Kopūstai - daugelyje sodų randama daržovė, puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. Senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. „Iš visų daržovių - pirmoji“ - taip vadino kopūstus senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Poncijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai.
Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę (inf.Vikipedija). Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Šiandien kopūstai yra populiari ir maistinga daržovė, tradiciškai užimanti svarbią vietą mūsų virtuvėje. Vėlyvą rudenį bei žiemą, kai mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, kopūstai tampa vienu pagrindinių natūralių vitaminų šaltinių.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime kopūstų amino rūgščių sudėtį, jų naudą organizmui ir kitas svarbias savybes.
Kopūstų Sudėtis ir Maistinė Vertė
Kopūstų sudėtis yra labai įvairi ir turtinga. Juose gausu mineralinių komponentų, vitaminų, ląstelienos ir vandens. Kopūstuose rasime kalio druskos, kalcio, fosforo, paprastųjų angliavandenių ir šiek tiek riebalų. Taip pat juose yra vitamino K, fitoaleksinų, įvairių fermentų ir didelis kiekis ląstelienos. Verta paminėti, kad kopūstuose gausu ir vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino.
Mineralų Gausa ir Sieros Svarba
Kopūstuose esama įvairių mineralų, kurių rinkinio retai rasime kituose produktuose. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Siera yra svarbi žmogaus organizmui, nes dalyvauja įvairiuose procesuose, įskaitant baltymų sintezę, fermentų aktyvavimą ir detoksikaciją. Siera taip pat reikalinga kolageno, kuris svarbus odos, plaukų ir nagų sveikatai, gamybai.
Vitaminas C ir Jo Ypatybės Kopūstuose
Bene svarbiausias kopūstų komponentas yra vitaminas C (askorbo rūgštis). Šis vitaminas stiprina kraujagysles, palaiko imuninės sistemos ląstelių funkcionalumą ir stimuliuoja kolageno sintezę. Įdomu tai, kad askorbo rūgšties kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma - ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Norint užsitikrinti vitamino C paros normą, suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti apie 200 gramų šviežių kopūstų arba 100-150 gramų raugintų.
Aminorūgštys Kopūstuose ir Jų Svarba
Kopūstai yra nepamainomas amino rūgščių šaltinis. Juose ypač daug lizino, taip pat yra pektino bei karoteno, kurie padeda normalizuoti medžiagų apykaitą ir virškinimo procesus. Amino rūgštys yra tarsi plytos, iš kurių statomi baltymai, o baltymai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas žmogaus organizme. Aminorūgštys yra būtinos žmogaus organizmui, nepriklausomai nuo to, ar žmogus sportuoja, ar ne. Jos dalyvauja baltymų sintezėje, fermentų gamyboje, audinių atstatyme ir kituose svarbiuose procesuose.
Iš viso egzistuoja 20 skirtingų amino rūgščių, iš kurių 9 yra laikomos nepakeičiamomis (pavyzdžiui, lizinas, leucinas, valinas), nes organizmas jų negali pasigaminti pats, tad jos turi būti gaunamos su maistu arba vartojant amino rūgščių papildus. Kitas 11 amino rūgščių organizmas gali pasigaminti pats iš kitų maistinių medžiagų. Nepakeičiamos amino rūgštys yra svarbios ne tik raumenų augimui, bet ir daugeliui kitų esminių funkcijų. Jos gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, padėti gaminti hormonus ir fermentus, reguliuoti medžiagų apykaitą bei palaikyti tinkamą smegenų veiklą. Pavyzdžiui, triptofanas yra būtinas serotonino - hormono, atsakingo už gerą nuotaiką ir miegą - gamybai. Kitos amino rūgštys, pavyzdžiui, argininas, dalyvauja kraujo apytakos reguliavime ir kraujagyslių išsiplėtimo procesuose.
Aminorūgštys ir pagalba sąnariams (Cemio Gemzė)
Kopūstų Nauda Sveikatai ir Gydomosios Savybės
Kopūstai pasižymi daugybe naudingų savybių, kurios teigiamai veikia žmogaus sveikatą:
- Antikancerogeninis poveikis: Kopūstuose esanti askorbo rūgštis (askorbinas) yra natūralus junginys, pasižymintis priešvėžiniu poveikiu. Askorbinas yra atsparus įvairiam poveikiui ir nepraranda savo savybių net rauginant ar ilgai sandėliuojant kopūstus.
