Mūsų močiučių mėgti rūgštoko skonio augalai daržuose vėl populiarėja. Didėja susidomėjimas rabarbarų panaudojimo galimybėmis. Rabarbarai - daugelio iš mūsų vaikystės skonis, pavasario pranašai ir pirmasis rimtas vitaminų šaltinis. Tarp daržovės, gėlės ar net vaisiaus statuso nuolat laviruojantis rabarbaras - dažnai primirštamas skanėstas. „Rabarbarai yra daržovė. Tie, kas linkę juos priskirti vaisių kategorijai, veikiausiai taip galvoja dėl plataus panaudojimo desertuose.“ Šviežiais ir nebrangiais rabarbarais galime mėgautis ne visus metus, todėl vos pasirodę, jie bemat traukia pirkėjų akį. Maloniu rūgštumu jie praturtina ne tik pyragus, bet ir be galo skaniai dera sveikose salotose ar prie įvairių mėsos patiekalų. Rabarbarai - kone privalomas pavasario ir ankstyvos vasaros patiekalų ingredientas. Unikalus, saldžiarūgštis skonis ir daugybė sveikatai naudingų savybių traukia daugelį gurmanų. „Pirmieji lietuvių augintojų rabarbarai paprastai mūsų parduotuvių lentynose atsiranda jau gegužės mėnesio pradžioje - jais prekiaujame iki pat sezono pabaigos.“
Rabarbarai - kas tai?
Šie vešlūs ir masyvūs rūgtinių (Polygonaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai yra viena ankstyvųjų pavasario daržovių. Rabarbarų tėvynė - Azija. Maždaug prieš 5 000 metų kinai pirmieji juos pradėjo auginti. Į mūsų šalį keliautojai rabarbarų sėklas įvežė, manoma, XVII-XVIII a. Augalai gali užaugti iki 2 metrų aukščio. Jie gana dekoratyvūs, ypač žydėjimo metu.
Šakniastiebiai šakoti, stori, rudi, trumpi, mėsingi. Šaknų sistema tvirta. Iš šakniastiebio kasmet išauga stambūs pamatiniai lapai ir keli tuščiaviduriai stori stiebai su žiedynais. Apatiniai lapai dideli, ilgi, kiek banguotais kraštais. Abi lapų pusės švelniai plaukuotos. Žiedai rausvai balti ar gelsvi, susitelkę į šluotelės formos žiedynus, smulkūs. Žydi gegužę-birželį. Sėklos daigios išlieka 4 metus.
Rabarbarų nauda ir vertė sveikatai
Rabarbaruose yra kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo, natrio, vitamino C, karotino, B grupės vitaminų, organinių rūgščių, raugų, dervų, krakmolo, pektinų. Rabarbarų nauda slypi vertinguose jaunuose lapkočiuose ir šaknyse. Rabarbarų šaknys pasižymi vaistinėmis savybėmis, o maistui naudojami jauni lapkočiai. Rabarbarai - vertingas maistas, turintis mažą kalorijų kiekį - vos 21 kcal /100 g. Saikingas rabarbarų vartojimas yra puikus skaidulų, vitaminų K ir C, mangano, kalio, antioksidantų: polifenolių, beta karotino ir antocianinų šaltinis. Pastarieji yra tik raudonuose stiebuose, nes būtent antioksidantas antocianinas nudažo lapkočius skaisčia raudona spalva. Raudoni jų stiebai - gausus vitamino C šaltinis.
