Pekino kopūstai (Brassica rapa pekinensis), dar vadinami kiniškais bastučiais, yra populiari daržovė, vertinama dėl savo skonio, lengvo paruošimo ir maistingumo. Nors kilę iš Azijos, jie puikiai prisitaikė prie Lietuvos klimato ir sėkmingai auginami tiek dideliuose ūkiuose, tiek mėgėjų daržuose. Kininiai bastučiai (Brassica rapa subsp. Chinensis) - tai kiniškų kopūstų rūšis, tačiau painiava kyla tuomet, kai šiuo pavadinimu galima rasti skirtingai atrodančius augalus. Todėl kartais bastučiai painiojami su pekininiais kopūstais. Kininis bastutis nuo pekininio kopūsto skiriasi lapų struktūra. Kininis nesuka gūžės, jo lapai išskleisti, o pekininis - suka. Tačiau bastučių yra įvairių atmainų ir kai kurie labiau panašūs į pekininius. Pagrindinė rūšis vadinama pok choy (arba bok choy). Kininiai bastučiai išsiskiria sultingais, švelnaus skonio, traškiais lapais.
Kininiai bastučiai ‘Manoko H’ - tai ankstyvas (50 d.), ankščiau žinomas kaip pekino kopūsto hibridas. Tinka auginti ankstyvam ir vasaros derliui. Pekino kopūstai, užauginti savo darže, skoniu yra gerokai turtingesni negu tie, kuriuos galite nusipirkti parduotuvėje. Pabandykite - nesudėtinga jų užsiauginti.
Pekino kopūstų populiarumas ir maistinė vertė
Pekino kopūstai Azijoje buvo auginami jau V amžiuje, o Europoje paplito tik XX amžiuje. Lietuvoje apie juos sužinojome maždaug prieš 15-17 metų. Per trumpą laiką ši daržovė užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skani, lengvai paruošiama ir nebrangi. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių).
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Kininis kopūstas - tai ne tik skani, bet ir ypatingai vertinga daržovė. Jis pasižymi mažu kaloringumu (apie 16 kcal/100 g), todėl puikiai tinka tiems, kas rūpinasi savo svoriu.
Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1 (0,6-2,4 mg/kg šviežios masės), B2 (0,3-1,2 mg/kg šviežios masės), PP (2,1-11 mg/kg šviežios masės), B3 (1,8 mg/kg šviežios masės), K (20-40 mg/kg šviežios amsės). Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau.
Kopūstuose daug įvairių organinių rūgščių (12-15 proc.). Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1 %, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis.
Svarbiausios maistinės medžiagos:
- Vitaminas C: Stiprus antioksidantas, svarbus imuninei sistemai, odos sveikatai ir geležies įsisavinimui.
- Vitaminas K: Būtinas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.
- Kalis: Svarbus normaliam kraujo spaudimui palaikyti.
- Kalcis: Būtinas kaulams, dantims, raumenų funkcijai ir nervų sistemos veiklai.
- Folio rūgštis (Vitaminas B9): Ypač svarbi nėščioms moterims, nes reikalinga vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
Švieži kopūstai vartojami virti ir troškinti, gaminamos salotos. Bastučius patogiau naudoti salotoms nei pekininius, nes prireikus galite nusiskinti tik tiek lapų, kiek reikės, o ne visą gūžę. Pok choy puikiai tinka ne tik salotoms, bet ir sriuboms bei troškiniams. Tačiau termiškai apdorojant, pirmiausia dėkite supjaustytus kotus, o pabaigoje - lapus, nes juos nereikia ilgai virti ar kepti.
Pekino ir kininių bastučių auginimo gairės
Pekininiai kopūstai (pekininiai bastučiai) laikomi nelepiu augalu: tarpsta greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi.
