Apsinuodijimas Konditerijos Gaminiais: Rizika, Simptomai ir Prevencija

Apsinuodijimas maistu, ypač vasarą, yra dažna problema. Konditerijos gaminiai, tokie kaip tortai ir pyragaičiai su kremu, dėl savo sudėties ir laikymo sąlygų, gali tapti puikia terpe bakterijoms daugintis. Šiame straipsnyje aptarsime apsinuodijimo konditerijos gaminiais simptomus, priežastis ir prevencijos būdus, kad vasaros iškylos ir šventės būtų ne tik smagios, bet ir saugios.

Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pateiktą informaciją, kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama apie 20 tūkstančių per maistą ir vandenį plintančių žarnyno infekcinių ligų atvejų, o kur kas dažniau yra sergama būtent vasarą.

Kodėl vasarą padidėja apsinuodijimo maistu rizika?

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla, apsinuodijimo maistu rizika padidėja. Daugeliui bakterijų, sukeliančių apsinuodijimą, idealios sąlygos yra vasarą, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei įprasta. Būtent dėl šios priežasties maisto produktai vasarą genda greičiau nei pavasarį ar rudenį.

Dar viena priežastis būtų ta, kad vasara dažniau keliaujama, organizuojamos išvykos į gamtą, kurių metu pasiimama su savimi maisto. Išvykų metu sunku užtikrinti tinkamas produktų laikymo sąlygas, maistas laikomas aukštesnėje temperatūroje, todėl susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Šilumoje laikomuose maistus produktuose gali sparčiai daugintis ir patogeninės bakterijos, todėl suvalgius tokio maisto kyla apsinuodijimo grėsmė.

Neretam planuotas poilsis ar pramoga baigiasi gydytojo kabinete, nes nemažai žmonių suserga toksinėmis maisto infekcijomis, kai dėl įvairių mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų sąlygotų toksinų išsiskyrimų, žmonės suserga tipinėmis infekcijomis, pasireiškiančiomis viduriavimu, vėmimu, karščiavimu.

Apsinuodijimo maistu priežastys

Apsinuodijimas maistu - tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo. Pagrindinės tokių susirgimų priežastys būna infekciniai veiksniai - bakterijos, virusai (bakterinės kilmės) ir ne infekciniai veiksniai - toksinai, cheminės medžiagos (ne bakterinės kilmės).

Apsinuodijimą maistu sukelia maiste esantys mikroorganizmai, kurie sparčiai dauginasi drėgnoje terpėje ir aukštoje temperatūroje. Mikroorganizmai plačiai paplitę dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl gali patekti ant rankų, o nuo jų - ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5-60°C temperatūroje, todėl pakanka ir kambario temperatūros ar šiltos vasaros dienos. Kuo ilgiau netinkamai laikomi maisto produktai, tuo didesnė tikimybė jais apsinuodyti.

Pagrindinės bakterinės kilmės apsinuodijimų grupės

Bakterinės kilmės apsinuodijimai maistu yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: toksikoinfekcijas ir toksikozes.

Toksikoinfekcijos

Šiai ligų grupei yra būdinga keli būdingi bruožai - į organizmą patenka ligos sukėlėjai bei yra stebima organizmo intoksikacija. Toksikoinfekcijų grupei priskiriami tokie susirgimai, kaip:

