Pingvinai - vieni labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų paukščių pasaulyje. Jų išvaizda, elgesys ir prisitaikymas prie ekstremalių sąlygų kelia susidomėjimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tarp visų pingvinų rūšių, imperatoriškieji pingvinai išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir išskirtiniu dauginimosi ciklu, kuris vyksta pačiomis atšiauriausiomis Antarktidos žiemos sąlygomis.
Imperatoriškieji pingvinai: unikalūs Antarktidos gyventojai
DIDŽIAUSIAS iš visų pingvinų - imperatoriškasis - užauga beveik metro aukščio ir sveria iki 40 kilogramų. Šie jūrų paukščiai gyvena tik Pietų pusrutulyje ir pasižymi unikaliais biologiniais bruožais. Jų kūnas pritaikytas plaukimui, o gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su vandenynu. Imperatoriškieji pingvinai yra unikalūs tuo, kad jų gyvenimo būdas labiau primena jūrų gyvūnus nei paukščius. Jie yra vieninteliai paukščiai, kurie visiškai prarado gebėjimą skristi, tačiau tai kompensavo išskirtiniu plaukimo efektyvumu. Po vandeniu pingvinai juda taip, lyg skristų - jie gali staigiai keisti kryptį, pagreitėti ir tiksliai sekti grobį.
Imperatoriškieji pingvinai jauniklius atsiveda tuomet, kai Antarktidoje būna žiema. Tai reiškia, kad nuo balandžio iki gruodžio mėnesio jiems reikalingas kietas ledas, kad galėtų perėti jauniklius. Kai kiti pingvinai, norėdami išvengti atšiaurios, niūrios Antarktidos žiemos, traukia į šiaurę, imperatoriškieji keliauja į pietus - į Antarktidą!
Dauginimosi ciklo ypatumai ir patino vaidmuo
Išskirtinės šių gyvūnų savybės - ilgiausias tarp pingvinų dauginimosi ciklas. Imperatoriškųjų pingvinų veisimosi ciklas apima kelis etapus. Pirmiausia, pingvinai grįžta į savo veisimosi kolonijas, dažnai į tas pačias vietas, kur veisėsi praėjusiais metais. Tuomet patinai ir patelės susiporuoja. Imperatoriškieji pingvinai deda vieną kiaušinį. Po kiaušinio padėjimo prasideda pats svarbiausias etapas - perėjimas, kurio metu pagrindinę atsakomybę prisiima patinas.
Kai patelė padeda kiaušinį, patinėlis greitai pagriebia jį nuo ledo, užsiridena ant pėdų ir pasikiša po savo perėjimo kloste - papilvės odos raukšle. Tuomet patelė patraukia į atvirą jūrą ieškoti maisto. Per pačius atšiauriausius orus, kai oro temperatūra gali nukristi žemiau -40 °C, patinėlis peri kiaušinį 65 dienas, palaikydamas savo gyvybę vien sukauptais kūno riebalais.
Patelės kelionė ir tėvų pasikeitimas
Pingvinų patelės vaidina svarbų vaidmenį prieš kiaušinių dėjimą. Joms reikia sukaupti didelius energijos resursus, kad galėtų sėkmingai padėti kiaušinius. Tai reiškia, kad jos turi intensyviai maitintis jūroje, kad sukauptų riebalų atsargas. Šios atsargos yra būtinos, nes patelės ne iš karto dalyvauja perėjime ir turi išgyventi be maisto kurį laiką.
Iš karto po kiaušinių dėjimo pingvinų patelės palieka koloniją ir keliauja į jūrą. Ši kelionė yra būtina, nes patelės turi atgauti energiją, prarastą dedant kiaušinius. Kelionė į jūrą gali trukti kelias savaites ar net mėnesius, priklausomai nuo atstumo iki maisto šaltinių. Jūroje patelės maitinasi žuvimis, kriliumi ir kitais jūros gyvūnais.
Kai patelė grįžta į koloniją, ji susiranda savo partnerį ir atsargiai perima kiaušinį. Neįtikėtinas tikslumas: jauniklis išsiperi kaip tik tada, kai grįžta patelė. Patinas, kuris ilgą laiką perėjo kiaušinį be maisto, dabar keliauja į jūrą pasimaitinti. Šis pasikeitimas yra svarbus, nes leidžia abiem tėvams atgauti jėgas ir užtikrinti, kad kiaušinis būtų nuolat prižiūrimas.
Patelės randa savo patinėlį tarp tūkstančių kitų pagal giesmę. Pradžioje, kol pora meilinasi, jie gieda vienas kitam ir kiekvienas atmintyje užfiksuoja partnerio skleidžiamus garsus. Patelėms grįžtant, tiek patelės, tiek patinėliai gieda iš visos širdies. Žmones tokia kakofonija visiškai išmuštų iš vėžių, bet imperatoriškųjų pingvinų patelės kaipmat suranda savo patinėlius.
