Kopūstai (lot. Brassica oleracea) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Lietuvoje kopūstai yra viena populiariausių daržovių, auginama tiek smulkiuose soduose, tiek dideliuose ūkiuose. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai patiekalų receptų iš kopūstų. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausias kopūstų veisles, tinkamas auginti Lietuvos klimato sąlygomis, bei pateiksime išsamią informaciją apie jų auginimą ir panaudojimą. Labiausiai paplitęs yra gūžinis ir žiedinis kopūstas, žinomi dėl savo aukštos maistinės vertės, kurią lemia daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų.
Kopūstų įvairovė ir rūšys
Daugelį amžių kopūstai yra vertinami dėl savo maistinių savybių, derlingumo ir atsparumo. Nors ši daržovė kilo iš laukinio augalo, šiomis dienomis tai viena populiariausių daržovių, auginamų daržuose. Kai pirmą kartą pradėjau auginti kopūstus, ilgai galvojau, kad kopūstas - tai tik baltagūžis. Bet kai pabandžiau kitų rūšių, supratau, kad kiekviena jų turi savo nišą - tiek virtuvėje, tiek darže.
Lietuvoje auginamos įvairios kopūstų rūšys, įskaitant:
- Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata)
- Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis)
- Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea var. italica)
- Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera)
- Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes)
- Pekininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis)
- Kininiai kopūstai (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis)
Gūžiniai kopūstai (Brassica oleracea var. capitata)
Gūžiniai kopūstai yra dvimečiai augalai, turintys trumpą stiebą ir stambius, mėsingus lapus, sudarančius kietą gūžę. Tradiciniai ir populiariausi Lietuvoje yra baltieji gūžiniai kopūstai. Jie - klasika. Tvirtos, didelės gūžės, lengva auginti, puikiai tinka tiek šviežiam valgymui, tiek rauginimui. Lietuvoje jie užima liūto dalį visose lysvėse - ne tik ūkininkų, bet ir mėgėjų. Lapai gūžėse švelnūs, ploni, vidinis kotas trumpas, lapų gyslos plonos.
Gūžiniai kopūstai skirstomi pagal vegetacijos trukmę:
- Ankstyvieji (65-115 dienų)
- Vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo (115-160 dienų)
- Vėlyvieji (160 ir daugiau dienų)
Norint ilgiau turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingų veislių kopūstų, kad derlius būtų nuimamas palaipsniui.
Populiarios baltagūžių kopūstų veislės
- 'Ditmarskė' - viena iš ankstyviausių veislių, kurią naudoju jau daugelį metų. Gūžės užauga mažesnės, apie 1-1,5 kg, bet prinoksta labai greitai - jau po 60-65 dienų. Labai tinka pavasarinei sėjai, o jei pataikai su laiku - galima užsiauginti ir antrą derlių rudenį. Labai ankstyvas (50-60 d.) hibridas, puikiai žinomas ir vertinamas Lietuvos ir Europos daržininkų. Puikus ankstyvumo, derlingumo ir kokybės derinys. Galima auginti po priedangomis arba lauke. Gūžės kompaktiškos, apvalios, lygios, tankios, 1-1,6 kg.
- 'Atria' - labai ankstyvi kupūstai (60 d.), skirti auginti po priedangomis arba lauke. Gūžės užauga iki 2 kg svorio.
- 'Brunsviko' - vidutinio vėlyvumo veislė, su labai tvirtomis ir tankiomis gūžėmis, kurios užauga iki 4 kg. Šią veislę dažnai renkasi tie, kurie raugia kopūstus. Energingas ir greitas augimas lemia gausų derlių. Stipri šaknų sistema net sausą vasarą leidžia pasiekti gerų rezultatų. Gūžės didelės, kietos, turinčios puikią vidinę struktūrą, 4-6 kg svorio. Vidinis kotas trumpas. Rauginti kopūstai būna puikios kokybės ir skonio, turi daug vitamino C.