• Salmoneliozė: Pagrindiniai salmoneliozės šaltiniai yra šie maisto produktai: paukštiena, kiaušiniai, kiaulienos produktai. Mėsa yra užkrečiama skerdyklose, patenkant ant mėsos žarnų turiniui. Kiaušiniai gali būti užkrėsti dėl to, jog paukščiai yra šių mikroorganizmų nešiotojai. Susirgimo inkubacinis periodas 6 - 36 valandos. Dažniausiai vasarą susergama salmonelioze, kai maiste yra salmonelės bakterijų.
• Šigelozė - dizenterija: Sukėlėjas gyvena žmogaus ar gyvūnų žarnyne. Į maistą patenka per nešvarias rankas ar per naminius parazitus - muses. Inkubacinis periodas - 1 - 3 savaitės. Jeigu bakterijų patenka labai dideli kiekiai, latentinis periodas gali būti trumpesnis. Kartais patys ūkininkai, būdami dizenterijos nešiotojai, gali užkrėsti savo pieno produktus ir juos pardavinėti turguose.
• Virusinės infekcijos: Virusinės infekcijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams. Sukėlėjas patenka į maistą iš žarnyno per nešvarias rankas. Dažniausiai virusinės infekcijos yra susiję su tokiu maistu, kaip sumuštiniai, salotos. Maistas yra užkrečiamas jau pagamintas. Valgant jūros gėrybes, galima susirgti norvalkvirusine infekcija. Jei užsikrečiama norvalkvirusu, labai atkakliai vemiama, sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda spazminiai raumenų skausmai.

Toksikozės

Toksikozėms priklauso ligos, kurių simptomus lemia ne mikroorganizmai, o jų toksinai. Šiai grupei priklauso keli susirgimai:

• Stafilokokinė intoksikacija: Sukėlėjas auksinis stafilokokas, patenkantis į maistą iš nosiaryklės, odos pūlinių. Toksinai pasigamina mikroorganizmams dauginantis maisto produktuose prieš juos suvalgant. Toksinas yra atsparus aukštoms temperatūroms, kaitinant produktus nesuyra. Inkubacinis periodas - 4 - 6 valandos.
• Botulizmas: Tai yra vienas sunkiausių apsinuodijimų maistu. Sukėlėjas anaerobinis sporinis mikroorganizmas. Sporos yra atsparios šilumai. Patenka į organizmą valgant konservuotus maisto produktus, rūkytas dešras bei sūdytą žuvį. Dauginasi ir išskiria toksiną beorėse sąlygose, konservuose, dešros arba žuvies viduje. Inkubacinis periodas - 18 - 36 valandos. Namų sąlygomis pagaminti konservai, saugomi kambario temperatūroje, gali būti botulininio apsinuodijimo priežastimi. Štai kodėl naminiai konservai, o ypač grybų, prieš vartojimą turi būti 15 min. paverdami, kad žūtų botulizmo toksinas.

Nebakterinės kilmės apsinuodijimai

Nebakterinės kilmės apsinuodijimui maistu priskiriama apsinuodijimas augalais, gyvulinės kilmės produktais, mikotoksinais.

• Apsinuodijimas augalais: Prieklauso - durnaropės, drignės, tai yra, augalai, kurių sudėtyje esančios medžiagos, veikia panašiai kaip atropinas. Gali būti apsinuodijimai vaisių ir uogų kauliukuose esančiomis nuodingomis medžiagomis, nes branduoliuose yra arseno ar ciano darinių. Taip pat galima apsinuodyti nevirtomis pupelių ankštimis, nes jose yra fazino. Dažniausiai apsinuodijama bulvėse randamu gliukoalkaloidu - solaninu.
• Gyvūninės kilmės produktai: Gali sukelti apsinuodijimus jūrų gyvūnų toksinai (paralyžuojantys moliuskų nuodai ir toksinai; žuvų nuodai ir žuvų siguatoksiškumas; skumbroidiniai apsinuodijimai) bei gyvulinės kilmės maisto toksinai, patekę iš pašarų.
• Mikotoksinai: Tai yra daugiausiai lėtiniai apsinuodijimai. Mikotoksinai yra pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Jais dažniausiai užteršti tie produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų (kukurūzai, ryžiai, kviečiai, riešutai, gyvuliams skirtas pašaras). Jei užterštas gyvulinis pašaras, aflatoksinai gali patekti per mėsą ir pieną.

Konditerijos gaminiai: didesnė apsinuodijimo rizika

Konditerijos gaminiai, ypač tie, kurių sudėtyje yra kremo, varškės ar plaktos grietinėlės, yra puiki terpė bakterijoms daugintis, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo. Šie gaminiai dažnai gaminami su žaliais kiaušiniais, kurie gali būti užkrėsti salmonelėmis. Be to, konditerijos gaminiai dažnai laikomi kambario temperatūroje, o tai skatina bakterijų dauginimąsi. Keliaujant ar iškylaujant gamtoje, itin dažnai apsinuodijama kreminiais tortais ar pyragais.