Išskirtinai didelis kiekis vitamino K. Ši medžiaga organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą, padeda palaikyti tinkamą kaulų būklę. Tai ypatingai svarbu vaikams, paaugliams, kurie dar tik auga ir vyresnio amžiaus moterims. Rabarbarai turi vidurius laisvinančių medžiagų, teigiama, kad paskatina žarnyno aktyvumą. Gera naujiena, turintiems vidurių užkietėjimą. „Rabarbarai turtingi vitaminu K1, jų sudėtyje taip pat yra vitamino C, kai kurių mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio, magnio. Jie turtingi ir skaidulomis - 100 g rabarbarų yra net 2 g skaidulų. Rabarbarai turi panašų kiekį antioksidantų, kaip ir lapiniai kopūstai. Tokie antioksidantai, kaip antocianinas bei proantocianidinas, randami šiame augale, svarbūs širdies ligų prevencijai. Sezono metu rabarbarai tikrai gali papildyti mitybos valgiaraštį, jei jų skonis žmogui patinka.“ „Dar vienas rabarbarų privalumas - jie yra viena iš mažiausiai kaloringų daržovių.“ Pasakodama apie rabarbarų naudą ir panaudojimo galimybes, J. Krištopaitienė šią daržovę prilygina vaistui, mat juose itin apstu vitaminų ir naudingųjų medžiagų: organinių rūgščių, antioksidantų, skaidulų, vitaminų C ir K, mangano, kalio, beta karotino. Sultingi rabarbarų lapkočiai dėl savito malonaus skonio tinka gardinti įvairius patiekalus, gaminti sirupus ir įvairius gėrimus: spausti sultis bei ruošti vitaminais praturtintus kokteilius.
Atsargumo priemonės ir potenciali žala
Lapkočius patartina maistui vartoti kuo šviežesnius, nes kuo ilgiau auga, tuo daugiau sukaupia oksalo rūgšties. Lapų maistui vartoti negalima. Kad ir kaip patraukliai jie atrodytų - teks juos pašalinti nuo stiebų. Nors rabarbaruose gausu kalcio, bet jo organizmas negali pasisavinti. Kalcis susijungia su oksalo rūgštimi - susidaro kalcio oksalatas. Pavyzdžiui, kristalai gali suformuoti oksalatinius inkstų akmenis. Produktus, turinčius daug oksalo rūgšties turi riboti sergantys podagra, inkstų ligomis, tame tarpe ir inkstų akmenlige. Verta žinoti, kad oksalo rūgšties kiekį stipriai sumažina terminis apdorojimas. Nors rabarbarai yra vertingiausi termiškai neapdoroti, kita vertus, apdorojus - sumažėja oksalo rūgšties. Teigiama, kad rabarbarai laisvina vidurius, tad, suprantama, kad dėl šios ir kitų minėtų priežasčių rabarbarais mėgautis reikia saikingai. Dažniausiai rabarbarai naudojami saldžiame pavidale, o cukraus kiekį reikia riboti. Tiesa, nors rabarbaruose yra daug naudingų medžiagų, pasak gydytojos dietologės, kai kurie žmonės juos turėtų valgyti kiek atsargiau. „Rabarbaruose gausu oksalo rūgšties, todėl jų nerekomenduojama valgyti žmonėms, turintiems polinkį inkstų akmenų susidarymui“, - įspėja gydytoja dietologė ir priduria, kad oksalo rūgšties rabarbaruose mažėja juos apdorojant termiškai. Būtina žinoti, jog rabarbarų lapkočius kaip maistą ar vaistą geriausiai naudoti iki liepos mėnesio - vėliau keičiasi augalo cheminė sudėtis, lapkočiuose didėja oksalo rūgšties koncentracija ir daržovė gali tapti net pavojinga, pavyzdžiui, inkstų ligomis sergantiems žmonėms.
Rabarbarų pasirinkimas ir laikymas
Rabarbarai - trumpo sezono daržovė. Saldžiarūgščiais lapkočiais reikia mėgautis pavasarį ir vasarą iki Joninių. Tokiu metu jis turi daugiau citrinos ir obuolių rūgščių. Vasarą stiebuose pradeda kauptis didesni kiekiai oksalo rūgšties. Rabarbarų stiebų spalva irgi lemia skonį. Žali - rūgštesni, o raudoni stiebai - labiau saldžiarūgščiai. Rinkdamiesi dėmesį atkreipkite į rabarbarų lapkočių spalvą ir traškumą - jie turėtų būti ploni, traškūs ir rausvi. Įsigiję stenkitės juos sunaudoti per dvi dienas. Vėliau stiebai suminkštės ir nebus tinkami vartoti.
