Prieskoniniai augalai virtuvei suteikia ne tik jaukumo, bet ir yra itin patogus bei ekologiškas būdas paskaninti maistą. Be to, augalai daro teigiamą poveikį mūsų fizinei bei emocinei sveikatai. Šiuolaikiniuose namuose vis dažniau žaliuoja gyvi augalai. Pirmiausia, žalieji augalai suteikia interjerui gyvumo ir jaukumo. Augalai veikia kaip gyvi meno kūriniai: jų lapų forma, spalva, aukštis ar krūmingumas padeda kurti vizualinį balansą namuose. Artėjant pavasariui namuose norisi kuo daugiau žalumynų. Prieskoniniais augalais galime ne tik pagardinti salotas, tačiau kartu jie papuoš Jūsų palangę.
Kodėl Verta Auginti Prieskonius Patalpose?
Švieži prieskoniai - tai ne tik puikus būdas pagardinti patiekalus, bet ir galimybė mėgautis aromatingu sodu tiesiog ant palangės. Vis daugiau mieste gyvenančių žmonių mėgaujasi palangių daržininkyste savo namuose ir užsiima prieskoninių žolelių auginimu. Auginti prieskonius namuose nėra sudėtinga, o rezultatas - visada po ranka turimi švieži žalumynai, praturtinantys skonį ir suteikiantys naudos sveikatai. Kadangi prieskoniniai augalai gerai veši induose, juos galima auginti virtuvėje ant palangės visus metus.
Vazoniniai augalai, įskaitant prieskonius, yra populiarus pasirinkimas dėl kelių priežasčių:
- Dekoratyvumas: Prieskoniniai augalai gali papuošti namų ar balkono erdvę.
- Lankstumas: Augalų vietą galima keisti, pritaikant juos skirtingoms aplinkos sąlygoms.
- Kontrolė: Lengviau kontroliuoti augalų priežiūrą, laistymą ir tręšimą.
- Šviežumas: Visada turėsite po ranka šviežių prieskonių savo patiekalams.
- Oro valymas: Kai kurie prieskoniniai augalai, kaip ir kiti kambariniai augalai, gali padėti valyti orą nuo kenksmingų medžiagų. NASA atliko tyrimus ir paskelbė 15 kambarinių augalų, kurie geriausiai švarina orą.
Auginant prieskonius namuose, galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir mėgautis šviežiomis, aromatingomis žolelėmis, kurios pagerins bet kurį patiekalą. Be to, tai puikus būdas turėti šviežių žolelių ranka pasiekiamas bet kuriuo metu. Prieskoniniai augalai ne tik pagardina patiekalus, bet ir suteikia namams žaliuojančią ir kvapnią aplinką. Tai ypač vertinga žiemą, kai žalumos ima stigti tiek mūsų mitybai, tiek mūsų akims.
Augalų Parinkimas ir Auginimo Sąlygos
Lina Liubertaitė, geltonaskarutis.lt įkūrėja ir apželdinimo kursų organizatorė, pasidalino patarimais, kaip ir kokius prieskoninius augalus auginti. Lina prasitarė, jog virtuvėje galima auginti praktiškai visus prieskoninius augalus ir žoleles, kurias galima išsiauginti iš sėklų ar įsigyti daigus. Pirmiausia apgalvokite, kokių augalų norite. Lengviausia juos išsirinkti pagal panaudojimą. Ant palangės greitai augs pipirnės, petražolės, bazilikai, čiobreliai, mairūnai, rozmarinai.
Patys populiariausi prieskoniniai augalai būtų: čiobrelis, bazilikas, petražolės, mėtos, raudonėlis, rozmarinas, šalavijas, mairūnas, salotos, gražgarstės ir kt. Taip pat galite auginti ir iš maisto parduotuvės nusipirktas žoleles vazonėliuose, tereikia jas persodinti į kitą - gražesnį vazoną. Namuose galima užsiauginti netgi daržovių - paprikas, agurkus, pomidorus, žirnius, morkas ir ridikėlius. Geriausiai tam tiktų erdvesnis balkonas.