Įspūdingas imperatoriškojo pingvino, dedančio kiaušinį, vaizdas | Pingvinai: šnipė būryje - BBC
Jauniklių auginimas ir išgyvenimo iššūkiai
Gimus jaunikliui, vienas iš tėvų ir toliau nešiojasi jį tarp kojų, kad jis nesušaltų, kol užsiaugins plunksnas. Išsiritus jaunikliams, patelės vaidina aktyvų vaidmenį juos auginant. Jos maitina jauniklius atrydamos maistą, kurį sukaupė jūroje. Patelės taip pat saugo jauniklius nuo plėšrūnų ir atšiaurių oro sąlygų. Abu tėvai bendradarbiauja, kad užtikrintų jauniklių išgyvenimą ir augimą.
Jauniklių išgyvenimas yra ypač trapus. „Jei vanduo pasiekia naujagimius pingvinus, kurie nėra pasiruošę plaukti ir neturi vandeniui atsparių plunksnų, jie miršta nuo šalčio ir nuskęsta“, - sakė biologė Marcela Libertelli, ištyrusi 15 000 pingvinų dviejose Antarktidoje esančiose kolonijose. Tokios tragedijos, deja, jau yra įvykusios. Tai atsitiko Halley Bay kolonijoje Vedelio jūroje, antroje pagal dydį imperatoriškųjų pingvinų kolonijoje, kur trejus metus iš eilės mirė visi jaunikliai.
Klimato kaita ir pingvinų populiacijos ateitis
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai susirūpinę, kokią įtaką besikeičiančios klimato sąlygos turės imperatoriškųjų pingvinų gyvenimui. Jei jūra užšąla vėliau arba ledas ištirpsta anksčiau laiko, pingvinai negali užbaigti savo reprodukcinio ciklo. 1970-ųjų pabaigoje buvo užfiksuota, kad atšilus Pietų vandenynui Pointe Géologie kolonijos pingvinų skaičius sumažėjo perpus: nuo 6 tūkst. iki 3 tūkst. perinčių pingvinų porų.
„Klimato prognozės rodo, kad kolonijos, esančios tarp 60 ir 70 laipsnių pietų platumos, išnyks per ateinančius kelis dešimtmečius, tai yra, per ateinančius 30-40 metų“, - „Reuters“ sakė M.Libertelli. Balandžio pradžioje Pasaulio meteorologijos organizacija perspėjo apie vis ekstremalesnes temperatūras kartu su neįprastais krituliais ir ledo tirpimu Antarktidoje.
„Bet kokios rūšies išnykimas yra tragedija planetai. Ar mažas, ar didelis, augalas ar gyvūnas - nesvarbu. Tai biologinės įvairovės praradimas.“ Imperatoriškojo pingvino išnykimas gali turėti dramatišką poveikį visoje Antarktidoje. Tai ekstremali aplinka, kurioje maisto grandinė turi mažiau narių ir mažiau grandžių.
Imperatoriškųjų pingvinų migracijos ir kolonijų dinamika
Mokslininkų tyrimai atskleidė netikėtų faktų apie imperatoriškųjų pingvinų elgesį. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda per trijų metų laikotarpį nustatė šešis atvejus, kai imperatoriškųjų pingvinų kolonijos negrįžo perėti į tą pačią vietą, kurioje perėjo praėjusiais metais. Taip pat buvo pastebėta nauja pingvinų kolonija, įsikūrusi Antarktidos pusiasalyje, kuri taip pat gali patvirtinti tai, kad šie pingvinai yra linkę migruoti.
„Iki šiol manėme, jog puikiai pažįstame imperatoriškuosius pingvinus ir gerai suprantame jų elgesį, tačiau palydovinių nuotraukų analizė atvėrė mums akis: apie šiuos pingvinus žinome tikrai ne viską, - teigia tyrimo autorius Michelle LaRue. - Jei iki šiol manėme, kad šie paukščiai kasmet perėti sugrįžta į tas pačias vietas, naujos kolonijos, užfiksuotos iš palydovų darytose nuotraukose, kelia daugybę klausimų. Pingvinai negali atsirasti iš niekur. Tai reiškia, jog jie migruoja ir nėra prisirišę prie vienos, konkrečios vietos“.
Aukštos raiškos palydovinės nuotraukos praplėtė pingvinus tiriančių mokslininkų galimybes: dabar jie gali matyti bendrą vaizdą - visą pakrantę bei jūrą dengiantį ledą ir ant jo įsikūrusias imperatoriškųjų pingvinų kolonijas. Kai neturėjo palydovinių nuotraukų, mokslininkai manė, jog Pointe Géologie kolonija, kurios gyvenimą stebime dokumentiniame filme „Migruojantys paukščiai“, yra visiškai izoliuota. Tačiau išanalizavę nuotraukas tyrėjai suprato, kad taip tikrai nėra: aplink yra daugiau kolonijų, kurias Pointe Géologie kolonijos pingvinai gali lengvai pasiekti. „Labai tikėtina, kad 1970-aisiais dalis pingvinų persikėlė į kitas kolonijas, tad mūsų manymas, kad sužieduoti paukščiai, negrįžę perėti į įprastą vietą - žuvo, gali būti klaidingas, - teigia profesorius Michelle LaRue. - Jei norime išsaugoti šiuos paukščius, turime geriau pažinti jų įpročius."