- Virškinimo gerinimas: Kopūstų sultys stimuliuoja virškinimą. Dėl neutralaus pH rodiklio jos gali padėti žmonėms, turintiems sumažėjusį rūgštingumą.
- Riebalų apykaitos reguliavimas: Dėl didelio cholino kiekio kopūstai padeda normalizuoti riebalų apykaitą ir apsaugo nuo antsvorio.
- Žarnyno mikrofloros palaikymas: Raugintuose kopūstuose yra daug pieno rūgšties, kuri susidaro rūgimo proceso metu. Šis procesas neapsieina be laktobakterijų, kurios, patekusios į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pašalinti puvimą provokuojančius komponentus ir normalizuoja biocenozę.
- Apsauga nuo patogeninių bakterijų: Kopūstuose yra daug fitoncidų, kurie stabdo patogeninių bakterijų, grybelių, tuberkuliozės mikobakterijų ir kitų kenksmingų junginių augimą.
- Žarnyno veiklos skatinimas: Didelis kiekis ląstelienos skatina žarnyno sienelių darbą, stimuliuoja metabolitų ir su maistu gaunamo cholesterolio šalinimą.
- Svorio kontrolė: Kopūstai rekomenduojami žmonėms, kuriems nustatytas nutukimas, kadangi šios daržovės turi nedaug kalorijų (28-30 kcal 100 g produkto).
- Kraujo gamybos ir medžiagų apykaitos gerinimas: Išoriniuose, žaliausiuose kopūstų lapuose yra ypač daug folio rūgšties, teigiamai veikiančios hemopoezę (kraujo gamybą) ir medžiagų apykaitą.
- Skysčių pašalinimas: Dėl kalio druskų gausos ir nedidelio kiekio natrio kopūstai padeda pašalinti iš ląstelių perteklinį skystį.
- Aterosklerozės prevencija: Didelis kiekis tartrono rūgšties padeda kovoti su ateroskleroze. Šis junginys neleidžia angliavandeniams virsti riebalais ir stabdo cholesterolio bei kenksmingų riebalų nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Tačiau šis poveikis būdingas tik šviežiems kopūstams, nes veikiama temperatūros minėta rūgštis suyra.
- Gliukozės ir fruktozės gausa: Kopūstuose daug gliukozės - daugiau nei citrinose, obuoliuose ir apelsinuose. O pagal fruktozės kiekį kopūstai lenkia bulves, svogūnus ir citrinas.
Kopūstų Sulčių Terapinis Panaudojimas
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jos yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje.
Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis, būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes.
- Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stiklinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
- Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
- Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu.
- Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
- Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.
Rauginti Kopūstai: Maistinė Vertė ir Panaudojimas
Rauginti kopūstai yra ypač vertingi dėl didelio vitamino C kiekio. Kai buvo atrasta kopūstų rauginimo technologija, sumažėjo vitamino C trūkumo problemos ir praktiškai išnyko skorbutas - liga, kurią sukelia vitamino C stoka. Rauginti kopūstai laikomi vienais geriausiu natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu. Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12. Be to, natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Taigi, naudokite ir skystį, tinka salotoms gardinti.
Rauginti kopūstai kupini probiotikų (gerųjų bakterijų) ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto), tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai. Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu. Raugintus kopūstus galite susmulkinti ir naudoti kitoms daržovėms ar patiekalams kaip padažą. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos. Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą.
Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos, reiškia - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Beje, parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.
Žemiau pateikiama raugintų kopūstų maistinės vertės santrauka vienoje porcijoje:
| Matavimo vienetas | Vertė (1 porcija, 200 g) |
|---|---|
| Kalorijos (Kcal) | 38 |
| Geriausia dera su | bulvėmis, arba prieš lengvesnius patiekalus per pietus |
Kopūstų Apdorojimas ir Laikymas
Svarbu žinoti, kad termiškai apdorojant kopūstus, askorbo rūgštis (vitaminas C) išlieka. Saikingas šilumos poveikis netgi gali padidinti vitamino C kiekį, nes askorbinas virsta vitaminu C. Tačiau svarbu vengti ilgalaikio saugojimo, nes vitaminas C nemėgsta ilgalaikio saugojimo.
