Vokiškų ir lietuviškų pusryčių ypatumai: kultūros ir mitybos įpročių palyginimas

Lietuviški pusryčiai - tai ne tik pirmasis dienos valgymas, bet ir mažytis mūsų kultūros atspindys. Nuo senovės laikų iki šių dienų pusryčių stalas atskleidžia, kaip gyveno mūsų protėviai, kaip keitėsi tradicijos, ką vertiname šiandien ir kokie įpročiai formuoja mūsų sveikatą bei kasdienybės ritmą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo skiriasi vokiški ir lietuviški pusryčiai, atskleisdami abiejų šalių kulinarines tradicijas ir mitybos įpročius.

Pusryčių svarba ir mitybos įpročių pokyčiai

Mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai. Mitybos specialistai sutinka, kad pusryčiai - svarbiausias dienos valgis, mat jie mums padeda išlikti sveikiems ir aktyviems. Anot mitybos specialistės Linos Nikonovaitės, ramiai suvalgyti visaverčius pusryčius daug kam atrodo prabanga ir laiko švaistymas, todėl dažnai ryte apsiribojama kavos puodeliu ar mikrobangų krosnelėje pašildytu pusfabrikačiu.

„Visi mitybos specialistai pritaria, kad pusryčiauti - būtina“, - teigia specialistė. Atsižvelgiant į fizinį aktyvumą ir asmeninius duomenis, per pusryčius derėtų suvartoti apie 20-25 proc. visos dienos kalorijų normos.

Pusryčiai teikia daug naudos sveikatai ir savijautai:

• Pagerina nuotaiką ir darbingumą. Kasrytinis maisto ritualas pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį ir nuotaiką.
• Padeda numesti svorio. Kasdien pusryčiaujant tuo pačiu metu, pagreitėja organizmo medžiagų apykaita, todėl kalorijos deginamos greičiau.
• Stiprina imunitetą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pusryčių nevalgantys žmonės yra labiau linkę peršalti ar susirgti gripu.
• Lemina sveikesnio maisto pasirinkimą. Pastebėta, kad tie, kurie atsisako pusryčių, 40 proc. dažniau dienos metu valgo saldumynų, 55 proc. dažniau geria saldžius gazuotus gėrimus, 45 proc. rečiau per pietus renkasi daržovių ir 30 proc. mažiau suvalgo vaisių.
• Naudingi širdies sveikatai. Amerikos širdies asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, vyrams, kurie daug metų nevalgydavo pusryčių, 27 proc. padidėdavo infarkto ir mirties nuo širdies smūgio tikimybė. Anot mokslininkų, nepusryčiaujantys linkę suvalgyti didesnes pietų porcijas, dažniau rinktis desertus ar užsisakyti riebesnių patiekalų.

Vis daugiau lietuvių renkasi pusryčius namuose, o ne kelyje - tai rodo, kad žmonės stengiasi pradėti dieną ramiau. Pusryčiai yra ne vien apie maistą, tai socialinis reiškinys, kuris stiprina bendruomeniškumą. Kaimo vietovėse dar ir šiandien įprasta bendri rytiniai valgiai su šeima ar net kaimynais per šventes.

Lietuviški pusryčiai: tradicijos ir šiuolaikiniai įpročiai

Kai pagalvojame apie lietuviškus pusryčius, iš karto prieš akis iškyla šilta duona, sviesto gabalėlis, kiaušinienė, gardi varškė, natūralus medus ir, žinoma, puodelis kvapnios kavos ar arbatos. Iš senųjų laikų pusryčiai Lietuvoje buvo laikomi labai svarbiu valgiu. Žmonės, dirbantys žemės ūkio darbus, dieną dažnai pradėdavo anksti, todėl reikėjo sotaus ir energijos suteikiančio maisto.

Ant stalo dažnai atsirasdavo juoda ruginė duona - pagrindinis lietuvių virtuvės simbolis. Ją lydėdavo sviestas, varškė, kiaušiniai, kartais riebesnė mėsa ar lašinių gabalėlis. Pusryčiai buvo ir šeimos bendrystės akimirka. Kol dar nebuvo skubėjimo į biurus ar mokyklas, žmonės susiburdavo prie vieno stalo, aptardavo dienos darbus, pasidalindavo naujienomis.

