Geopolitinė įtampa verčia atidžiau pažvelgti į civilinės saugos sistemą ir jos pasirengimą apsaugoti gyventojus ekstremalių situacijų ar karo atveju. Vienas iš svarbiausių elementų - kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) ir priedangos. Valstybės kontrolės atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos priedangų sistema neatitinka būtinųjų poreikių, todėl kyla abejonių, ar civilinės saugos sistema šiandien galėtų efektyviai veikti kilus realiai grėsmei.
Kuo skiriasi priedangos, slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai?
Lietuvoje apsaugos infrastruktūra skirstoma į tris pagrindines kategorijas:
- Priedanga - statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, skirtas trumpam laikui apsaugoti gyventojus nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat nuo netiesioginio apšaudymo ir kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu.
- Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) - skirti apsaugoti gyventojus nuo žalingo aplinkos poveikio (pvz., cheminės ar radiologinės avarijos, potvynio, gaisro) ir suteikti būtiniausias paslaugas. Dažniausiai tam naudojamos mokyklos, gimnazijos, kultūros ir sporto centrai.
- Slėptuvė - specialiosios paskirties statinys, skirtas užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos tęstinumą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai
2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. visų šalies gyventojų, tačiau šiuo metu priedangose vietų trūktų maždaug 361 tūkst. žmonių. Viena iš didžiausių problemų - nepakankamas savivaldybių pasirengimas: 33 iš 60 savivaldybių nėra pilnai pasiruošusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos. Taip pat nerimą kelia tai, kad 91,2 proc. parinktų priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia.
Priedangų būklė ir reglamentavimas
| Priedangos lygis | Paskirtis | Apsaugos trukmė |
|---|---|---|
| I lygis | Aukščiausias | iki 72 val. |
| II lygis | Vidutinis | iki 24 val. |
| III lygis | Trumpalaikis | iki 5 val. |
Sprendimai ir investicijos į gyventojų saugumą
Siekiant pagerinti padėtį, imamasi konkrečių veiksmų. 2025 m. Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą 147 priedangų pritaikymui asmenims, negalintiems laisvai judėti. Iš viso savivaldybėms skirta beveik 21 mln. eurų priedangų įrengimui ir modernizavimui. Šiauliuose ir Rokiškio rajone vykdomi projektai, kuriais kolektyvinės apsaugos statiniai aprūpinami gyvybiškai svarbiomis priemonėmis - lovomis ir miegmaišiais.
Inovatyvūs sprendimai taip pat tampa svarbia civilinės saugos dalimi. Vilniaus miesto savivaldybė pristatė mobiliąją programėlę „Kovas“, kurioje galima rasti civilinės saugos žemėlapių sluoksnius su priedangų, KAS ir evakuacijos punktų vietomis. Šiuos duomenis galima atsisiųsti ir naudoti net neturint interneto ryšio.
Naujas požiūris į infrastruktūrą
Nuo 2024 m. vasario įsigaliojęs Statybos techninis reglamentas nustato aiškias taisykles naujai projektuojamiems pastatams. Priedangos privalo būti įrengiamos visuose aukštybiniuose (daugiau nei 5 aukštų) daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių. Šie reikalavimai rengti atsižvelgiant į Suomijos ir Švedijos praktiką, užtikrinant, kad priedangos būtų atsparios ugniai bei kinetiniam poveikiui.
tags: #kolektyvines #apsaugos #statiniai #mokslo #sriuba