Vidutinis lietuvis per metus suvartoja nemažą kiekį mėsos. Šis skaičius gerokai viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą normą. Toks didelis mėsos vartojimas siejamas su sveikatos problemomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus.
Mėsos vartojimo mastas Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas lietuvis per metus suvalgo apie 90 kilogramų mėsos, kasdien suvartodamas maždaug 250 gramų. Tai tris kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kuri siūlo suvartoti vos 30 kilogramų. Tačiau skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus duomenis - vieni teigia, kad lietuvis suvartoja apie 77 kg mėsos per metus, kiti - net 106 kg. Tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų metodikų ir duomenų rinkimo būdų. Europos statistikos tarnybos skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg mėsos per metus.
Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad lietuviai mėsos suvartoja tris kartus daugiau nei rekomenduojama. Anot jos, Europos Sąjungoje šis rodiklis yra šiek tiek geresnis - apie 70 kg per metus, tačiau vis tiek viršija rekomenduojamą normą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stukas taip pat patvirtina, kad lietuviai gyvena mėsos pertekliuje.
Lietuvių mėsos vartojimo palyginimas
Statistiškai lietuvis per metus suvartoja 77 kilogramus mėsos. Pagal šį rodiklį, tarp 177 pasaulio šalių esame 36-ti. Pagal Europos Sąjungos vidurkį mėsos suvartojame apie 30 proc. daugiau nei ES gyventojai ir net 20-30 proc. daugiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Tai reiškia, kad mūsų racione mėsos yra tiesiog per daug.
| Rodiklis | Kiekis Lietuvoje (kg/metus) | PSO rekomendacija (kg/metus) | ES vidurkis (kg/metus) |
|---|---|---|---|
| Vidutinis mėsos suvartojimas | 65-106 (priklausomai nuo šaltinio) | 30 | 70 |
Mėsos vartojimo tendencijos, lyginant su kitais produktais
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2021 m. vienam gyventojui teko 104 kg daržovių ir 106 kg vaisių bei uogų, o 2017 m. - atitinkamai 97 ir 80 kg. Įdomu, kad bulvių suvartojimas mažėja: 2021 m. vienam gyventojui teko 78 kg bulvių, 2017 m. jų per metus suvalgyta aštuoniais kilogramų daugiau - 86 kg. Grūdų ir grūdų produktų suvartojama taip pat mažiau: 2017 m. vienam tautiečiui teko 120 kg grūdinių kultūrų, pernai - 113 kg. Tačiau 2021 m., palyginti su 2020 m., net 15 kg daugiau gyventojai suvalgė įvairių iš kviečių gaminamų maisto produktų. Statistika rodo, kad populiarumą praranda vegetarizmo idėjos, - vieno asmens mėsos ir mėsos produktų suvartojimas, palyginti su 2017 m., išaugo keturiais kilogramais - nuo 90 iki 94 kg.
Taip pat nuo 328 kg 2017 m. iki 351 kg 2021 m. išaugo pieno ir pieno produktų suvartojimas. Tačiau žuvies tautiečiai valgo vis mažiau: pernai vienam gyventojui teko 18 kg žuvies ir žuvies produktų, 2017 m. - 22 kg. 2021 m. užfiksuotas paukštienos suvartojimo mažėjimas - gyventojai šią mėsą dažniau keitė į kiaulieną. Dietistė daro prielaidą, kad tai labiau susiję ne su populiarėjančia keto dieta, o kaina - pernai kiauliena visoje Europoje ne tik nebrango, bet netgi atpigo. „Įvairios apklausos rodo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis maisto produktus, vis dar yra žemesnė kaina“, - pastebi Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė.