- 'Amager' - vėlyva, ypač gerai sandėliuojama veislė. Lapai stori, tamsūs, labai atsparūs ligoms. Nors reikalauja daugiau trąšų, bet užaugusios gūžės būna milžiniškos - 5-6 kg. Vėlyvi (149 d.), derlingi kopūstai, išvesti ilgam laikymui ir raugimui žiemą. Šiuose kopūstuose sujungti raugimui ir tipinių ilgam sandėliavimui skirtų veislių bruožai. Gūžės apvalios, užauga iki 4-5 kg svorio, vidinis kotas trumpas, gyslos švelnios. Lapai padengti storu vaško sluoksniu, puikiai apsaugo nuo ligų bei tokių kenkėjų kaip amarai ir tripsai.
- Kitos populiarios gūžinių kopūstų veislės: 'Rinda', 'Pandion', 'Ambrosia', 'Zyklop', 'Baltarusiškieji Garbė (Slavą)', 'Kaširė (Kaširka)', 'Maskvos vėlyvieji', 'Amager (aukštakočiai ir žemakočiai)'.
Raudongūžiai kopūstai
Raudongūžiai kopūstai labai panašūs į baltagūžius, tik jų lapai tamsiai purpuriniai. Jie kiek tvirtesni, lėčiau minkštėja termiškai apdorojant, bet puikiai tinka šviežioms salotoms, troškiniams. Šias veisles sodinu dėl estetinio grožio ir dėl to, kad jos gerai laikosi per žiemą - net sausio mėnesį dar turiu ką pjauti sandėlyje.
- 'Rodoma' - kompaktiška, labai gražios spalvos veislė. Užauga greitai - apie 90 dienų. Auginu dėl salotų - spalva sodri, o lapai traškūs.
- 'Kalibos' - vėlyvesnė veislė, kurios gūžės kūgio formos ir labai tankios. Puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek trumpalaikiam laikymui.
Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis)
Žiediniai kopūstai, dar vadinami kalafiorais, yra vienmetės kopūstinės daržovės. Jie turi trumpą stiebą ir šakotą žiedyną, kuris kartu su žiedais sudaro sultingą galvutę, naudojamą maistui. Su jais reikalų daugiau, bet skonis - puikus. Auginu juos ankstyvą vasarą, nes kai užklumpa vasaros karščiai, žiedynai linkę byrėti, „iššokti“. Išmokau vieną gudrybę - kai susiformuoja centrinis žiedas, apdengiu jį išoriniais lapais, kad saulė nesusvilintų baltų rožių. Jei dirva tinkama ir gauna pakankamai drėgmės - rezultatas fantastiškas. Iš jų gaminu tiek keptus kepsnelius, tiek šaldau žiemai.
Populiarios žiedinių kopūstų veislės
- 'Snowball' - universali, vidutinio ankstyvumo veislė, kurią sėju jau daug metų. Žiedynai baltutėliai, tankūs, sveria apie 1 kg. Jei trūksta azoto - žiedas gali tapti purus, todėl būtina reguliari tręšimo schema.
- 'Freedom' - ši veislė yra hibridas, atsparus karščiui ir lapų ligoms. Jei reikia rezultato be didelės priežiūros - tai vienas geriausių pasirinkimų.
- Derlingi vidutinio vėlyvumo žiediniai kopūstai skirti vasaros ir rudens derliui. Lapija stipri, plati, iki pat derliaus nuėmimo gerai dengia žiedyną nuo saulės. Labai stipri šaknų sistema. Puikiai pakelia sausą, karštą orą, drėgmės trūkumą.
- Vidutinio ankstyvumo (75 d.) veislė, auginama po priedangomis ar lauke. Žiedynai patrauklios baltos spalvos, tankios struktūros, 1,2-1,5 kg svorio, kokybe prilygstantys vėlyvesnėms veislėms.