Lietuvių požiūris į pusryčius atspindi mūsų gyvenimo būdą ir vertybes. Mums svarbus natūralumas, paprastumas, santūrumas, bet kartu ir jaukumas. Pusryčiai dažnai yra ritualas, kuris suteikia nusiraminimą, stabilumo jausmą. Maisto kultūra taip pat atskleidžia požiūrį į gamtą. Lietuviai vertina vietinę produkciją, todėl pusryčių stalas dažnai atspindi metų laikus - pavasarį dominuoja šviežios žalumynų salotos, rudenį - uogienės ir naminiai sūriai.

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas pakeitė ne tik mūsų darbo įpročius, bet ir tai, ką valgome ryte. Šiandien dažnas žmogus renkasi greitai paruošiamus patiekalus - avižinę košę, jogurtą su vaisiais ar sumuštinį. Pastaraisiais metais populiarėja sveikos mitybos tendencijos. Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria maisto kokybei: renkasi vietinės kilmės produktus, ekologiškas daržoves ir šviežius kiaušinius. Tai ne tik sveikatos, bet ir sąmoningumo išraiška. Tokie pasirinkimai rodo, kad lietuviai vertina paprastumą, bet tuo pačiu nori, kad maistas būtų skanus, maistingas ir suteiktų energijos.

Dažniausiai pasitaikantys lietuviški pusryčių variantai:

• Košė: Grikių, avižų ar manų kruopų košė yra populiarus pasirinkimas. Ji dažnai patiekiama su sviestu, uogiene, vaisiais ar riešutais.
• Sumuštiniai: Duona su sūriu, kumpiu, dešra ar daržovėmis yra greitas ir patogus pusryčių variantas.
• Kiaušiniai: Kiaušinienė, omletas ar virti kiaušiniai yra dažnas pasirinkimas.
• Varškė: Varškė su grietine, uogiene ar vaisiais yra sveikas ir maistingas pusryčių variantas.
• Gėrimai: Kava (kavos puodelis ar stiklinė) arba arbata yra populiarūs gėrimai prie pusryčių.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Tai rodo, kad lietuvių pusryčių įpročiai gali būti ne tokie reguliarūs ir apgalvoti, kaip vokiečių.

Vokiški pusryčiai: gausumas ir įvairovė

Nors apie vokišką virtuvę dažnai galima išgirsti sakant, kad joje karaliauja riebūs, sotūs, sunkiai pagaminami ir dar sunkiau virškinami patiekalai, verta pastebėti, jog toks įsivaizdavimas tikrai netinkamas, kai kalbame apie pusryčius. Vokiški pusryčiai dažnai būna gausūs ir įvairūs. Vokiečių pusryčiai būna gana gausūs, jie valgo visko po truputį.

Paprastai vokiški pusryčiai susideda iš:

• Duonos ir bandelių: Įvairių rūšių duona, bandelės (Brötchen) yra pagrindinis vokiškų pusryčių elementas. Jos dažnai patiekiamos su sviestu, uogiene, medumi ar sūriu.
• Šaltų mėsos gaminių ir sūrių: Dešros (Wurst), kumpis (Schinken), paštetas (Leberwurst) ir įvairūs sūriai yra populiarūs vokiškų pusryčių ingredientai.
• Kiaušinių: Kiaušinienė (Rührei), virti kiaušiniai (gekochtes Ei) arba kepti kiaušiniai (Spiegelei) yra dažnas pasirinkimas.
• Jogurto ir varškės: Patiekiami su vaisiais, granola ar medumi.
• Kavos: Kava (Kaffee) yra neatsiejama vokiškų pusryčių dalis.

Vienu žinomiausių vokiškos virtuvės akcentų yra tapusios verdamos weisswurst dešrelės. Nors netgi juokaujama, kad įvairias dešreles dėl jų plataus pasirinkimo vokiečiai gali valgyti ir tris kartus dienoje per pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau iš tiesų vietinių patiekalų pasirinkimas yra kur kas didesnis.

Pagrindiniai skirtumai ir panašumai

Apibendrinant, galima pastebėti, kad tiek vokiški, tiek lietuviški pusryčiai gali būti labai įvairūs. Nepaisant skirtumų, abiejų šalių gyventojai vertina pusryčius kaip svarbų dienos etapą, suteikiantį energijos ir gerą nuotaiką.

Pagrindiniai skirtumai:

• Įvairovė: Vokiški pusryčiai dažnai pasižymi didesne įvairove šaltų mėsos gaminių ir sūrių.
• Reguliarumas: Vokiečiai dažniau laikosi pusryčių tradicijų ir valgo reguliariai, tuo tarpu lietuvių įpročiai gali būti labiau fragmentiški.
• Ingredientai: Lietuviški pusryčiai dažnai apima košes ir varškę, o vokiški - įvairias bandeles ir duoną.

