Nuo seno lietuviai naudojo lydytą sviestą, kadangi jis ilgiau išsilaikydavo be šaldytuvo ir tiko maisto ruošimui. Riebalai organizmui yra naudingi, nes padeda įsisavinti juose tirpius vitaminus A, E, D, K ir suteikia sotumo jausmą. Riebalai būtini žmogaus organizmui. Be jų negautume riebaluose tirpių vitaminų, mityba būtų nesubalansuota, sotumo jausmas mažesnis. Riebalai turi sudaryti 25-30 proc. bendros maisto energinės vertės. Sportuojančiam ar norinčiam priaugti svorio žmogui, taip pat augančiam sveikam vaikui riebalų gali prireikti net daugiau nei 30 proc.
Riebalų rūšys ir jų savybės
Mitybos specialistai pataria atidžiai rinktis riebalų rūšis, atsižvelgiant į jų savybes ir naudojimo būdą. Dietistė R. Bogušienė rekomenduoja šaltam ir terminiam apdorojimui dažniau rinktis augalinės kilmės nerafinuotus nesočiųjų riebalų aliejus, pavyzdžiui, ypač tyrą alyvuogių arba nerafinuotą ekologišką rapsų aliejų. Tikrą sviestą patartina naudoti tik retomis progomis šaltam vartojimui, o terminiam apdorojimui (kepimui) - lydytą sviestą ghee arba nerafinuotą ekologišką kokosų aliejų.
Sotieji ir nesotieji riebalai
Svarbu nepiktnaudžiauti sočiaisiais riebalais, dar kitaip - kietaisiais riebalais, nes jie turėtų sudaryti iki trečdalio visų riebalų mityboje. Nors dažnai manoma, kad sotieji riebalai yra tik gyvūninės kilmės (taukai, sviestas ar lydytas sviestas), tačiau tai nėra visiškai tiesa. Kai kurie augaliniai riebalai, tokie kaip kokosų ar palmių aliejus, taip pat priskiriami sotiesiems riebalams. Lyginant sočiųjų riebalų kiekį svieste, kokosų aliejuje, galvijų ir kiaulių taukuose, daugiausiai jų yra kokosų aliejuje, o mažiausiai - kiaulių taukuose. Lydytame svieste ghee yra beveik 20 proc. daugiau sočiųjų riebalų nei svieste. Kiaulių taukai atlaiko aukštą temperatūrą, tačiau dėl specifinio jų kvapo jie vis rečiau naudojami maisto gamyboje. Kokosų aliejų, turintį daugiausiai sočiųjų riebalų, reikėtų riboti kaip ir lydytą sviestą ghee. Nors ant nerafinuoto kokosų aliejaus ar lydyto sviesto kepti blynai įgaus malonų skonį, kepdami stenkitės keptuvę padengti minimaliu šių riebalų kiekiu.
Laikoma, kad sočiuosius riebalus reikėtų keisti nesočiaisiais. Kalbant populiariai, sotieji riebalai yra kietieji. Jie gali būti ne tik gyvulinės kilmės (taukai ar sviestas), bet ir augalinės (kokosų arba palmių aliejus). Sotieji riebalai teikia tvirtumo ir elastingumo ląstelių membranoms, dėl to jos lengviau komunikuoja tarpusavyje. Tai stiprina organizmo imunitetą, saugo nuo vėžio, lengvina deguonies pernešimą. Dar svarbesnis yra jų poveikis smegenims - šios, beje, taip pat sudarytos vien iš sočiųjų ir omega-3 riebalų. Vis dėlto piktnaudžiauti sočiaisiais riebalais nereikėtų (ypač, jei norite numesti svorio), jie turėtų sudaryti iki trečdalio visų gaunamų riebalų. Be to, reikėtų suvokti, jog jų gauname ne vien iš pridėtinių riebalų. Nemažai riebalų mes gauname iš maisto - mėsos, pieno, žuvies. Todėl, valgydami mėsos produktus visuomet įvertinkime, kiek jų suvalgome. Jei jie sudaro nemažą mūsų raciono dalį, rizikuojame sočiųjų riebalų gauti kur kas daugiau nei reikėtų. Kad gautume dienai pakankamą sočiųjų riebalų kiekį, užtenka suvalgyti 100 g kiaulienos arba 30 g sviesto. Ir neapsigaukite dėl augalinių alternatyvų. Kietieji riebalai yra labai tinkami ir dažniausiai naudojami termiškam apdorojimui (ypač ruošiant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus), nes jų degimo temperatūra yra aukštesnė nei skystųjų, tad ne taip greit susidaro kancerogeniniai junginiai.
