Bet kokioje ekstremalioje situacijoje asmeninis bei kolektyvinis pasirengimas ir išmoktos pamokos gali nulemti, ar liksite gyvas. Dažniausiai gelbsti ne įmantrios išgyvenimo priemonės ar įranga, bet būtent tai, ką mokame patys. Jau gerai, jei domitės - žiūrite ekstremalias situacijas išgyvenusių asmenų vaizdo įrašus arba internete ieškote patarimų, tačiau, atėjus „Dienai X“, greičiausiai vien to nepakaks. Nutikus rimtesnei ekstremaliai situacijai, tokiai kaip karas, cheminė, branduolinė ar kibernetinė (strateginiams objektams) ataka, stichinė nelaimė, staigi pandemija ir pan., išgyventi vienam dažniausiai šansų yra ženkliai mažiau.
Artimiausi žmonės paprastai yra mūsų šeima, kuri ir yra mūsų išgyvenimo komanda. Dar visai neseniai visa tai galėjo atrodyti lyg per daug išpūstas reikalas, gal kai kuriems tokia atsarga net kėlė šypseną, tačiau Ukrainoje kilus karui, daugelis supratome, kad nesame nesaugūs, kaip galvojome. Staiga supratome, kad nelaimė yra arti, o ką darytume jai atsitikus - daugelis nė neįsivaizduojame.
Kiekviena komanda susideda iš stiprių ir silpnesnių narių bei lyderio. Ramiais laikais paprastai turime pakankamai laiko sprendimus išdiskutuoti, eksperimentuoti - būti demokratiški, įvertinti nesėkmes ir bandyti dar kartą, tačiau ekstremaliu momentu įsijungia išgyvenimo instinktai bei principai, kurie kartais galbūt ir neatrodo tobuli, tačiau dažniausiai jie efektyviausi. Dėl šios priežasties turėtumėte žinoti aiškiai, kas prisiima sprendimų atsakomybę (kieno žodis paskutinis, kuris iš mūsų „dės tašką“), ką reikia ypatingai saugoti, kas gali nešti sunkų svorį, o susiklosčius tam tikrai situacijai, gali nubėgti ilgą atstumą.
Šeimos ir bendruomenės pasirengimas
Jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų, būtų pravartu iš anksto paruošti kortelę su atžalos vardu, pavarde bei tėvų kontaktais. Kortelę reiktų pritvirtinti prie vaiko drabužių.
Gali nutikti ir taip, kad Jūsų komanda taps toje pačioje laiptinėje ar gatvėje gyvenantys žmonės. Dėl šios priežasties turėtumėte iš anksto susipažinti su savo kaimynais, apsikeisti kontaktais. Jei su jais palaikysite gerus santykius, didelė tikimybė, kad jie bus tie, kurie prisidės prie Jūsų šeimos gyvybių bei turto gelbėjimo. Idealiausias variantas, jei visa laiptinė ar gatvė veiktų išvien. Kaimynų bendrystė tampa svarbi bet kokioje ekstremalioje situacijoje: potvynio ar gaisro metu tokie asmenys, tikėtina, padės evakuotis. Taip pat neramumų ar karo atveju didesniam būriui lengviau apsiginti nuo marodierių ar kitų priešiškai nusiteikusių asmenų. Derėtų iš anksto nusistatyti vidaus taisykles, atsakomybes bei pozicijas - kilus ekstremaliajai situacijai tai padės nesiblaškyti ir imtis konkrečių veiksmų. Jei turite bendriją, iškelkite šią temą ir aptarkite tai kartu.
Veiksmų planavimas ir susitikimo vietos
Gerą veiksmų planą svarbu pasirengti iš anksto. Jį turi sudėlioti ir žinoti visa šeima, tačiau jį inicijuoti turėtų lyderis. Dažniausiai šeimoje suprantame ar nujaučiame, kas „Dieną X“ bus lyderis, tačiau visiems bus žymiai lengviau, jei tą žmogų (ar kelis) įvardinsite garsiai.
