Lietuva pasižymi ežerų gausybe bei gamtos unikaliu grožiu. Šalyje yra maždaug 2600-2800 natūralių ežerų, kurių plotas yra didesnis nei 0,5 hektaro. Pietų Lietuva garsėja savo vaizdingais ežerais, kurie vilioja žvejus iš visos šalies. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius ir žuvingiausius ežerus, atskleisime žvejybos ypatumus ir patarimus, kad jūsų žvejyba būtų sėkminga ir maloni.
Populiariausi Pietų Lietuvos ežerai
Pietų Lietuvoje gausu ežerų, kurie išsiskiria ne tik savo gamtos grožiu, bet ir žuvų įvairove. Štai keletas jų:
-
Dusios ežeras
Tai yra didžiausias ežeras pietų Lietuvoje. Dusios ežeras tyvuliuoja Metelių regioniniame parke ir yra laikomas trečiuoju pagal dydį ežeru Lietuvoje. Jis yra itin dosnus žvejams, kurie giriasi pagaudami daugybę stintų bei ešerių. Dusios ir jo apylinkių panorama dar geriau atsiveria užkopus į Metelių apžvalgos bokštą.
Dusios ežere sugaunama net 18 žuvų rūšių, kas daro jį vienu iš žuvingiausių ežerų regione.
-
Didžiulis (Daugų) ežeras
Didžiulis (arba Daugų ežeras) - ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, prie pat Daugų, Dzūkų aukštumos centrinėje dalyje, hidrografiškai priklausantis Merkio baseinui. Didžiulis išsiskiria savo dydžiu ir forma iš kitų Dzūkijos ežerų. Jo krantų ilgis siekia 42 km. Ežere yra 10 nedidelių salų.
Daugų ežere gausu žuvų: kuojos, karšiai, karpiai, aukšlės, lydekos, ešeriai, stintos, šamai, sykai, lynai, karosai, seliavos, unguriai.
Alytaus rajono savivaldybės saugomos teritorijos Daugų (Didžiulio) ežerą, kurio plotas - daugiau kaip 900 hektarų, buvo įveista 150 tūkst. Vištyčio sykų, paaugintų Simno žuvininkystės ūkyje. Šie jaunikliai, sveriantys maždaug po 300 gramų, po 2-3 metų užaugs iki 3 kg. Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne.
-
Vilkokšnio ežeras
Tai ledyninės kilmės ežeras su nedidele salele, kuriame taip pat gausu įvairių žuvų rūšių.
-
Ančios ežeras
Ežeras su raižyta kranto linija ir šaltinių gausa, kuriame sugaunama 13 žuvų rūšių.
-
Žuvinto ežeras
Seklus, užžėlęs ežeras su didele augalijos ir gyvūnijos įvairove, puikiai tinkantis žvejybai.
-
Spindžiaus ežeras
Ežeras su ryškiai žaliu atspalviu, kuriame gyvena kuojos, raudės, karšiai, plakiai, gružliai, saulažuvės, aukšlės, lydekos, ešeriai, pūgžliai, šamai, seliavos bei ežeriniai sykai.
Spindžiaus ežeras (Trakų r.) buvo papildytas 31,6 tūkst. šamų jauniklių, užaugintų Rusnės žuvivaisos skyriuje.
-
Ilgio ežeras (Druskininkų apylinkės)
Licencinės žūklės ežeras, priklausantis visuomeniniam žvejų klubui „Karpis“.
-
Avirio ir Latežerio ežerai (Druskininkų apylinkės)
Šie ežerai taip pat žinomi dėl savo žuvingumo.
Žvejybos ypatumai ir patarimai
Sėkminga žvejyba priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant žuvų rūšį, metų laiką ir naudojamus masalus. Štai keletas bendrų patarimų ir informacijos apie žvejybą Pietų Lietuvos ežeruose:
Pradedančiųjų lydekų žvejybos vadovas – taktika, masalas, masalai, sistemės ir atkabinimas
Lydekų žvejyba
Lydekos - sėslūs padarai, pasyvūs plėšrūnai, mėgstantys tykoti pasaloje. Jos turi ilgalaikes, pastovias slėptuves, kur praleidžia didžiąją laiko dalį ir saugo jas nuo kitų panašaus dydžio gentainių. Lydekos buveinė, tai visų pirma kokia nors slėptuvė: žolių kupstas, staigesnis dugno skardis ar atvirkščiai - nedidelis pagilėjimas. Lygioje vietoje aštriadantės tikrai neužsibūna. Kita būtina sąlyga - netoli tos vietos būtinai turi būti koks nors smulkių karpinių žuvelių susibūrimas. „Tuščias“ vietas lydekos ilgainiui palieka ir išplaukia ieškoti dingusio ar naujo smulkmės būrio.