Sėjos laikas ir būdai
Pekino kopūstai yra trumpos vegetacijos augalas, todėl juos galima auginti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kininiai bastučiai kilę iš Kinijos, kur vasaros dienos trumpesnės nei mūsiškės, todėl yra rizika, kad per anksti sukraus žiedpumpurius. Tačiau daugumą galima sėti ir auginti nuo ankstyvo pavasario iki liepos mėnesio, todėl galimas net ne vienas derlius. Sėjos laiko rekomendacijas rasite ant sėklų pakuotės.
- Pavasarinė sėja: Sėklos beriamos balandžio 15-20 dienomis. Sėklos sėjamos į daigyklas nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios, auginimui šiltnamyje arba po danga. Sėjame lauko daigyne balandžio mėnesio pradžioje iki balandžio 20 d.
- Vasarinė sėja: Sėklos beriamos nuo liepos 20 iki rugpjūčio 10 dienos.
Šis būdas tinkamas pavasariniam derliui. Sėklos sėjamos į indelius ar daigyklas, o paaugę daigai persodinami į atvirą gruntą. Nemėgsta persodinimo, todėl galima auginti durpiniuose indeliuose. Bet mums pavyksta daigus praauginti šiltnamyje, po to su dideliu žemės gabalu išnešant į dirvą. Peraugusius daigus galima palikti augti šiltnamyje, jei daiginome anksti. Daigai užauga per 25-30 d., turi turėti 4-5 lapus. Daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje į dirvą. Vėliau sodinant formuojasi žyduoliai. Daigai nesodinami giliai, nes gali pradėti pūti. KIEKIS: 30 sėklų.
Kininiai bastučiai mėgsta lengvą, purią, neutralią priemolio ir priesmėlio žemę. Rekomenduojama sėti kas ~ 20 cm. Jei norėsite sulaukti ankstyvo derliaus, galite sėti į indelius ir daigyklas jau kovo mėn., o atšilus orams - persodinkite. Taip pat, norint sulaukti ankstyvesnio derliaus, verta pasisėti tiesiai į dirvą jau rudenį.
Kaip auginti kiniškus kopūstus iš sėklų vazonuose – paprastas sodinimo vadovas nuo sėklų iki derliaus nuėmimo
Daigų auginimas (paruošimas)
Pekininiai bastučiai - daržovė, kilusi iš Kinijos, gerokai toliau į pietus už Lietuvą nutolusios šalies. Vasarą ten diena keliomis valandomis trumpesnė nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, auginimas vidurvasarį, kai diena ilgiausia, yra rizikingas, nes per anksti susidaro žiedpumpuris, o tai gali iššaukti žyduolių susidarymą. Kitas labai svarbus veiksnys - temperatūra. Palankiausios temperatūros sąlygos vyrauja rudeninio auginimo metu, kai daigai išauginami esant apie 20 laipsnių temperatūrai, o vėliau, augalams augant, temperatūra nukrinta maždaug iki 10 laipsnių.
Pavasarinio auginimo ciklų metu temperatūros kaita yra atvirkščia, todėl reikia laikytis žemiau išvardytų daigų išsiauginimo principų ir nepamiršti, kad kasetėse išauginti daigai geriausiai pakelia persodinimą. Sėklas geriausia sėti šiltnamyje į kasetes, pripildytas durpių substrato turinčio visas reikiamas maisto medžiagas. Po sėjos iki dvejų tikrųjų lapų susiformavimo fazės dieną ir naktį palaikoma 20-22 laipsnių temperatūra, vėliau ji palaipsniui mažinama taip, kad prieš pat sodinimą temperatūra naktį būtų 8-10 laipsnių, o dieną 15-17 laipsnių. Daigų visiškai nereikia grūdinti. Vazonėliuose paruoškite durpių substratą ir sėkite sėklas apie 1 cm gylyje. Auginkite daigus šiltnamyje. Juos persodinkite į dirvą, kai susiformuos tikrieji lapai.
Sodinimas
Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Sodinti reikia į šviežiai paruoštą dirvą iki dviejų trečdalių puodelio aukščio. Pasodinus giliau, vėliau augalai pradeda pūti. Pavasarį pekininiai bastučiai dažniausiai auginami po priedangomis. Pekininius bastučius, kurie bus auginami be priedangų, galima sodinti tik gegužę.