Sandėliuojamuose kopūstuose gyvybiniai procesai nesustoja. Svarbiausi fizikiniai procesai laikymo metu yra drėgmės garavimas, produkto atvėsimas arba sušilimas, aprasojimas, formos, lyginamojo svorio, konsistencijos pakitimas ir kt. Šių procesų kryptis ir apimtis priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Kada Kopūstai Gali Pakenkti?
Nepaisant teikiamos naudos, kartais kopūstai gali ir pakenkti. Neigiamas jų poveikis dažniausiai siejamas su dideliu kiekiu ląstelienos ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, darančiomis įtaką žarnyno funkcijai. Žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų, turėtų vartoti kopūstus su saiku arba visai jų atsisakyti.
Kopūstų negalima vartoti esant tokioms būklėms kaip:
- Padidėjęs rūgštingumas, gastritas, agresyvios formos duodenitas.
- Agresyvios formos enteritas arba chroniškas plonosios žarnos uždegimas.
- Nespecifinis opinis kolitas, dažnai paūmėjantys Krono ligos simptomai, viduriavimas ir polinkis tuštintis skystomis išmatomis.
- Dažni pilvo diegliai, meteorizmas, vidurių pūtimas.
- Neseniai patirtas miokardo infarktas.
Taip pat raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms. Be to, reikėtų vengti, jei kenčia nuo rėmens bei opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Vaikams virto baltojo gūžinio kopūsto galima duoti nuo metų, tačiau geriau palaukti, kol vaikas sulauks pusantrų. Reikalas tas, kad mažylių virškinimo sistema jautriai reaguoja į dujų susidarymą, o virškinami kopūstai gali išprovokuoti pilvo dieglius ir meteorizmą. Kai kurių žmonių organizmas dėl kokių nors specifinių priežasčių jautriai reaguoja į kopūstus.
Aminorūgštys Aktyviam Gyvenimo Būdui ir Sportui
Aminorūgštys atlieka svarbų vaidmenį raumenų augime, atsigavime po fizinio krūvio ir bendrame organizmo funkcionavime. Jos yra baltymų sudedamosios dalys, kurios gali padėti organizmui sintetinti baltymus ir kitus svarbius junginius. Nepakeičiamos amino rūgštys yra svarbios ne tik raumenų augimui, bet ir daugeliui kitų esminių funkcijų. Jos gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, padėti gaminti hormonus ir fermentus, reguliuoti medžiagų apykaitą bei palaikyti tinkamą smegenų veiklą.
Sportininkams ir reguliariai fizine veikla užsiimantiems žmonėms amino rūgščių papildai gali būti ypač naudingi. Jie gali padėti greičiau atsistatyti raumenims po intensyvių treniruočių, mažinti raumenų skausmą ir nuovargį, skatinti raumenų baltymų sintezę bei padėti išlaikyti raumenų masę. Be to, amino rūgštys sportui gali padėti pagerinti fizinę ištvermę ir bendrą sportinę formą. Sportininkai dažnai renkasi papildus su šakotosios grandinės amino rūgštimis (BCAA), kurios apima leuciną, izoleuciną ir valiną. Šios aminorūgštys dalyvauja baltymų sintezėje, skatina raumenų augimą ir gali padėti sumažinti nuovargį po treniruočių. Be to, leucinas ypač svarbus, nes jis aktyvina mTOR signalinį kelią, kuris skatina raumenų baltymų sintezę.
Moterims, aktyviai sportuojančioms ar besirūpinančioms savo kūno tonusu, amino rūgštys gali būti naudingos tiek raumenų atsistatymui, tiek bendram organizmo funkcionavimui. Jos gali padėti palaikyti raumenų masę, ypač laikantis kalorijų deficito dietos, kai kyla rizika prarasti raumenis. Amino rūgštys moterims taip pat gali prisidėti prie hormonų balanso palaikymo, geresnės odos, plaukų ir nagų būklės. Pavyzdžiui, glicinas ir prolino amino rūgštys yra svarbios kolageno sintezei, o tai gali padėti išlaikyti odos elastingumą ir sąnarių būklę. Triptofanas padeda organizmui gaminti serotonino hormoną, reguliuojantį nuotaiką ir miegą. Tai gali būti naudinga moterims, ypač per menstruacijas ar menopauzę, kai hormonų lygis gali svyruoti.
