Kiaušiniai yra vienas iš pagrindinių maisto produktų daugelyje kultūrų, įskaitant Lietuvą. Dėl savo maistinės vertės ir universalumo, kiaušiniai yra vertinami tiek kasdienėje mityboje, tiek kulinarijoje. Jie ypač svarbūs per šv. Velykas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami kiaušinių kokybės reikalavimai, ženklinimas, klasifikavimas ir laikymo sąlygos, siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų saugų ir kokybišką produktą.
Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų, tačiau vartotojai dažnai susiduria su iššūkiu išsirinkti tinkamos kokybės kiaušinius. Šiame straipsnyje aptariami kiaušinių klasifikavimo, ženklinimo ir kokybės reikalavimai, atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio rinkas.
Kiaušinių maistinė vertė ir sudėtis
Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto produktų dėl savo maistinės vertės. Vidutiniame vištos kiaušinyje yra beveik visko, ko reikia organizmui, - apie 75 proc. vandens, po 12 proc. baltymų ir riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų.
- Juose gausu lengvai virškinamų baltymų, kurių sudėtyje yra visos reikalingos amino rūgštys.
- Kiaušinio trynio riebalai yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis, o tai naudinga sveikatai.
- Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro ir kalio, o trynyje - fosforo, sieros ir kalcio.
- Tryniuose taip pat yra riebaluose tirpstančių vitaminų, tokių kaip A, E ir D, taip pat tiamino (B1) ir riboflavino (B2).
- Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų, daugiausia geležies ir cinko, o baltyme jų - apie 2,8 mg.
- Kaušinio trynyje yra geležies, gana daug vitaminų A ir D, fosforo, kalcio, tiamino ir riboflavino, baltyme - vertingų aminorūgščių, natrio, sieros, chloro, kalio, B grupės vitaminų.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties. Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius.
Kiaušinių sudėties skirtumai
Naminių paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12.
Kiaušinių sudėčiai įtakos gali turėti lesalo sudėtis, metų laikas bei kiaušinių dėjimo intensyvumas. Vištų lesalų sudėtis labiau įtakoja kiaušinių trynių sudėtį, bet visiškai neturi įtakos baltymams. Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais.
Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, vitamino A šaltinis. Jo svarba organizmui jau senai žinoma. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai, kaip antioksidantai, svarbūs užkertant kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.
Cholesterolis kiaušiniuose
Vienintelė nepageidautina kiaušinių maistinė savybė - juose esantis cholesterolis, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Tačiau, naujausi tyrimai rodo, kad kiaušiniuose esantis cholesterolis neturi tokio didelio poveikio cholesterolio kiekiui kraujyje, kaip manyta anksčiau. Kita vertus, kiaušinyje daug amino rūgšties - cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.
Kiaušinių ženklinimas: ką reiškia kodai?
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kiaušinių žymėjimas yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir vartotojų saugumą. Lietuvoje kiaušinių žymėjimą reguliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi Europos Sąjungos teisės aktais.
Visi parduodami kiaušiniai, skirti vartotojams, privalo būti pažymėti unikaliu kodu, spausdinamu tiesiai ant lukšto. Šis žymėjimas užtikrina, kad kiaušiniai būtų atsekami nuo ūkio iki parduotuvės lentynos, o vartotojai galėtų žinoti, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos dedeklės. Pagrindinis kodas ant kiaušinio atrodo taip: pavyzdžiui, „1-LT-01-001“. Ant kiekvieno kiaušinio galima rasti specialų kodą, kurį sudaro šeši skaičiai ir dvi raidės. Suprasti kiaušinių žymėjimą naudinga ne tik iš smalsumo - tai padeda rinktis sveikesnius, etiškesnius ir šviežesnius produktus.
Dažnai gamintojai bando pritraukti pirkėjus kiaušinių ženklinime naudodami įvairius teiginius (,,Kaimiški“, „Laimingi“, „Kieti“ ar pan.), kurie, pasak specialistų, neturi jokio pagrindo kiaušinių kokybės vertinimui. Pagrindinis kokybės vertinimo rodikliu renkantis turėtų būti ant kiaušinio nurodytas kodas, kuris yra sudarytas iš skaičių ir raidžių šifro.
