Maisto kainos, ypač mėsos, yra nuolatinis vartotojų ir politikų dėmesio centre. Šiame straipsnyje išnagrinėsime mėsos kainų pokyčius Lietuvoje nuo sausio mėnesio, atsižvelgiant į Lietuvos banko, Žemės ūkio ministerijos ir kitų ekspertų įžvalgas. Aptarsime veiksnius, darančius įtaką kainų dinamikai, ir palyginsime situaciją Lietuvoje su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Taip pat atkreipsime dėmesį į vartotojų reakciją į kainų pokyčius ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti prieinamą maistą visiems gyventojams.
Bendrosios maisto kainų tendencijos ir infliacijos poveikis
„Eurostat“ duomenimis, per pastaruosius metus maisto kainos ES iš viso padidėjo 3,3 proc., o tai yra šiek tiek daugiau nei vidutinis infliacijos lygis, kuris siekė 2,5 proc. Lietuvos banko (LB) atstovai teigia, kad šiemet maisto kainos Lietuvoje kils sparčiau nei pernai, o tam įtakos turės kilsiančios maisto žaliavų kainos. Palyginti su 2020 metais, maisto kainos išaugo apie 50 proc. LB teigimu, maisto kainų dinamika yra iš esmės suderinama su sąnaudų kaita svarbiausiuose maisto tiekimo grandinės sektoriuose.
Maisto produktai, įskaitant pieno produktus, kiaušinius, mėsą ir vaisius, patyrė didžiausią kainų šuolį. Rugpjūtį metinis maisto kainų augimas viršijo 6 proc., o tai sudarė daugiau nei pusę visos infliacijos. Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Lietuvoje išaugo apie 50 proc., o didžioji dalis šio augimo fiksuota 2022-2023 metais dėl Rusijos karo Ukrainoje ir energetinių išteklių brangimo.
„Pricer.lt“ atlikta vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginus su sausio mėnesiu, brango 0,50 euro (+ 0,7 proc.). Lyginant su prieškariniu 2021 m. vasario mėnesiu, krepšelis yra 17,28 euro (+ 31,8 proc.) brangesnis. LB duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mėsa ir žuvis kainavo panašiai kaip prieš metus.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, teigia, kad maisto produktų kainos nuo šių metų sausio iki lapkričio buvo maždaug 4,2 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet mėsos kainos augo daugiau kaip 3 proc., o toks pabrangimas nėra labai reikšmingas, ir gyventojai jį toleruos.
Mėsos kainų pokyčiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Bendros ES tendencijos
„Eurostat“ duomenimis, labiausiai tarp mėsos produktų ES brango jautiena ir veršiena. Duomenys rodo, kad pastarųjų kainos padidėjo apie 10 proc. Tuo metu avienos ir ožkienos kainos padidėjo 7,2 proc., o paukštienos - 4,4 proc.
Lietuvos situacija kitų ES šalių kontekste
Lietuva taip pat patenka tarp šalių, kuriose kai kurių rūšių mėsos kainos kilo gana sparčiai. Lietuva fiksuoja vieną didžiausių mėsos brangimų ES. Lietuvoje pastaruoju metu labiausiai pabrango jautiena ir veršiena, kurių kainos pakilo 16,8 proc. Tuo metu aviena ir ožkiena pabrango 8,4 proc., o paukštiena - 8,9 proc.
Jautienos ir veršienos kainų augimas
Didžiausias jautienos ir veršienos kainų augimas buvo užfiksuotas Nyderlanduose (23 proc.), Kroatijoje (22,4 proc.) ir Latvijoje (20,8 proc.). 2019 m. pirmąjį pusmetį vidutinė galvijų supirkimo kaina (2,49 EUR/100 kg) buvo 8,8 proc. mažesnė nei 2018 m. Birželio mėnesį Lietuvoje O2 klasės (dominuojančios) galvijų supirkimo kaina buvo viena žemiausių ES, 15 proc. mažesnė už ES vidurkį. Lietuvoje kaina buvo didesnė nei Latvijoje (14 proc.) ir Vengrijoje (9,6 proc.). Darius Dzekčiorius, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius, tvirtino: „Dabar ganyklinis periodas, žiemą irgi daugiau naudojame žolinių pašarų, o grūdų dalis nedidelė. Taigi dėl grūdų brangimo mėsinių galvijų mėsa nebrangs“.
Avienos ir ožkienos kainų pokyčiai
Avienos ir ožkienos kainos daugiau nei 10 proc. padidėjo Lenkijoje (13,5 proc.), Portugalijoje (13,1 proc.), Airijoje (12,7 proc.), Švedijoje (11,3 proc.) ir Ispanijoje (10,1 proc.).