- Vasaros pabaiga - rudens pradžia: Dažniausiai lydekos randamos ties gilyn einančiu dugno skardžiu, maždaug 4 metrų gylyje.
- Mažesnės lydekos: Kyla aukščiau ir laikosi arčiau pakrantės žolių ar net visai įlenda į jas.
- Didesnės lydekos: Slenka paskui didesnius plakių ar kuojų būrius į didesnes gelmes.
Kada geriausiai vykti lydekų žvejybai?
- Pavasaris: Kai tik leidžiama žvejyba (nuo gegužės 1 d.), seklios įlankos ir žolynai pilni aktyvių lydekų.
- Ruduo: Rugsėjis-lapkritis - metas, kai lydekos aktyviai maitinasi prieš žiemą.
- Vasaros rytai: Aušros metas, kol dar nekaršta, viena sėkmingiausių žvejybos akimirkų.
Triukai gaudant didesnes lydekas slaptose vietose
- Naudokite natūralias spalvas masaluose (ypač skaidriame vandenyje).
- Būkite tylūs ir švelnūs priekrantėse - lydekos jautrios triukšmui.
- Išbandykite gilesnes duobes netoli krantų - čia dažnai slepiasi didelės žuvys.
Žuvingi ežerai Molėtų apylinkėse
Molėtų apylinkėse, nors ir ne Pietų Lietuvoje, yra keletas ežerų, kurie garsėja savo žuvingumu ir yra populiarūs tarp žvejų.
-
Galuonų ežeras
Galuonai - vidutinio dydžio (586 ha), maždaug 6,4 km ilgio ir iki 2 km pločio ežeras, telkšantis šalia Inturkės, maždaug 10 km į pietryčius nuo Molėtų. Ežeras garsėja ešeriais ir lydekomis, taip pat jame gyvena sterkai, karšiai, lynai, kuojos, raudės, plakiai ir pūgžliai. Ežeras buvo žuvintas šamais ir unguriais.
Tyrimai rodo, kad Galuonuose yra didesnė plėšrių žuvų, ypač ešerių, populiacija, lyginant su aplinkiniais ežerais. Daugiausiai lydekų būna ten, kur telkiasi dideli aukšlių būriai. Rekomenduojama naudoti didelius, natūralios spalvos masalus. Pavasarį Galuonus galima priskirti prie ankstyvųjų ežerų, kuriame lydekos atkunta gana greitai ir galima čia bandyti laimę po pat balandžio 20-osios. Sėkmingiausias yra pietrytinis ežero pakraštys ir protaka, jungianti Galuonus su Išnarais. Įdomu, kad nuo pat atvirojo vandens sezono pradžios šiame ežere nedraudžiama plaukioti su iki 15 kW galios (20 a.j.) vidaus degimo varikliais, o nuo birželio 21 d. leidžiama plaukioti su galingesniais.
Galuonų ežero žuvų rūšys (2014-2015 m. tyrimai)
Žuvų rūšis Ešeriai Sterkai Karšiai Lydekos Lynai Kuojos Raudės Plakiai Pūgžliai -
Išnarų ežeras
Išnarai - gana nuošalus vidutinio dydžio (308 ha), 4,1 km ilgio ir iki 2,1 km pločio seklus ežeras, tekšantis apie 3 km į rytus nuo Inturkės (apie 15 km į pietryčius nuo Molėtų), priklausantis Labanoro regioniniam parkui. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, karšiai, lynai, šamai, karosai, kuojos, raudės, plakiai ir pūgžliai. Ežeras laikomas "pavasariniu", nes vasarą jis užželia vandens augmenija. Sėkmingiausia spiningavimo taktika - dreifavimas per ežero platybes. Vasarą ežere žvejoja lynų žūklės mėgėjai. Ežere tarp Molėtiškių meškeriotojų laikomas „pavasariniu“, kadangi vasarą beveik visas užželia vandens augmenija ir spiningauti jame tampa sudėtinga. Dauguma čia žvejojančių spiningautojų orientuojasi tik į lydekas. Išnarų ežere iki birželio 20 dienos draudžiama plaukioti su bet kokiais vidaus degimo varikliais. Po šio laikotarpio leidžiama, tačiau jų galia ribojama iki 8 kW (10 AG).
-
Kertuojų ežeras
Kertuojai - gana nemažas (545 ha), bet seklus, iš visų pusių miškų supamas ežeras, telkšantis apie 13 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Ežere gyvena sterkai, lydekos, šamai, karšiai, ešeriai, kuojos, raudės, plakiai, aukšlės ir pūgžliai. Taip pat buvo žuvinta unguriais. Ežere gausu karšių ir sterkų. Geriausias laikas spiningauti Kertuojuose - pavasaris ir vasaros pradžia. Ežere kibimų sulaukiama mažai, tačiau dažnai pasitaiko pagauti stambių žuvų. Kadangi ežeras yra paskelbtas hidrografiniu draustiniu, plaukioti jame su vidaus degimo varikliais neleidžiama ištisus metus.