Ypač greitai genda pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo. Praėjus 6-8 valandoms po valgymo (tortų su žaliais kiaušiniais) prasideda didžiulis vėmimas, silpnumas, drebulys, purtymas, krenta kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę, įvyksta kolapsas, krinta kraujospūdis ir Greitosios pagalbos neštuvais žmogus keliauja į ligoninę.

Kaip atpažinti kokybišką konditerijos gaminį?

Renkantis konditerijos gaminius, reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

1. Ženklinimo etiketė: Atidžiai perskaitykite ženklinimo etiketę, kurioje turi būti nurodytas konditerijos gaminio pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, grynasis svoris, laikymo sąlygos, gamintojo pavadinimas ir adresas, kilmės vieta.
2. Išvaizda: Vizualiai įvertinkite maisto produktą, atkreipdami dėmesį į spalvą, konsistenciją ir ar nėra pašalinio kvapo. Dėl tokių produktų kokybės verta suabejoti.
3. Laikymo sąlygos: Būtina atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis greitai gendantys maisto produktai laikomi pardavimo vietose. Šeimininkės, nusipirkusios greitai gendančių konditerijos gaminių, namuose turi padėti juos vėsiau, laikyti ne aukštesnėje kaip +2 - +6°C temperatūroje.
4. Skonis: Jeigu pajutote, kad tortas su plakta grietinėle, varške ar kitais greitai gendančiais produktais yra nemalonaus, nebūdingo rūgštaus skonio, rekomenduojama tokio torto nevalgyti, nes galima apsinuodyti.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis periodas - nuo kelių valandų iki septynių parų. Infektologė E. Tamašauskienė sako, kad simptomai būna ūmūs. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus jau porai valandų po suvalgyto maisto. Ligos pradžią lydi ryški intoksikacija - galvos skausmas, šaltkrėtis, aukšta temperatūra, pilvo spazmai, sunkumas skrandyje, bendras organizmo silpnumas. Neretai pacientai vemia, viduriuoja. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai ir apetito netekimas yra pagrindiniai apsinuodijimo simptomai.

Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuninės būklės ir patekusių sukėlėjų (toksino) kiekio. Mes, medikai, sakome, kad nėra rizikos grupių susirgti tomis infekcijomis, bet yra rizikos grupės, galinčios sirgti sunkesne ligos forma. Tai yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, turintys įvairių lėtinių susirgimų. Net menkiausias apsinuodijimas gali būti jiems pavojingas dėl didelio skysčių kiekio netekimo vemiant ar viduriuojant, kas įprastai sunkina lėtinių ligų eigą.

Specifiniai apsinuodijimo simptomai:

• Apsinuodijus stafilokokine infekcija: Pasireiškia gastritiniai požymiai - pakyla temperatūra, atsiranda gausus pykinimas, skrandžio skausmai.
• Apsinuodijus botulinu: Pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiuvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
• Apsinuodijimas mikotoksinais: Yra lėtinis (jiems būdinga galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, retais atvejais pažeidžiama CNS), labai retai kada ūmus.
• Apsinuodijus grybais: Simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti labai įvairūs, priklauso nuo grybų rūšies ir toksiškumo. Apsinuodijimui žalsvąja musmire būdingas ilgas latentinis periodas (6-48 valandos, vidutiniškai 6-15 valandų), kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga - atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, sutrinka šlapinimasis (anurija), regėjimas, koordinacija, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė, simptomai lyg ir praeina, dėl tokios apgaulingos eigos pavėluotai kreipiamasi į medikus. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei komplikacijų.
• Apsinuodijimas jūros gėrybėmis: Valymasis vyksta itin audringai. Jei užsikrečiama norvalkvirusu, labai atkakliai vemiama, sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda spazminiai raumenų skausmai. Taip pat jūros gėrybės gali turėti hepatito A bei choleros užkratą. Gana pavojingi gyvybei yra neurotoksiniai apsinuodijimai jūros maistu, turinčiu nuodingų junginių. Apsinuodijimas jūros gėrybėmis yra audringas, tačiau trunka 1-2 dienas, o komplikacijos retos. Susergama per 24-48 val. nuo užsikrėtimo.

