Šunys, kaip vilkų palikuonys, priskiriami mėsėdžiams, tačiau per ilgus metus jų virškinimo sistema prisitaikė prie įvairesnio maisto. Svarbiausia, kad maistas užtikrintų visus būtinus maistinius komponentus. Tiek subalansuota komercinė dieta, tiek BARF mityba gali būti tinkami pasirinkimai, tačiau itin svarbu atsižvelgti į gyvūno poreikius ir galimybes.
Mėsa yra lengvai virškinamas gyvūninis baltymas, būtinas audinių statybai ir regeneracijai, hormonų bei fermentų gamybai. Ji aprūpina organizmą esminėmis aminorūgštimis ir yra svarbus riebalų šaltinis, palaikantis energijos apykaitą bei odos ir kailio sveikatą. Tačiau vien mėsa neužtikrina pilno ir subalansuoto raciono, todėl svarbu įtraukti ir kitus maistinius elementus.
Pasirinkimas tarp žalios ir virtos mėsos priklauso nuo individualių šuns poreikių ir sveikatos būklės. Žalia mėsa išlaiko visas natūralias maistines medžiagas ir fermentus, o jos kramtymas prisideda prie burnos higienos. Tačiau ji gali kelti riziką dėl galimų patogenų, tokių kaip Salmonella ar Listeria, o tai ypač pavojinga jauniems šuniukams, seniems ar imunosupresyviems gyvūnams.
Virta mėsa, priešingai, eliminuoja daugelį pavojingų bakterijų ir yra lengviau virškinama, todėl ypač tinka seniems ar jautraus virškinimo sistemos šunims. Nesvarbu, kurią formą pasirinksite, svarbu, kad perėjimas prie naujo maisto vyktų palaipsniui, per 7-14 dienų.
Paros mitybos racionas turėtų sudaryti maždaug 2-3 % šuns kūno masės, o labai aktyviems šunims šis kiekis gali būti didinamas iki 4-5 %. Jauniems šuniukams, kurių virškinimo sistema dar vystosi, nerekomenduojama iš karto duoti žalios mėsos ar kaulų. Jiems geriausia rinktis aukštos kokybės subalansuotą šuniukų ėdalą.
Kokią mėsą galima duoti šuniui?
Renkantis mėsą šuniui, svarbu atkreipti dėmesį į jos rūšį ir paruošimo būdą:
- Vištiena: Dažnai pasirenkama kaip "startinė" mėsa BARF dietoje dėl savo švelnaus skonio ir lengvo virškinamumo. Ji tinka šunims su jautriu virškinimu ir antsvoriu.
- Jautiena: Turtinga aukštos kokybės baltymais, būtinais raumenų augimui. Taip pat yra geležies, cinko ir B12 vitamino šaltinis, stiprinantis imuninę sistemą ir gerinantis odos bei kailio būklę. Jautiena suteikia antioksidantų, naudingų širdžiai ir lėtinančių senėjimo procesus.
- Kiauliena: Geras baltymų šaltinis, aprūpinantis visomis būtinomis aminorūgštimis. Kiaulienos riebalai gali paskatinti kailio blizgesį.
Nors šunys yra mėsėdžiai, svarbu prisiminti, kad vien mėsa neužtikrins visų jų mitybinių poreikių. Mityboje turi būti visi būtini makro- ir mikroelementai.
Svarbu vengti:
- Žvėrienos: Geriau vengti, nes šernai gali platinti įvairias ligas.
- Žalių kaulų: Gali sužaloti burną ir virškinamąjį traktą. Virti kaulai tampa pavojingi, nes lengvai skyla.
- Paukštienos kaulų: Ypač draudžiama duoti ančių ir kitų paukščių kaulus.
- Faršo: Jis greitai pereina į žarnyną pusiau žalias ir gali sukelti virškinimo problemas.
Mėsą patariama duoti supjaustytą mažais gabaliukais. Paukštieną visada reikėtų duoti tik išvirtą, pašalinus visus kaulus.