Paukštienos kainų tendencijos
Paukštienos kainos augo lėčiau nei kitų rūšių mėsos, tačiau vis tiek buvo vienos iš sparčiausiai brangstančių maisto produktų. Paukštienos kainos labiausiai padidėjo Latvijoje (15,8 proc.) ir Estijoje (15,2 proc.), o sumažėjo Suomijoje (-1,8 proc.) ir Kipre (-0,2 proc.). Daugumoje didžiųjų ekonomikų paukštienos kainų augimas buvo mažesnis nei ES vidurkis, pavyzdžiui, paukštienos kainos 3,4 proc. padidėjo Vokietijoje, 2,7 proc. Ispanijoje ir 0,6 proc. Prancūzijoje. „Pricer.lt“ nurodo, kad vištienos kainos šių metų vasarį buvo 5,4 proc. aukštesnės nei praėjusiais metais. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) prognozavo, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys. „2025 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje - apie 22 proc. (EK duomenys)“.
Kiaulienos kainų mažėjimas
Atskirai „Pricer.lt“ apžvelgė ir mėsos kainų pokyčius. Pavyzdžiui, kiaulienos kaina, anot jų, šių metų vasarį buvo 19,6 proc. mažesnė nei praėjusiais metais. „Vidutinė kiaulienos kaina yra mažesnė už 5 metų vidurkį. Bet tinklai kainomis su vartotojais nesidalina - net matome bandymus kainas kelti“, - pridėjo „Pricer.lt“.
ŽŪDC duomenimis, 2025 metų sausio-vasario mėnesiais kiaulių rinkos situacija Lietuvoje parodė kainų mažėjimo tendenciją. Reprezentacinė E klasės kiaulių vidutinė supirkimo kaina Lietuvoje sudarė 186,96 Eur/100 kg ir buvo 15,00 proc. mažesnė. Vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę Lietuvos skerdyklose 2025 metų sausio-vasario mėnesiais sudarė 185,88 Eur/100 kg, kas yra 14,89 proc. mažiau nei 2024 metų analogišku laikotarpiu. Komercinių ūkių supirkimo kainos formuojasi atsižvelgiant į kelias charakteristikas: kiaulių svorį, mėsingumą, auginimo sąlygas ir tiekimo apimtis.
Zoltanas Forianas, vyresnysis žemės ūkio ekspertas, teigia: „Mano nuomone, 2025 m. nebus reikšmingo kainų padidėjimo ar kritimo. Išlaidos didės, tačiau dėl mažesnės paklausos kiauliena nebrangs, o tai reiškia, kad ir supirkėjai negalės perkelti kainų“.
Gurmano vadovas po Baltijos šalis (Estiją, Latviją ir Lietuvą) 🇪🇪🇱🇻🇱🇹 | Pasaulio skoniai
Mėsos kainų pokyčiai Lietuvoje ir ES šalims (proc. augimas)
| Mėsos rūšis | Lietuva | Vidutiniškai ES | Didžiausias augimas (šalis ir proc.) |
|---|---|---|---|
| Jautiena ir veršiena | 16,8% | 10% | Nyderlandai (23%), Kroatija (22,4%), Latvija (20,8%) |
| Aviena ir ožkiena | 8,4% | 7,2% | Lenkija (13,5%), Portugalija (13,1%), Airija (12,7%), Švedija (11,3%), Ispanija (10,1%) |
| Paukštiena | 8,9% | 4,4% | Latvija (15,8%), Estija (15,2%) |
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką mėsos kainoms
Pasiūlos ir paklausos balansas
Ekspertai aiškina, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys mėsos kainų kilimą, yra pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa. Europos ūkininkų sąjungos atstovas spaudai sakė, kad mėsos kainų skirtumus tarp ES šalių lemia itin skirtingi gamybos pajėgumai tarp valstybių narių. Dėl to kai kurios šalys patiria didesnį spaudimą patenkinti vidaus paklausą nei kitos.
Gyvūnų ligos ir judėjimo apribojimai
Didelę įtaką turi gyvūnų ligos ir dėl jų taikomi gyvulių judėjimo apribojimai, kurie taip pat skiriasi valstybėse narėse. Pavyzdžiui, paukščių gripas, fiksuotas daugelyje Europos šalių ir JAV, turėjo įtakos kiaušinių kainoms, o tai netiesiogiai gali paveikti ir paukštienos rinką. Snukio ir nagų ligos protrūkis Vokietijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje paveikė pieno ir gyvulių supirkimo kainas.
Gamybos kaštai ir žaliavų brangimas
Kylančios maisto žaliavų kainos turi tiesioginį poveikį mėsos kainoms. Pabrango žaliavos, energetiniai ištekliai ir pakilo atlyginimai darbuotojams. „Eurostat“ agentūra išskiria, kad didžiausią įtaką euro zonoje infliacijai daro būtent energijos kainų augimas. Skaičiuojama, kad energetiniai ištekliai pernai pabrango maždaug trečdaliu. Darbo užmokestis maisto pramonėje padidėjęs per šį laikotarpį apie 50 proc., o tai taip pat atsiliepia kainoms. Taip pat mėsos produktų kainos artimiausiu metu 5-10 proc. kils ir dėl pabrangusios žaliavos. Mat 2010 m. pakilus grūdų kainoms mėsos gamintojai skirtumą kurį laiką bandė kompensuoti iš savo rezervų, tačiau dabar tai jiems jau per sunki našta.
