Lietuvos klimatas, kaip ir orai, pasižymi permainingumu. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi klimato kaitos padariniai, tokie kaip temperatūros kilimas, ekstremalūs orai ir kritulių kiekio svyravimai, daro įtaką ir karštų dienų skaičiui Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek dienų per metus Lietuvoje vidutiniškai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių Celsijaus, kaip šis skaičius kito bėgant metams ir kokios tendencijos prognozuojamos ateityje.
Svarbu apibrėžti, ką vadiname karštomis dienomis. Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos, tačiau jų skaičius auga.
Karštų dienų skaičiaus kaita Lietuvoje
Remiantis klimato archyvais atlikta analize, suskaičiuotos karštos dienos (kai temperatūra pakyla aukščiau 30 °C) per ankstesnius 30 metų - nuo 1961 iki 1990 m., palygintos su vėlesniais 30 metų - nuo 1991 iki 2020 m. Paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų karštų dienų būdavo, bet net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius 30 metų vidutiniškai jų pasikartojimas išaugo iki šešių aštuonių per vasarą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, 1961-1990 m. laikotarpiu karštų dienų (≥30 °C) vidutiniškai Lietuvoje pasitaikydavo vos 1 per metus, o kas 2-3 metus nebūdavo nė vienos tokios dienos. 1991-2020 m. laikotarpiu tokių dienų skaičius išaugo maždaug keturis kartus, iki 4 dienų.
Karštų dienų (≥30 °C) statistika Lietuvoje
| Laikotarpis / Vieta | Vidutinis dienų skaičius per metus | Pastabos |
|---|---|---|
| 1961-1990 m. (Lietuva) | 1 | LHMT vidurkis |
| 1991-2020 m. (Lietuva) | 4 | LHMT vidurkis |
| 2022 m. (Vilnius) | 16 | |
| 2022 m. (Kaunas) | 13 | |
| 2022 m. (Klaipėda) | 11 | |
| 2023 m. (Vilnius) | 7 | |
| 2023 m. (Kaunas) | 7 | |
| 2023 m. (Klaipėda) | 4 | |
| 2024 m. (Lietuva, vid.) | 8 | Pavojingas meteorologinis reiškinys |
| 2024 m. (Nida, Laukuva, Dūkštas) | 1 (po) | Mažiausiai karštų dienų |
| 2024 m. (Druskininkai, Marcinkonys, Birštonas, Alytus, Marijampolė, Kalvarija, Lazdijai) | 13 ir daugiau | Daugiausia karštų dienų |
Ši statistika rodo, kad karštų dienų skaičius Lietuvoje nuolat auga, o tai siejama su klimato kaita. Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai.
Stichinės kaitros ir temperatūros rekordai
Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau. Tokių karščio bangų jau kelinti metai suskaičiuojama po dvi tris per sezoną. Kartais jos prasideda jau balandžio pabaigoje, gegužę jau nieko nestebina ir tęsiasi net iki rugsėjo pradžios, kuris dabar dar potencialiai palankus susidaryti kaitroms, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvoje fiksuoti ir išskirtiniai karščio rekordai. Aukščiausia temperatūra Lietuvoje užregistruota 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose - 37,5 °C. Ketvirtadienį, rugpjūčio 18-ąją, Kretingoje išmatuotas net 33,3 °C karštis, pralenkęs 1939 m. rekordą. Ypatingai šiltas buvo ir 2023 m. rugsėjis.
„Remiantis preliminariais duomenimis, užfiksuotas naujas rugsėjo 13-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Birštone oras įkaito net iki 30,4 laipsnio. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 64 metus Vilniuje, kuomet 1959-09-13 sušilo iki 28,4 laipsnio (t. y. lygiai dviem laipsniais mažiau nei šiandien). Negana to, visose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse buvo fiksuojami vietiniai šilumos rekordai. Taigi, tokios šiltos rugsėjo 13-osios per visą modernių meteorologinių stebėjimų laikotarpį Lietuvoje dar nėra buvę. Šiemet tai jau vienuoliktas šilumos rekordas (rugsėjo 12-ąją - užfiksuotas dešimtas). 2022 metais tokių buvo trylika, o 2021 metais - šeši.“
Pragariški klimato kaitos padariniai? Nesibaigianti kaitra ir orų rekordai || Kalba ekspertas
Tropinės ir vasariškos naktys: kaita ir regioniniai skirtumai
Tropinė naktis - tai naktis, kai net vėsiausiomis valandomis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20,0 °C. Iki 1990 metų tropinių naktų Lietuvoje beveik nepasitaikydavo. Jų metu gali būti sunku gerai išsimiegoti ir pailsėti.
Šiuolaikinėje Lietuvoje tropinės naktys vis dažnėja. Šiemet daug tropinių naktų buvo stebima pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose, o jų beveik nebuvo - vakarinėje šalies dalyje. Iš 59 stočių 29-ose neužfiksuota nė viena tropinė naktis. Įdomu tai, jog Vilniaus miesto centrinėje dalyje buvo užfiksuotos net 6 tropinės naktys, nors Trakų Vokėje (Vilniaus miesto pakraštyje) - tik viena, o Vilniaus oro uoste - dvi. Tokį didelį kontrastą nulėmė miesto šilumos salos poveikis, kuomet per dieną labai įkaitę pastatai ir kietosios dangos (gatvės, šaligatviai) tebešildo orą nakties metu ir neleidžia jam atvėsti.