Pagrindinės Auginimo Sąlygos
- Šviesa: Pirmiausia parinkite tinkamą vietą prie lango. Patartina, kad ji būtų kuo šviesesnė. Dėl to labiausiai tinkamas pietinis ar vakarinis langas. Jei manote, kad šviesos kiekis nepakankamas, prieskoninius augalus galite apšviesti ir fluorescencinėmis lempomis.
- Temperatūra: Temperatūra kambaryje turėtų būti apie 15-20 laipsnių. Kambaryje turėtų būti ne mažesnė kaip 17-18 laipsnių temperatūra. Dauguma vazoninių augalų geriausiai jaučiasi 18-24 °C temperatūroje. Prieskoniniams augalams svarbu, kad dieną temperatūra augalams būtų apie +15-20°C, naktį ji gali nukristi iki +5°C.
- Vėdinimas: Gerai būtų patalpą, kurioje auginami augalai, kartais pravėdinti, bet svarbu nesudaryti skersvėjo. Šiltuoju metų laiku kuo dažniau praverkite langą, kad augalai galėtų įkvėpti gryno oro. Prieskoniniams augalams svarbus grynas oras, todėl nebijokite vėdinti patalpą, kurioje laikote vazonėlius. Svarbu tik, kad augalai nestovėtų ant skersvėjo.
Geriausia prieskoninius augalus sėti pavasarį, jeigu tam naudosite sėklas. Jei rinksitės daigus, juos sodinti galite tiek pavasarį, tiek vasarą ir netgi rudenį. Kad jie puikiai augtų, svarbi gera žemė. Galite įsigyti specialių mišinių - taip bus paprasčiau patenkinti kiekvieno augalo poreikius, kurie kažkiek skiriasi. Pavyzdžiui, bazilikai ir petražolės mėgsta turtingesnę žemę, kad nepritrūktų drėgmės. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Geriausia proporcija - lygiomis dalimis žemės, komposto, smėlio mišinys.
Geram augimui taip pat svarbi saulė ir pakankama drėgmė. Lapai parodo, ar augalams trūksta drėgmės, tad stebėkite juos ir bandykite suprasti, kokiu dažnumu reikia laistyti augalus. Taip pat būtina naudoti vazonus su skylute apačioje, kad vandens perteklius ištekėtų ant apatinio indo ir būtų galima jį išpilti. Jeigu nerandate patinkančio vazono su skylute, galite ją prasigręžti patys arba parduotuvinį, plastikinį vazoną (jie būna su skylute), įdėti į jūsų norimą gražų vazoną.
Vazonų ir Kompozicijų Pasirinkimas
Vazonas, kuriame laikysite žoleles, gali stipriai pakeisti jūsų interjerą, tad jį rinkitės atsakingai. Prieskonines žoleles galima laikyti ne tik tam skirtuose vazonuose, bet ir puodeliuose, arbatinukuose ar skardinėse. Juos galite auginti tiek vazonuose, tiek induose, kuriuos rasite namuose, tereikia pasirūpinti drenažu. Jeigu vis dėlto pasirinksite vazonus, teikite pirmenybę moliniams indams, o ne plastikiniams. Jeigu jūsų interjeras modernus, venkite prieskoninius augalus sodinti skardinėse nuo arbatos. Yra itin modernių vazonų - kai kurie netgi turi savo apšvietimą, juos galima pakabinti ir taip papildyti modernų interjerą.
Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Lina Puodžiūtė pabrėžė, jog svarbiausias elementas yra vazonėlis, kuris suteikia pusę vaizdo, o auksinė taisyklė yra pasikartojimas. Naudokite tos pačios ar panašios spalvos bei medžiagos vazonus - tuomet jie visada derės. Jeigu norite skirtingo dydžio vazonėlių, saugiausia bus juos rinktis tos pačios spalvos ir medžiagos, na, o jeigu vazonėlių dydžiai tie patys - galite žaisti jų spalvomis. Apibendrintai, vazonėlių skaičius geriausias nelyginis - 3, 5 ir pan. Ir svarbiausia, išsirinkti kažkokį vienijantį elementą - spalvą, dydį ar medžiagą. Man asmeniškai labai patinka 3 vazonų kompozicija, kur kiekvienas prieskoninis augalas turi savo žymėjimą / lipduką / kortelę. Bet kokiu atveju, įvertinkite kontekstą, kuriame žolelės augs, kad jos ne tik džiugintų skrandį, bet ir akį.