- Vėlyviausi žiediniai kopūstai skirti rudeniniam derliui. Augalai labai gyvybingi ir tvirti, gerai pakelia nepalankias augimo sąlygas bei yra atsparūs grybinėms ir bakterinėms ligoms. Žiedynai dideli ir sunkūs, užaugantys iki 1,5-3,0 kg svorio, gerai apgaubti lapais, visiškai balti, neturintys polinkio į kitos spalvos intarpus.
Brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea var. italica)
Brokoliniai kopūstai yra viena iš sveikiausių ir nekaloringiausių daržovių, labai naudingi mūsų organizmui. Brokoliai - tai dietinė, lengvai virškinama daržovė.
Brokolių auginimas nuo sėklos iki derliaus nuėmimo 🥦
Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera)
Briuseliniai kopūstai buvo mano atradimas per karantiną - iš nuobodulio pabandžiau pasisėti. Dabar be jų neįsivaizduoju rudens. Jie ilgai auga, bet jų išvaizda - tikra puošmena daržui. Stiebas aukštas, tvirtas, o mažyčiai kopūstėliai formuojasi išilgai visos ašies. Skonis šiek tiek kartesnis, ypač jei surinkti per anksti, bet kai jie „praeina šalną“, tampa tikrai švelnūs. Briuseliniai kopūstai yra dvimetė kopūstinė daržovė. Pirmaisiais metais užauga 50-80 cm stiebas, ant kurio lapų pažastyse susidaro nedidelės, graikinio riešuto dydžio, gūžės.
Populiarios briuselinių kopūstų veislės
- 'Idemar' - klasikinė veislė, formuojanti daug vienodo dydžio kopūstėlių. Auginimui reikia kantrybės - nuo sėjos iki skynimo praeina virš 150 dienų, bet rezultatas viską atperka.
- 'Oliver' - šiek tiek ankstyvesnė veislė, kurią dažnai renkasi tie, kas nori išvengti vėlyvo rudens šalčių.
- Kitos populiarios veislės: „Dolores“, „Groninger“, „Long Island“, „Predora Lunet“, „Lauris Peer Gynt“.
Garbanotieji (lapiniai) kopūstai (pvz., kale)
Garbanotieji kopūstai, dar vadinami lapiniais (pvz., kale), tapo mano kasdienės virtuvės pagrindu. Nors iš pradžių buvau skeptiškas - atrodė, kad tai tik madingas augalas - bet vėliau supratau, kad jų maistingumas milžiniškas, o priežiūros reikia mažiau nei daugeliui kitų rūšių. Jie neformuoja gūžės - tai tik lapai, bet jie labai tvirti, atsparūs šalnoms, gali būti skinami net gruodžio mėnesį. Lapus naudoju salotoms, troškiniams, džiovinu čipsams.
Populiarios garbanotųjų kopūstų veislės
- 'Dwarf Green Curled' - klasikinis, smulkiai garbanotas kale tipas, kurį auginu dėl grožio ir maistingumo. Lapai išlieka valgomi net po pirmųjų šalnų.
- 'Redbor' - purpurinis kale variantas, kuriuo labai džiaugiasi virtuvė.
Kiniški kopūstai (Brassica rapa subsp. pekinensis ir chinensis)
Ir galiausiai - kininiai kopūstai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip minkšti salotiniai gūžiai, bet yra daug atsparūs nei galvojau. Jei pavyksta pataikyti su sėjos laiku - paprastai rugpjūčio vidury - jie subręsta rugsėjo pabaigoje ir būna tiesiog tobuli raugimui. Vienais metais pabandžiau pasėti juos birželį - klaida. Karštis juos sunaikino. Taigi kiniški kopūstai geriausiai auga rudenį, kai orai vėsesni, o drėgmė pastovesnė. Pavasarį, kai dienos ilgėja, kiniški kopūstai dažnai pradeda žydėti.
Populiarios kiniškų kopūstų veislės
- 'Granaat' - viena ankstyviausių veislių, subręsta per 60 dienų. Auga labai greitai, bet reikalauja daug drėgmės. Geriausia sėti rugpjūčio pradžioje.