Kada kreiptis į gydytoją ir pirmoji pagalba

Jeigu pajutote pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lengvi apsinuodijimai dažnai išgydomi namuose. Tačiau, jei simptomai sunkūs arba užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją. Jei vaikas be perstojo vemia ir viduriuoja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Jei organizmas visiškai nepriima vandens, reikia vykti į ligoninę, kur bus prijungta lašinė. Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po vienos ar dviejų dienų, o jei užtrunka ilgiau - būtina kreiptis į gydytoją. Patariama itin akylai stebėti savo sveikatą tuomet, kai apsinuodijama valgant grybus, konservuotus mėsos gaminius ar jūros gėrybes.

Pirmoji pagalba sau:

• Skysčių vartojimas: Reikėtų negaminti maisto kitiems šeimos nariams, laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, nevartoti galimai apsinuodijimą sukėlusio maisto. Jeigu, pavyzdžiui, yra viduriuojama, reikia gerti ypač daug skysčių, kad nebūtų dehidratacijos. Gydytoja rekomenduoja nuolat gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį arba šiek tiek pasaldintą arbatą. Apsinuodijimo metu medikė patarė kas 20-30 min. mažais gurkšneliais gerti. Tai turi būti vanduo (nešaltas) arba mažai saldinta arbata. Kadangi vemiant ir viduriuojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir druskų, elektrolitų balansui atstatyti būtina gerti ne paprastą vandenį, bet druskų tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėse.
• Aktyvuota anglis: A. Kaušas pataria, kad jei įtariamas apsinuodijimas, reikėtų gerti daugiau vandens, vartoti aktyvuotos anglies.
• Vėmimo sukėlimas: Kai apsinuodijimas pasireiškia žaibiškai, gydytojas pataria dirbtinai sukelti vėmimą. Plovimą kartoti 2-3 kartus.
• Higiena: Laikykitės higienos reikalavimų. Visada ir dažnai plaukite rankas prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu. Nesant galimybei nusiplauti rankų, nuvalykite jas drėgnomis servetėlėmis, maistą imkite popierinėmis servetėlėmis. Namie reikėtų dezinfekuoti tualetą, plautis rankas, naudoti individualius indus, žodžiu, laikytis epideminio rėžimo, kad užkratas neišplistų šeimos nariams.

Prevencijos priemonės

Norint išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu tinkamai laikyti maisto produktus ir laikytis higienos taisyklių. Ruošimasis iškylai ir rūpinimasis maisto sauga prasideda jau renkantis produktus prekybos centre ar kitoje vietoje, iš kur jie yra įsigyjami.

Pirkimas ir gabenimas

Kai perkame maistą, reikėtų atsižvelgti į maisto įpakavimą, laikymo sąlygas, produkto spalvą, konsistenciją, formą, tinkamumo vartoti terminą. Jeigu nėra gedimo požymių, tada produktus galima įsigyti. Svarbu greitai gendančius maisto produktus šiltai laikyti automobilyje kuo trumpiau, ypač karštą vasaros dieną. Rekomenduojama greitai gendančius maisto produktus įdėti į šaltkrepšį ir gabenti jame, kitus produktus apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Pirkite tik šviežius gaminius: venkite pirkti konditerijos gaminius turgavietėse ar mažuose kioskuose, ypač vasarą. Tortus ir pyragaičius rekomenduojama pirkti tik parduotuvėse. Visada patikrinkite produkto galiojimo datą prieš pirkdami ir vartodami.