Jei prasidėjus nelaimei šeimos nariai bus skirtingose vietose (darbuose, mokymo įstaigose, pas draugus ir t.t.), svarbu iš anksto numatyti bent pora avarinio susitikimo vietų: tiek lauke, tiek pas artimus žmones. Sutarkite pirmą - svarbiausią vietą, po to kitą vietą (kur keliausite, jei kas nors iš artimųjų neatvyks). Kiekvienas šeimos narys turi tiksliai žinoti šias vietas bei kokiomis aplinkybėmis ir per kiek laiko turėtų atvykti į konkrečią vietą. Pavyzdžiui: atsitikus nelaimei, per 10 valandų visi susirenkame traukinių stotyje, o jei ten neįmanoma - autobusų stotyje, arti pagrindinio įėjimo. Jei kas nors nespėjo, visi susirinkę keliaujame į netoli esančią slėptuvę X (sužinokite, kur ji), o jei ten nuvykti nepavyks (sugriauta, užblokuotas kelias, sausakimša ar pan.) - į senelio Petro sodo namelį Pavilnyje, o jei ir ten vykti neįmanoma - keliaujame į Panevėžį pas dėdę Jurgį. Kur benuvyktume, ten laukiame (ir ieškome) vieni kitų bent 7 dienas.
Evakuacijos planas ir transportas
Paanalizuokite žemėlapį ir susidarykite evakuacijos planą, kad žinotumėte, kaip ir kokiais keliais iškeliautumėte į saugią vietovę (sodybą, kitą miestą, užsienį). Stenkitės planuoti visiems kartu vykti viena transporto priemone. Jeigu keliausite automobiliu, bet jų turite kelis, sutarkite kuriuo vyktumėte - tai sumažins ne tik tikimybę pasimesti nuo kitų šeimos narių, bet ir spūstis keliuose.
Jeigu neturite galimybių išvykti savo transportu, iš anksto sužinokite, kur yra artimiausi evakavimo punktai (jie dar vadinami kolektyvinės apsaugos statiniais, o liaudyje - slėptuvėmis). Vykite keliais, kuriuose reguliuojamas civilių judėjimas arba kuriuos nurodo evakavimą ir pasitraukimą organizuojančios institucijos. Ieškokite kontrolės punktų: kiekvienoje kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti civilių gyventojų pasitraukimo, evakavimo keliai.
Automobilis yra labai gera priemonė, nes juo galima ne tik keliauti, bet ir turėti laikiną pastogę. Žinoma, automobiliui reikalingi degalai, tad jais iš anksto nepasirūpinus, galimybė keliauti šia transporto priemone savaime atkris. Tokiu atveju teks keliauti, naudojant kitas priemones. Jei yra galimybė, galima keliauti ir motociklu. Nedideli pastarojo gabaritai bus privalumas, jei reikės išvažiuoti iš miesto visuotinės evakuacijos metu, nes, tikėtina, kad susidarys automobilių spūstys. Dėl šios priežasties mobilesnės transporto priemonės yra svarbus privalumas. Neturint motociklo, galima keliauti ir dviračiu, blogiausiu atveju - pėsčiomis. Automobilio privalumas tas, kad šeima gali likti kartu, o tikimybė kažkam atsiskirti sumažėja. Kelionės ir transporto klausimus taip pat svarbu apgalvoti ir aptarti iš anksto, verta paskirti ar įvardinti asmenis, atsakingus už transporto priemones ir keliavimą. Derėtų susidaryti planą, kokiais keliais ir kokiais būdais šeima judės. Pravartu numatyti ir žinoti nedidelius keliukus ir aplinkkelius, nes pagrindiniai keliai, tikėtina, bus nepravažiuojami dėl automobilių gausos.
Paskelbus visuotinę evakuaciją, savivaldybė privalo sudaryti sąlygas evakuotis visiems.
Būtinosios atsargos
Ruengiantis „Dienai X“, svarbu turėti negendančio maisto, tam tikro inventoriaus ir kitokių atsargų namuose, taip pat iš anksto pasiruošti išvykimo krepšį. Išvykimo krepšyje maisto reikėtų turėti tiek, kad jo pakaktų bent trims dienoms, o namuose jo užtektų bent porai savaičių. Tiek namuose, tiek išvykimo krepšyje laikomas maistas turi būti ilgo galiojimo, maistingas ir šeimai įprastas.