Kiti būdai augalams eksponuoti
- Kompozicijos ant palangės: Pagalvokite, kaip įdomiau augalų indelius sudėlioti. Juos galima sustatyti į didelę medinę dėžę ar pintą krepšį, surikiuoti ant padėklo, kelių rūšių augalus pasodinti viename dideliame vazone ar lovelyje arba skirtingų dydžių vazonus sudėti vieną ant kito taip, kad išeitų žalia piramidė.
- Pakabinti greta lango: Jei langas siekia grindis ir palangės nėra, pagalvokite, kaip ties juo pakabinti augalų vazonėlius ar lovelius. Galima kabinti ant sienos, pakabinamų ar pastatomų spintelių šonų, ažūrinių kopėtėlių, lengvų lentynėlių. Greta lango pastačius staliuką, ant jo bus patogu laikyti augalus. Jei staliukas su ratukais, prireikus galėsite pastumti jį į kitą vietą. Galima įsigyti ir įvairių stovų, ant kurių patogu sudėti žaliuojančias dekoracijas.
- Įkomponuoti į virtuvės baldus: Virtuvės ir valgomojo baldų gamintojai vis dažniau vietą darželiui numato pačiuose balduose. Darbastaliuose, staluose ir netgi virtuvės salose paliekamos angos vazonėliams ar loveliams sustatyti, įtaisomi konteineriai, į kuriuos galima iš karto sodinti augalus. Lentynėlės, kabinamos netoli viryklės, plautuvės, gali būti su įmontuotomis ypatingomis lempomis, kad augalams nepritrūktų šviesos.
- Vertikali žaliuojanti siena: Nauja tendencija - interjere komponuojamos vertikalios žaliuojančios sienos. Jos labai tinka ir virtuvėje, tik čia vietoj dekoratyvinių gėlių auginami prieskoniniai augalai, daržovės. Įsigijus specialias ant sienos kabinamas konstrukcijas, plokštes su drėkinimo sistema, telieka susodinti augalus. Šios konstrukcijos tokios, kad žemės nebyra, vanduo neišbėga. Yra pakabinamų krepšių iš specialios tekstilės, veltinio, tačiau galima pasigaminti ir patiems.
Augalai gali būti puikus būdas dekoruoti aplinką, nes jie ne tik prideda gyvybės, bet ir sukuria ramybę, natūralumo jausmą ir gerina patalpų orą. Augalai yra ne tik naudingi mūsų sveikatai, bet ir puikiai dera su įvairiais interjero stiliais, pridedant natūralų grožį ir jaukumą. Jie gali būti naudojami tiek kaip pagrindiniai akcentai, tiek kaip subtilūs papildymai, kad jūsų aplinka taptų harmoningesnė ir gyvesnė.