Ženklinimo struktūra
Kiaušinio žymens dalys nurodo:
- Pirmasis skaičius: nurodo dedeklių vištų laikymo būdą. Pirmasis kodo skaičius yra bene svarbiausias - jis nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikomos vištos dedeklės. Kuo mažesnis skaičius, tuo geresnės ir natūralesnės sąlygos vištoms, o tai dažnai reiškia ir aukštesnę kiaušinių kokybę bei etinius aspektus.
- 0 - ekologiškai auginamos vištos. Vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus. Vištos laikomos ekologinio ūkininkavimo sąlygomis - jos turi galimybę laisvai judėti lauke, maitinamos ekologiškais pašarais be GMO, pesticidų ar sintetinių priedų. Dienomis višta turėjo galimybę išeiti į lauką ir jai ten tekdavo bent 4 kv. m vietos, naktį buvo laikoma aptvare, kur jai tekdavo ne mažiau negu 1667 kv. cm erdvės (6 vištos vienam kv. m).
- 1 - laisvai laikomos vištos. Vištos gali laisvai judėti fermoje ir turi prieigą prie lauko plotų, kur gali kapstytis žemėje ir elgtis natūraliai. Višta buvo laikoma po stogu, tačiau turėjo galimybę ir vaikščioti laisvai, ir dieną išeiti į lauką. Lauko aptvare tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m vietos, o vištų skaičius ūkyje neviršyti 2500. Viduje tokio tipo ūkyje turi tekti bent 1100 kv. cm erdvės.
- 2 - ant kraiko laikomos vištos. Vištos laikomos uždaruose pastatuose ant žemės, be narvų, tačiau be prieigos prie lauko. Višta buvo laikoma po stogu ant kraiko paukštyne, tvarte ar fermoje ir į lauką neišeidavo, tačiau po stogu galėjo vaikščioti laisvai. Tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau 1100 kv. cm erdvės. Tai reiškia, kad viename kvadratiniame metre gali būti laikomos ne daugiau negu 9 vištos.
- 3 - narvuose laikomos vištos. Vištos laikomos nedideliuose narvuose, kur judėjimo galimybės ribotos. Šis būdas yra pigiausias, bet kritikuojamas dėl gyvūnų gerovės. Pagal ES reikalavimus, narve laikomai vištai turi tekti bent 750 kv. cm erdvės. Lietuvoje dažniausiai parduodami narvuose laikytų vištų kiaušiniai.
- Vidurinė dalis (raidės): nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos pagal ISO standartą. Lietuvoje tai visada „LT“ - reiškia, kad kiaušiniai pagaminti Lietuvoje. Iš šio kodo pirkėjas gali sužinoti, ar kiaušinius padėjusi višta buvo išauginta Lietuvoje, ar ne. Prekybos vietose galime rasti ir iš kitų šalių atvežtų kiaušinių.
- Paskutinė dalis (skaičiai): nurodo ūkio, kuriame padėtas kiaušinis, numerį. Paskutiniai penki ar šeši skaičiai (pvz., „01-001“) yra vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numeris. Jis identifikuoja konkretų ūkį, fermą ar pulką, kur vištos buvo laikomos. Pirmieji du skaičiai dažnai nurodo regioną ar ūkio tipą, o likusieji - unikalų identifikatorių. Tai reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos veterinarijos tarnybos. Ant pakuočių privaloma pateikti pakavimo įmonės kodą, kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, nuorodą vartotojams produktus laikyti šaltai, informaciją apie vištų auginimo būdą ir kt.
Ką reiškia kiaušinių žymėjimas?
Ženklinimo išimtys
Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, kurie savo ūkyje augina ne daugiau kaip 50 vištų. Tai leidžia smulkiems gamintojams parduoti savo produkciją be sudėtingų ženklinimo procedūrų. Tokie kiaušiniai dažniausiai parduodami turgavietėse. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi būti parduodami pakuotėse, nepažeisti, nesuskilusiais lukštais. Perkant neženklintus kiaušinius iš smulkiųjų ūkininkų reikėtų pasiteirauti, kiek vištų laiko, ir turėti galvoje, kad dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 24-26 valandas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar kiaušiniai švarūs, ar lukštai neįskilę, be deformacijų, pašalinių medžiagų ar kvapo.