Tiesioginė sėja į gruntą
Šis būdas rekomenduojamas vasaros-rudens derliui. Sėklos sėjamos tiesiai į lysves. Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę. Sėjama eilėmis kas 40-50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1-2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3-7 sėklas.
Jei, nepaisant vidurvasario, naktys šaltos, pekininius bastučius augimo pradžioje vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną. Drėgnoje dirvoje bastučių sėklos sudygsta greitai, po 3-4 dienų. Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus.
Auginimas pasėjus tiesiai į dirvą. Nors mūsų sąlygomis ir rizikinga, tačiau rudeniniam derliui galimas pekininių bastučių auginimas pasėjus tiesiai į dirvą. Tokiu atveju reikia labai gerai įdirbti žemę, suvoluoti jos paviršių. Sėjant 1 ha lauko reikia apie 120-130 tūkst. sėklų.
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Pekino kopūstams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio reakcija turi būti 6,5-7,5. Dirvose, kurių pH žemesnis, auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas. Pekininiai kopūstai mėšlu netręšiami, tuomet geriau tręšti prieš juos auginamą priešsėlį.
Tręšimas: Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5-6 dienoms po retinimo, paskui - po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu.
Pekininiai kopūstai labai reikia kalcio ir boro, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Pekininių kopūstų poreikis trąšoms: 130-150 kg azoto (N), 50-70 kg fosforo (P2O5), 150-200 kg kalio (K2O). Azoto norma dalijama į dvi dalis. Pusė - augalams turint 8-10 lapelių, t.y. maždaug 10-14 dienų po sodinimo. Trąšų normos koreguojamos pagal dirvožemio analizes.
Priežiūra
- Laistymas: Jei gamta gaili lietaus, pekininius bastučius būtina gausiai laistyti. Tai ypač svarbu auginant vėlyvos vasaros-rudens derlių. Kai kritulių nepakanka, pageidautinas plantacijos laistymas. Tačiau laistyti reikia nedidelėmis vandens dozėmis (5-10 mm kritulių), kas 3-4 dienas, kad nesuplaktume dirvos. Bastučius laistykite šiltu vandeniu, jei reikia - praretinkite ir patręškite.
- Gūžių formavimas: Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus.
- Dirvos purenimas: Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami.
Ligos ir kenkėjai
Pekino kopūstai, kaip ir kitos daržovės, gali būti pažeidžiami ligų ir kenkėjų.
Ligos:
- Kryžmažiedžių juodoji dėmėtligė (alternariozė)
- Pilkasis puvinys
- Kopūstų šaknų gumbas
- Lapų galiukų nudegimas (dėl kalcio trūkumo)
Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai augalai gauna nepakankamai vandens, gali pradėti nykti lapų kraštai viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse. Kelią šios ligos vystymuisi gerai užkerta augalų purškimas jų intensyvaus vystymosi metu 1 proc.
Kenkėjai:
- Amarai
- Kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai
- Tripsai
- Kryžmažiedės spragės
Apsauga:
Pekininių bastučių vegetacijos laikotarpis labai trumpas, todėl daugelis apsaugos priemonių apsiriboja profilaktika, sėklų beicavimu. Kadangi augalai sodinami tankiai, priežiūros darbus galima atlikti tik lengvais mechaniniais padargais arba rankiniu būdu.
- Sėjomaina
- Atsparių veislių pasirinkimas
- Laiku pastebėti ir naikinti kenkėjus
- Purškimas fungicidais (esant ligų požymiams)
- Kalcio trąšos (nuo lapų galiukų nudegimo)
Šalia kininių bastučių rekomenduojama auginti čiobrelių, salierų, šalavijų, mėtų, rūtų, salotų, svogūnų ir česnakų, kurie atbaido kenkėjus. Auginant pekininius bastučius vėlyvos vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola tokie kenkėjai kaip amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai.