Šviežius rabarbarus parsinešus namo geriausia suvynioti į drėgną popierinį rankšluostį ar pamerkti. Tuomet šaldytuve jų laikymo terminas prailgėja kelis kartus. Šviežius rabarbarus geriausia suvartoti per 1-2 dienas nuo nuskynimo. Laikant ilgiau, jie praranda skonį ir traškumą. Suvyniokite lapkočius į drėgną popierinį rankšluostį ir laikykite šaldytuve daržovių skyriuje. Taip jie išliks švieži iki 5 dienų. Pasak O. Suchočevos, naudodamiesi keliais patarimais, šiuos šakniastiebius išlaikysite tinkamus vartoti ilgesnį laiką. „Nusipirkus rabarbarus derėtų prisiminti, kad kambario temperatūroje jų laikyti nepatartina, kadangi per keletą dienų jie suvys ir taps nebetinkami valgyti. Geriausia įsigijus šakniastiebius juos laikyti šaldytuve, daržovių lentynoje, suvyniojus į drėgną popierinį rankšluostį. Tokiu būdu laikomi rabarbarai bus standūs ir išliks lyg ką tik nusipirkti apie 7 dienas“, - pažymi „Rimi“ ekspertė. Rabarbarus patiekalams rinkitės jaunus ir neišstorėjusius, kadangi peraugę jie yra nevalgomi.“
Lupti ar nelupti rabarbarus?
„Nesvarbu ar valgysite žalius, ar ruošiatės termiškai apdoroti, labai svarbu prieš valgant rabarbarų kotelius nulupti.“ „Pirmas kriterijus - pačių rabarbarų išvaizda. Jeigu stiebai yra stambūs, juos vertėtų nulupti. Dažniausiai tą rekomenduojama daryti daržovėms, skintoms nuo antros birželio pusės. Lupti ar nelupti, priklausys ir nuo recepto. Jeigu norite ne tokio stipraus, rūgštaus skonio, tuomet žievelę pašalinkite. „Tačiau tokiems gaminiams kaip kompotas, pyragai, žievelę palikti išties verta, nes ji netgi pagerins skonį. Jei norite, kad rabarbarų pyragas būtų dar apetitiškesnis ir estetiškesnis, tuomet stiebų geriau nelupti.“
Rabarbarų auginimas ir priežiūra
Vienoje vietoje augti ir auginti kokybiškus lapkočius jie gali iki 10 metų. Augalai reiklūs drėgmei, tačiau nemėgsta jos pertekliaus. Rabarbarai gerai auga maisto medžiagų turtingose dirvose. Rekomenduojama augalus sodinti į puveningą ir giliai įdirbtą žemę. Augdami lengvesnėse dirvose augalai anksčiau išaugina lapkočius, nes dirva pavasarį greičiau įšyla.
Rabarbarai dauginami sėklomis ir vegetatyviniu būdu, t. y. šaknų dalijimu. Vis dėlto paprasčiausia rabarbarus dauginti rudenį vegetatyviniu būdu. Tam tinkamiausi 3-4 metų augalai. Geriausias metas - kai pradeda gelsti augalo lapija. Kerą dalykite taip, kad kiekvienoje dalyje liktų po 1-2 stiprius pumpurus. Tik iš stipraus pumpuro susiformuos naujas tvirtas keras. Kero dalys sodinamos jų pumpurus užberiant maždaug 2 cm žemės sluoksniu. Augalai geriau prigyja, kai sodinami rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Jei rabarbarų nepadauginote rudenį, pavasarį rekomenduojama tai atlikti kovą-balandį. Sodinant daigus ar išskirstyto kero dalis į paruoštą dirvą, svarbu laikytis optimalaus atstumo tarp augalų. Jeigu sutankinsite, lapkočiai išaugs silpni, ploni. Rekomenduojama tarp augalų palikti 100-120 cm atstumą. Tai daryti geriausia apniukusiomis dienomis. Pasodintus augalus ir gausiai paliejus, tikslinga dirvą pamulčiuoti, pavyzdžiui, durpėmis, užberiant 10 cm storio sluoksnį.