- 'Bilko F1' - atspari ligoms hibridinė veislė, užauganti iki 2 kg. Gūžės labai kompaktiškos, gerai užsidarančios, todėl saugios nuo drėgmės ir puvinio.
- Ankstyvas (45 d.) hibridas. Užaugina vešlius, mėsingus, stačiai augančius tamsiai žalios spalvos lapus su baltais, sultingais lapkočiais. Hibridas atsparus 0,1,3 rasės šaknų gumbo sukėlėjui. Kad išvengti sužydėjimo rizikos, rekomenduojama į lauką sodinti po gegužės mėn.
- Vidutinio vėlyvumo (70 d.) olandų firmos „Bejo Zaden" hibridas vasariniam bei rudeniniam derliui. Labai ilgai laikosi. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio.
- Vidutinio ankstyvumo (63 d.) universalūs pekininiai kopūstai - galima auginti ankstyvajam, vasaros bei rudens derliui. Atsparūs gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria apie 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos.
- Ankstyvas (50 d.) hibridas ankstyvajam ir vasariniam derliui. Suformuoja gražias, patrauklios spalvos, labai gerai užsidariusias vidutinio dydžio, pailgas 0,8 - 1,2 kg svorio gūžės.
Savojiniai kopūstai
Vidutinio ankstyvumo olandų firmos „Bejo Zaden“ savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė apie 80 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės standžiai susuktos, geros vidinės struktūros, užauga 1,5-2,5 kg svorio. Lapai gofruoti, susiraukšlėję, šiek tiek kitokios konsistencijos nei baltagūžių kopūstų - turi daugiau baltymų ir vitaminų, švelnaus skonio. Tinka salotoms, pyragų įdarams ir balandėliams gaminti. Esant poreikiui galima sodinti tankiau, kad užsiauginti smulkesnių, kompaktiškų gūžių. Gerai auga įvairiose dirvose, nereiklūs tręšimui. Atsparūs fuzariozei. Vėlyvas savojinių kopūstų hibridas, skirtas auginti rudens derliui ir ilgam sandėliavimui. Gūžės apvalios, standžiai susuktos, užauga 2-3 kg svorio, patrauklios išvaizdos.
Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes)
Ankstyvas (60 d.), greitai augantis ropinių kopūstų hibridas, skirtas šviežiam vartojimui ir perdirbimui. Ropelės apvalios, šiek tiek suplotos, nelinkę sumedėti, plona odele, 200-300 gramų svorio. Minkštimas baltos spalvos, saldaus skonio.
Kopūstų auginimo ypatumai ir patarimai
Iš praktikos galiu pasakyti, kad kopūstų rūšys labai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir auginimo poreikiais. Skiriasi ne tik skonis, bet ir derliaus laikas, atsparumas, priežiūros poreikiai. Taip pat pastebėjau, kad skirtingos rūšys padeda geriau išnaudoti erdvę ir laiką. Pavyzdžiui, žiediniai ir kiniški auga greitai - gali juos derinti su vėlyvais baltagūžiais. Lapiniai - kaip antra kultūra po ankstyvųjų bulvių. Svarbiausia - nebijoti bandyti.
Sėjos ir sodinimo laikas bei atstumai
Geriausia auginti iš daigų. Kopūstų sėklos skiriasi, todėl sėja ir daigumas pasižymi skirtingomis savybėmis.
- Baltagūžiai kopūstai (ankstyvieji): Sėju į daigyklas nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio, kad sodinukus į šiltnamį ar atvirą gruntą galėčiau perkelti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Ankstyvųjų veislių sėklos sėjamos šiltnamyje į komposto ir smėlio mišinį pirmoje kovo mėnesio pusėje. Atstumai tarp augalų - 35-45 cm, tarp eilių - 50-60 cm.