Mėsos įtaka sveikatai: rizikos ir nauda
Toks didelis mėsos vartojimas siejamas su sveikatos problemomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus. Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė pabrėžia, kad problemos, kurias ta pati PSO įvardija arba kitos dietologų asociacijos, yra susijusios su didžiule problema dėl kraujagyslių, širdies ligų, vėžinių susirgimų. Šios ligos siejamos su pertekliniu mėsos vartojimu. Dietistė Indrė Trusovė pabrėžia, kad Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą sieja su onkologinėmis ligomis. Be to, riebi kiauliena didina ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Lietuvių sergamumo ir mirtingumo struktūroje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ypač aterosklerozė, yra faktiškai pagrindinė mirties priežastis šiandien. Labai stipriai apkepta mėsa, skrudinta, yra vienas iš virškinimo sistemos vėžio rizikos veiksnių.
Geros kokybės mėsa mūsų organizmui itin svarbi - joje gausu geležies, baltymų, B grupės vitaminų, kuriuos iš šviežios mėsos puikiai gebame pasisavinti. Pavyzdžiui, vitaminą B12, kuris labai svarbus, kad būtų gera kraujo gamyba, gauname su jautienos mėsa. Tinkama mityba sumažina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, podagra, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Kaip atsisakyti mėsos? | Subalansuota mityba | Sveikas maistas
Specialistų rekomendacijos dėl mėsos vartojimo
Nors nėra vieningos taisyklės, kaip dažnai galima valgyti mėsą, tarp specialistų vyraujanti rekomendacija yra 3-4 kartai per savaitę. Vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos. Tačiau svarbu paminėti, kad tai yra bendros rekomendacijos, o kiekvienas žmogus yra individualus ir porcijų dydis gali varijuoti, priklausomai nuo asmeninių sveikatos rodiklių. Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas teigia, kad svarbu, jog iš grupės produktų, tarp kurių yra mėsa, būtų kiekvieną dieną kas nors suvalgoma. Jis rekomenduoja žuvį valgyti maždaug du-tris kartus per savaitę, kiaušinių - vieną ar du, o mėsai lieka kokie trys ar keturi kartai.
Sveiko, vidutinio amžiaus žmogaus racione turėtų dominuoti balta mėsa. Jautieną ar veršieną, o kartais net ir liesą kiaulieną valgyti vieną kartą per savaitę yra neblogai, nebent yra tam tikrų kontrindikacijų. Dietologė E. Kliukaitė-Sidorova akcentuoja, kad nederėtų valgyti ir pieniškų dešrelių. Kalbant apie mėsos ruošimą, sveiki maisto ruošimo būdai yra tie, kuriems nereikalingi riebalai. Visuomet rekomenduojama rinktis tokią mėsą ir tokį paruošimo būdą, kuriam nereikėtų didelio kiekio riebalų ir didelės kaitros.
Mėsos pasirinkimas ir kokybė
Prof. Rimantas Stukas atkreipia dėmesį į mėsos pasirinkimą. Kiauliena savo sudėtyje turi sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl reikėtų valgyti paukštienos ar jautienos. Vitaminą B12, kuris labai svarbus, kad būtų gera kraujo gamyba, gauname su jautienos mėsa. Dietistė Indrė Trusovė pataria rinktis kuo šviežesnę ir lietuvišką mėsą, o dar geriau - užaugintą be antibiotikų. Tai nėra tik reklaminis ženkliukas - taip pažymėta mėsa reiškia, kad gyvulys ar paukštis nebuvo gydytas antibiotikais, nes rimtai nesirgo, taigi buvo kokybiškai augintas, šertas ar lesintas.
Sportuojantiems ar norintiems sulieknėti I. Trusovė mėsą pataria rinktis dar atidžiau, geriausia - liesesnę ir turinčią daug baltymų. Baltymai yra pagrindinė mūsų statybinė medžiaga, svarbi viso kūno audinių augimui bei gyvybingumui, stiprina imuninę sistemą, padeda palaikyti ir auginti raumeninę masę. Pradėjusiems sportuoti ji siūlo įsiminti pagrindinę taisyklę - kuo liesesnė mėsa arba žuvis, tuo joje esančių baltymų procentas yra didesnis. Mėsą, kaip ir kitus baltyminius produktus, geriausia derinti su daržovėmis ir žalumynais, tinka ir riebalai. Bulvės, rudi ryžiai, grikiai - taip pat puikus variantas garnyrui prie mėsos. Vakarienei angliavandenių siūlytų privengti, tačiau sotiems pietums tiek bulvės, tiek kruopos tinka.