Braškių ir rabarbarų uogienė
Pirmaisiais auginimo metais augalai formuoja lapiją. Tačiau kai kurių veislių pavieniai augalai gali pradėti formuoti po kelis žiedinius stiebus. Antraisiais ir vėlesniais auginimo metais žiedynus formuoja visų veislių rabarbarai. Kad augalas nealintų savęs pavasarį, neleiskite jam žydėti. Pumpurams dar neišsiskleidus, pašalinkite visus žiedinius stiebus. Daugiausia maisto medžiagų ir vandens augalui reikia gegužę. Jeigu orai sausi, būtina laistyti, nes drėgmės trūkumas apkartina lapkočius. Be to, lapkočiai užauga ploni, kieti. Pakankamai gaudami azoto, rabarbarai išaugina ir mėsingus, ilgus, storus lapkočius. Todėl šiomis trąšomis pirmą kartą patariama patręšti prieš prasidedant vegetacijai. Liepą rabarbarus patartina tręšti paskutinį kartą. Kitais metais tai lems gausesnį derlių.
Rabarbarai naujus lapus gali išauginti tik su jau esamais lapais. Nelaužkite jų per daug vieno skynimo metu. Nuo augalo patariama nulaužti vidutiniškai 5 lapkočius. Geriausia tai daryti giedrą dieną ir kartą per savaitę. Likus maždaug dviem mėnesiams iki augalo vegetacijos pabaigos, ūglių laužyti nepatariama. Jokiu būdu lapkočių nepjaukite, juos laužkite nuo pagrindo (tiesiog išsukite). Šiaulių rajone smidrų ir rabarbarų šeimos ūkį su vyru valdanti J. Krištopaitienė pasakoja, kad rabarbarų auginimo patirties bei subtilybių sėmėsi Danijoje. „Rabarbarai yra labai universali ir nuostabaus skonio bei kvapo daržovė. Be to, žavėjo, kad ji yra nereikli - vienoje vietoje gali augti daugybę metų, puikiai atlaiko šalnas, tad tinkamai parinkus žemę ir deramai prižiūrint, per sezoną galima užauginti gausų derlių.“
Rabarbarų panaudojimas virtuvėje ir virimo laikas
Maistui rabarbarus galima vartoti žalius, su jais kepti pyragus, virti kompotus, uogienes, šaldyti, konservuoti. Lapkočiai puikiai tinka sultims, vaisių gėrimams ar pyragams. Rabarbarų galima užšaldyti žiemai. Prieš tai juos reikėtų blanširuoti, t.y. nuplikyti verdančiu vandeniu. Galima gaminti cukatus, išsivirti uogienių bei džemų. Rūgštūs lapkočiai tiks su saldesnėmis uogomis ar vaisiais. Mažai kas žino, kad rabarbarai naudojami sriuboms ir troškiniams gardinti - suteikia saldžiarūgštį skonio. Rabarbarų lapkočiais galima pagardinti įvairias salotas. Ši daržovė atrandama iš naujo ir vis plačiau pritaikoma kulinarijoje - anksčiau manyta, kad rabarbarai tinka tik kepiniams, tačiau dabar iš jų gaminami ledai ir cukatai, spaudžiamos sultys, ruošiami sirupai, sriubos ar gardinamos salotos. Daugiau žinių turintys vyndariai iš rabarbarų gamina net vyną. Na, o dar įdomiau, kai rabarbarai derinami su mėsos ar žuvies patiekalais, pavyzdžiui, panaudojant juos įvairiuose padažuose, čatniuose. J. „Rabarbarų veislių pasiūla nėra didelė. Gal kam netikėta, bet vaistinė žaliava - rabarbarų šaknys. Jas patariama jas kasti rugsėjį-spalį. Iškastos šaknys nuvalomos, plaunamos, džiovinamos, smulkinamos. Paruošta žaliava pakuojama į daugiasluoksnius popierinius maišelius ir laikoma tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Liaudies medicinoje paruošti rabarbarų preparatai vartojami norint pagerinti maisto virškinimą, padidinti apetitą, apsisaugoti nuo žarnyno ligų, pagerinti žarnyno veiklą, skrandžio sulčių ir tulžies šalinimą.“
Juos apdorojant termiškai svarbiausia nepervirti ar neperkepti, kad išlaikytų savo skonį ir naudingąsias savybes. Pasak O. Suchočevos, rabarbarus termiškai apdorojant, jų skonis sušvelnėja.