Populiarūs Prieskoniniai Augalai ir Jų Savybės
Namuose galima auginti daugybę prieskoninių augalų. Tai gali būti pipirnės, bazilikai, mėtos, rozmarinai, raudonėliai, čiobreliai, šalavijai, krapai, kalendros ir kt. Štai keletas įdomesnių ir rečiau auginamų prieskoninių augalų bei jų savybės:
| Prieskoninis augalas | Savybės ir naudojimas |
|---|---|
| Vaistinė agurklė (Borago officinalis) | Vienmetis, lengvai auginamas augalas su mėlynais žiedais. Gerina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, ramina nervus, padeda nuo reumato ir sąnarių skausmų. Lapai ir žiedai dedami į salotas, troškinius, sriubas, puošia patiekalus. |
| Mažoji kraujalakė (Sanguisorba minor) | Karpytus lapelius geriausia vartoti šviežius, nes džiovintuose neišlieka naudingų savybių bei pikantiško riešutus primenančio skonio. Naudojami salotoms, mėsos, žuvies, varškės patiekalams, sumuštiniams. |
| Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) | Specifinio, gan aštraus skonio. Lapeliai vartojami tik švieži, dedami į salotas ar kitus ne karštus patiekalus, barstomi ant picų. |
| Vaistinė juozažolė (Hyssop officinalis) | Žydi gausiais mėlynais žiedais, kuriuos mėgsta bitės. Paskanins mėsos, žuvies, sriubas, salotas, padažus, gėrimus. Juozažolių arbata padeda nuo peršalimo, kosulio, gerklės skausmo, stiprina imuninę sistemą, veikia dezinfekuojančiai. |
| Tikrasis margainis (Silybum marianum) | Maistui vartojami jauni lapeliai bei žiedai, tačiau vertingiausios yra sėklos, kurios naudojamos kaip prieskonis, iš jų spaudžiamas aliejus. |
| Kalendra | Gausu karotino, rutino, vitaminų B, B2, B3, kalcio, fosforo, folio rūgšties ir magnio. Valo kraują, gerina virškinimą, veikia raminančiai. |
| Bazilikas | Puikiai tinka šviežioms salotoms ir žuvies patiekalams. Geriausia barstyti šviežią ant pagaminto patiekalo, nes kaitinamas praranda aromatą. Stiprina imuninę sistemą, maitina nervų sistemą, padeda kovoti su stresu, depresija, tinka burnos ertmės dezinfekavimui. |
| Čiobreliai | Tinka triušienai, sriuboms, saldiems kepiniams. Vartojamas arbatai, gydo nuo nemigos, kelia nuotaiką, žudo mikrobus, padeda įveikti kvėpavimo ligas. |
| Mėta | Gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą, padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Naudojama konditerijoje, alkoholio pramonėje. Į patiekalą dedama nuo pat pradžių, nes atsiskleidžia tik gerai įkaitusi. |
| Mairūnas | Stimuliuoja žarnyno veiklą, kelia apetitą. Mairūno arbata padeda nuo persišaldymo, skrandžio ligų, dantenų kraujavimo bei burnos gleivinės uždegimo. |
| Krapai | Naudojami su agurkais, cukinija, pomidorais, žuvimi, paukštiena, salotomis ir padažams. Į valgius dedami jiems jau išvirus. Mažina kraujospūdį, gerina virškinimą. |
| Svogūnų laiškai | Turi daug vitamino C. Apsaugo nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį, gelbsti nuo nuovargio. Gydo slogą, kosulį, gerklės uždegimą. Tinka gardinti praktiškai visus patiekalus. |
| Petražolės | Gausu vitamino A ir C, keratino, folio rūgšties, kalio, magnio bei geležies. Stimuliuoja virškinimą, normalizuoja kraujotaką. Geriausia valgyti šviežiai skintas. Naudojamos padažams, sriuboms, salotoms, mėsos patiekalams. |
| Raudonėlis | Geriausiai aromatą skleidžia džiovintas. Naudojamas gaminant picą, žuvį, pomidorų padažą, žąsies ar kiaulienos kepsnius. Žali lapeliai dedami į salotas. Gerina virškinimą, ramina nervus, atpalaiduoja. Padeda nuo nemigos, bronchito, galvos skausmo. |
Prieskoninių Augalų Nauda Sveikatai
Prieskoniai augalai ne tik paskanina maistą, bet ir suteikia jam savitą skonį ir aromatą. Šviežiuose lapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, eterinių aliejų. Augaluose kaupiasi fitoncidai, kurie turi insekticidinių savybių atbaidydami amarus, voratinklines erkutes. Be kulinarinio panaudojimo, prieskoniai taip pat gali būti naudojami medicinoje ir aromaterapijoje.