- Baltagūžiai (vėlyvieji): Sėju kovo pabaigoje-balandį, sodinu lauke nuo gegužės vidurio. Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių sėklos sėjamos nešildomuose šiltnamiuose tiesiai į gruntą kovo pabaigoje. Vidutinio vėlyvumo veislių sėklos sėjamos lauke, daigyne, balandžio pradžioje. Tarpai didesni - 50 cm tarp augalų, 70 cm tarp eilių, nes šios veislės užauga stambios, reikalauja daugiau vietos.
- Raudongūžiai: Laiko požiūriu labai panašūs į baltagūžius. Sėju kovo viduryje, sodinu lauke gegužės pradžioje.
- Žiediniai kopūstai: Yra lepesni, todėl svarbu sėti etapais - pirmus sėju vasario pabaigoje-kovo pradžioje, vėlesnius - balandį-gegužę. Į lauką sodinu nuo balandžio pabaigos, kai žinau, kad nebus šalnų. Užaugus lapams daigai šiltnamyje pikuojami. Į lauką išsodinami balandžio gale - gegužės pradžioje. Atstumas tarp augalų: 40 cm, tarp eilių - 60-70 cm.
- Briuseliniai kopūstai: Tai - vieni iš ilgiausiai augančių kopūstų. Juos sėju kovo pradžioje, nes nuo sėjos iki derliaus gali praeiti net 180 dienų. Sėti kopūstus daigams daigyne galima balandžio viduryje. Į dirvą sodinu gegužės pradžioje, 50 cm tarp augalų.
- Garbanotieji (kale): Auginu tiek iš daigų, tiek sėju tiesiai į dirvą. Sėju balandžio pabaigoje-gegužę, o jei daigai - sodinu gegužės pradžioje. Labai universalūs - atstumai 30-35 cm tarp augalų, tarp eilių - 50 cm.
- Kiniški kopūstai: Labai svarbu nesėti per anksti, nes dėl ilgos dienos gali pradėti žydėti. Geriausia sėti liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, į atvirą gruntą. Atstumas tarp augalų - 30 cm, tarp eilių - 50 cm.
Dirvožemio paruošimas ir priežiūra
Kopūstų auginimas nėra sudėtingas. Tinkama dirva - pusė darbo. Mėgsta nerūgštų, patręštą, drėgną, vandeniui laidų, sunkesnį dirvožemį. Ankstyvosios veislės mėgsta lengvesnės sudėties dirvą. Visiems kopūstams tinka gerai sukultūrinta, giliai išdirbta, humusinga dirva. Pavasarį dirvą, skirtą sodinti kopūstus, reikėtų patręšti. Mėgsta drėgmę - būtinas nuolatinis laistymas. Laistymas - pagal orą, bet reguliariai. Karštais periodais laistau kartą per 2-3 dienas, po 8-10 litrų vienam augalui. Jei dirva sausa, gūžės linkusios sprogti. Tręšimas - svarbus, bet ne per daug. Reikia daug maistinių medžiagų, todėl kaip priešsėlį tinka auginti žaliajai trąšai skirtus augalus.
Dažniausios auginimo klaidos ir jų prevencija
5 kopūstų auginimo klaidos, kurių reikėtų vengti:
- Per daug skirtingų veislių vienu metu: Daugelis pradedančiųjų bando vienu metu auginti po truputį visų rūšių - baltagūžių, raudongūžių, žiedinių, briuselinių. Tačiau taip sunku tinkamai paskirstyti laiką, trąšas ir priežiūrą. Patyrę sodininkai sako: „Geriau kelios veislės - bet gerai prižiūrėtos“.
- Veislių pasirinkimas pagal paveikslėlį: Veisles renkasi pagal dirvą ir klimatą, o ne paveikslėlį ant pakelio. Neretai žmonės susivilioja tuo, kaip gražiai atrodo kopūstas ant sėklų pakelio. Tačiau realybėje augalas gali visiškai netikti jūsų žemei ar klimatui. Pavyzdžiui, ‘Snowball’ žiediniai puikūs, bet netinka sausai dirvai - reikia derlingumo ir drėgmės.