Sveikatai palankūs pusryčių variantai ir rekomendacijos

Ką reiškia „sveiki pusryčiai“? Reikėtų vengti kategoriškų pasisakymų apie „sveiką“ ar „nesveiką“ maistą, geriau jį skirstyti pagal maistingųjų medžiagų kiekį. Pusryčiai turėtų būti geras mūsų dienos startas, gera pradžia. Jie turėtų mums suteikti energijos, mus pakrauti, duoti sotumo jausmą, duoti smegenims impulsą ir gerai mus nuteikti ateinančiai dienai. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dr. Editos Gavelienės, pusryčiams reikėtų skirti laiko, mėgautis valgomu maistu. Be to, pusryčiai turėtų būti kuo įvairesni, kad organizmas gautų skirtingų maistinių medžiagų.

Gydytoja dietologė E. Gavelienė teigia, kad kiekvienas turėtų pasirinkti sau tinkamiausią laiką pusryčiams: „Pirmasis dienos valgymas turėtų būti tada, kai yra patogu. Jeigu asmuo pagal savus bioritmus yra vyturys, jam pusryčiauti vertėtų po 1-2 valandų nuo prabudimo. Be to, svarbu pasirinkti sau tinkamą maistą, kuris patenkintų organizmo poreikius, būtų gausus naudingų medžiagų bei vitaminų.“

Tikriausiai, tokią savijautą labiausiai gali suteikti lėtai virškinami angliavandeniai, dar kitaip vadinami sudėtingaisiais. Tai yra visos neapdorotos kruopos - pavyzdžiui, neskrudinti grikiai, perlinės kruopos, bolivinė balanda, pilno grūdo avižiniai dribsniai, soros - visos kruopos, kurios nėra daug apdorotos mechaniniu būdu. Košės neturėtų būti valgomos saldžios ar su kokiais nors vaisiais, nes tai vis tiek yra fruktozė, tai yra cukrus.

Dažniausiai mes kruopas renkamės košės pavidalu, tačiau sveikatai palankiausia būtų vakare kruopas užpilti šaltu vandeniu ir palikti užmerktas per naktį, kad prasidėtų dygimo procesas ir atsiskleistų maistingosios medžiagos bei jos įgautų dar didesnę maistinę vertę, o ryte - jas tiesiog pasišildžius suvalgyti. Kruopos gali būti valgomos su lengvai pakeptomis, su raugintomis arba šviežiomis daržovėmis, su įvairiomis užtepėlėmis, tarkuotu parmezanu ar šaukšteliu sviesto.

Kiaušiniai pusryčiams

Kiaušiniai pusryčiams yra geras ir sveikas pasirinkimas. Tai gali būti kepti kiaušiniai, virti, virti be lukšto ar omletas su daržovėmis. Porcijų dydžiai yra labai individualūs, svarbu įsiklausyti į savo alkio ir sotumo jausmą. Vaikas, ko gero, turėtų suvalgyti vieną kiaušinį, suaugęs vyras gal ir tris.

Sausi pusryčiai ir varškė

Jei renkatės sausus pusryčius, tai rinkitės pilno grūdo. Geriausia būtų rinktis sėlenų dribsnius, nes juose yra daugiau skaidulų ir ląstelienos. Ryžiai, kukurūzai - menkavertės kruopos, bet kartais su saiku - galima, nes jie iš tiesų labai skanūs.

Jei pusryčiams valgome varškę, žmogus norintis mesti svorį turėtų rinktis liesesnę, na, o žmogus nemetantis svorio - riebesnę varškę. Faktas, kad riebi varškė daug kam yra skaniau, ypatingai, jei valgome su kokia uogiene. Varškėje yra mums reikalingi baltymai, vitaminai ir mineralinės medžiagos - kalcis, fosforas. Tačiau pusryčiams geresnis pasirinkimas yra angliavandeniai, todėl košės yra puikus rytinis pasirinkimas, o varškė labiau tinka vakarais arba kaip užkandis tarp pietų ir vakarienės.