- Bazilikų nauda: Bazilikas gali padėti sušvelninti viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus. Šis prieskoninis augalas padeda kovoti su stresu, bloga nuotaika ar net depresija. Baziliko lapais galima trinti vabzdžių įkąstas vietas - tai padės sumažinti paraudimą ir tinimą. Bazilikas tinka burnos ertmės dezinfekavimui - jis sunaikina net 99 % burnoje esančių bakterijų. Šiuose prieskoniniuose augaluose gausu vitamino C ir antioksidantų, saugančių širdį nuo laisvųjų radikalų poveikio.
- Pipirnės nauda: Pipirnė pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios padeda pagražinti odą. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net 10 iš 11 moterų, reguliariai vartojusių pipirnę, džiaugėsi kur kas skaistesne oda ir sumažėjusiu raukšlių kiekiu. Pipirnė - puikus beta karotino šaltinis. Ši medžiaga padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų daromą žalą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams. Taip pat šiame prieskoniniame augale gausu vitamino E, kuris stabdo odos senėjimo procesus.
- Petražolių nauda: Petražolėse gausu vitaminų: A, B1, B2 ir C, taip pat ir keratino, folio rūgšties, kalio, magnio bei geležies. Šiuose prieskoniniuose augaluose yra inulino, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Prieskonių Auginimo Iššūkiai Patalpose ir Sprendimai
Pagrindinis iššūkis auginant prieskonius patalpose yra šviesos trūkumas, ypač žiemą. Lietuvoje, kur klimatas žiemą yra šaltas, o vasaros trumpesnės nei pietinėse Europos dalyse, svarbu pasirinkti tokias augalų veisles, kurios geriausiai prisitaikytų prie vietos sąlygų. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti prieskonių sodą. Laistykite prieskonius reguliariai, bet venkite perlaistymo.
Prieskoniai, Tinkami Auginti Patalpose Esant Mažam Apšvietimui
Nors dauguma prieskoninių augalų mėgsta saulę, yra keletas rūšių, kurios gali gerai augti ir esant mažesniam apšvietimui:
- Petražolės (Petroselinum crispum): Atsparios augalai, auginami viduje ar šiltesnio klimato balkonuose.
- Mėta: Puikiai tinka auginimui vazonuose žiemą.
- Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum): Lengvai auginamas ir nereikalauja daug šviesos.
- Šalavijas (Salvia): Nors šalavijui reikia daug saulės šviesos, tačiau tinkamai prižiūrint ir apšviečiant, jis gali augti ir patalpose.
- Pipirnė: Bene greičiausiai sudygstanti iš ant palangės galimų auginti augalų. Jau po savaitės jos stiebeliais galima pagardinti maistą.
Kaip Sukurti Tinkamas Sąlygas Prieskoniams Auginti Patalpose?
- Apšvietimas: Jei natūralios šviesos nepakanka, naudokite dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, fluorescencines lempas. Skaičiuojama, kad viena valanda saulės šviesos yra lygu dviem valandom dirbtinio apšvietimo. Jeigu saulėtos, pietinės palangės namuose neturite, namų langai išeina į kitą pusę, tuomet lempos apšvietimo šalavijui reikės 14-16 val.
- Dirvožemis: Prieskoninių žolelių auginimui tinkamiausias molinis neglazūruotas vazonas su skylute vandens pertekliui nutekėti. Šalavijo auginimui parenkama lengva, puri, drėgmei laidi žemė. Rekomenduojama kambarinių gėlių komposto ir kokoso lukštų substrato mišinys. Labai svarbu kokioje žemėje augs jūsų prieskoninės žolelės, nes nuo to priklausys ne tik jų sudygimas ir vystymasis, bet ir augimo trukmė. Pasirinktus vazonėlius užpildykite kokybišku žemių mišiniu - prieskoniniai augalai mėgsta purią žemę, todėl itin tiks „Agrochemos“ „Universalus“ durpių substratas bei durpių substratas „Daigams“. Abu šie substratai yra praturtinti kompleksinėms trąšoms su mikroelementais ir gali būti maišomi su kompostine žeme ar perlitu. Gruntą prieskoniams ir daržovėms galite rasti sodo ir ūkio reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse, turguje arba galite paprašyti sodą turinčio draugo, kad parūpintų žemės.