Didžiausią dalį mūsų suvartojamų riebalų turėtų sudaryti nesotieji (sudaryti iš omega-9, omega-6, omega-3 riebalų rūgščių) arba, kitaip tariant - skystieji, augalinės kilmės riebalai, kuriuos gauname iš augalų sėklų, riešutų. Populiariausias tarp jų yra alyvuogių aliejus, bet salotoms, šaltiems patiekalams ruošti išbandykite ir kitų sėklų nerafinuotus aliejus: sezamų, graikinių riešutų, moliūgų, linų sėmenų, kanapių ir pan. Jie suteikia patiekalams išskirtinio skonio, įvairių maistinių medžiagų. Tik nereikia jų prisipirkti daug ir skirtingų vienu metu. Užtenka turėti butelį gero alyvuogių aliejaus šaltiems patiekalams, mažą buteliuką, kurio nors kitokio paįvairinti ir butelį kepti tinkamo aliejaus. Atidarytas geras aliejus greitai sensta, oksiduojasi, tad geriau pirkti kuo mažesnes jo talpas. Ypač greitai genda daug omega-3 riebalų rūgščių turintys aliejai (nerafinuotus linų sėmenų, kanapių).
Transriebalai - vengtinas blogis
Vieninteliai riebalai, kurių tikrai turėtume vengti, yra transriebalai. Jie susidaro bandant sukietinti (hidrinti) skystuosius riebalus. Jų gausu konditeriniuose gaminiuose, perdirbtame maiste. Kieti ir standūs transriebalai kenkia ląstelėms. Jie įstringa į membranas, šios tampa ne tokios laidžios, prastėja jų tarpusavio komunikacija. Taip pat jie didina blogojo cholesterolio (ir ypač - pavojingų, kietų ir tankių jo dalelių) kiekį. Ne kartą buvo įrodytas transriebalų ryšys su žarnyno vėžiu, II tipo cukriniu diabetu. Jei sudedamųjų dali sąraše randate iš dalies hidrintų riebalų, tokių produktų atsisakykite. Dažniausiai tai bus saldainiai, miltiniai gaminiai, sultinio kubeliai, sūrio gaminiai ir pan.
Kepimo būdai ir riebalų pasirinkimas
Kepimas keptuvėje - tai vienas greičiausių būdų paruošti maistą valgymui. Svarbu, maisto neperkepti ir nesudeginti, o kepti teisingai iki gražios auksinės spalvos ir siekti, kad maistas neprisigertų riebalų, kas ypač svarbu, metant svorį. Kepimui dažniausiai naudojama keptuvė, į kurią pilamas aliejus ar dedami kiti riebalai. Mitybos specialistai sutaria, kad kiaušiniams kepti geriausi yra riebalai, turintys aukštą degimo tašką ir palankią riebalų rūgščių sudėtį. Tai leidžia jiems išlikti stabiliais kaitinimo metu, nesutepti patiekalo degėsių poskoniu ir neprarasti maistinės vertės. Pirmasis rekomenduojamas pasirinkimas yra rapsų aliejus. Jis pasižymi subalansuota omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių sudėtimi ir neutralia skonių palete. Toks aliejus nepakeičia patiekalo aromato, todėl tinka tiek tradicinei kiaušinienei, tiek sudėtingesniems pusryčių patiekalams. Be to, rapsų aliejaus degimo taškas pakankamai aukštas ir leidžia gaminti saugiai. Antroji puiki alternatyva yra alyvuogių aliejus. Alyvuogių aliejus pasižymi antioksidantais ir vieno nesočiųjų riebalų gausa, kuri naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Jis suteikia patiekalui lengvą, malonų aromatą, todėl tinka tiems, kurie mėgsta išraiškingesnį skonį. Svarbu tik nepersistengti su kaitra, nes alyvuogių aliejus jautresnis nei rapsų. Jei vieno ar kito riebalo naudojate nedaug, kiaušiniai nepraras savo lengvumo. Svarbiausia nepilti riebalų į keptuvę per daug, kad jie nesusigeria į patiekalą ir jo neapkrautų kalorijomis.