Dokumentai arba jų kopijos (nuosavybės dokumentai, pasas, santuokos liudijimas ir t.t.). Atsispausdinkite tai spausdintuvu bei nusiųskite ir po vieną kopiją į savo el. paštą. Būkite pasiruošę bent 1000 eurų smulkiomis kupiūromis. Jei šeima didesnė (3-4 asmenys ar daugiau), pinigų gali prireikti ir daugiau. Šie principai galioja ir ruošiant atsargas namuose, tik šiuo atveju reikėtų orientuotis į ilgesnį laiko tarpą. Apmąstykite, ką galite pasirengti iš anksto ir kaip su atsargomis elgtumėtės, staiga kilus ekstremaliajai situacijai, jei reikėtų kuo greičiau evakuotis.
Kiekviena komanda susideda iš stiprių ir silpnesnių narių bei lyderio. Ramiais laikais paprastai turime pakankamai laiko sprendimus išdiskutuoti, eksperimentuoti - būti demokratiški, įvertinti nesėkmes ir bandyti dar kartą, tačiau ekstremaliu momentu įsijungia išgyvenimo instinktai bei principai, kurie kartais galbūt ir neatrodo tobuli, tačiau dažniausiai jie efektyviausi. Dėl šios priežasties turėtumėte žinoti aiškiai, kas prisiima sprendimų atsakomybę (kieno žodis paskutinis, kuris iš mūsų „dės tašką“), ką reikia ypatingai saugoti, kas gali nešti sunkų svorį, o susiklosčius tam tikrai situacijai, gali nubėgti ilgą atstumą.
Maistą rinkitės kuo įprastesnį, skanų bei aukštos maistinės vertės. Orientuokitės į tai, kad suaugęs žmogus galėtų per dieną suvartoti apie 1500 kalorijų. Arčiausiai statykite tuos produktus, kurių galiojimo laikas trumpesnis. Nusistatykite asmeninę taisyklę periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti maisto atsargas, kai jų galiojimo laikas baiginėjasi, pvz., jei tai pirma ketvirčio arba metų laiko savaitė). Nesandėliuokite ir nevartokite maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ypač, jei kyla įtarimų, kad jis sugedęs. Peržiūrėdami produktus, įvertinkite, ar produktai dar galios iki kitos Jūsų periodinės peržiūros. Jei galiojimas trumpesnis, juos keiskite naujais, o senesnius vartokite dabar, kol jie dar galioja.
Kaupdami vandens atsargas, orientuokitės į tai, kad vienam žmogui per dieną reikia suvartoti apie 3-4 litrus vandens.
Jei turite savigynai įsigytą ginklą, būkite pasirengę paaiškinti, kad tai ne karui skirtas ginklas, ir būkite pasirengę jį atiduoti. Ar reikia ginklo, anot A. Daugirdo, kiekvieno sprendimas. Per karą juo pasirūpinti būtų per vėlu. Karininkas prisiminė Sausio 13-osios įvykius, kai žmonės perdavė savo ginklus gynėjams. Dabar kariuomenė turi ginklų.
Pinigų reikėtų tiek, kiek galėtų prireikti per pirmąją karo bangą. Jau dabar pravartu turėti piniginėje 50-100 eurų. A. Daugirdas nepataria išsigryninti visų banko sąskaitoje turimų pinigų. Jis patarė grynųjų turėti smulkesnėmis kupiūromis, be to, juos laikyti ne vienoje vietoje.
Slėptuvės ir būsto paruošimas
Slėptuvės būna dviejų tipų: asmeninės ir kolektyvinės. Kiekvienoje savivaldybėje yra numatyta dalis pastatų, kurie nelaimės atveju virsta slėptuvėmis ar tiesiog pagalbos centrais. Tokiuose visuomeninės paskirties pastatuose sąlygos yra palankios, kad būtų greitai pritaikytos dideliam kiekiui žmonių apgyvendinti. Paprastai tai būna mokyklos, darželiai ir pan. Kolektyvinės apsaugos statiniai, liaudyje vadinami slėptuvėmis, yra skirti suteikti laikiną prieglobstį asmenims, nukelnėjusiems ar netekusiems būsto ekstremalios situacijos metu. Pagal tarptautines taisykles, konvencinio karo atveju tokie statiniai neturėtų būti atakuojami, tad techniškai jie atstoja ir slėptuves.