Tinkamas amino rūgščių vartojimas gali turėti didelę įtaką sportiniams rezultatams. Geriausia jas vartoti prieš treniruotę, kad būtų užtikrinta energijos gamyba ir sumažintas raumenų irimas, arba po treniruotės, kad raumenys greičiau atsistatytų. Amino rūgštys milteliai, kapsulės ar skystas pavidalas leidžia pasirinkti tinkamiausią vartojimo būdą. Norint pasiekti geriausius rezultatus, svarbu užtikrinti tinkamą amino rūgščių balansą tiek iš maisto, tiek iš papildų.
Aminorūgščių Kompleksų Panaudojimas Augalininkystėje
Aminorūgščių ir mikroelementų (B, Mn, Zn) kompleksas skirtas augalų atgaivinimui bei papildomai mitybai. „Terra Sorb Foliar®“ - ypatingai efektyvi priemonė gaivinti augalams, paveiktiems įvairių nepalankių augti sąlygų tokių kaip fizinės (šalčio, karščio, užmirkimo), biologinės (ligų sukėlėjų, kenkėjų antplūdžio), cheminės (pesticidų, druskų) ar mechaniniai pažeidimai.
Tai didelio grynumo amino rūgštys - pagrindiniai baltymų „statybiniai blokai“. Baltymai augaluose atlieka daug įvairių funkcijų - įeina į fermentų, fitohormonų, chlorofilo sudėtį, dalyvauja energijos apykaitos, fotosintezės, kvėpavimo, medžiagų ir vandens transporto procesuose, yra pagrindinė ląstelių statybinė medžiaga. Kai augalai patiria stresą, tokį kaip sausra, šaltis ar herbicidų poveikis, daugelis sistemų apmiršta, labai sulėtėja dauguma gyvybinių procesų, todėl, net ir esant pakankamam maisto medžiagų kiekiui, augalas atsistato labai lėtai. Nupurškus augalą laisvosiomis amino rūgštimis, jis per lapus jas įsisavina ir iš karto panaudoja savo fiziologinėms reikmėms. Kitu atveju, augalas turėtų reikiamas amino rūgštis susintetinti iš azoto, vandenilio ir kitų pagrindinių medžiagų, jo atsistatymas truktų daug ilgiau.
Boras yra vienas svarbiausių mikroelementų, turinčių įtakos augalų augimui ir vystymuisi. Nustatyta, kad daugumoje augalų rūšių generatyvinių organų augimui ir vystymuisi reikalingas gerokai didesnis boro kiekis nei vegetatyviniam augimui. Jis taip pat svarbus cukrų pernašai (fotosintezės metu augale susidaranti energija kaupiama cheminių junginių, tokių kaip cukrūs, pavidalu) ir augalų hormonų susidarymo procesams (fitohormonai reguliuoja daug augimo ir dauginimosi funkcijų, tokių kaip žydėjimo iniciacija, vaisių vystymasis, ląstelės sienelės ir audinių formavimasis, šaknų ilgėjimas).
DĖMESIO! Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH! Tai svarbu dėl galimų nuosėdų susidarymo ir tirpalo efektyvumo. Priemonių efektyvumas mažėja, kai jos naudojamos tirpaluose su šarminiu vandeniu (pH>7). Vandens pH privalo būti 5,5. Tokį vandens rūgštingumą galite užtikrinti su FIX pH 5,5 stabilizatoriumi. Ypač rekomenduotina naudoti, jei viename purkštuve maišote ne vieną augalų priežiūros priemonę. Užtikrinsite stabilų purškiamo tirpalo pH (ruošimo ir naudojimo metu) - padidinsite pesticidų ir trąšų efektyvumą!
Žemiau pateikiamas amino rūgščių kompleksų panaudojimo žiedinių kopūstų auginimui pavyzdys:
| Auginimas | Naudojimas | Dozė l/ha (vienkartinis panaudojimas) | Koncentracija % | l/tunelis (250 m2) | Paskyrimas |
|---|---|---|---|---|---|
| Žiediniai kopūstai | Lapų purškimas | 1,5-3 | 0,2-0,5 | - | kas 7-14 dienų per visą vegetacijos sezoną, pradedant nuo pirmųjų lapų išsivystymo ir po stresinių situacijų atsiradimo |
| Žiediniai kopūstai | Šakninė programa | 20-40 | - | 0,5-1 | per visą sezoną, padalintas į 3-5 procedūras su 7-14 dienų intervalais |
Dėmesio: Nenaudoti su trąšomis ir augalų apsaugos produktais, kurie sudaro šarminius tirpalus, arba su variu.