Riebalų pasirinkimas kepimui
Taukai, rafinuotas alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, ghee sviestas turi aukštesnį smilkimo tašką. Tačiau žmonės dažnai per daug valgo gyvūninės kilmės produktų, todėl reikėtų vengti gaminimo riebaluose, nes gaminiai jo prisigeria. Kaitinant aliejų, jo gerosios savybės dingsta. Kepimui geriausia naudoti rafinuotą aliejų, kuris kaitinamas nekeis savo sudėties. Saulėgrąžų aliejus, linų sėmenų aliejus kaitinamas keičia savo sudėtį ir gali net tapti kancerogenišku. Juose yra medžiagų, kurių per didelis vartojimas gali pakenkti - lemti cholesterolio didėjimą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto riziką.
Kiaulių taukai - tradicinis gyvulinis riebalas, kuris ypač tinka kepimui dėl savo stabilumo aukštoje temperatūroje. Jie turi didelį sočiųjų riebalų kiekį, todėl kaitinant mažiau oksiduojasi. GHEE yra lydytas sviestas, pašalinus iš jo baltymus ir vandenį. Šis riebalas pasižymi švelniu riešutų skoniu ir yra itin stabilus kepant. Saulėgrąžų aliejus dažnai naudojamas dėl savo prieinamumo ir neutralaus skonio. Tačiau kepimui šis aliejus nėra geriausias pasirinkimas. Jame gausu omega-6 riebalų rūgščių, kurios per dideliais kiekiais gali skatinti uždegiminius procesus organizme. Alyvuogių aliejus, ypač ekstra tyras (extra virgin), garsėja savo nauda sveikatai, tačiau jis nėra tinkamiausias kepimui aukštoje temperatūroje. Ekstra tyras alyvuogių aliejus turi žemą dūmų tašką (apie 190 °C) ir kepant praranda daug naudingųjų medžiagų. Rapsų aliejus - dažnas pasirinkimas dėl savo neutralumo ir mažos kainos. Tačiau jo naudojimas kepimui kelia daug diskusijų. Kokosų aliejus tapo labai populiarus sveikatingumo pasaulyje ir vis dažniau naudojamas kepimui. Šis aliejus turi itin aukštą sočiųjų riebalų kiekį, dėl kurio jis tampa ypač stabilus aukštoje temperatūroje ir puikiai tinka intensyviam kepimui. Kokosų aliejus - puikus pasirinkimas kepimui, ypač jei norite šiek tiek egzotiško skonio. Rafinuotas kokosų aliejus tinka intensyviam kepimui, o nerafinuotas aliejus - desertams ar patiekalams, kuriems kokosų skonis ir kvapas suteikia papildomų aromatinių savybių. Palmių aliejus - vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje, dėl savo aukšto stabilumo kepant bei ilgo galiojimo laiko. Jo gamyba yra pigesnė nei daugelio kitų aliejų, tad palmių aliejus dažnai naudojamas pramoniniuose maisto produktuose, kepiniuose, užkandžiuose bei greito maisto gamyboje. Palmių aliejus yra tinkamas kepimui dėl savo stabilumo, tačiau dėl etinių ir aplinkosaugos priežasčių šio aliejaus vartojimas kelia prieštaringų diskusijų. Siekiant išvengti širdies ligų rizikos, šį aliejų reikėtų vartoti saikingai.