Kiaušinių klasifikacija ir svorio kategorijos
Kiaušiniai skirstomi į klases pagal kokybės reikalavimus. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai.
A klasės kiaušiniai
A klasės kiaušiniai dar vadinami „šviežiais“. A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė turi būti švarūs, nepažeisti, o baltymas - švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos yra neleistini. A klasės kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.
A klasės kiaušiniai laikomi geresniais dėl kelių priežasčių. Kaip nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), parduotuvėse turėtų būti parduodami tik šie kiaušiniai, o kiti gali būti naudojami maisto pramonės įmonėse. A klasės kiaušiniai pasižymi šiomis savybėmis: lukštas ir po juo esanti odelė yra normalūs, švarūs ir nepažeisti; oro tarpas - ne didesnis nei 6 mm aukščio, nejudantis; baltymas - švarus, skaidrus, drebučių tirštumo, be jokių pašalinių dalelių; trynys - peršviečiant matomas neryškių kontūrų šešėlis, sukant ženkliai nenukrypsta nuo kiaušinio centro, be pašalinių dalelių; gemalo ląstelė - neišsivysčiusi; kiaušinio kvapas- be pašalinio kvapo.
B klasės kiaušiniai
Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pavyzdžiui, kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniais laikomi neatitinkantys A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų. Šie kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.
Svorio kategorijos
A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas. Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tik ant pakuotės turi būti nurodyta informacija „skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.
| Kiaušinio dydis | Svoris |
|---|---|
| XL - labai dideli | 73 g ir didesni |
| L - dideli | 63-73 g |
| M - vidutiniai | 53-63 g |
| S - maži | iki 53 g |
Kiaušinio lukšto tvirtumas ir spalva
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio, kuris labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Vištas auginant laisvai, lesinant pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Aukšto produktyvumo vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Manoma, kad rudo pigmento turintys kiaušinių lukštai yra tvirtesni už baltus. Nors yra manančiųjų, kad vienos spalvos kiaušiniai geresni už kitus, tačiau kiaušinio lukšto spalva neturi įtakos nei kiaušinio skoniui, nei maistinėms savybėms.
Kiaušinių šviežumo nustatymas ir laikymas
Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gan ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Parduotuvėse kiaušiniai vartotojams gali būti parduodami iki 21 dienos nuo kiaušinio padėjimo. O jų tinkamumo vartoti terminas yra 28 dienos - būtent tiek laiko kiaušiniai išlaiko savo vertingiausias savybes.
Šviežumo patikrinimas
Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali matinės spalvos apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Senų kiaušinių paviršius tampa blizgus, ypač į tai būtina atkreipti dėmesį perkant kiaušinius turgavietėje. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Jeigu į vandenį įmerktas kiaušinis nugrimzta ir atsigula ant šono - kiaušinis yra visiškai šviežias. Seni kiaušiniai dažniausiai išsilaiko vandens paviršiuje ar arti jo, tokio valgyti jau nebereikėtų.
Laikymo sąlygos
Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Geriausia žalius kiaušinius laikyti nuo +5°C iki +18°C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Nėra reglamentuotų griežtų kiaušinių laikymo sąlygų, tačiau rekomenduojama laikyti šaldytuve. Geriausiai laikykite atskirai, jiems pritaikytuose laikikliuose durelėse ar individualiose lentynose. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį šalia kokių produktų dedate kiaušinius. Kiaušinius plauti reikėtų tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.
Kiaušinių senėjimą sąlygoja drėgmės išgaravimas, kiaušinių fermentų suaktyvėjimas, mikroorganizmų suaktyvėjimas. Laikant kiaušinius šiltai pradeda dominuoti bakterijos, išskiriančios fermentus, kurie skaldo kiaušinio sudedamąsias dalis, sąlygojo skonio ir kvapo pakitimus. Taip pat švieži kiaušiniai esant nepalankioms sąlygomis gali pradėti staigiai gesti: didelis bakterinis užterštumas, lukšto defektai, nepakankamas atšaldymas.
Kiaušinių užšaldymas
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplečiantys baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus.
