir Andriaus atsisveikinimas su nerūpestinga, šviesia, riešutų duona iš dėdės Boleslovo.
Režisieriaus Aido Giniočio vizija
Anot spektaklio „Riešutų duona“ režisieriaus Aido Giniočio, filmo scenarijus nemažai skyrėsi nuo originalios apysakos, o jam rūpėjo savo adaptacijoje kuo autentiškiau pateikti S. Šaltenio tekstą. „Jauno žmogaus nepritapimas prie pasaulio, kuris jį supa, ir didelis, romantiškas bei skaudus noras tą pasaulį pakeisti mane, tuomet dar jauną žmogų, labai veikė kaip pozityvus pavyzdys. Mano galvoje nuolat kirbėjo Andriaus, einančio prieš srovę, atsiminimas, o šiais metais supratau, jog teatre yra išties gerų jaunų aktorių ir galiu drauge su jais atiduoti skolą savo vaikystės idealui“, - apie spektaklio gimimą pasakoja kūrėjas. A. Giniotis nusprendė atsiriboti nuo romantizuoto kaimo įvaizdžio, tapusio atpažįstamuoju kultinio filmo ženklu, ir praeito amžiaus Lietuvos miestelyje atrado vakarietiškomis laisvės idėjomis alsuojančius šiuolaikiškai mąstančius žmones.
Anot režisieriaus, „Riešutų duonoje“ kalbama apie tai, kad nereikia bijoti būti sąmoningu, drąsiu, kritiškai reikštis ir teigti savo tiesą, kuria tiki. Tam net ir šiais laikais reikia labai daug drąsos. Nors šiais laikais mes vis laisvėjame, turime klestinčią demokratiją, net ir šios sąlygos sukuria naujas normas - jų buvimas niekur nedingsta. Norisi šias pilkosios masės normas pajudinti - ypač jaunimo tarpe, nes spektaklis visų pirma bus skirtas jauniems žmonėms. Jaunas S.Šaltenis ir jo pirmosios apysakos, būtent "Riešutų duona", turi kažko "karščiuojančio" ir labai sveiko, kas būdinga ne vien tos epochos, kai jis rašė, žmogui. Tai - išsiskiriančios asmenybės, kurios mus visus keičia savo nenoru taikytis su rutina, banalia kasdienybe, banaliais papročiais ar visuomenės požiūriu "kas ką pasakys".
Muzikinis sprendimas: „The Beatles“
Būtent dėl šios priežasties spektaklyje skamba „The Beatles“ muzika, dariusi didžiulę įtaką iš Sovietų sąjungos kultūrinio narvo siekusiam ištrūkti jaunimui. S.Šaltenio, Vytauto Kernagio karta buvo pamišę dėl jų muzikos. Dėl to, režisieriaus manymu, geriausiai to laikmečio spalvas atskleidžia būtent bitlai - jie sudaro labai smagų kontrastą, parodantį, kaip Lietuvos miestelyje to meto jaunoji karta jau gyveno europietiško miesto ir kultūros ritmu. Per repeticijas žiūrėjome tų laikų nuotraukas ir įsitikinome, jog žmonės tikrai nesifotografuodavo su sermėgomis ar milinėmis, kurios teatre yra tarsi metaforiniai tų laikų simboliai. Nieko panašaus - visi ten labai stilingai apsirengę! Mes dažname spektaklyje apie tą laikmetį turime romantizuotą kaimą, o urbanistinio, rafinuotesnio miestietiško vaizdo pasigendame.
Scenografija ir estetika
Scenografė Ramunė Skrebūnaitė ir režisierius, erdvei kurti naudojantys tik juodas kėdes bei ant ratukų važinėjančius juodus ir baltus kaimo gyvenimo elementus - trobą, seną radiją, kiaulę, karvę ir t.t., o personažus apvilkę juodais arba baltais kostiumais, spektaklį paverčia tarsi nespalvotų vaikystės nuotraukų koliažu. O balti masyvūs kai kuriose scenose aktorių apsigaubiami apsiaustai kuria asociaciją su tame pačiame teatre matyta tuomečių Giniočio ir Vlado Bagdono diplomantų roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“.