Kepimas apskritai nėra tausojantis maisto perdirbimo būdas, išskyrus kepimą orkaitėje, konvekcinėje krosnelėje garų režimu, ant griliaus. Dažnai tenka girdėti, kad nerafinuoti aliejai netinka terminiam apdorojimui, todėl geriausia rinktis rafinuotus ir dezodoruotus. Visiškai su tuo nesutinku. Rafinuoti aliejai yra stipriai perdirbti, dažniausiai gaminami iš prastos kokybės žaliavos, todėl jie negali būti naudingi sveikatai. Taip, jie mažiau dega, neturi specifinio skonio ir kvapo, bet neturi ir nieko naudingo. Terminiam apdorojimui tinka net aukštos kokybės alyvuogių aliejus. Tik daugumai būna gaila jį tokiu tikslu naudoti, nes jis yra per brangus, be to, kepant sumažėja antioksidantų. Todėl siūlyčiau nusipirkti du alyvuogių aliejaus butelius - vieną brangesnį šaltam vartojimui, o kitą - pigesnį, terminiam apdorojimui. Jei vis tiek per brangu, netaupykite pirmajam, o antrąjį pakeiskite nerafinuotu saulėgrąžų arba rapsų aliejumi. Pastarasis neturi tokio stipraus kvapo ir prieskonio kaip saulėgrąžų.
Alyvuogių aliejus: kokybė ir savybės
Geras aliejus negali būti pigus. Vieno litro kaina prasideda maždaug nuo 15 eurų, bet gali siekti ir 90 eurų. Aukštos kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus spaudžiamas iš žalių, nesunokusių alyvuogių, dėl to išgaunamas ženkliai mažesnis jo kiekis, tai ir kaina atitinkamai bus aukštesnė. Šaltas spaudimas atliekamas tik mechaninėmis priemonėmis, ne aukštesnėje nei 27 laipsnių temperatūroje. Tokiame aliejuje bus daugiau polifenolių, o juk būtent dėl jų alyvuogių aliejus yra toks naudingas mūsų sveikatai. Polifenoliai apsaugo mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kraujospūdžio didėjimo, vėžinių susirgimų (krūties, storosios žarnos, skrandžio), kaulų retėjimo, artrito, diabeto, nutukimo, kepenų ligų, virškinimo sutrikimų, regos pablogėjimo. Jis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, teigiamai veikia mažinant „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme ir uždegiminius procesus, netgi turi antimikrobinį poveikį. Alyvuogių aliejus yra puikiai subalansuotas, nes jame yra visų tipų riebalų rūgščių, įskaitant ir sočiąsias. Tik nepamirškite - kad ir koks sveikas produktas būtų aliejus, tai yra riebalai, tad vartokite saikingai, nepilkite šaukštais.
Rinkitės tik ypač tyrą, šalto spaudimo alyvuogių aliejų. Atkreipkite dėmesį į pagaminimo vietą. Atmeskite net ir ypač tyrą (extra virgin) alyvuogių aliejų, jei kilmės šalis nurodoma ES. Tai bus Europos sąjungos alyvuogių aliejų mišinys, o tokiame aukštos kokybės nevertėtų ieškoti. Rūgštingumas ne didesnis nei 0,8 proc. Kuo jis mažesnis, tuo daugiau natūralių antioksidantų - polifenolių. Pačios aukščiausios kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus bus iki 0,3 proc. rūgštingumo. Toks aliejus gaunamas mechaniniu būdu spaudžiant aukščiausios kokybės žalias alyvuoges žemoje temperatūroje, jame nėra defektų, pasižymi aukštomis skoninėmis ir aromatinėmis savybėmis, jame gausu naudingų medžiagų. Rinkitės ekologišką. Save gerbiančiame aliejaus ūkyje alyvuogės auginamos nepurškiant jų cheminėmis medžiagomis, o jei derlių užpuola kenkėjai, pasitaiko, kad aliejus net nepatenka į rinką, nes alyvuogės tampa nebetinkamos išgauti aukščiausią aliejaus kokybę. Geriausia talpa - tamsaus stiklo butelis. Paprastai kokybiški aliejai tokiose talpose ir parduodami, tamsus stiklas padeda apsaugoti juos nuo oksidacijos. Skardinėse dažniausiai parduodamas alyvuogių išspaudų aliejus. Skonis ir kvapas. Įvertinti aliejaus kokybę pagal skonį ir kvapą gali tik įgudęs vartotojas. Kuo daugiau polifenolių turi aliejus, tuo skonis bus pikantiškesnis. Tačiau kartumas kartumui nelygus.