- Laistymas: Laistykite reguliariai, bet venkite perlaistymo. Leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Sudygus daigeliams neverta persistengti su laistymu - užteks tai daryti kartą per savaitę, o jei žemės paviršius neišdžiūvęs - tuomet dar rečiau. Svarbu neperlaistyti, nes prieskoniams kenkia stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu. Su prieskoninių augalų laistymu ir tręšimu persistengti nevertėtų. Laistyti juos užtenka kartą į 10 dienų, o tik pasėtas į žemę sėklas geriausia apipurkšti vandeniu iš purkštuvo, nes vandens srovė gali sėklas išplauti.
- Tręšimas: Reguliariai tręškite organinėmis trąšomis, kad augalai gautų reikiamų maistinių medžiagų. Vazoniniuose augaluose maistinių medžiagų atsargas reikia papildyti reguliariai. Daržovėms, kad geriau augtų, gali prireikti trąšų - pirkite ekologiškas.
- Vazono dydis: Renkantis vazoną atkreipkite dėmesį į jo dydį - augalo šaknims turi būti pakankamai vietos vystytis. Geriausiai skirtingas prieskonines žoleles auginti atskiruose induose, o jeigu nusprendėte auginti keletą rūšių viename inde, rinkitės didesnį, o aukštesnes žoleles sodinkite į vidurį, kad augdamos jos neužgožtų žemesnių. Indas turėtų būti apie 10-15 centimetrų aukščio. Prieskoninės žolelės gerai veši tiek moliniuose vazonėliuose, tiek plastikiniuose ar net popieriniuose induose. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai).
Konkretūs Prieskonių Auginimo Patarimai
- Šalavijas: Šalavijas turėtų augti pačioje šviesiausioje namų vietoje, pvz., ant pietinės palangės. Tačiau vis tiek žiemą greičiausiai prireiks fluorescencinės lempos. Šalavijui, kaip ir beveik visoms prieskoninėms žolelėms, tinkamiausias molinis neglazūruotas vazonas su skylute vandens pertekliui nutekėti. Šalavijas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl labai atsparus sausrai ir visiškai nepakantus drėgnoms šaknims. Taigi šalavijui daug geriau iškęsti sausą žemę nei perlaistymą. Šalaviją auginkite šiltoje, saulėtoje, nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Vasaros sezonui šalaviją galima išnešti augti į lauką, kur jis tikrai puikiai jausis. Šalaviją galima lengvai užsiauginti tiek iš sėklų, tiek iš ūglių.
- Svogūnų laiškai: Bene paprasčiausia ant palangės išsiauginti svogūno laiškus. Jie auga greitai, todėl įmerkti svogūną į vandenį - paprasčiausias būdas. Tačiau tokiu būdu auginti svogūno laiškus galima vos savaitę. Vėliau augalą būtina persodinti į žemę. Ant palangės šaltuoju sezonu išaugs ir virtuvės klasika tapę svogūnų laiškai.
- Pipirnė: Auginti pipirnę nėra sunku - galima sėti tiesiog į turimą substratą ar daržo žemę. Norintiems dar paprastesnio varianto, siūloma sėklas paberti ant gerai drėgmę sugeriančio popieriaus ir jas užkloti tokiu pat popieriumi. Vietoj popieriaus galima naudoti ir vatą. Reikia atkreipti dėmesį, kad sėklos visada gautų drėgmės, kad medžiaga, ant kurios išdėstomos sėklos, visą laiką būtų drėgna, palaikytų drėgmę. Sėklos pradeda dygti trečią parą.
