Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles. Mįslės ne tik plečia žodyną, bet ir padeda paaugliams pasipraktikuoti ugdant netradicinį mąstymą. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias mįsles, apimančias platų temų spektrą - nuo kasdienių situacijų iki literatūros klasikų kūrinių, atskleidžiančias mįslių išmintį ir kūrybiškumą.
Netradicinis mąstymas ir šiuolaikinės mįslės
Šiuolaikinės mįslės dažnai reikalauja ne tik išradingumo, bet ir gebėjimo pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, numatant netikėtą posūkį. Jos puikiai tinka lavinti loginį ir asociatyvųjį mąstymą.
-
Kviečių lauko vidury rado negyvą vyrą, kuris rankose tvirtai spaudė degtuką. Kodėl jis mirė?
Atsakymas: Vyras skrido lėktuvu su trimis pakeleiviais. Variklis užgeso ir lėktuvas pradėjo kristi. Keleiviai suprato, kad tėra trys parašiutai, todėl nusprendė traukti degtukus. Vienas iš jų ištraukė trumpesnį ir buvo priverstas šokti be parašiuto.
-
Kai Haris atėjo namo, jis rado negyvą Lizą, gulinčią vandens klane, ir krėsle ramiai sėdintį Tomą. Ant grindų buvo primėtyta sudužusio stiklo. Tomui kaltinimai žmogžudyste nebuvo pateikti. Kodėl?
Atsakymas: Liza yra žuvis, o Tomas - katinas. Liza plaukiojo akvariume, Tomas žaidė ir apvertė jį.
-
Žmogus užeina į barą ir prašo barmeno stiklinės vandens. Barmenas išsitraukia pistoletą ir nukreipia jį į žmogų. Žmogus pasako „ačiū“ ir išeina.
Atsakymas: Žmogų kankino žagsulys. Barmenas tai suprato iš jo pokalbio ir nukreipė į jį pistoletą, norėdamas išgąsdinti. Tai padėjo ir žagsulys praėjo - žmogui vandens nebereikėjo.
-
Ant žolės guli penki gabalėliai anglies, morka ir šalikas. Niekas jų ant žolės nededa, tačiau yra pakankamai logiškas paaiškinimas, kodėl jie ten guli. Taigi, kodėl?
Atsakymas: Šiuos daiktus naudojo vaikai, kai lipdė senį besmegenį. Paskui sniegas ištirpo.
-
Moteris turėjo du sūnus, gimusius tuo pačiu metu, tą pačią dieną ir tais pačiais metais. Bet jie nebuvo dvyniai. Kaip taip gali būti?
Atsakymas: Jie buvo du iš trynių (arba ketverto ir t. t.).
Lietuvių liaudies mįslės: išmintis iš kartos į kartą
Lietuvių liaudies mįslės dažnai atspindi glaudų žmogaus ryšį su gamta, tradicinius darbus, kasdienį gyvenimą ir amžinąsias vertybes. Jos yra puikus būdas susipažinti su mūsų protėvių pasaulėžiūra ir išmintimi.
Mįslės apie gamtą ir aplinką
Lietuvių liaudies mįslės dažnai atspindi glaudų žmogaus ryšį su gamta. Jos apibūdina įvairius gamtos elementus, tokius kaip diena ir naktis, žemė ir dangus, vėjas ir vanduo, skatindamos mus įžvelgti gamtos grožį ir paslaptis.
-
Diena pilna mėsos, naktis pilna oro.
Atsakymas: Žemė ir dangus.
-
Kur tu teki, tekutėle?
Atsakymas: Upė.
Mįslės apie gyvūnus
Gyvūnai taip pat užima svarbią vietą lietuvių liaudies mįslėse. Jos apibūdina įvairius gyvūnus, nuo naminių gyvulių iki laukinių žvėrių, atskleisdamos jų savybes ir elgesį.
-
Atbėga šaltapadis, nusineša mikibikį.
Atsakymas: Vilkas, kuris nusineša kiaulę.
-
Kada žvirblis pas mus daugiau lesa ne kaip garnys?
Pamėginkite atspėti!
Mįslės apie žmogaus gyvenimą
Daugelis mįslių apibūdina žmogaus gyvenimo ciklus, kasdienius įpročius ir net fiziologinius procesus, padėdamos geriau suprasti save ir aplinkinius.
-
Kas ryte vaikšto ant keturių kojų, dieną ant dviejų kojų, vakare ant trijų kojų?
Atsakymas: Kūdikis, suaugęs žmogus, senelis.
-
Keturios akys, šešios kojos.
Atsakymas: Žmogus atlieka gamtos reikalą.
Mįslės apie darbą ir amatus
Lietuvių liaudies mįslės dažnai atskleidžia tradicinius amatus, įrankius ir sunkią, bet prasmingą kaimo žmogaus buitį.
-
Zanavykas pačių pasistatįs stačių, prasivėrįs lungų, čiupinėja bumbų.
Atsakymas: Audimas staklėse.
-
Kuolą nusinešiau - skylę parsinešiau.
Atsakymas: Žmogus akėja dviem arkliais.
Mįslės apie santykius ir logiką
Kai kurios mįslės skatina loginį mąstymą ir problemų sprendimą, nagrinėdamos netikėtas situacijas ir šeimos ryšius.
-
Aja vyras su žmona ir brolis su seseria. Ant kelio jie rado tris obuolius. Pasidalino po lygiai, po cielą. Kaip ten buvo?