Lietuviams, renkantis šviežios mėsos produktus, svarbiausia yra kokybė (66,2 proc.), tačiau reikšmingas kriterijus - ir lietuviškumas, kurį išskyrė 26 proc. vartotojų. Pirkėjai kokybę dažnai sieja su lietuviškais prekės ženklais.
Kiaulienos rinkos iššūkiai ir kilmės klausimai
Apibendrinant, galima teigti, kad kiaulienos suvartojimas Lietuvoje yra reikšmingas. Žemės ūkio ministerijos statistika atskleidžia, jog per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 54 kg kiaulienos, o remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu tik apie 40 proc. kiaulienos yra vietinės kilmės. Didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ Utenoje sėkmingai atidarė 8 mln. Eur kainavusią moderniausią rinkoje kiaulių skerdimo liniją. Įmonių grupės skerdimo pajėgumams išaugus dvigubai, bendrovės vykdomasis direktorius Žilvinas Lenktaitis pasakoja apie kiaulienos rinką, iššūkius kiaulių augintojams ir lietuvių norą mėgautis šviežia ir, svarbiausia, lietuviška mėsa. „Sekdami šias vartotojų tendencijas, siekiame jas atliepti: naujoji skerdimo linija, apdorojanti 300 kiaulių per valandą, padės užtikrinti didesnį vietinės produkcijos kiekį.“
Nors lietuvių vartotojai itin vertina vietinę kiaulienos produkciją, mėsos pramonės rinkoje kiaulių ūkiai ir toliau traukiasi dėl ūkininkams nepalankių auginimo sąlygų: per pastaruosius dvejus metus kiaulių skerdimai visoje Europoje sumažėjo 12 proc., o buvusio kiekio atstatymą apsunkina griežtėjantys kiaulių laikymo reikalavimai. Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje“. Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais. Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos. „Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai”, - įtaria A. Baravykas.
VMVT komentarai dėl mėsos ženklinimo
Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė, paaiškina: pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai - kur kiaulė gimė ir užaugo. Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje. Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pavyzdžiui, mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies.
Augalinė mityba: alternatyva ar būtinybė?
Sumažėjęs kraujospūdis, pagerėjęs miegas ir geresnė emocinė būsena - visa tai padeda pasiekti didesnis augalinės kilmės produktų vartojimas. Seimo narė Ieva Pakarklytė teigia, kad klimato kaitos valdymui reikalingi ir žmonijos mitybos pokyčiai. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje, o gyvulinės kilmės produktų persotinta, nesubalansuota mityba tiesiogiai prisideda prie daugybės lėtinių ligų vystymosi. Įvairūs tyrimai visame pasaulyje rodo, kad skatinant augalinę mitybą ne tik prisidedame prie aplinkos išsaugojimo ir rūpinamės žmonių sveikata, bet ir galėtume sutaupyti daugybę valstybės biudžeto lėšų. Remiantis tyrimu, 2022 metais paklausus lietuvių apie jų santykį su augaline mityba, net 87 procentai respondentų nurodė, kad augalinį maistą laiko sveiku pasirinkimu.