Patogiausias pasirinkimas - prieskoniai, nereikalaujantys daug priežiūros: kalendros, bazilikai, čiobreliai, mėtos, mairūnai, krapai, svogūnai, petražolės, raudonėliai. Paaugusius prieskonių lapelius rekomenduojama laikas nuo laiko apkarpyti. Taip augalas geriau vešės. Jei nuskintų lapelių nespėjate tuoj pat sunaudoti maistui, juos galite surišti pundeliais ir džiovinti gerai vėdinamoje bei tamsioje patalpoje.
Auginimo Procesas
Kaip Sudaiginti Sėklas
Norint sudaiginti sėklas, tereikia į indą patiesti minkšto popieriaus ar audinio, aplieti jį vandeniu ir ant viršaus sudėti sėklas. Jas galima užberti plonu žemės sluoksniu ir vėl palaistyti. Indą iki sėklų sudygimo rekomenduojama laikyti uždengtą šiltoje vietoje, reguliariai padrėkinant sėklas vandeniu.
Į vazonėlį ar lovelį suberkite žemes, kad iki vazonėlio krašto liktų maždaug 0,5 cm. Prieš beriant sėklas į žemę, gerai ją palaistykite, kad sudrėktų. Sėklas išbarstykite tolygiai, pridenkite jas plonu žemės sluoksniu, dar kartą palaistykite, pirštais atsargiai sulyginkite paviršių. Pastatykite lovelį į tamsią šiltą vietą, pridenkite polietileno plėvele - taip augalams saugoma šiluma ir drėgmė. Kai prasikala mažučiai daigai, dangą galima nuimti o visą prieskonių lysvę perkelti ten, kur šilta ir šviesu - pavyzdžiui, ant virtuvės palangės ar į įstiklintą balkoną. Toliau prieskoniai prižiūrimi juos reguliariai laistant ir tręšiant.
Prieš sodindami pasimatuokite, kiek aukštai sodinsite augalus. Vazono kraštai gali būti nevienodo aukščio, žiūrime žemiausią vazono kraštą ir sodiname taip, kad dar 2-3 cm žemiau būtų mūsų grunto lygis. Išimkite augalą iš vazonėlio. Jei žemių aplink šaknis gausu, jei matyti labai smulkių baltų šaknelių - puiku, jūsų augalas pasiruošęs persodinimui. Kuo mažiau jį lieskite, atsargiai perkelkite iš vazonėlio į naująjį indą, kad šaknys nebūtų traumuojamos. O jei išėmę iš vazonėlio matote, kad čia visiška šaknų raizgalynė, tokiam augalui jau reikės padėti. Vadinasi, jis vazone augintas buvo jau per ilgai.
Prieskonių Auginimas Hidroponinėje Sistemoje
Prieskonių auginimas hidroponinėje sistemoje užtikrina lengvą prieigą prie šviežių, kvapnių žolelių ištisus metus. Ši technologija yra efektyvesnė bei ekologiškesnė už tradicinį auginimą. Žvelgiant iš patogumo perspektyvos, neįmanoma ignoruoti hidroponinio auginimo pranašumų. Augant šviežių prieskoninių žolelių vartojimui, bazilikas daugeliui tapo vienas mėgstamiausių augalų. Italijos, Indijos ir Pietryčių Azijos virtuvėse bazilikas yra vienas pagrindinių ingredientų. Jis dažnai naudojamas įvairiuose patiekaluose, tokiuose kaip itališkas pesto, tailandietiškas žaliasis karis ir indiškas karis. Vienas iš hidroponiškai auginamų bazilikų privalumų yra jo gebėjimas augti ištisus metus, nepriklausomai nuo metų laiko. Tai yra reikšmingas pranašumas, palyginti su tradiciniu auginimu dirvožemyje, kuris paprastai apsiriboja šiltesniais mėnesiais. Bazilikų augalai taip pat yra gana kompaktiški, todėl puikiai tinka namų hidroponinėms sistemoms. Nors bazilikas yra kilęs iš atogrąžų regionų, jis yra nepaprastai atsparus ir gali ištverti įvairias sąlygas.
tags: #kokie #prieskoniai #augalai #nauojami #interjero #puosyboje