Kepimo temperatūra ir technika
Kadangi kalbame apie terminį maisto apdorojimą, tai labai svarbi yra temperatūros kontrolė. Pradėkime nuo to, kad riebalų nereikėtų pilti nei į šaltą, nei į labai karštą keptuvę. Pavyzdžiui, aliejus, ypač pigus aliejus, gali būti nevisiškai išvalytas ir dehidratuotas. Tai yra, jame gali būti likęs tam tikras vandens kiekis, todėl stipriai įkaitinus keptuvę ir įpylus į ją aliejų, galima gauti riebių ir degančių lašelių fejerverką, po kurio teks ilgai valyti ne tik dujinę viryklę, bet ir virtuvę. Ką daryti? Tikriausiai norėsite į šaltą keptuvę supilti ar sudėti riebalus ir pamažu pašildyti. Tačiau tai taip pat nėra pati geriausia idėja, nes ant keptuvės dugno gali būti vandens lašų, kurių net nepastebėsite. Leiskite keptuvei šiek tiek įkaisti, kol dugnas visiškai išdžius, bet ne perkais. Ir tik po to įpilkite aliejaus. Kepimo procesas bus saugus, o gaminimo rezultatas bus skanus! Tačiau jei nesate tikri, kad galite tiksliai užfiksuoti reikiamą momentą neperkaitindami keptuvės, tada riebalus kaitinkite kartu su keptuve. Jo temperatūrą galite patikrinti senamadiškais metodais - palaikę delną porą centimetrų nuo riebalų paviršiaus. Dėmesio: Tik nesinaudokite kvailu patarimu: "įlašinti į karštą aliejų porą lašų vandens ir, jei pasigirsta šnypštimas, galite pradėti kepti". Virtuvėje bus riebalų fontanas!
Ką daryti, jei riebalai perkaista ir pradeda rūkti? Nukelkite keptuvę nuo ugnies ir švelniai pasukite, kad riebalai greičiau atvėstų. Jei riebalai ir toliau rūksta ir tamsėja, geriausia juos išpilti, išvalyti keptuvę ir kepimo procesą pradėti iš naujo. Perkaitintas aliejus aliejus ar kiti riebalai labai pakeičia skonį ir suteikia nemalonų skonį patiekalui bei kancerogenų porciją valgytojui. Ką dar reikia žinoti apie kepimo temperatūrą. Riebalų temperatūra stipriai nukrenta vos panardinus maisto priduktą ar produktus į riebalus. Atsiminkite: kuo maisto produktai šaltesni, tuo labiau krenta riebalų temperatūra. Jei planuojate kepti sultingą kiaulienos kepsnį, išimkite mėsą iš šaldytuvo ir palikite, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Prieš kepant, mėsą (ar žuvį) nuvalykite sausa servetėle, kad būtų kuo mažiau vandens.
Ką daryti, jei maistas per greitai sudedamas į riebalus, kurie dar nespėjo įkaisti, ir nenori kepti? Šiek tiek padidinkite šilumą ir palikite maistą ramybėje. Netrukus išgirsite čirškėjimą - tai ženklas, kad riebalai sušilo ir vanduo pradėjo garuoti. Kai tik iš maisto spėjusios išsiskirti sultys išgaruos, jis pradės kepti. Ką daryti, jei reikia kepti daug maisto produktų? Standartinė rekomendacija - maisto produktus keptuvėje išdėliokite taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito ir niekas netrukdytų išskiriamoms sultims laisvai išgaruoti. Ką daryti, jei maistas prilipo prie keptuvės? Ir taip nutinka - dažniau nei norėtume. Kepkite toliau ir, laikydami keptuvę už rankenos, judinkite ją pirmyn ir atgal. Po minutės ar dviejų, kai susidarys plutelė, produktas pats atkibs nuo keptuvės.
Kaip teisingai kepti maistą keptuvėje
- Riebalus dėkite ar pilkite į pašildytą keptuvę, o ne karštą keptuvę, ir pamažu kaitinkite, kol pasieksite reikalingą kepimui temperatūrą.
- Nedėkite kepimui skirtų produktų į šaltus riebalus.