Rabarbarų kompotai
Rabarbarų kompotas yra nostalgiškas, skanus ir vaikų labai laukiamas desertas. Rabarbarų kompotą galima paruošti ir žiemai. Jis paruošiamas ne sunkiau nei įprastas kompotas ir išlaiko visas naudingas savybes. Saldžiarūgštis gėrimas tikrai patiks žiemos sezonu.
Klasikinis rabarbarų kompotas
Kompotą verdame apie 10 minučių, ragaujame ar nieko netrūksta.
Rabarbarų kompotas žiemai
Užvirkite vandenį. Užpilkite rabarbarus, kol stiklainis užsipildys. Uždenkite švariu dangteliu ir palikite 25 minutes. Praėjus laikui, nupilkite skystį į puodą. Norint apskaičiuoti cukraus kiekį, patartina išmatuoti vandenį. 1 litrui skysčio reikia 90-100 gramų cukraus. Įpilkite cukraus ir padėkite ant ugnies. Užvirus palaikykite ant ugnies lygiai 2 minutes, tada nuimkite. Užpildykite rabarbarus skysčiu. Nedelsdami uždarykite stiklainį, apverskite jį dangteliu žemyn, uždenkite šiltu skudurėliu ir palikite taip, kol visiškai atvės.
Rabarbarų kompotas su obuoliais ir uogomis
Dideliame puode užkaičiame vandenį. Jam užvirus suberiame vaisius, rabarbarus, uogas, cinamoną ir vieną stiklinę cukraus. Paverdame 10 minučių ir paragaujame. Jei norisi saldžiau, įberiame cukraus ir paverdame dar 20 minučių, kol vaisiai suminkštės.
Rabarbarai su krakmolu
Vanduo su cukrumi ir prieskoniais pavirinamas, iškošiamas ir vėl užkaičiamas ant nedidelės ugnies. Į verdantį sirupą suberiami rabarbarai ir kaitinama, kol jie suminkštės. Tada supilamas truputyje vandens išleistas krakmolas, užvirinama ir ataušinama.
Gaivinantis rabarbarų ir braškių kompotas
Rabarbarus nuplaukite ir supjaustykite 2-3 cm griežinėliais. Užpilkite, kad apsemtų šaltu vandeniu ir atidėkite į šoną 15 - 30 minučių. Tuo metu išvirkite cukraus sirupą. Į puodą suberkite cukrų, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Nupilkite nuo rabarbarų vandenį ir rabarbarus suberkite į cukraus sirupą. Braškes nuplaukite ir supjaustykite per puse, sudėkite į puodą. Vėl užvirinkite ir nukelkite nuo viryklės.
Rabarbarų uogienės ir drebučiai
Rabarbarų sezonas gana trumpas, o daugelis jais nori mėgautis ir pasibaigus jų sezonui, tad kodėl gi nepasigaminus gardaus ir nostalgiją keliančio skanėsto iš rabarbarų? Tai - rabarbarų uogienė. Ja galima mėgautis viena tiesiog tepant ant mėgstamos duonos, patiekiant prie blynų, gardinat jogurtą, kepant pyragus ir naudojant visur, kur leidžia fantazija. Man patinka, kad ruošiant su uogienių cukrumi, užtenka virti vos 15 minučių ir uogienė, drebučiai ar džemas jau būna sutirštėję. O geriausia žinia - gaminant su uogienių cukrumi - cukraus į uogienes galime berti per pusę mažiau!
Rabarbarų drebučiai
Rabarbarų lupti nereikia, jų odelėje daug skonio ir aromato. Rabarbarus su braškėmis užvirkite ir virkite apie 20 minučių. Ryte nuvarvėjusią sunką supilkite į puodą, turėtų gautis apie 2l skysčio. Paruoštą 2 l rabarbarų-braškių sunką užkaitinkite, kol pradės garuoti, įpilkite išspaustas žaliosios citrinos sultis, įmeskite vanilės ankštį bei iš jos išimtas sėklytes, lėtai supilkite uogienių cukrų, išmaišykite ir lėtai virkite apie 20 minutes.