Asmeninėms slėptuvėms lengviausiai pritaikomi rūsiai su betoniniais perdengimais ir tvirtomis sienomis. Rūsyje iš anksto įsirengus lentynas ir pritvirtinus jas prie sienos, bus galima sudėti maisto ir inventoriaus atsargas arba jas naudoti kaip gultus ar suolus. Svarbu įsirengti antrą išėjimą iš rūsio, kad turėtumėte didesnę tikimybę iš jo išeiti griuvus pastatui. Derėtų įrengti papildomą ventiliaciją. Jei yra poreikis įsirengti krosnelę, reikėtų pasirūpinti ir dūmtraukiu. Sienas, grindis ir lubas derėtų papildomai apšiltinti. Jei rūsyje esama langų, tuomet turėkite, kuo juos uždengti. Tam tinka maišai su smėliu, kurie apsaugos nuo skeveldrų, o situacijai užsitęsus, naktį uždengs Jūsų gyvenvietės skleidžiamą šviesą bei prislopins triukšmą ir saugos nuo marodierių.
Būtina įrengti tualetą ir apgalvoti asmeninės higienos ir prausimosi klausimą. Numatykite bent minimalias galimybes privatumui. Jei slėptuvę ketinate įsirengti daugiabučio namo rūsyje, tikėtina, kad ja teks naudotis didesniam kiekiui žmonių. Dėl šios priežasties pravartu jau dabar kooperuotis su kaimynais ir bendromis jėgomis įrengti didelę ir kokybišką slėptuvę.
Kur slėptis per karą likus karo zonoje? Būste ar sodyboje reikia susirasti vietą, kur nėra langų. Tinka sandėliukas, vonia, tualetas. Jis įspėjo, kad net jei dundesys atrodo tolimas, skeveldros skrieja kelis kilometrus. Reikėtų turėti juodo polietileno, juo galima uždangstyti langus. Pirmiausia nuo gamtos reiškinių - drėgmės, lietaus, šalčio, antra, taip bus nematyti šviesos. Stiklus rekomenduojama sustiprinti lipniomis juostomis - apklijuoti lipnios juostos kryžiais. Juostos mažina stiklo virpėjimą, o jei ir dužtų, dužtų didesniais gabalais, tai sumažintų sužeidimų grėsmę.
Vykstant apšaudymams, sprogdinimams likti daugiabutyje nėra geriausia. Kur kas saugiau jo rūsys, sakė A. Likus bute, name, patariama be reikalo nenuleisti vandens unitazo bakelyje. Jis tinkamas vartoti net nevirintas. Tinka rūsys po namu, jei gyvenate individualiame name. Jei rūsio neturite ir nutariate įsirengti slėptuvę, ją galima pasidaryti greta namo po žeme. Galima įsirengti slėptuvę po žeme ir atokiau nuo namo. Įėjimą į ją turi žinoti tik artimiausieji. Tokios slėptuvės praverčia ir nuo marodierių.
Jei gyvenate daugiabutyje ir turite sandėliuką, reikia įsivertinti, ar lentynos, ant kurių dabar laikote konservuotas daržoves, išlaikytų sunkiausią šeimos narį, ar jis ten tilptų atsigulti. Reikia pasirūpinti, ką pasitiestumėte po savimi. Čia gali praversti putplasčio plokštės, jos ne tik paminkština paviršių, bet ir saugo nuo šalčio.
A. A. Daugirdas pabrėžė, kad geriau, jei automobilis ir būstas nebūtų itin patrauklios išvaizdos. Pasak jo, galbūt vieną kitą langą derėtų užkalti, išmėtyti šiukšles. Reikėtų pasirūpinti priedanga automobiliui. Be to, pravartu, kad jūsų būste gyventų daugiau žmonių, tai padėtų apsiginti nuo tų, kurie naudojasi situacija ir nori pakenkti, tarkime, marodierių.