Atsakymas: Tai buvo trys žmonės: senelis (vyras), jo sūnus (vyras ir brolis) ir jo anūkė (žmona ir sesuo).
Apie daiktus ir kasdienybę
Kasdieniai daiktai ir įrankiai taip pat tampa mįslių objektu, skatinant mus įžvelgti grožį ir prasmę aplinkoje.
-
Stovi šakės. Ant tų šakių puodas. Ant to puodo kamalys. Ant to kamalio miškas.
Atsakymas: Žmogus, valtis, irklas, vanduo.
-
Kas pasauly turi didžiausią kepurę?
Atsakymas: Tas, kuris turi didžiausią galvą.
Literatūrinės ir filosofinės mįslės
Senos mįslės yra gana įdomios jau vien todėl, kad buvo sukurtos kitokiame senovės pasaulyje. Tai svarbu turėti omenyje - naujoviški atsakymai joms netinka. Šįkart mįslės vis sudėtingėja - pirmąją įveikti bus lengviau nei paskutinę.
-
Aš visada alkana, mane reikia maitinti. Pirštas, kuris mane paliečia, greitai bus raudonas.
Atsakymas: Ugnis.
-
Tas kuris pagamina, parduoda. Tas kuris nuperka, niekada nenaudoja. Tas, kuris naudoja, nežino, kad šį daiktą naudoja.
Atsakymas: Karstas.
-
Kai aš ėjau į Sant Ivesą, sutikau priešpriešais ateinantį vyrą su 7 žmonomis. Kiekviena žmona turėjo po 7 maišus. Kiekviename maiše buvo po 7 kates. Kiekviena katė turėjo 7 kačiukus. Kačiukai, katės, maišai ir žmonės - kiek viso to gėrio keliavo į Sant Ivesą?
Atsakymas: Į Sant Ivesą keliavo tik aš. Visi kiti ėjo iš Sant Iveso.
-
Šis dalykas viską suryja; Paukščius, pabaisas, medžius ir gėles. Ėda geležį, kanda plieną. Sutrina akmenis į maistą. Nužudo karalių, sugriauna miestą, net kalnus nugali.
Atsakymas: Laikas (Džono Ronaldo Reuelio Tolkino mįslė iš „Hobito“).
-
Mįslėje, kurios atsakymas yra šachmatai, koks vienintelis žodis yra negalimas?
Chorchė Luisas Borchesas, garsus Argentinos rašytojas, mėgo suktus siužetus. Ši mįslė skatina filosofinį apmąstymą apie pačios mįslės ir jos atsakymo prigimtį.
-
Pusiaukelėj į kalną aš pagaliau tave matau, visus tavo garsus ir vaizdus. Miestą saulėlydyje, prigesusį ir didelį, su rūkstančiais stogais, švelniais varpais ir žaižaruojančiomis šviesomis.
Atsakymas: Atmintis (Henrio Vodsverto Longfelou mįslė).
-
Penki šimtai tai pradeda, penki šimtai ir užbaigia. Viduryje matome penkis. Pirmoji raidė nutiesia pirmą tiltą. Sudėk, ką žinai ir papildyk, Garsaus karaliaus vardą gausi.
Atsakymas: D(500)AV(5)ID.
Loginės užduotys ir galvosūkiai: smagiai praleistas laikas
Mįslės gali būti ne tik filosofinės, bet ir puiki priemonė smagiai praleisti laiką, lavinant greitą mąstymą ir gebėjimą rasti netikėtus sprendimus.
-
Narvelyje yra trys papūgos. Trys mergaitės paprašė duoti joms po vieną papūgą. Kiekvienai iš jų buvo duota po papūgą. Ir vis dėlto narvelyje liko tik viena papūga.
Atsakymas: Viena iš papūgų turėjo vardą „Narvelyje“.
-
Sode auga beržai. Ant kiekvieno iš jų yra po 5 dideles šakas. Ant kiekvienos didelės šakos yra 10 mažų šakų, o ant kiekvienos mažos šakos yra po 1 obuolį.
Atsakymas: Beržai obuolių neaugina.
-
Apie ką visada kalbama ateityje?
Atsakymas: Apie ateitį.
-
Kada dangus yra žemesnis už žemę?
Atsakymas: Vandenyje/Atspindyje.
-
Iš vieno žmogaus galiu padaryti du žmones.
Atsakymas: Veidrodis.
-
Elgiuosi kaip tigras, atrodau kaip tigras, bet nesu tigras.
Atsakymas: Tigro atvaizdas (paveikslas).
Prie upės sėdi jauna pora, netoliese tupi varlė. Ko jie visitrys bijo? Atsakymas yra: žiedas.
Ši mįslė apibūdina žiedo prigimtį. Žiedas yra tik juosta, jis neturi nei viršaus, nei apačios. Jis gali vienu metu laikyti mėsą, kaulus ir kraują, nes jį nešiojančio žmogaus piršte yra mėsos, kaulų ir kraujo. Žiedas apeina pirštą, todėl viduryje laiko tai, kas yra piršte.
Štai dar kelios mįslės, reikalaujančios atidos ir nestandartinio mąstymo:
- Ką galima pamatyti užmerktomis akimis?
- Kas yra tarp KRANTO IR UPĖS?
- Kokie mėnesiai trumpiausi?
- Į kokį klausimą niekada neatsakoma „Taip“?