Kiaušiniai ir salmoneliozė
Kiaušinis iš vištos organizmo į aplinką patenka visiškai švarus, o suteršiami nešvariuose lizduose, nuo neplaunamos surinkimo įrangos, taros, transportavimo priemonių ir pan. Dėl kiaušinio lukšto suteršimo ant jų paviršiaus būna padidintas mikroorganizmų kiekis, jiems palankesnės sąlygos ilgiau išgyventi ir atsiranda galimybė mikrobams prasiskverbti į kiaušinio vidų, ypač jei nešvarumai drėgni. Atrodo, paprasta tiesiog nešvarius kiaušinius nuplauti, tačiau tuo metu yra suardoma kutikula ir taip padidinama galimybė į kiaušinio vidų patekti mikroorganizmams. Tokie kiaušiniai negali būti priskiriami A klasei. Pavojingiausia bakterija, kuri gali būti aptinkama ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir jo viduje yra salmonelė. Ši bakterija visiems gerai žinoma ir yra salmoneliozės infekcijos sukėlėjas.
Kiaušinius reikia vartoti tik gerai termiškai apdorotus t. y. temperatūra kiaušinio ar gaminio viduje turi būti ne žemesnė kaip +75°C. Jeigu kepsite patiekalą 100°C temperatūroje, tai nereiškia, kad bakterija žus. Temperatūrą matuokite storiausioje patiekalo vietoje. Prie žemesnės temperatūros, pavyzdžiui, +60°C salmonelė žus tik per 2-6 min., o prie aukštesnės temperatūros žūva per 1 minutę. Venkite vartoti gaminius, kurie paruošti naudojant žalius kiaušinius, pavyzdžiui: kremai, namuose ruošiami ledai, tryniai trinti su cukrumi.
Natūralus kiaušinių marginimas Velykoms
Prieš Velykas nuo parduotuvių lentynų „šluojami“ kiaušiniai, nes tai yra vienas labiausiai paplitusių šios šventės simbolių. Vieni renkasi putpelių kiaušinius, kurie yra savaime margi, bet populiariausi yra vištų kiaušiniai. Turgavietėse ar iš ūkininkų galima įsigyti ir žąsų, ančių ar net stručių kiaušinių.
Kiaušiniai marginami įvairiais būdais. Vieni skutinėja, kiti naudoja vašką, lipdukus ar kitokias priemones. Dažnai neapsieinama ir be dažų. Specialistų teigimu, kiaušiniams dažyti jokiu būdu negalima rinktis pvz. tekstilei skirtų dažų, nes kiaušinio lukštas porėtas, verdant jis gali įtrūkti, o dažai ir juose esančios cheminės medžiagos pasiekti baltymą. Tad kiaušinių marginimui geriau rinktis natūralias ir sveikatai palankias medžiagas.
Natūralūs dažai
Galima rinktis ryškiaspalves daržoves ir uogas:
- Burokėliai nudažys kiaušinius raudonai;
- Raudonųjų svogūnų lukštai - rausvai;
- Geltonųjų svogūnų lukštai - oranžine spalva;
- Ciberžolė - geltonai;
- Ciberžolės ir raudonojo kopūsto mišinys - žalsvai;
- Raudonasis kopūstas - žydrai;
- Šilauogės - mėlynai.
Pasirinktus natūralius maisto produktus, tereikia juos susmulkinti ir sumaišyti su vandeniu (vandens reikia tiek, kad apsemtų kiaušinius) bei šį mišinį užvirti. Vandenį su natūraliais dažais virkite 10-30 minučių. Kuo ilgiau jis virs, tuo tamsesni bus dažai. Į atvėsusius dažus įmaišykite 2-3 šaukštus acto, kuris padės dažų pigmentams lengviau įsiskverbti į kiaušinio lukštą. Į paruoštus dažus įmerkite jau išvirtus kiaušinius ir juos palaikykite. Norint švelnesnės spalvos, kiaušinius vertėtų laikyti kelias valandas, o siekiant ryškesnio atspalvio - palikti per naktį. Į verdamą natūralių dažų mišinį galima dėti ir žalius kiaušinius. Tiesa, nors tokiu atveju margučių spalva bus sodresnė, tačiau kiaušiniai gali pervirti. Atvėsusius ir nusausintus margučius galima aptepti aliejumi - jie gražiai žvilgės, o spalvos bus vaiskesnės.