Aktoriai ir kūrybinė komanda
XVII šalių teatrų festivalyje „Jaunatis“ Keistuolių teatras pristatė dviejų veiksmų spektaklį „Riešutų duona“. Režisierius - Aidas Giniotis, režisieriaus asistentas - Matas Pranskevičius, scenografė - Ramunė Skrebūnaitė. Pagrindinius Andriaus ir Liukos vaidmenis su neaprėpiamu jaunatvišku entuziazmu „Riešutų duonoje“ kuria net keturi aktoriai - teatro žiūrovams jau pažįstami Aurimas Bačinskas ir Jovita Jankelaitytė bei vaidybos studentai Lukas Auksoraitis ir Aistė Šeštokaitė. Jų atsidavimas ir talentas buvo vienas iš esminių spektaklio sėkmės faktorių. Mano žiūrėtame spektaklyje vaidino iki tol teatro scenoje nematyti Šeštokaitė ir Auksoraitis bei Peliūkščio vaidmenį atliekantis Džiugas Širvys, kurie ateityje turbūt irgi įsilies į „Keistuolių teatro“ kolektyvą. Auksoraičio Andrius - kaimiškos natūros, jautrios širdies jaunuolis, pasakojantis pirmą savo meilės nuotykį. Pakeltas verksmingas balso tonas išduoda jį bandant pasiteisinti dėl vaikystės klystkelių ir tikrieji jaunuolio išgyvenimai lieka užslėpti.
Spektaklyje taip pat vaidina ir jau žiūrovams pažįstami aktoriai:
- Liuka Kaminskaitė - Jovita Jankelaitytė, Aistė Šeštokaitė
- Mokytoja Irena Meškutė, moksleivė - Justina Smieliauskaitė
- Elytė, moksleivė - Vesta Šumilovaitė
- Direktorė, Kaminskienė, kapinių sargė, moksleivė - Judita Urnikytė
- Andrius Šatas - Lukas Auksoraitis, Aurimas Bačinskas
- Aliukas Šovinis, cirkininkas, moksleivis - Jurgis Marčėnas
- Peliūkštis - Matas Pranskevičius
- Kaminskas, moksleivis - Dalius Skamarakas
- Senelis Antanas, Boleslovas Šatas, moksleivis - Vaidotas Žitkus
Visus personažus, išskyrus Andrių, Giniotis šaržuoja, veiksmus iliustruoja garsais, o komiškumas kuriamas ir žiūrovų reakcija sukeliama, tarkim, tam pačiam aktoriui vaidinant kelis tarpusavyje šnekančius personažus, jiems suteikiant kitus aksesuarus ir kalbos manierą (pavyzdžiui, Vaidotas Žitkus vaidino visus Šatų šeimos vyrus - tėvą, brolį ir senelį) ar kelis kartus pakartojant veiksmų seką ir pan. Kadangi komiškumas kuriamas iš to, kas yra žmogiška, - juokas turi ir socialinę prasmę.
Jaunųjų aktorių debiutas ir kūrybinis procesas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorystės meno besimokantys jauni kūrėjai - Aido Giniočio ir Ievos Stundžytės vadovaujamo vaidybos kurso studentai - jau spėjo susipažinti su publika ir sulaukti jos pripažinimo. Pirmieji žingsniai teatro pasaulyje tiksliniam „Keistuolių teatro“ kursui buvo išties palankūs - rudenį pristatyta premjera „Riešutų duona“, kurioje režisierius pagrindinius vaidmenis patikėjo jauniesiems aktoriams, sulaukė Auksinio scenos kryžiaus nominacijos, įvairius apdovanojimus jaunųjų darbai parsivežė ir iš kitų Lietuvos scenos menų festivalių. Jauni aktoriai prisiminė, kad vyresni kolegos juos labai draugiškai priėmė ir davė daug gerų pamokų. Jiems teko susidurti su didžiule atsakomybe, nes reikėjo vaidinti su profesionaliais aktoriais.
„Prieš statant „Riešutų duoną” jaučiau daug streso - pirmą kartą perskaitę medžiagą iškart turėjome patys galvoti etiudus. Į naują aplinką įkritau kaip kačiukas į vandenį, be to, dirbau su dublere, aktore Jovita Jankelaityte, kuri turi gerokai daugiau patirties ir viską labai gražiai padarydavo - dėl to man pradžioje buvo tikrai nelengva, bet vėliau supratau, jog mes savo vaidmenis kuriame skirtingai ir visai nereikia to bijoti.“ - dalinosi viena iš aktorių. „Dar man labai patiko darbo principas: patys kūrėme etiudus, o tuomet režisierius pasakydavo pastabas, ką reikėtų pataisyti, kaip išgryninti mintį. Dėl to spektaklis susidėjo iš visų indėlio - nebuvo taip, kad režisierius atėjo ir pastatė spektaklį. Visi dirbome, patys kūrėme ir formavome spektaklio vaizdą. Dėl to šitas darbas yra toks savas.“
Su publika buvo labai įvairiai. „Pirmi kartai buvo tikrai baisūs - kai matai priešais save penkis šimtus žmonių ir turi kažką jiems pasakyti, supranti, jog turi pats gerai žinoti ir suvokti, ką jiems sakai. Per spektaklius ilgainiui atsirado jausmas, kad scenoje esi ne dėl savęs, o turi pranešti kažkokią mintį žiūrovui. Galiausiai išmokau pajusti, ar tai pavyko, ar ne. Pradeda atsirasti aktoriniai įgūdžiai: pajausti publiką, partnerį, susikaupti. Tiek su „Riešutų duona”, tiek su „HOP!” prisipratinome tiek prie scenos, tiek prie žmonių.“ - apibendrino aktoriai.