Tinkamas maisto laikymas

Norint išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu tinkamai laikyti maisto produktus:

• Nepalikite maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.
• Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą arba greitai gendantį maistą, laikykite šaldytuve ne žemesnėje nei +5ºC temperatūroje.
• Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
• Laikytis gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų.
• Neatitirpinkite užšaldyto maisto kambario temperatūroje, geriausia šaldytuve atskirame uždengtame inde.
• Šaldytuve laikykite atskirai žalią mėsą, ypač paukštieną ir žuvį nuo kitų maisto produktų.
• Produktams laikyti geriausia įsigyti nešiojamus šaldymo krepšius ar specialias dėžes su ledo gabaliukais, tačiau jeigu tokių neturite, maistą pirkite arčiausiai poilsiavietės esančioje parduotuvėje.
• Greitai gendančius maisto produktus reikia laikyti šaltkrepšyje, kuriame temperatūra turėtų būti nuo 0 iki +6 laipsnių. Taip bus sustabdytas bakterijų dauginimasis maisto produktuose ir mažės rizika apsinuodyti.
• Konditerijos gaminius su kremu būtina laikyti šaltai, šaldytuve. Vartokite konditerijos gaminius kuo greičiau po įsigijimo, ypač karštomis dienomis. Nepalikite konditerijos gaminių kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

Asmens ir maisto ruošimo higiena

Kai ruošiame maistą, reikia laikytis visų maisto saugos ir higienos taisyklių - vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu geriamu vandeniu, gyvūninės kilmės maisto produktus tinkamai termiškai apdoroti, vengti kryžminės taršos, tinkamai laikyti. Taip pat išvykų metu būtina kruopščiai nusiplauti ar dezinfekuoti rankas prieš valgį, kas dažnai yra užmirštama.

Rankas reikia plauti dažnai. Visada plaukite rankas prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius. Jeigu aplinkui nėra galimybės nusiplauti rankų, prieš ruošiantis į gamtą pasirūpinkite, kad turėtumėte vienkartinių drėgnų dezinfekuojančių servetėlių. Jeigu įmanoma, maisto produktus lieskite su įrankiais.

Termiškai apdorotus ir neapruoštus („žalius“) maisto produktus laikykite atskirai: užkirskite kelią bakterijų patekimui nuo termiškai neapruošto maisto ant termiškai apdoroto. Neapruoštiems ir termiškai apdorotiems maisto produktams naudokite skirtingus indus bei įrankius. Šaldytuve maistą laikykite taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais. Neišpilkite mėsai naudoto marinato ant paruošto valgyti maisto ar rankų. Visada kruopščiai išplaukite indus bei įrankius, kuriuos naudojote mėsos, žuvies ar daržovių ruošimui, kadangi jie vėliau bus naudojami paruoštam maistui patiekti. Keptiems produktams naudokite kepimo žnyples. Jas valykite tada, kai iškepami vienos rūšies produktai, pavyzdžiui, iškepus kepsnius prieš kepant daržoves. Naudokite švarius indus. Maistui naudojami indai turi būti švarūs. Geriausiai naudoti vienkartinius indus, o po valgio juos išmesti.

Tinkamas maisto terminis apdorojimas

Gerai termiškai apdorokite: Tinkamas virimas/kepimas gali sunaikinti daugumą pavojingų mikroorganizmų. Verdant gyvūninės kilmės maistas turi pasiekti 70°C temperatūrą, kadangi tokioje temperatūroje sunaikinami mikroorganizmai netgi kai jų koncentracija yra didelė. Ypač svarbu gerai iškepti maltos mėsos kepsnelius, didelius mėsos gabalus, todėl įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos. Neragaukite termiškai neapdorotos maltos mėsos. Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti produktų, kuriuos valgys vaikai, nėščios moterys ar senyvo amžiaus asmenys, kepimui (tinkamai iškepti bei neperkepti). Neapdeginkite kepamo maisto, nes jame gali būti sveikatai kenksmingų policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) junginių. Nerekomenduojama kepti mėsos produktų, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nes nitrito likučiai, esant aukštesnei nei 110oC temperatūrai, reaguodami su aminais ir amino rūgštimis sudaro kancerogeninius junginius - nitrozaminus. Bakterijos per trumpą laiką nespėja žūti, taigi galima apsinuodyti.