Augalinės mitybos privalumai
- Mažesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
- Sveikesnis virškinimas
- Geresnė emocinė būsena
- Mažesnis poveikis aplinkai
Augalinių alternatyvų prieinamumas ir patarimai pradedantiesiems
Nors lietuviai supranta augalinės mitybos sveikatingumo faktorių ir suvokia, kad tokia mityba draugiška aplinkai, tačiau prekybos centruose, peržiūrėjus augalinės kilmės produktų alternatyvas, vis dar susidaro įspūdis, kad šios prekės yra suvokiamos kaip „prabangos“ prekės. „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė Vilma Kapočienė teigia, kad gamintojų siūlomos alternatyvos gali palengvinti gyventojų siekį į savo mitybos racioną įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir sumažinti ar netgi visai atsisakyti gyvulinės kilmės patiekalų. Ji sako, kad gamintojų siūlomos alternatyvos gali palengvinti gyventojų siekį į savo mitybos racioną įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir sumažinti ar netgi visai atsisakyti gyvulinės kilmės patiekalų.
Kristof Dhont, Kento universiteto Psichologijos mokyklos psichologo, besispecializuojančio žmonių ir gyvūnų santykiuose, patarimai, kaip įveikti psichologinį ir socialinį spaudimą, kad augalinės mitybos iššūkis praeitų sėkmingai:
- Pasiruoškite: skirkite laiko prekybos centrų su augalinėmis alternatyvomis paieškoms, raskite paprastų ir skanių receptų, pasiruoškite augalinių produktų pirkinių sąrašą.
- Atraskite augalinę mitybą žingsneliais: nepradėkite nuo sudėtingų receptų ar egzotiškų ingredientų, išbandykite naujus produktus pamažu, „veganizuokite“ savo mėgstamus patiekalus ir išlaikykite paprastumą.
- Ugdykite ir motyvuokite save: sužinoję daugiau apie augalinės mitybos naudas, turėsite aiškesnį pagrindą, kodėl priėmėte tokį pasirinkimą.
- Susiraskite draugą veganą: jums bus daug lengviau ir maloniau, jei savo kelionėje nebūsite vienas ir galėsite pasidalinti savo patirtimi su kuo nors kitu. Taip pat galite rasti draugišką ir palaikančią bendruomenę internete, įskaitant ekspertus mentorius, kurie gali padėti jums su praktiniais patarimais ar papildoma informacija.
- Bendraukite aiškiai ir užjaučiančiai: informuokite kitus apie savo pasirinkimą ir paaiškinkite priežastis, tačiau venkite moralizuoti, nes tai bus sutikta priešiškai.
Kaip atsisakyti mėsos? | Subalansuota mityba | Sveikas maistas
Mėsos vartojimo įtaka aplinkai
Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas ne tik prisideda prie įvairių ligų vystymosi, bet ir turi didžiulę įtaką aplinkos taršai. Gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų. Ji atsakinga ne tik už CO2 emisijas, bet ir už miškų kirtimus. Be to, tam, kad užaugintume mėsą, mes turime sunaudoti begales resursų. Meda Šermukšnė stebisi, kad mes tuos resursus vietoje to, kad patys suvartotume, skiriame gyvūnams ir tada juos valgome. Organizacijos vadovė taip pat pabrėžia, kad viena taršiausių mėsos rūšių - jautiena. Karvės į aplinką išskiria daug metano dujų. Tačiau, renkantis mažiau taršią mėsą reikėtų nepamiršti ir gyvūnų gerovės. Ji aiškina, kad mano siūlymas - galvoti labiau ne apie tai, kokią mėsą rinktis, bet kaip pakeisti ją kažkuo ir kaip atrasti kitus produktus, kurie padėtų mums valgyti labai skaniai, sveikai ir palankiai tiek aplinkai, tiek gyvūnams, tiek sau.
Lyčių skirtumai mėsos vartojime
Tyrimai rodo, kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys. Dažnai tai siejama su skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos - svarbiausia patriarchato taisyklė.