Sumuštiniai ir vaisiai

Sumuštiniai pusryčiams yra puikus pasirinkimas, jei tai pilno grūdo duona su daržovėmis, sūrio gabalėliu ar lašiša. Jei tai yra baltas įprastas batonas iš rafinuotų įprastų miltų su margarinu ar rūkytu gaminiu - tai nieko gero. Svarbu atkreipti dėmesį į ingredientus.

Vaisiai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas pusryčiams. Vaisius turėtų būti kaip užkandis tarp pusryčių ir pietų, nes tai yra fruktozė - natūralus cukrus. Jie susivirškina plonojoje žarnoje, duoda mums energijos trumpam, sužadina apetitą ir cukraus kiekis kraujyje šoka, krenta, todėl vėl greitai praalkstame. Tad pusryčiams nederėtų rinktis vaisių. Jeigu valgote košę, tad geriau rinktis košę su vaisiais, jei jau labai labai norisi, bet ne kasdieniams pusryčiams.

Blynai ir angliški pusryčiai

Blynai yra sielos maistas, o mūsų mityba turėtų būti 80 procentų skirta kūnui, o 20 procentų - sielai. Tad pasimėgauti jais savaitgalį - viskas yra tvarkoje. Yra begalės sveikesnių receptų, kurie sveikatai palankesni nei įprasti. Jei renkamės miltus kepimui - tai pilno grūdo arba speltos. Galima kepti blynus ir be miltų, pavyzdžiui, daržovinius su tarkuota cukinija, morka, kiaušiniu ir maltais linų sėmenimis. Taip pat populiarūs bananų blynai - tiesiog bananas sutrintas su šakute ir kiaušinis.

Angliški pusryčiai, kur yra visko - ir dešrelės, ir kiaušiniai, ir pupelės, ir kumpis, ir pomidorai - tikrai nėra kasdienis pasirinkimas Didžiojoje Britanijoje. Tradicijos yra tradicijos ir maistas yra dalis mūsų kultūros, dalis mūsų istorijos ir dalis mūsų paveldo. Nors tai nėra pats geriausias pasirinkimas kasdien, angliški pusryčiai yra populiarūs ir vadinami tarpkontinentiniais. Svarbu stebėti maisto kiekį, o ne sudėtį. Kas juose tikrai nėra gerai - tai kepta šoninė, nes mūsų organizmui reikia vengti visų transriebalų. Ypatingai mėsos, kai čirškinama ant keptuvės, skrudinama ir gruzdinama, kai išsiskiria tie transriebalai, kurie yra mums pavojingi.

Avokadai pusryčiams: sveikas ir universalus pasirinkimas

Avokadai jau keletą dešimtmečių karaliauja pasaulio virtuvėse. Juos renkasi sveiko maisto ieškotojai, vegetarai, gurmanai ir egzotikos mėgėjai. Avokadai ypač tinka pusryčiams, nes gali pakeisti sumuštiniams naudojamą sviestą, be to, dera su daugeliu produktų.

Kaip išsirinkti ir sunokinti avokadą:

• Avokadų yra daugybė veislių, kurios skiriasi vaisių spalva, forma, minkštimo skoniu ir tekstūra. Vieni populiariausių - ‘Hass’, ‘Fuerte’, ‘Ettinger’.
• Visi avokadai atkeliauja pas mus pusiau prinokę, todėl svarbu perkant išsirinkti tinkamą vaisių. Dažniausiai žiūrime, ar jie minkšti. Tai svarbus rodiklis, bet, nelygu veislė, ganėtinai minkštas avokadas gali būti nesunokęs arba pernokęs, netgi viduje supuvęs.
• Todėl patariama pažiūrėti į tą vietą, kur buvo prisitvirtinęs stiebas. Ji turi būti šviesiai geltona, kiek žalsva, tik jokiu būdu ne tamsi, nes tada tamsus, pažeistas puvinio bus ir vaisiaus vidus.
• Avokadus dažniausiai perkame kietokus ir laukiame, kol jie namuose prinoks. Būdų, kaip tai paspartinti, yra daugybė. Vieni deda juos kartu su bananais ar obuoliais, kiti pakepina suvyniotus į foliją ir pan. Svarbiausia, kad nokdamas avokadas neprarastų skonio ir minkštimo tekstūros.
• Kai kas mano, kad tiesioginiai saulės spinduliai paspartins procesą, bet tai - didelė klaida. Saulėje avokadai gali sukietėti ir pajuoduoti. Geriausia juos laikyti kambario temperatūroje, tamsioje vietoje, sudėtus į popierinį maišelį ar susuktus į popierių.
• Perpjautas avokadas, reaguodamas su deguonimi, pradeda ruduoti, todėl geriausia prapjautą iškart valgyti. Kurį laiką jis neruduos, jei apšlakstysite citrinų sultimis ar tampriai suvyniosite į plėvelę.