- Apsauginių tinklų nenaudojimas: Viena didžiausių bėdų vasarą - kopūstiniai baltukai. Jie vos per savaitę gali sunaikinti visą plantaciją. Ūkininkai dažnai dengia kopūstus tinklais ar plėvele.
- Sėjomainos taisyklių nepaisymas: Kopūstai - labai reiklūs dirvai, ir jei juos sodinsi toje pačioje vietoje kasmet, susidursi su šaknų ligomis, puviniais ir derliaus kritimu. Jokiu būdu nesodinu jų toje pačioje vietoje kasmet. Sukasi bent 3-4 metų rotacija. Nerekomenduojama sodinti kopūstų toje pačioje vietoje ilgiau nei vienerius metus iš eilės. Tinka vietos, kur prieš tai augo mėšlu tręštos daržovės, morkos, svogūnai, burokėliai, agurkai, ankštinės daržovės. Į tą patį lauką kopūstai sodinami po 4-5 metų.
- Mulčiavimo ignoravimas: Mulčas - tai ne tik drėgmės saugotojas, bet ir natūrali kliūtis piktžolėms bei apsauga nuo dirvos perkaitimo. Naudoju šiaudus, nupjautą žolę ar net senus kopūstų lapus.
Kiekvienas daržas - individualus, todėl tai, kas tinka kaimynui, nebūtinai veiks pas mane. Todėl stengiuosi naujus dalykus bandyti nedidelėje lysvėje, o tik pasiteisinus - plėsti. Mokosi iš nesėkmių ir eksperimentuoja mažais kiekiais.
Dažniausios ligos ir kenkėjai:
- Juodoji dėmėtligė
- Baltasis puvinys
- Pilkas puvinys
- Šaknų gumbas
- Kopūstinis baltukas
- Ropinis baltukas
- Kopūstinė musė
- Kopūstinis amaras
- Šliužai
Svarbu laiku imtis priemonių, kad apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų.
Kopūstų panaudojimas ir sandėliavimas
Kopūstai plačiai naudojami maistui: švieži, rauginti, marinuoti, verdami, kepami. Kai pirmą kartą pradėjau auginti kopūstus, rinkausi pagal tai, kas buvo prekybos centre ant sėklų pakelio - be jokios strategijos. Tačiau ilgainiui supratau, kad kiekviena kopūstų rūšis turi labai aiškų tikslą, ir jei nori gero rezultato, turi iš anksto apsispręsti, kam tą kopūstą naudosiu.
| Kopūstų tipas/veisė | Panaudojimas | Laikymas | Vegetacijos trukmė |
|---|---|---|---|
| Ankstyvieji baltagūžiai (pvz., 'Ditmarskė') | Šviežiam vartojimui (salotoms, sriuboms), troškinimui | Netinka ilgam laikymui, per ploni lapai raugimui | ~60-65 d. |
| Vidutinio vėlyvumo/vėlyvieji baltagūžiai (pvz., 'Brunsviko', 'Amager') | Rauginimui, ilgalaikiam sandėliavimui, šviežiam vartojimui | Puikiai tinka ilgam sandėliavimui ir raugimui | ~115-160+ d. |
| Raudongūžiai (pvz., 'Rodoma', 'Kalibos') | Šviežioms salotoms, troškiniams, estetiškai gražūs | Gerai laikosi per žiemą sandėlyje | ~90-140 d. |
| Žiediniai kopūstai (pvz., 'Snowball', 'Freedom') | Kepti kepsneliai, šaldymui žiemai | Puikiai tinka šaldymui | ~75-120 d. |
| Briuseliniai kopūstai (pvz., 'Idemar', 'Oliver') | Kepti orkaitėje, troškinti, šaldyti | Tobuli šaldymui | ~150-180 d. |
| Garbanotieji (Kale) (pvz., 'Dwarf Green Curled', 'Redbor') | Salotoms, troškiniams, džiovinti čipsams | Atsparūs šalnoms, skinami net gruodį | Neskina gūžių, lapai naudojami nuolat |
| Kiniški kopūstai (pvz., 'Granaat', 'Bilko F1') | Šviežiam vartojimui, fermentacijai (raugimui) | Netinka ilgalaikiam laikymui, greitai pradeda žydėti | ~50-70 d. |
Pavyzdžiui, rauginimui visiškai netinka ankstyvieji baltagūžiai - jų lapai per ploni, gūžės per minkštos, o skonis po fermentacijos tiesiog blankus. Raugimui geriausi būna vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji baltagūžiai, tokie kaip ‘Brunsviko’ ar ‘Amager’. Vidutinio vėlyvumo (127 d.) kopūstai skirti raugimui rudenį ir gūžių laikymui per žiemą. Jei nori kopūstą valgyti šviežią - salotoms, sriuboms, troškiniams - tada verta auginti ankstyvuosius baltagūžius arba raudongūžius. Aš asmeniškai labai mėgstu ‘Ditmarskės’ veislę, nes ji užauga greitai ir būna traški, švelnaus skonio - tobula salotoms.