Klasikinė rabarbarų uogienė
Kai sultys išsiskirs, įjunkite kaitrą ir užvirkite, virkite 1-2 minutes, tuomet nukelkite nuo kaitros ir nugriebkite susikaupusias putas. Palikite uogienę 10-15 minučių ant silpnos kaitros, tuo metu rabarbarų gabalėliai prisisotins sirupu.
Rabarbarų uogienė su apelsinais ir prieskoniais
Sumažinkite ugnį ir virkite maišant apie 10-15 minučių. Tada suberkite nutarkuotas apelsinų žieveles, cinamoną, imbierą, gvazdikėlius ir dar pavirkite apie 5 min. Karštą uogienę supilkite į iškaitintus stiklainius ir užsukite švariais, sandariais dangteliais. Stiklainius apverskite dangteliais žemyn ir palikite visiškai atvėsti.
Rabarbarų ir bananų uogienė / Rabarbarų uogienė su rozmarinais
Virkite, kol uogienė sutirštės.
Rabarbarų čatnis ir kiti nesaldūs patiekalai
Iš rabarbarų ruošiamų patiekalų visa galybė - jie tinka padažams, salotoms, džemams ir kitiems pagardams. Nusiskynę jų stiebus dažniausiai valgome su cukrumi, sirupu, dedame į įvairiausius pyragus ar verdame džemus bei uogienes, tačiau rabarbarus kulinarijoje galima panaudoti ir plačiau, pavyzdžiui, iš jų pasigamintas čatnis nuostabiai derės prie mėsos, keptos ant grotelių. „Iš rabarbarų taip pat galima paruošti puikių įvairių mėsos padažų.“ Kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia pasigaminti išskirtinį rabarbarų čatnį, kuris paskanins ne tik ant grotelių keptą mėsą, bet ir tiks užkandžių padėklui su sūriais, duonos lazdelėmis ir vaisiais.
Rabarbarų čatnis
Rabarbarus nulupkite ir supjaustykite mažais gabėliais. Nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūnus ir česnaką. Į puodą įdėkite rabarbarus, svogūnus ir aitriąją papriką. Virkite ant silpnos ugnies apie 20 minučių, kol čatnis patirštės. Čatnį laikykite šaldytuve. Arba: Dideliame puode sumaišykite visus ingredientus ir užvirinkite. Virkite ant vidutinės ugnies apie 1,5 valandos. Rabarbarai turi sutirštėti, karamelizuotis. Dar karštą masę supilkite į sterilius indelius, uždenkite, atvėsinkite ir laikykite vėsioje vietoje. Taip ruoštą čatnį galima laikyti net keletą mėnesių. Puikiai dera su sūriais, žvėrienos patiekalais.
Kepti rabarbarai su burokėliais salotoms
Nuplautus, nuluptus ir gabalėliais supjaustytus burokėlius sudėkite ant kepimo skardos, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir 35-45 min. kepkite 180 °C temperatūroje. Nuplautus rabarbarus supjaustykite 0,5 cm storio griežinėliais, sudėkite ant kepimo skardos, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis, balzaminiu actu ir 15-20 min. kepkite 180 °C temperatūroje. Salotų mišinį sudėkite į lėkštę su keptais burokėliais ir rabarbarais bei ketvirčiais pjaustyta mocarela. „Rabarbarai vis labiau pirkėjų vertinami virtuvėje, nes turi daugybę panaudojimo būdų. Kepti saldūs burokėliai yra puikus dietinių ir sveikų salotų pagrindas. Tuo tarpu rabarbarai sumaniai paryškins jų saldumą ir suteiks įdomų kontrastą.“
Rabarbarų šaldymas žiemai