-
Baltųjų Lakajų ežeras
Baltieji Lakajai - nuostabaus grožio, miškų supamas ežeras. Ežere gyvena karšiai, ešeriai, lydekos, lynai, karosai, kuojos, plakiai, raudės, stintelės, seliavos, aukšlės ir pūgžliai. Baltieji Lakajai garsėja savo lydekų dydžio vidurkiu. Vasarą geriausia ieškoti lydekų pietrytiniame ir rytiniame ežero pakraščiuose, prie salų. Ešerių reikėtų ieškoti prie giliųjų sėklių. Pagal žuvininkystės tipą šis ežeras priskirtinas stintiniams-seliaviniams ežerams. 2-3 kilogramus sverianti lydeka čia yra kasdienis laimikis, o laimingesniems neretai pasiseka pagauti du tris kartus didesnių. Iki birželio 20 d. dėl aplinkosauginių reikalavimų čia leidžiama plaukioti tik su elektriniais varikliais ar irklais, o po birželio 21 d. su vidaus degimo varikliais.
-
Bebrusų ežeras
Bebrusai - vidutinio dydžio (367 ha), apie 5 km ilgio ir 2,6 km pločio ežeras, telkšantis apie 4 km į pietryčius nuo Molėtų. Ežeras garsėja stambiais karšiais. Ežere taip pat gyvena ešeriai, lydekos, lynai, karpiai, karosai, seliavos, plakiai, aukšlės ir pūgžliai. Karšius geriausia gaudyti plūdine su slankiojančia plūde iš valties gilesnėse 5-9 m ežero vietose. Geresnis ar blogesnis šių žuvų kibimas trunka nuo gegužės iki rugsėjo vidurio ar pabaigos, tačiau dosniausia antroji vasaros pusė - liepa ar rugpjūtis. Iki birželio 20 dienos čia galima plaukioti benzininiais varikliais, ne galingesniais kaip 8 kw (10 a.j.), nuo birželio 21 d. leidžiama naudoti galingesnius variklius.
Žvejybos taisyklės ir leidimai
Norint žvejoti daugelyje Lietuvos ežerų, reikalingas žvejo bilietas arba žvejo mėgėjo kortelė. Žvejai mėgėjai turi elgtis atsakingai ir vadovautis pagavai-paleisk principu. Tokiu būdu mūsų vandenyse žuvų knibždėte knibždės.
Limituota povandeninė žūklė
Žvejoti povandeninės žūklės būdu leidžiama nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 31 d., nuo saulės patekėjimo iki saulės nusileidimo (pagal įrašus kalendoriuje). Draudžiama vykdyti povandeninę žūklę: 1) neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro; 2) neturint su savimi peilio; 3) paplūdimiuose ir arčiau, kaip 50 m nuo jų.
Žuvų išteklių gausinimas ir apsauga
Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose skaičiuojama per 36 žuvų rūšys. Keletas jų yra įrašytos į Raudonąją knygą. Dėl sparčiai mažėjančių žuvies išteklių nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas Lietuvos ežeruose bei upėse. Žvejams verslininkams dabar paliktos tik Kuršių marios. Nors toks sprendimas papiktino verslininkus, tačiau jau dabar mokslininkai informuoja apie Lietuvos vandens telkinių ichtiologinės būklės pagerėjimą: žuvų išteklių gausėjimas neginčytinas.
„Bendra išvada yra tokia: tuose vandens telkiniuose, kur šiuo metu nevyksta jokia verslinė žvejyba, žuvų ištekiai ir toliau didėja. Ypač pastebimas lynų, karšių pagausėjimas, daugiau pasitaiko ir lydekų, tačiau lydekos mėgiamos žvejų mėgėjų, todėl jų populiacijai daromas didelis poveikis. Jos yra labai mikliai išgaudomos: nors ir yra intensyviausiai veisiamos, bet ir intensyviausiai gaudomos. Ešerių stambesnių taip pat pastebimai daugiau”, - teigia Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas.
Žuvų išteklių pagausėjimą ežeruose bei upėse pastebi ir apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis. Jo nuomone, žuvų populiacijos šoktelėjimą galėjo lemti ne tik verslinės žvejybos apribojimas, bet ir intensyvus aplinkosaugininkų darbas. Pašnekovo teigimu, sustiprinta kontrolės funkcija apsunkino gyvenimą brakonieriams ir jų tiesiog ėmė mažėti.
Šamų įveisimas
Vykdant 2025 m. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą, liepos mėnesį Lietuvos didieji ežerai ir tvenkiniai buvo gausiai papildyti dirbtiniu būdu išveistais ir paaugintais šamų (lot. Silurus glanis) jaunikliais. Šiemet į vandens telkinius išleista 85,29 tūkst. vienetų šamukų - beveik dvigubai daugiau nei pernai.