Maistiniai dažai ir įspėjimai
Jei visgi nusprendėte rinktis margučiams dažus, VMVT specialistai pataria įsitikinti, kad tai būtų maistiniai dažai. Saugiausia kiaušinius marginti natūraliais maistiniais dažais, kurie jeigu ir pateks per pažeistą lukštą, nesukels pavojaus sveikatai. Maistiniai dažai, leistini kiaušinių dažymui, yra reglamentuoti ir ženklinami raide E, pavyzdžiui: mėlynai spalvai išgauti dažniausiai naudojamas E 133, raudonai - E 162. Dažai, skirti kiaušiniams, ženklinami raide E su numeriais nuo E 100 iki E 180.
Taip pat vertėtų žinoti, kad yra tokių maistinių dažiklių, kuriuos naudojant gamintojas privalo nurodyti papildomą informaciją ant etiketės, kad naudojamas priedas gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį (naudojant: E 110, E 104, E 122, E 129, E 102, E 124). Perkant reikėtų atidžiai perskaityti informaciją ant pakuočių apie sudėtį ir dažų naudojimą. Rekomenduojama prieš dažant, kiaušinius palaikyti kambario temperatūroje ir dėti į neverdantį vandenį, kad kiaušiniai ir vanduo būtų panašios temperatūros. Dar pasitaiko atvejų, kai siekiant sodresnės margučių spalvos, kiaušinai dažomi anilininiais dažais, skirtais medvilnei. Reikėtų atminti, kad tokiais dažais nudažyti margučiai gali būti tik Velykinio stalo puošmena, maistui jų vartoti nereikėtų.
Kiaušinių kokybę reglamentuojantys teisės aktai ir rinkos tendencijos
Kiaušinių kokybės reikalavimus ir teikimą į rinką reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymą "Dėl Kiaušinių teikimo į rinką techninio reglamento patvirtinimo" (2003 m. spalio 17 d. Nr. 98-4418). Taip pat taikomi įvairūs ES reglamentai, tokie kaip Nr. 5/2000, Nr. 318/2003 ir kiti. Šie teisės aktai užtikrina, kad kiaušiniai atitiktų aukštus kokybės ir saugos standartus.
Lietuvos įmonėse kiaušinių gavyba 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 517,2 mln. vnt. ir buvo 1,6 proc. mažesnė, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausias kiaušinių gavybos augimas per pastaruosius ketvertą metų buvo 2018 m., kuomet kiaušinių gavyba augo 48 proc., lyginant su 2017 m., ir siekė 898 mln. vnt. Lietuvos kiaušinių kaina 45-ąją savaitę buvo 114,64 Eur/100 kg arba 1,4 proc. didesnė, lyginant su savaite prieš, ir 3,5 proc. didesnė, lyginant su 2018 m.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais kiaušinių iš Lietuvos eksportas sudarė 169 mln. ir buvo 13,4 proc. didesnis nei prieš metus, importuota 147 mln. kiaušinių arba tik 0,7 proc. daugiau nei 2017 m. Didžioji dalis kiaušinių pernai įvežta iš Latvijos (78 mln.) bei Lenkijos (57 mln.).
Šiuo metu mūsų šalyje veikia 39 dedeklių vištų paukštininkystės ūkiai, iš kurių: 7 - plėtoja ekologinio ūkininkavimo technologijas, 7 - laiko vištas laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 12-oje paukštynų dedeklės laikomos ant kraiko, 13-oje ūkių - narvuose.
Nors ekologiški, laisvėje ar ant kraiko augintų vištų kiaušiniai neturės daugiau baltymų, riebalų ar kitų vertingų maistinių medžiagų, bet tokių dedeklių vištų auginimo sąlygos tausoja gamtą ir šiuo atveju paukščius. Ypač ekologiškai auginamų vištų, kai svarbu ne tik laikymo sąlygos, bet lesalas ir gydymas. Galima teigti, kad tokių vištų kiaušiniai palankesni ir žmogui.
tags: #kiausiniu #kokybes #reikalavimai