Mūsų pateikiamiems receptams avokadus geriau sutrinti šakute, kad jie nevirstų visiška tyrele. Gaminant avokadų skrebučius patarimas vienas: kuo geresnės kokybės bus avokadai ir duona - tuo skanesnis skrebutis.

Receptai su avokadais:

• Didelis pusryčių skrebutis su vištienos salotomis: Sumaišykite supjaustytą vištieną, avokadą, jogurtą, saliero stiebą, krapus, petražoles, kiaušinius, žaliųjų citrinų sultis, druską ir pipirus. Salotas uždėkite ant paskrudintos duonos.
• Didelis pusryčių skrebutis su įkeptais kiaušiniais: Sutrinkite avokadą su svogūnų laiškais, citrinos sultimis, druska ir pipirais. Duonos riekės viduryje padarykite skylę, įmuškite kiaušinį ir iškepkite keptuvėje. Duoną aptepkite avokadų pagardu ir patiekite.
• Didelis pusryčių skrebutis su braškėmis: Sutrinkite avokadą šakute ir sumaišykite su majonezu. Supjaustykite griežinėliais braškes. Duoną paskrudinkite, aptepkite avokadų pagardu, uždėkite gražgarsčių, ant viršaus - braškių griežinėlių. Galite pabarstyti aguonomis.
• Maistingų pusryčių lėkštė meksikietiško stiliaus: Paruoškite kiaušinius, pupeles, avokadą, pomidorą, žalumynus, citrinų sultis, druską ir pipirus.
• Maistingų pusryčių lėkštė itališko stiliaus: Išvirkite bolivines balandas. Supjaustykite avokadus, džiovintus ir šviežius pomidorus. Viską sumaišykite su bolivinėmis balandomis ir aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Sudėkite į lėkštes, ant viršaus išdėliokite avokadą, pabarstykite pipirais ir pakepintomis sėklomis.
• Savaitgalio kruasanas su lašišomis: Sutrinkite avokado minkštimą šakute, supilkite citrinų sultis, žuvies padažą, majonezą, suberkite žievelę. Viską sumaišykite. Lašišas pabarstykite pipirais. Kruasanus įpjaukite skersai, vidų sutepkite avokadais, įdėkite lašišų griežinėlius.

Pasaulio pusryčių įvairovė

Nors pusryčiai atrodo toks universalus dalykas, skirtingose šalyse pusryčių patiekalai gerokai skiriasi. Nors vien Europoje pusryčių idėjų yra daugybė, tačiau, anot Maisto gamybos departamento vadovės Brigitos Baratinskaitės, pasižvalgyti verta ir už Senojo žemyno ribų. Įkvėpta HostelBookers.com ir „Quara“ įrašų, svetainė thisisinsider.com apžvelgia pusryčių valgiaraščius įvairiose pasaulio šalyse.

Pažintį su skirtingomis pusryčių tradicijomis vertėtų pradėti nuo vienos įdomiausių ir labiausiai vertinamų dėl savo kulinarinio meistriškumo etninių virtuvių - prancūziškos. Tradiciniai šios šalies gyventojų pusryčiai yra ganėtinai paprasti, linkę į saldumą ir turintys nemažai angliavandenių, o vienas geriausiai žinomų atributų - kruasanas. „Šių prancūziškų ragelių pardavimai gerokai išauga darbo savaitės pabaigoje. Atrodytų, lyg šalies gyventojai mėgsta už nuveiktus darbus save apdovanoti šiuos skanėstu. Savo parduotuvėse daugiausiai parduodame būtent saldžių kruasanų su karameliniu ar šokoladiniu įdaru“, - kalba E. Baratinskaitė. Anot jos, šio pusryčių palydovo populiarumą lemia ir jo panaudojimo galimybės: juk kruasanas gali būti ne tik saldus, pripildytas įdaro, bet ir paprastas sviestinis. Ant prancūzų pusryčių stalų dažnai atsiduria ir mažyčiai šokoladiniai raguoliai. Jei rytas lėtesnis - skrudinami batono gabaliukai, ant jų tepamas sviestas, uogienė, medus, marmeladas.