Mokslininkų tyrimai ir piliečių mokslo indėlis
Imperatoriškieji pingvinai sulaukia daugybės mokslininkų dėmesio, laikoma, kad tai - viena geriausiai ištirtų pingvinų rūšių. Metai po metų tyrėjai stebi kolonijos pingvinų gyvenimą, ypač juos domina sužieduotų paukščių migracija. Kiekvieną rugpjūtį Marcela Libertelli ir kiti mokslininkai Antarktidoje kas dieną motociklu nuvažiuoja 65 km -40 laipsnių Celsijaus siekiančioje temperatūroje, kad pasiektų artimiausią imperatoriškųjų pingvinų koloniją. Atvykę jie skaičiuoja, sveria ir matuoja jauniklius, surenka geografines koordinates ir paima kraujo mėginius.
Šiandien mokslo pažangai prisideda ir piliečių mokslo projektai. „The Zooniverse“ - tai daugiau nei prieš dešimtmetį įsikūrusi piliečių mokslo platforma, šiandien talpinanti per 100 skirtingų sričių projektų. Vienas populiariausių visų laikų „The Zooniverse“ projektų - daugiau nei penkerius metus gyvuojantis „Penguin Watch“. Mokslininkų darytose nuotraukose dalyviai žymi pingvinus, pingvinų pateles, perimus kiaušinius bei kitus greta esančius gyvūnus. Taip tikimasi geriau suprasti pingvinų elgesį, sekti jų populiacijos pokyčius bei kokią įtaką pingvinų populiacijai daro tokie veiksniai kaip didelio masto žvejyba ir klimato pokyčiai.
Bendrieji faktai apie pingvinus
Pingvinai yra vieninteliai paukščiai, kurie visiškai prarado gebėjimą skristi, tačiau tai kompensavo išskirtiniu plaukimo efektyvumu. Jų kūnas yra kompaktiškas, aptakus ir pritaikytas nardymui. Plunksnos sudaro tankų, vandeniui atsparų sluoksnį, o po oda esantis riebalų sluoksnis padeda išlaikyti kūno šilumą net labai šaltame vandenyje. Pingvinų plunksnos yra daug tankesnės nei daugumos paukščių ir padengtos natūraliu riebaliniu sluoksniu, gerinančiu izoliaciją. Pingvinų regėjimas pritaikytas matyti po vandeniu.
Pingvinai dažnai gyvena didelėmis kolonijomis, kurios gali siekti tūkstančius ar net milijonus individų. Kolonijose pingvinai bendrauja garsais ir kūno signalais. Pingvinų elgesys yra ne mažiau įdomus nei jų fiziologija. Daugelis pingvinų rūšių sudaro poras veisimosi sezonui, o kai kurios - net ilgesniam laikui. Poros geba atpažinti viena kitą pagal balsą ir elgesį net didžiulėse kolonijose.
Imperatoriškieji pingvinai gali nerti į daugiau nei 500 metrų gylį, plaukti iki maždaug 10-15 km/h greičiu ir išgyventi esant itin žemai temperatūrai - net žemiau -40 °C. Pingvinai geba itin efektyviai naudoti energiją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek gyvena pingvinai?
Pingvinai vidutiniškai gyvena apie 15-20 metų, tačiau kai kurios rūšys gali sulaukti ir 30 metų, ypač jei gyvena saugioje aplinkoje.
Ar pingvinai turi priešų?
Taip, vandenyje pingvinus medžioja ruoniai, orkos ir rykliai, o sausumoje pavojų gali kelti kai kurie plėšrieji paukščiai ar kiti gyvūnai.
Ar pingvinai miega?
Taip, pingvinai miega trumpais intervalais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Kai kurios rūšys gali ilsėtis stovėdamos ar net plūduriuodamos.
Kodėl pingvinai vaikšto taip keistai?
Jų eisena yra prisitaikymas prie kūno sandaros - trumpų kojų ir svorio centro. Toks judėjimas padeda taupyti energiją sausumoje.
Ar pingvinai draugiški žmonėms?
Pingvinai gali atrodyti smalsūs ir nebijoti žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jie yra prijaukinti. Laukinėje gamtoje svarbu laikytis atstumo ir jų netrikdyti.
tags: #kiek #laiko #patinas #peri #kiausinius #imperatoriskasis