Apdovanojimai ir pripažinimas
„Riešutų duona“ Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2018 m. pelnė keturis apdovanojimus:
- Žiūrovų simpatijos: „Riešutų duona“ išrinkta festivalio žiūrovų spektakliu.
- Geriausia režisūra: Režisierius Aidas Giniotis.
- Geriausias antraplanis vaidmuo: Aktorius Dalius Skamarakas už Kaminsko, Liukos tėvo / Ragaišio vaidmenis.
- Geriausias jaunosios aktorės vaidmuo: Aistė Šeštokaitė už Liukos Kaminskaitės vaidmenį.
Sėkmės receptas: pagrindiniai ingredientai
„Riešutų duonos“ sėkmės receptas susideda iš kelių pagrindinių ingredientų:
- Talentingi aktoriai: Jauni ir entuziastingi aktoriai, pasiruošę iššūkiams ir darbui.
- Patyręs režisierius: Aidas Giniotis, gebantis įkvėpti aktorius ir sukurti įdomų spektaklio vaizdą.
- Kūrybinis procesas: Aktorių įtraukimas į kūrybinį procesą, leidžiant jiems jaustis spektaklio kūrėjais.
- Žiūrovų reakcija: Gebėjimas pajusti publiką ir suprasti, ar pavyko perteikti spektaklio esmę.
- Universalios temos: Spektaklis, paliečiantis svarbias ir visiems suprantamas temas.
„Teatras neturi būti nei laikraštis, nei „gliancinis“ žurnalas… Tegu jis būna filosofijos knyga… Gali būt neteisinga, bet tegu būna tai, kas priverčia mąstyti“, - tokia mintimi dalinosi aktorius Tauras Čižas. Ši citata puikiai atspindi teatro esmę - ne tik atspindėti tikrovę, bet ir provokuoti mintis, kelti klausimus.
„Keistuolių teatro“ ir jaunųjų aktorių ateitis
Atsinaujina ne tik žiūrovų, bet ir teatro aktorių gretos: „Riešutų duonoje“ vaidina jau penkta aktorių karta, o per trisdešimt teatro gyvavimo metų jame sukurta daugiau nei trisdešimt spektaklių vaikams ir tiek pat suaugusiesiems. Visgi ankstyva sėkmė neužmigdė ant laurų - jauniausia „Keistuolių teatro“ karta įnirtingai dirba su skirtingais kūrėjais bei dar skirtingesniais pastatymais, savo jėgas išbandydami nuo spektaklių vaikams iki provokatyvių judesio pasirodymų. Lukas Auksoraitis, Matas Pranskevičius, Aistė Šeštokaitė, Urtė Smulskytė, Gintautas Ulmis, Diana Kamarauskaitė, Tautvydas Galkauskas, Lyja Maknavičiūtė ir Džiugas Širvys tarp LMTA sienų dalinasi savo apmąstymais, mintimis bei planais, kurių turi išties ne vieną.
Šiuo metu jaunieji aktoriai repetuoja spektaklį „Aktas” pagal Euripido „Bakchantes” su režisiere Ieva Stundžyte ir choreografe Egle Kančauskaite, planuoja statyti A. Čechovo „Tris seseris” su režisieriumi Aidu Giniočiu, bei kuria judesio spektaklį su dėstytoja, aktore Judita Urnikyte. Taip pat rengia baigiamąjį darbą - performansą, ir dalyvauja kitų teatrų spektakliuose, pavyzdžiui, „Atviro rato” spektaklyje „Brangioji mokytoja”. Be to, savaitgaliais su dėstytoja Ieva Stundžyte daro šiuolaikinių pjesių skaitymus, o su Aidu Giniočiu koncertuoja atlikdami Vytauto Kernagio dainas. „Keistuolių teatras“ yra pelnęs pripažinimą ne tik dėl „Riešutų duonos“, bet ir dėl kitų Aido Giniočio režisuotų kūrinių, tokių kaip „Bambeklis bajoras“, pelnęs geriausio spektaklio vaikams prizą festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“, taip pat „Pyp Pyp“ pagal D. Biseto pasakas ir Carlo Gozzi „Varnas“.
tags: #keistuoliu #teatro #premjera #riesutu #duona