Mokesčių politika ir PVM
Itin didelius mokesčius dėl to, kad kyla kainos, kaltina ir maisto pramonės atstovai. „Vokietijoje PVM žaliai mėsai yra 7 proc., Lenkijoje - 5 proc., o pas mus - 21 proc.“ V.Klyvienės nuomone, mažesnis tarifas negarantuoja mažesnių kainų vartotojams, tik gamintojams duoda didesnį pelną.
Pasaulinės rinkos ir geopolitinė situacija
Karas Ukrainoje dar nesibaigia, o Ukraina visad buvo svarbus pasaulinis maisto tiekėjas. Taip pat vis daugiau vyksta visokių geopolitinių suiručių, tokių kaip prekybos karai ir pan. Dėl pasaulinių įvykių, tokių kaip paukščių gripas Europos šalyse ar snukio ir nagų ligos protrūkiai didžiosiose mėsos ir pieno gamintojose šalyse, tiesiogiai veikia mūsų kainas.
Vartotojų elgesys ir valstybės atsakas
Maisto kainoms augant, vieni gyventojai renkasi prastesnės kokybės prekes, kai kurie - jau rikiuojasi į eilę prie „Maisto banko“. Kainos pokyčiai tokiems žmonėms yra labai skausmingi, nes pajamos nesikeičia taip sparčiai, kaip kartais gali keistis kainos. Pašalpos, pensijos, žemos algos atsilieka nuo infliacijos šuolių. Vartotojų aljanso prezidentas teigė, kad atsidūrus tokioje situacijoje belieka vienintelė išeitis - mažinti porcijas ir neprivalgyti.
Skelbiama, kad Lietuvoje per dvejus metus net 13 kg sumažėjo vieno gyventojo kiaulienos suvartojimas, tačiau žmonės nenustojo mažiau valgyti. Mėsos parsiveža iš Lenkijos. Vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuris rodo, kaip žmonės vertina savo ir valstybės ekonominę situaciją bei perspektyvas, praėjusių metų pabaigoje tapo neigiamas ir toliau stabiliai smunka. Sausio mėnesį jis buvo - 5 proc., tai žemiausias rodiklis nuo 2020 metų birželio.
Vyriausybė sausį inicijavo Maisto tarybos formavimą. Ji būtų įgaliota nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas. Į steigiamą Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlymą stebėti būtiniausių maisto produktų kainų dedamąsias pavadino netaikliu. LLRI prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad jei valstybė siekia užtikrinti, kad tam tikri baziniai produktai būtų prieinami labiausiai skurstantiems gyventojams, tam tinkamiausios yra socialinės politikos priemonės - pašalpos, socialinės kortelės ir panašiai.
Gurmano vadovas po Baltijos šalis (Estiją, Latviją ir Lietuvą) 🇪🇪🇱🇻🇱🇹 | Pasaulio skoniai
Ekonomistų prognozės ir ateities perspektyvos
Ekonomistai ragina skubotų išvadų dėl maisto produktų brangimo nedaryti. Jie teigia, kad kainų augimą gali lemti konkurencinė aplinka ir skaičiavimo metodika. Tačiau jie pripažįsta, kad Lietuvoje maisto kainos nekyla tiek, kiek jos galėtų kilti, ir prognozuoja, kad metinis augimas galėtų būti apie penkis procentus ir iki metų pabaigos pasiekti net šešis arba septynis procentus.
Aleksandras Izgorodinas teigia, kad saikingą maisto kainų augimą šiemet labiausiai lėmė padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA) ir atpigę energijos ištekliai. ŽŪDC prognozuoja, kad supirkimo kainos - pieno, kiaušinių, mėsos - turėtų stabilizuotis. N. Mačiulis mėgsta kartoti, kad viskas taip brangu, nes gyventojai turi pinigų ir gali mokėti didesnes kainas.
„Citadele“ banko ekonomistas sako: „Mėsos kainos neauga, nes yra didelė pasiūla. Tačiau kai gyvūnų augintojai susimažins turimas bandas ir pasiūla sumažės, kainos ims augti, nes tam įtakos turės tiek pabrangę energetiniai ištekliai, tiek pašarai.“ Taigi, nors tikėtis staigaus kainų kritimo artimiausiu metu neverta, tačiau ir drastiško mėsos brangimo dėl esamos situacijos ir pasiūlos gali nebūti, bet ilgalaikėje perspektyvoje kainos augs dėl sąnaudų.