Drabužių ir asmeninės higienos pasiruošimas
„Dienai X“ svarbu susiplanuoti bei pasiruošti drabužius. Jei galite, šeimoje paskirkite ir už tai atsakingą žmogų. Puiku, jei galite tam paruošti konkrečius rūbų komplektus ir juos iš anksto susidėti į kelionės krepšį. Jei specialiai tam skirtų rūbų neturite ar krepšio iš anksto nepakuosite, „Dienai X“ skirtus rūbus vis tiek turėtumėte išrinkti, sukomplektuoti ir pasidėti į specialią lentyną ir slėptuvėje. Iš anksto pakuojami drabužiai turėtų atitikti sezoną, todėl „Dienai X“ skirtą garderobą apgalvoti ir suruošti galite periodiškai (tuo pat metu, kai tvarkote maisto atsargas). Išvykimo krepšyje būtinai turėtų būti pakaitinis rūbų komplektas, o asmeninėje slėptuvėje pravartu turėti dar bent kelis komplektus. Planuodami rūbus, nepamirškite kiekvieno šeimos nario, o ypač tų, kurie negali pasirūpinti savimi. Stenkitės, kad kuo daugiau rūbų būtų tokie, kuriais žmonės galėtų dalintis tarpusavyje. Tam puikiai tiks panešioti, bet dar geros būklės rūbai. Svarbu turėti apsaugą nuo lietaus, pvz. Jei aplinka užteršta radiacija, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, svarbu su drabužiais, kuriais vilkėta lauke, neiti į gyvenamąsias patalpas ar slėptuvę.
Jei slėptumėtės sandėliuose, derėtų pasirūpinti tualetu. Tinkamiausias yra kemperių tualetas. Jei neturite, tinka ir kibiras su sėdimąja dalimi ir dangčiu.
Įgūdžiai ir žinios
Karininkas A. Daugirdas sakė, kad itin naudinga mediko profesija, bet juo tapti greitai sudėtinga. Taip pat naudingi staliaus, stikliaus, šaltkalvio-remontininko, elektriko įgūdžiai. Taip pat pravartu baigti išgyvenimo kursus, pasidomėti liaudies medicinos paslaptimis, turėti daržininkystės įgūdžių, mat karo atveju sutrinka ūkių veikla.
„Neužtenka planuoti, reikia atlikti namų darbus“, - sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas A. Daugirdas. A. Daugirdas - atsargos majoras, 20 metų tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, vykęs į karinę misiją Afganistane. Pirma, kaip sakė A. Daugirdas, reikia pasirūpinti vandeniu, derėtų jo pripildyti visas turimas talpyklas. Trečia, maksimaliai pasididinti maisto ir grynųjų pinigų atsargas. Penkta, reikia suburti šeimą, kad galėtumėte vykdyti vienus ar kitus savo sumanymus.
Veiksmai ekstremalios situacijos metu
Išgirdus kaukiančias sirenas, visų pirma, reikėtų įsijungti televiziją arba radijo imtuvą, kad nedelsiant galėtumėte išgirsti pranešimą apie ekstremalią situaciją. Būnant namie, reikia kaupti vandenį - leisti jį į vonią ar kitą didesnę talpą. Pravartu kaskart vykstant sirenų bandymams, atlikti šiuos paprastus veiksmus, kad išsiugdytumėte įprotį. Treniruokimės! Net jei žinome, kad tai mokymai ar sirenų patikrinimas - tiesiog darykime tai, ką galime, ir kalbėkimės apie tai. Vaikams tai bus lyg žaidimas. Jei daryti negalime - paskambinkime vienas kitam ir pakalbėkime apie tai, ką reikėtų daryti ekstremalios situacijos atveju. Atrodo lyg žaidimas ar perlenkta lazda? Išgirdę pranešimą apie pavojų, nepanikuokite, ramiai išklausę, laikykitės nurodytų rekomendacijų. Jei esate namie ir susitikimo vieta - namai - likite namuose, nebent nurodyta kitaip. Klausykite nurodymų, leiskite spec. tarnyboms Jums padėti. Jei nuspręstumėte išvykti, namuose išjunkite elektrą, dujas, vandens tiekimą, užrakinkite duris (atlikite visus veiksmus, kuriuos paprastai darote prieš išvykdami į ilgą kelionę).
Jei šeima nėra kartu, susisiekite su savo artimaisiais ir sužinokite, kas, kur ir ką veikia, tačiau neskambinėkite - tikėtina, kad tai darys daugelis, tad bus perkrautos telefono ryšio linijos. Geriau rašyti SMS žinutes. Skambinti derėtų tik kviečiant pagalbą.