Šaldymui ir konservavimui labiausiai tinka žiediniai ir briuseliniai kopūstai. Žiedinius dažniausiai nuvalau, suskaidau į mažas roželes, trumpai apverdu ir užšaldau. Jie nepraranda nei struktūros, nei skonio. Taip, žiediniai kopūstai puikiai tinka šaldymui. Briuseliniai - išvis tobuli šaldymui. Kai surenku derlių, atrūšiuoju pagal dydį, ir mažesnius palieku troškiniams, o didesnius - kepti orkaitėje.
Norint ilgai laikyti - sandėliuoti - reikia labai gerai pasirinkti veisles. Tam visiškai netinka ankstyvieji, net ir kai kurie vidutinio vėlyvumo gūžiniai kopūstai ne visada išlaiko formą. Aš esu bandęs laikyti ‘Brunsviko’ - laikėsi neblogai, bet ‘Amager’ veislė - nenugalima. Gūžės storos, sandarios, net po trijų mėnesių išlaiko traškumą. Tiesa, tokios veislės reikalauja daugiau trąšų, o jei užauga per greitai - linkusios plyšti.
Kiniški kopūstai, priešingai nei daug kas galvoja, labai pritaikomi šviežiam vartojimui, fermentacijai, bet netinka ilgalaikiam laikymui. Juos auginu kaip antrą derlių, kai kitos lysvės jau laisvos, ir noriu dar šviežių daržovių rugsėjį-spalį. Jie užauga greitai, bet svarbu laiku nuskinti - kitaip pradeda žydėti.
Kopūstų maistinė vertė ir nauda sveikatai
Kopūstai yra puikus vitamino A, K, C, B6, folio rūgšties, kalcio, geležies ir kitų svarbių vitaminų, antioksidantų ir skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo sistemos šaltinis. Gūžiniai kopūstai yra mažo kaloringumo, todėl tai puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia palaikyti sveiką svorį arba jo numesti. Vartojant juos reguliariai, galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su ligomis.
Nors briuselio kopūstai savo išvaizda esti mažesni, tačiau jų vienos gūželė gali atstoti įprasto kopūsto porciją. Briuselio kopūstai yra ne tik maistingi, bet ir pasižymi unikaliomis sveikatai naudingomis savybėmis.
Pagrindinė maistinė vertė:
- Vitaminas C
- Vitaminas A
- Vitaminai B1, B2, B3, E
- Organinės rūgštys
- Cukrūs (gliukozė, fruktozė)
- Mineralinės druskos (kalio, kalcio, geležies)
- Angliavandeniai
- Baltymai
Kopūstai taip pat turi įvairių antioksidantų, priešvėžinių ir detoksikuojančių savybių turinčių gliukozinolatų, šiek tiek omega-3 riebalų rūgščių, luteino, zeaksantinao ir skaidulų. Kopūstai yra puikus, nekaloringas pasirinkimas sveikai mitybai.