Šamas - viena didžiausių Europoje gyvenančių gėlavandenių žuvų rūšių, galinti užaugti iki kelių dešimčių kilogramų svorio. Tai - naktinis plėšrūnas, svarbus natūralaus maisto grandinės balanso palaikymui. Maitindamasis silpnesnėmis, dažnai ligotomis ar per daug išplitusiomis žuvų rūšimis, šamas padeda reguliuoti jų populiacijas, mažina perteklinį spaudimą ekosistemai. Įžuvinimas šamais atlieka ne tik ekologinę, bet ir ekonominę funkciją - tai vertinga komercinė bei mėgėjiškos žūklės žuvis, kurios gausa prisideda prie žvejų poreikių tenkinimo ir vietinių bendruomenių veiklos.
Simno žuvivaisos skyriuje išveistais ir paaugintais šamukais papildyti šie ežerai ir tvenkiniai: Musios, Širvio ir Riešės ež. (Vilniaus r.), Metelio, Kaviškio, Zapsio ež. (Lazdijų r.), Gėlių, Kiemento ež. (Molėtų r.), Švenčiaus ež. (Kaišiadorių r.), Kampuolio ir Švento ež. (Švenčionių r.), Mūsėjaus ež. (Anykščių r.), Dviragio ež. (Rokiškio r.), Simno, Alovės, Kavalio ir Neveiglo ež. (Alytaus r.), taip pat Kauno hidroelektrinės tvenkinys. Į šiuos telkinius išleista 53,69 tūkst. šamų jauniklių. Rusnės žuvivaisos skyriuje paauginti šamai buvo išleisti į: Vievio ež., Elektrėnų tvenkinį (Elektrėnų r.), Asalnų ir Šakarvų ež. (Ignalinos r.), Asvejos ež. (Švenčionių r.), Spindžiaus ež. (Trakų r.) bei Ligajų ež. (Zarasų r.). Šiuose vandens telkiniuose įkurdinti 31,6 tūkst. šamų jauniklių.
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį į šalies vandens telkinius jau įžuvinta daugiau nei 17 mln. žuvų jauniklių. Daugiausia įveista plėšriųjų žuvų - lydekų, vėgėlių, sterkų ir ungurių. Taip pat tęsiami reikšmingi darbai atkuriant nykstančias rūšis - upės papildytos aštriašnipiais eršketais, lašišomis, šlakiais bei margaisiais upėtakiais.
Mokslinių tyrimų rezultatai
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas T. Virbickas pateikia duomenis apie kelių didžiausių Lietuvos ežerų žuvingumą. Tyrimo rezultatai gauti skaičiuojant pagautus laimikius.
- Dūkšto ežeras (Ignalinos rajonas): Gyvena devynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, lynas, karšis, lydeka, paprastoji aukšlė, plakis, pūgžlys. Vertingiausios: ešerys (apie 10 kg/ha/m), lynas (5,5 kg/ha/m), karšis (3,4 kg/ha/m), lydeka (2,5 kg/ha/m).
- Sartų ežeras (Rokiškio ir Zarasų rajonai): Skaičiuojama apie 15 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, sidabrinis karosas, karšis, lydeka, sterkas, šamas, salatis, karpis, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys, gružlys. Vertingiausios: karšis (apie 4 kg/ha/m), ešerys (5,2 kg/ha/m), sterkas (3,5 kg/ha/m), salatis (4,2 kg/ha/m), šamas (2,2 kg/ha/m), lynas ir lydeka (po 0,3 kg/ha/m).
- Rėkyvos ežeras (Šiaulių rajonas): Septynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, karšis, lydeka, pūgžlys, gružlys. Vertingiausios: karšis (18,9 kg/ha/m), ešerys (48,4 kg/ha/m), lydeka (2,6 kg/ha/m).
- Ilgio ežeras (Plungės rajonas): Šešių rūšių žuvys: ešerys, kuoja, plakis, lydeka, karšis, pūgžlys. Vertingiausios: ešerys (apie 5,2 kg/ha/m), karšis (8,6 kg/ha/m), lydeka (0,9 kg/ha/m).
- Rubikių ežeras (Aukštaitija): Gausus 11 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, paprastasis karosas, karšis, lydeka, sterkas, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys. Vertingiausios: ešerys (8,9 kg/ha/m), karšis (3,3 kg/ha/m), sterkas (2,1 kg/ha/m), lydeka (1,2 kg/ha/m), lynas (0,4 kg/ha/m), paprastasis karosas (0,1 kg/ha/m).
tags: #kokiuose #ezeruosia #daugiausia #zuvies #pietu #lietuvoi