BARF mityba ir jos ypatumai
BARF (Biologically Appropriate Raw Food) mityba, dar vadinama RAW, remiasi šuns maitinimu tinkamai subalansuota žalia mėsa, daržovėmis, uogomis ir vaisiais. Ši mityba siekia atkartoti plėšrūnų mitybą gamtoje. BARF mitybos pagrindą sudaro 80 % mėsos (įskaitant subproduktus), 10 % organų (pusė jų - kepenys) ir 10 % kaulų. Lapiniai žalumynai, tokie kaip špinatai, yra svarbūs magnio šaltiniai.
Didžiausias BARF mitybos minusas - galimas kalcio trūkumas, todėl itin svarbu tinkamai subalansuoti racioną. Šis mitybos būdas reikalauja daugiau žinių, nuoseklumo ir laiko, tačiau gali pagerinti šuns būklę ir gyvybingumą.
Nors BARF mityba turi šalininkų ir priešininkų, svarbu žinoti, kad ji nėra kenksminga, jei yra tinkamai subalansuota. Maistas, ruošiamas atskirai ar perkamas šaldytas, neturi dirbtinių dažiklių ir konservantų, o tai yra privalumas alergiškiems ar jautriems šunims.
Daržovės ir kiti maisto papildai
Nors šunys yra mėsėdžiai, į jų racioną galima įtraukti tam tikrų daržovių, kurios yra puikus vitaminų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis. Morkas, petražoles ar brokolius galima duoti tiek virtus, tiek žalius. Žalių daržovių traškumas padeda palaikyti dantų higieną.
Naudingos daržovės:
- Moliūgas: Puikus skaidulų šaltinis, ypač naudingas esant vidurių užkietėjimui.
- Salierai: Rekomenduojama duoti saikingai dėl jų šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių.
Daržovės, kurių reikėtų vengti:
- Svogūnai ir česnakai: Gali dirginti virškinimo sistemą.
- Žalios bulvės ir pomidorai: Turi nuodingos medžiagos solanino.
- Avokadai: Persinas juose gali sukelti vėmimą ir viduriavimą.
Šuniukams daržoves rekomenduojama apvirti, kad jos būtų lengviau virškinamos. Žalių daržovių vartojimas gali sukelti pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sutrikimus.
Kiti maisto papildai:
- Pieno produktai: Varškę, kefyrą, natūralų jogurtą galima duoti saikingai. Riebių pieno produktų reikėtų vengti.
- Kiaušiniai: Labai maistingas produktas, bet sunkiai virškinamas. Žalią kiaušinį geriausia duoti sumaišius su pieno produktais arba koše.
- Kruopos: Galima duoti virtus ryžius, grikius, soras, kartais avižas. Patartina vengti manų, miežių, perlinių kruopų, kukurūzų košių.
- Žuvis: Rekomenduojama duoti liesą arba vidutiniškai riebią jūros žuvį, išvirtą ir be kaulų.
Kaip pasidaryti lydytą sūrį namuose
Sausas pašaras ir jo svarba
Renkantis sausą pašarą, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Kuo didesnis mėsos kiekis, tuo aukštesnės klasės pašaras. Geriausia rinktis super premium ar premium klasės pašarus. Svarbu atsižvelgti, kokios mėsos pagrindu pašaras pagamintas.
Veterinarinės dietos, kitaip dar vadinamos gydomaisiais šunų pašarais, dažniausiai yra sauso pašaro forma. Šuniukus patariama pratinti prie sauso pašaro nuo šešių-aštuonių savaičių amžiaus, iš pradžių pamirkant jį šiltame vandenyje ar piene.
Svarbu atsiminti:
- Šuns ir žmogaus virškinimo traktas skiriasi, todėl tai, kas tinka žmonėms, gali būti netinkama ar nuodinga šunims.
- Visada svarbu stebėti augintinio sveikatos būklę ir, kilus abejonių, konsultuotis su veterinarijos gydytoju.
- Kiekvienas šuo yra individualus, todėl jo mitybos poreikiai turi būti nustatyti remiantis jo savybėmis: veisle, svoriu, amžiumi, sveikatos būkle ir aktyvumo lygiu.