Vykstant klimato kaitai stebimas vasariškai šiltų naktų skaičiaus augimas ir vėsių naktų skaičiaus mažėjimas. Vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būna 21 šilta (oro temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C) ir 23 vėsios (oro temperatūra nenukrenta žemiau 10 °C) naktys. Tačiau atskiruose regionuose ši proporcija gana smarkiai skiriasi. Ypač dėl specifinių mikroklimatinių sąlygų labai išsiskiria Nida, čia itin gausu šiltų (vidutiniškai - 48 naktys) ir labai mažai vėsių (vidutiniškai vos 4 naktys) vasaros naktų. Mažiausiai vasariškai šiltų naktų įprastai būna Žemaičių Aukštumos pietinėje dalyje (vidutiniškai 13-15). Daugiausiai vėsių naktų vasaros metu registruojama Varėnos apylinkėse (vidutiniškai 35 naktys).
Karščio poveikis sveikatai ir aplinkai bei prevencinės priemonės
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, Saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).
Todėl svarbu imtis prevencinių priemonių:
- Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.
- Dažniau gerti skysčių - visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo.
- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį.
- Naudoti apsauginius kremus nuo Saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.
- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių Saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais.
- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis.
- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare.
- Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų Saulės spindulius.
- Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę.
Karštis taip pat turi įtakos aplinkai. Tropinės naktys po dienos karščių pagreitina augalų vytimo procesus ir sausros vystymąsi. Ypač karšti, sausi ir vėjuoti orai jautrūs kerpiniai pušynai ir visi pušynai, kurie auga smėlingose dirvose (taip pat kalnapušių plotai Neringoje).
Klimato kaitos prognozės ir vasaros tendencijos
Klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, kad nuo 1961 m., kada Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo stebėjimus, Lietuvoje vasaros sezonas tapo vidutiniškai dviem laipsniais šiltesnis. Taip pat išaugo skaičius dienų, kada vidutinė oro temperatūra viršija 30 laipsnių.
Klimatologo teigimu, dešimt metų, kalbant apie klimatą, žymios įtakos tikrai neturi, tad galime tikėtis labai panašių vasarų, kokios yra dabar. Kardinaliai niekas nepasikeis. Galbūt bus dar daugiau karštų dienų ar audringų, ar su gausiais krituliais, sausromis. Artimiausiomis šio mėnesio dienomis, pasak sinoptikų, vyraus lietuviškai vasarai būdingi orai - nebus nei tropinių naktų, nei didelių karščių.
Nors bendra tendencija rodo karštų dienų skaičiaus augimą, pasitaiko ir vėsesnių vasarų. Praėjusi vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., ši vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991-2020 m. daugiametė norma (SKN). Ši vasara, savo vidutine oro temperatūra, buvo identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms.
Kitaip nei pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa - tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN). Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos - liepą ir net 22 dienos - rugpjūtį). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 - mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje - liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m.
Praėjusios vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors ši vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis - sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Šios vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.).
Vėsia vasaros diena laikėme tas dienas, kai maksimali oro temperatūra įdienojus pakilo iki <20 laipsnių. Daugiausia vėsių dienų užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Telšiuose buvo 22, Laukuvoje (Šilalės r.) - 21, Klaipėdoje - 20 dienų. Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje ir Rietave užfiksuota po 19 dienų, o Skuode ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) - po 18 dienų. Mažiausiai vėsių vasaros dienų pasitaikė Pietų Lietuvoje. Pačios vėsiausios vasaros dienos buvo birželio 7-9, 14 ir 23 d. bei liepos 29 d. Šiomis dienomis daugelyje šalies meteorologijos stočių oro temperatūra net įdienojus nepasiekė 20 laipsnių ribos. Daugelis vėsių dienų Vakarų Lietuvoje buvo fiksuojama, kuomet vėjas pasisukdavo iš šiaurės vakarų arba vakarų ir atnešdavo gaivų orą nuo Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno. Tuo tarpu, Pietų Lietuvoje vėsių dienų būdavo gerokai mažiau dėl žemyno gilumoje pučiančių vidutiniškai silpnesnių vėjų ir labiau įkaistančių paviršių, taip pat dėl savito vietovės mikroklimato ir dažniau vyravusių šiltesnių (nei vakaruose-šiaurės vakaruose) oro masių.
Joninių lietaus fenomenas
Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų (>0,1 mm) pasikartojimą 1991-2020 m. Peržiūrėjus LHMT pateiktus duomenis labai aiškiai matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau lyja, nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja” nėra teisingas. Lietaus pasikartojimas birželio 23 ir 24 d. siekia, atitinkamai, 58 % (17 iš 30 metų) ir 64 % (19 iš 30 metų). Vis dėlto, pasikartojimo reikšmė labai priklauso nuo šalies vietovės. Birželio 23 d. (Joninių išvakarių dieną) dažniau krituliai iškrenta pajūryje, Kauno ir Biržų apylinkėse (62-66 %). Nors nėra tiksliai žinoma kodėl būtent šios dvi dienos taip išsiskiria, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija ir popietine konvekcija. Joninių laikotarpiu dienos trukmė yra pati ilgiausia metuose, todėl Saulė stipriai šildo žemę.