Pekino kopūstų veislės ir hibridai
Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į sėjos laiką ir auginimo sąlygas. Hibridinės veislės dažnai būna atsparesnės žiedynų formavimuisi ir ligoms. Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės - 40-55 dienų, vidutinio ankstyvumo - 55-60 dienų, vėlyvos - 60-80 dienų.
Populiarūs hibridai ir veislės
- ‘Emiko F1’: Naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus - galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Rudeninis derlius tinka ilgesniam laikymui. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai.
- ‘Manoko H’: Ankstyvas (50 d.) hibridas, ankščiau žinomas kaip pekino kopūsto hibridas. Tinka auginti ankstyvam ir vasaros derliui. Gūžės vidutinio dydžio, 0,5 - 1,2 kg svorio, cilindro formos, standžiai ir tvirtai susuktos. Hibridas nelinkęs formuoti žyduolių. Suformuoja gražias, patrauklios spalvos, labai gerai užsidariusias vidutinio dydžio, pailgas 0,8 - 1,2 kg svorio gūžes.
- ‘Morillo - Storido F1’: Vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75-80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti. Jų gūžės išsilaiko iki sausio - vasario mėnesio ir nepajuoduoja.
- ‘Bilko H’: Vidutinio vėlyvumo hibridas pasižymi išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybe. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje. Jų gūžės išsilaiko iki sausio - vasario mėnesio ir nepajuoduoja.
- ‘Sprinkin H’: Vasaros sezonui tinkamas ankstyvas hibridas. Vegetacijos periodas - 55-60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų.
- ‘Capitol F1’: Ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5-2 kg.
- ‘Kaboko F1’: Labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“. Rekomenduojama sodinti 65-80 tūkst.
Kininiai bastučiai (pok choy)
Kininiai bastučiai (Brassica rapa subsp. Chinensis) - tai kiniškų kopūstų rūšis, tačiau painiava kyla tuomet, kai šiuo pavadinimu galima rasti skirtingai atrodančius augalus. Kininis bastutis nuo pekininio kopūsto skiriasi lapų struktūra. Kininis nesuka gūžės, jo lapai išskleisti, o pekininis - suka. Pagrindinė rūšis vadinama pok choy (arba bok choy). Šios daržovės lapai standūs, atskiri ir prasiskleidę. Jų lapkočiai balti, o lapai žali. Prekyboje, greta pok choy sėklų, visuomet galima rasti kitų kininių bastučių hibridų, labiau panašių į pekininius kopūstus, pavyzdžiui Forco H. Ant jų pakuočių taip pat išvysite lotynišką pavadinimą - Brassica rapa subsp. Chinensis.
Pok choy ankstyvas (45 d.) hibridas. Užaugina vešlius, mėsingus, stačiai augančius tamsiai žalios spalvos lapus su baltais, sultingais lapkočiais. Hibridas atsparus 0,1,3 rasės šaknų gumbo sukėlėjui. Kad išvengti sužydėjimo rizikos, rekomenduojama į lauką sodinti po gegužės mėn.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Derlius subręsta maždaug rugsėjo pabaigoje. Pekininiai kopūstai puikiai ištveria šalnas net iki -4-6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šios daržovės iškeliaus iš lysvės, tuo ilgiau turėsite jų šviežių. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga - spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 oC, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta. Gūžes reikia kirsti su šoninių lapų vainiku ir atsargiai sudėti į skylėtas plastmasines ar medines dėžes.
Laikymas:
Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo. Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės.
Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje. Neblogai pekininiai kopūstai išsilaiko ir gerai vėdinamame vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje prikasus juos smėliu. Tam gūželes reikia iškasti su šaknimis, sustatyti į dėžę ar kitą tarą ir šaknis apipilti smėliu. Gūželės neturi liestis, nes pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį retkarčiais reikia sudrėkinti. Taip derlių galima išlaikyti 3-6 mėnesius. Optimalios laikymo sąlygos - 0-2 °C temperatūra ir 80-90 proc. santykinė drėgmė. Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras. Rekomenduojama temperatūra 0 oC bei 80-90 proc.