Dietistų požiūris į mitybos įpročius ir tinkama mityba
Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė pastebi, kad karantinas, kurio metu didelė dalis žmonių dirbo iš namų ir maistą dažniau gaminosi patys, gerokai pakoregavo mitybos įpročius. Ji pastebi, kad karantino metu labai daug žmonių susidūrė su emociniu valgymu, kai šaldytuvo ar virtuvės spintelių durelės gerokai dažniau varstomos ne dėl alkio, o siekiant numalšinti įtampą ir kylančias emocijas. „Kai žmonės dirba biure, po ranka ne visuomet yra maisto arba bent jau ne tokie kiekiai kaip namuose. O kai karantinas daugelį uždarė namuose ir daug kas dirbo prie valgomojo virtuvės stalo, kur šaldytuvas pasiekiamas ranka, įtampą paprasčiausiai buvo malšinti maistu. Vienintelis legalus būdas atsitraukti nuo darbų ir kelias minutes pailsėti tapo valgis. Tai patvirtina ir statistika - vieno asmens suvalgomo maisto kiekis gerokai išaugo“, - pastebi dietistė.
Dar viena ryški tendencija, rodanti, kad vis dažniau susiduriama su emociniu valgymu, - per metus (2021 m., palyginti su 2020 m.) net penkiolika kilogramų vienam žmogui išaugo kviečių suvartojimas. Kviečiai dažniausiai vartojami baltų miltų pavidalu - batonas, šviesi duona, bandelės, sausainiai. Tai maistas, kurį dažniausiai renkasi su emociniu valgymu susiduriantys žmonės. V. Kurpienė pastebi, kad žmonės, kovodami su priaugtais kilogramais, rinkosi ir kitą kraštutinumą - itin griežtas dietas, tikėdamiesi greitų rezultatų. Bet griežtas savęs ribojimas, paprastai iš pradžių suteikiantis džiaugsmo dėl numestų kilogramų, ilgesniu laikotarpiu duoda atvirkštinį efektą - kilogramai „sugrįžta“ su kaupu, o neretai susiduriama ir su papildomomis sveikatos problemomis.
Viena pagrindinių žmogaus organizmo statybinių medžiagų - baltymai. Pagrindiniai jų šaltiniai: mėsa, pieno produktai, žuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštinės daržovės. Šiek tiek baltymų galima gauti ir iš sėklų bei riešutų. Mityba, pasak specialistės, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Šių ligų prevencija - optimalaus svorio palaikymas, cholesterolio kiekio kraujyje sureguliavimas bei uždegimus mažinančių medžiagų pakankamas vartojimas - neatsiejama nuo tinkamos mitybos. Tinkama mityba taip pat sumažina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, podagra, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis.
„Užtenka porą mėnesių tinkamai maitintis ir kraujo tyrimai parodys teigiamus pokyčius. O jeigu žmogus jau serga, net jei liga nėra pagydoma, tinkama mityba pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Taip pat didėja atsparumas įvairioms virusinėms ligoms“, - teigia V. Kurpienė. Pašnekovė pastebi, kad žmonės, norėdami sveikiau maitintis, kartais pasiklysta informacijos gausoje. Pavyzdžiui, jau kelerius metus trunka glitimo (kviečių baltymo) baimė. Sergant celiakija ir kai kuriomis kitomis ligomis glitimo išties reikia vengti, bet sveikam žmogui jo nereikia bijoti. Svarbu rinktis viso grūdo produktus, vengti greitai pasisavinamų angliavandenių, riboti ne tik cukrų, bet ir jo pakaitalus, tokius kaip medus ir saldikliai. „Renkantis maisto produktus svarbu skaityti etiketes, ne tik kas didelėmis, bet ir kas mažomis raidėmis parašyta. Jeigu rašoma, kad jogurtas braškių skonio, nereiškia, kad jame bus braškių. Jei parašyta „su braškėmis“ - žiūrėkite, kiek gramų tų braškių yra produkte. Jeigu skaitote etiketes, galite daug sužinoti, bet reikia bazinių žinių“, - tvirtina V. Kurpienė.