Kiti patarimai, kaip išvengti apsinuodijimo maistu vasarą

• Saugus vanduo: Vartokite tik saugų vandenį. Gamtoje geriausiai vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.
• Venkite nepalankių patiekalų išvykose: Tikrai nerekomenduočiau vartoti karštų čeburekų, kebabų ar kokiu nors pyragėlių prie jūros. Tai yra sveikatai nepalankus maistas, į kurių sudėtį įeina padažas ar mėsa, toks maistas dažniausiai ir tampa apsinuodijimų priežastimi. Jei būnant prie jūros ar ežero norisi rimčiau užkąsti, reikėtų pasirinkti kavinę ar kokią kitą užkandinę, kurioje yra užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos, ir vis tik keliauti pavalgyti ten.
• Maisto normavimas: Reikėtų maistą normuoti, jausti saiką, valgyti iš lėto. Reikia prisiminti, kad sotumo jausmas pajaučiamas po 15 minučių. Rekomenduočiau rinktis lengvai virškinamą, neriebų maistą, negerti gazuotų gėrimų. Be jokios abejonės, alkoholinių gėrimų taip pat reikėtų vengti. Valgytojai skrandį dažnai apsunkina ir įvairiais gazuotais gėrimais. Reikėtų vengti gerti skysčių iš karto pavalgius. Skysčiai turėtų būti geriami pusvalandis prieš arba po maisto, kadangi skysčių vartojimas valgio metu didina skrandžio tūrį.
• Maisto netoleravimas ir alergijos: Apsinuodijimo simptomus gali sukelti ir maisto alergija arba netoleravimas. Pieno produktai, kiaušinio baltymas, riešutai, kviečių baltymas ir jūros gėrybės - tai labiausiai alergizuojantys produktai. Trečdalis vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų netoleruoja pieno produktų, kadangi su amžiumi sumažėja pieno cukrų skaidančio fermento. Išgėrus šviežio pieno prasideda viduriavimas, pilvo pūtimas ir jį lydintys skausmai ar net apsinuodijimo simptomai.

Rekomenduojami maisto produktai iškyloms

Karštomis vasaros dienomis į ilgesnės trukmės iškylą nesivežkite greitai gendančių produktų: pieno, grietinėlės, varškės ir konditerijos gaminių su kremu, virtos ar keptos mėsos ar žuvies produktų, faršo, mišrainių, karšto rūkymo žuvies ar vištienos. Tokiai dienai tiks duona ir jos gaminiai, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, šviežios daržovės, vaisiai, uogos. Karštomis dienomis nepakeičiamas maistas yra sausainiai, džiūvėsėliai, mėsos ar žuvų pramoniniai konservai. Esant galimybei, galima išsivirti sausų produktų: kruopų, makaronų, galima įsidėti sausų sriubų, įvairių dribsnių, sausų pusryčių ir pan. Tai sveika ir maistinga. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ar riešutų.

Rekomenduočiau prie jūros ar ežero neštis negreitai gendančius, sausus maisto produktus. Nuplauti riešutai ar vaisiai, daržovės, duoniukai ar sausainiai, kurie yra be kremų - tokie produktai yra tinkami išvykoms. Taip pat gali būti konservuoti ar džiovinti mėsos gaminiai, kurie turi ilgesnį vartojimo terminą. Tik norėčiau pabrėžti, kad švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės, riešutai taip pat turėtų būti kruopščiai nuplauti, dėl to išvykoje reikėtų su savimi turėti geriamo vandens.

tags: #kokiais #gaminiais #dazniausiai #apsinuodijama #konditerija

• Vištienos faršo kepsnys su marinuotais agurkais
• Desertas su maskarpone ir vynuogėmis
• brangiausi vestuviniai tortai
• klasikinis obuolių pyragas su varške
• Receptinių vaistų vartojimo gairės