Jei turite daug rabarbarų, galite juos užšaldyti vėlesniam naudojimui. Nuplaukite, supjaustykite ir sudėkite į šaldymo maišelius. Užšaldyti rabarbarai tinkami naudoti iki 12 mėnesių. Rabarbarų sezonas yra trumpas, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai juos užšaldyti, kad galėtumėte mėgautis jais visus metus. Rabarbarai - trumpo sezoniškumo produktas, prekybos centrų lentynas pasiekiantys gegužės ir birželio mėnesiais. Norint šakniastiebiais pasimėgauti ilgiau - juos galima ir užšaldyti. „Svarbiausia prieš šaldant rabarbarus nupjauti jų lapus, o nuo storesnių stiebų pašalinti jų ataugas, vėliau - nuplauti ir nusausinti. Ruošiant šakniavaisius šaldymui, privalu juos supjaustyti 10-15 cm gabaliukais ir sudėti į šaldymui tinkamą maišelį. Atlikus šiuos veiksmus rabarbarus sudėkite į šaldiklį“, - šaldymo patarimais dalijasi specialistė. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip tai padaryti: šaldymas žalius, šaldymas trumpai apvirtus, šaldymas išvirtus. „Rabarbarus daug kas mėgsta užsišaldyti, o paskutiniu metu populiarėja ir jų liofilizavimas - taip išsaugoma daugiausiai naudingųjų medžiagų.“
Kaip šaldyti žalius rabarbarus
Nupjaukite rabarbarų lapus, palikdami tik švarius, gražius stiebus. Gerai juos nuplaukite po tekančiu vandeniu. Supjaustykite stiebus maždaug 1,5-2 cm ilgio gabaliukais, žinoma, galite rinktis norimą dydį, tačiau būtent tokie nedidukai bus patogūs, jei kepsite pyragą, virsite džemą ar pan. Plačią kepimo skardą, didelę lėkštę ar pjaustymo lentą išklokite kepimo popieriumi, vienu sluoksniu berkite rabarbarų gabaliukus, dėkite į šaldiklį ir šaldykite nuo 4 iki 12 val. Sušalusius rabarbarų gabalėlius suberkite į šaldytiems produktams skirtus užsisandarinančius maišelius, išspauskite tiek oro, kiek tik pavyksta, o tada uždarykite, užrašykite ant maišelio, koks tai produktas ir kada užšaldytas ir dėkite į šaldiklį.
Kaip šaldyti trumpai apvirtus rabarbarus
Pirmiausia paruoškite rabarbarus taip pat, kaip ir ruošiatės šaldyti žalius, tik gabalėliai gali būti ir ilgesni. Užkaiskite didelį puodą vandens, kai jis užvirs, berkite rabarbarų gabaliukus, pavirkite minutę, o tada nusunkite ir iškart suberkite į didelį dubenį šalto vandens su ledukais (pasiruoškite iš anksto) - taip iškart sustabdysite rabarbarų virimą. Išdėkite ant virtuvinių rankšluostukų, kad apdžiūtų. Tada berkite ant lentos, lėkštės ar skardos, išklotos kepimo popieriumi, dėkite į šaldiklį ir šaldykite nuo 4 iki 12 val. Sušalusius gabaliukus berkite į specialius maišelius, išspauskite orą, suplokite ir dėkite ilsėtis į šaldiklį, kol prireiks.
Kaip šaldyti išvirtus rabarbarus
Rabarbarus paruoškite, kaip ir prieš šaldant kitais formatais - nupjaukite lapus, nuplaukite, supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Berkite gabaliukus į storadugnį puodą ir užpilkite norimu skysčiu - tinka vanduo, taip pat apelsinų ar kokios kitos mėgstamos sultys. Galima įberti ir šiek tiek cukraus. Kaitinkite ant nedidelės kaitros, stebėdami, ar skystis neišgaravo ir neima svilti. Virkite iki norimos konsistencijos - nuo dar matomų gabaliukų iki visiškos tyrės konsistencijos. Atvėsinkite, supilstykite į indelius, tinkamus šaldyti, užrašykite, kas viduje, o tada dėkite į šaldiklį. Jei kepate pyragą ar keksiukus, galite berti į tešlą dar neatšilusius rabarbarų gabaliukus. Šaldyti rabarbarai išbus tinkami vartoti iki metų.
tags: #kiek #laiko #virti #rabarbarus