Grįždami į savo namus pasibaigus ekstremaliajai situacijai, būkime atsargūs - neskubėkite eiti į namus - įsitikinkite, kad tai saugu. Jei Jūsų gyvenamasis pastatas apgriuvęs, jis gali būti nestabilus ir sugriūti bet kurią akimirką. Eidami į pastatus, nenaudokite atviros ugnies šaltinių (žvakių, žibintuvėlių), nerūkykite, nes atvira liepsna gali padegti dujas. Tokiu atveju, įvykus dujų nuotėkiui, gali įvykti sprogimas.
Vykstant bet kokiam apšaudymui, reikėtų griūti ant žemės ten, kur stovite. Karininkas A. Daugirdas sakė, kad, stebėdamas vaizdus iš Ukrainos, matė besiblaškančių žmonių. Taip elgtis neteisinga. Nutilus šūviams, nereikia skubėti pašokti, mat dar gali lakstyti skeveldros. Nerodykite priešui agresijos, pakluskite, pasitraukite.
A. Daugirdas pabrėžė, kad kiekvienas šeimos narys, tarp jų - jau vaikštantys vaikai, turi turėti išvykimo krepšį. Neblogu variantu jis vadino ir senjorų naudojamus apsipirkimo krepšius su ratukais. Vyrams jis patarė turėti dvi kuprines - didelę ir mažą kasdieninę. A. Jis priminė, kad reikia autis patogią avalynę, nes gali tekti įveikti didelį atstumą pėsčiomis. Iš anksto reikėtų apgalvoti ir maršrutus. Karininkas priminė, kad pagrindiniai keliai karo atveju greitai užsipildytų. „Reikėtų pasižiūrėti, ar turėtumėte galimybę judėti šalutiniais keliais, kaimo, miško keliukais. Galima iš anksto kitose vietovėse, alternatyviuose sandėliukuose palikti svarbiausių daiktų. Tad kritiniu atveju, praradę savo daiktus, ten turėtumėte nors kokių atsargų - maisto, vandens. Vieta tokiam sandėliukui turėtų būti atoki, nematoma kitiems žmonėms. A. Karininkas pabrėžė, kad nevilkėtumėte kamufliažiniais drabužiais, kad priešas nepalaikytų jūsų kariais. Nepatariama vilkėti prabangiais drabužiais. Keliaukite tik šviesiu paros metu. „Tai yra tarptautinis taikos ženklas, gal tai sutramdytų karius ir jie nešaudytų“, - sakė A.
Išgyvenimo ekspertas: Ką daryti jei Lietuvoje prasidėtų karas? | Sausio 13-oji, išgyvenimo kuprinė
Lietuvos maisto saugumas karo metu
Pastaraisiais metais augant geopolitinei įtampai, vis dažniau keliami klausimai, kaip Lietuva būtų pasirengusi ekstremalioms situacijoms ar net karui. Viena jautriausių temų - maisto saugumas. Ar karo metu miestų gyventojai turėtų ką valgyti? Oficialiai Lietuvos valstybės maisto rezervą sudaro tik grūdai ir cukrus. Anksčiau rezervo sistema buvo įvairesnė - joje būta ir konservuotos mėsos, žuvies, pieno produktų, druskos, aliejaus. Tačiau nuo 2011 m. Kiekiai tiksliai neviešinami, nes ši informacija laikoma valstybės paslaptimi. Vis dėlto viešose diskusijose minėta, kad rezervuose gali būti apie 10 tūkst. tonų grūdų ir 4 tūkst. tonų cukraus. Labai siauras asortimentas. Grūdai ir cukrus - svarbios žaliavos, tačiau be baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų žmonių mityba būtų nepilnavertė. Trumpalaikės atsargos miestuose. Parduotuvės paprastai turi produktų tik kelioms dienoms į priekį. Sutrikus logistikai, lentynos ištuštėtų akimirksniu. Priklausomybė nuo ūkininkų ir privačių įmonių. Realų maisto tiekimą karo metu užtikrintų vietinė gamyba - pieno ūkiai, mėsos perdirbėjai, daržininkai. Tačiau koordinuoti šiuos procesus būtų sudėtinga. Gyventojų pasirengimo stoka. Lietuvos valstybė maisto rezervų turi, tačiau jie labai riboti - daugiausia tai grūdai ir cukrus. Todėl svarbiausia ne tik valstybės atsargos, bet ir gyventojų asmeninis pasirengimas.
Gyventojai iš anksto tūrėtų pasidomėti, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremaliųjų situacijų ar karo metu būtų galima pasislėpti.