- Maisto produktus nenardinkite į riebalus, o kepkite nedideliame riebalų kiekyje.
- Svarbu, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų produkte esančios sultys. Kepkite trumpai ir nepasiekite smilkimo ar degimo temperatūros.
- Svarbiausia: nenaudokite tų pačių riebalų kepimui antrą kartą!
Maisto produktus nebūtina nardinti į gausų kiekį riebalų - reikėtų juos apkepti, pakepti. Juk svarbiausia, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų maiste esančios sultys. Sumažinkite oksiduoto cholesterolio patekimą į organizmą: nekepkite cholesterolio turinčių produktų ant cholesterolio turinčių riebalų: sviesto, ghee sviesto, taukų!
Sveikesnės alternatyvos: virimas garuose
Sveikos gyvensenos ekspertai yra įsitikinę, kad sveikos mitybos šalininkų gyvenime pokyčiai turėtų prasidėti būtent lėkštėje. „Norint maitintis visavertiškai, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į pirkinių maišelį, bet ir į gaminimo procesą. Pavyzdžiui, jei nusipirkote liesą žuvį, tačiau ją kepsite dideliame aliejaus kiekyje ir pagardinsite riebiu grietinėlės padažu - vargu, ar tokį patiekalą bus galima laikyti sveiku. Dėl netinkamo maisto paruošimo, net ir pats sveikiausias produktas gali prarasti didžiąją dalį maistingųjų savybių ir tapti kancerogeninių medžiagų, skatinančių vėžinių ląstelių vystymąsi, šaltiniu, - perspėjo sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. - Tuo tarpu ruošiant maistą garuose nereiks naudoti papildomų augalinės arba gyvūninės kilmės riebalų, todėl toks patiekalas turės mažiau kalorijų.“ Dabar namų sąlygomis kepti maistą garuose itin paprasta. Tereikia įpilti vandens į garinės orkaitės vandens stalčių, pasirinkti programą ir mėgautis skaniais patiekalais. Garų funkciją turinti orkaitė automatiškai parenka tikslų garų ir karščio santykį, reikalingą norimam rezultatui išgauti. Drėgmės jutiklis orkaitės viduje tiksliai kontroliuoja įleidžiamų garų kiekį ir užtikrina tinkamą jų lygį viso gaminimo proceso metu.
Sveikos mitybos ekspertė teigė, kad maistas, paruoštas garų orkaitėje, išsaugo maistines medžiagas, kurios itin reikalingos organizmui, kai trūksta miego, patiriamas stresas, padidėjus darbo krūviui arba nėštumo metu. Reguliariai valgant garuose gamintą maistą gerėja odos, pl চুলų ir nagų būklė, stiprėja imunitetas ir didėja organizmo tonusas. Toks maistas ypač rekomenduojamas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Gaminant maistą žemoje temperatūroje išlieka gerokai daugiau vitaminų, mikroelementų ir kitų vertingų produkto sudėtinių dalių. „Pavyzdžiui, garų orkaitėje maistas netenka mažiau nei trečdalio vitamino C, kadangi temperatūrą galima sumažinti iki 50, 65, ar 85 laipsnių Celsijaus, o garų puode virtos daržovės apdorojamos 96 laipsnių temperatūroje ir netenka 40 proc. vitamino C, verdant paprastame puode - net iki 70 proc.“, - teigė V. Kurpienė. Taip pat gaminant garų orkaitėje nenaudojami jokie papildomi riebalai, o tai leidžia koreguoti antsvorio, kraujagyslių ligų problemas.
Akivaizdu, kad Lietuvoje maisto kultūra auga - klientai tampa išrankesni ir labiau rūpinasi tuo, ką deda į burną. Kepimą garų orkaitėse restoranų virtuvių vadovai renkasi dėl garų drėgmės, kuri padeda išsaugoti patiekalo sultingumą ir neleidžia jam prikepti, išsaugoma natūrali produkto spalva ir forma, atsiskleidžia skonis ir intensyvus aromatas. „Electrolux“ atstovas Petras Gendvilis teigė, kad įprasta manyti, jog garų puoduose ruoštas maistas - beskonis, tačiau garų orkaitėje vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.