Panašumų čia yra ir su itališka virtuve ir jų pusryčiais, kuriuos pagrindą dažnai sudaro skrebutis, kruasanas ir kavos puodelis. „Tokia tradicija susidarė dėl Italijoje vyraujančio karšto klimato. Pieną vietiniams pristatydavo ryte, o šaldytuvų tiesiog nebuvo, tad šviežiausią pieną panaudodavo kavai, o likusį - maistui ar sūriui gaminti. Visa tai taip įaugo į kraują, kad ir dabar italai dieną pradeda būtent nuo kavos su pienu, o jos užsisakius po pietų kai kuriose vietovėse tai gali būti priimta ir kaip įžeidimas“, - šypsosi B. Baratinskaitė. Pasak pašnekovės, kai reikia mažiau skubėti, italai įvairiais pagardais gardina tik iš krosnies ištrauktas sviestines bandeles, gardžiuojasi vamzdelio formos, rikotos ir maskarponės sūrių mišiniu užpildytais bei cukraus pudra ir šokolado drožlėmis apibarstytais cannoli. Nors susidaro įspūdis, kad italai dieną pradeda labai saldžiai, tačiau nereikia pamiršti ir itališko omleto frittata, kuriame naudojama šoninė, kiaušiniai, sūris ir daržovės.

Pusryčių valgiaraščiai įvairiose pasaulio šalyse:

• Australija

  Tipiškus australų pusryčius sudaro šalti grūdų dribsniai ir skrudinta duona su „Vegemite“ užtepėle, kuri gaminama iš mielių, daržovių ir prieskonių. Populiarus avokadu apklotas ir druska bei pipirais pagardintas skrebutis, kurį dar galima paskaninti fetos ar ožkos sūriu ir virtu kiaušiniu.

• Brazilija

  Šioje šalyje ant pusryčių stalo išvysite kumpio, sūrio, duonos, kavos ir pieno.

• Kinija

  Tradiciniai kinų pusryčiai priklauso nuo regiono, bet visoje šalyje yra populiarus dim sum - koldūnus primenantis patiekalas, kurį galima ruošti daugybe būdų.

• Šveicarija

  Šveicarai savo dieną mėgsta pradėti nuo Birchermuesli: nevirtų avižų ir kitų javų, apibarstytų džiovintais ar šviežiais vaisiais ir užpiltų pienu ar jogurtu.

• Pakistanas

  Pakistaniečiai mėgsta sotesnius pusryčius, pavyzdžiui, Nihari - troškinį, kuris gaminamas iš jautienos nugarinės ar kulninės gabaliukų.

• Kolumbija

  Tradicinius Bogotos gyventojų pusryčius sudaro changua - pieno, laiškinių svogūnų ir kiaušinių sriuba. Taip pat populiarūs arepas - šiek tiek saldoki kukurūzų miltų pyragėliai, primenantys blynus.

• Indonezija

  Indonezijoje pusryčiams paprastai valgomas Nasi goring. Tai patiekalas iš keptų kiaušinių ir ryžių, kuris dar kartais papildomas mėsa ar jūrų gėrybėmis. Ryžiai gardinami įprastiniais azijietiškais ingridientais - krevečių pasta, tamarindais, česnaku ir sojų padažu.

• Kuba

  Kubos gyventojai mėgsta lengvesnius pusryčius: kavą su pienu, prie kurios valgo tostada - sviestu užteptas ir pakepintas duonos riekes.

• Anglija (Jungtinė Karalystė)

  Angliški pusryčiai, kurių istorija siekia šimtmečius, populiarūs visame pasaulyje ir dažnai siūlomi viešbučiuose ar svečių namuose. Tradicinius angliškus pusryčius sudaro kepta kiaušinienė, dešra, kumpis ir pupelės pomidorų padaže, rūkytos dešrelės, pomidorai ir grybai. Kone kiekvienas Jungtinės Karalystės regionas turi savo angliškų pusryčių versiją: su škotiškais pusryčiais patiekiamas bulvių košės plokštainis, o velsietiškais - iš jūros dumblių gaminamais ingredientas.

• Izraelis

  Izraeliečiai mėgsta savo šakšuką - aštriame pomidorų padaže keptus kiaušinius. Prie šio patiekalo patiekiama pita, kuri dažoma į kiaušinienę. Taip pat gali valgyti tiesiog duoną su humusu ar kitais užtepais, sūriu, tunu ar alyvėlėmis.

• Prancūzija

  Prancūzai dievina bandeles, ypač rytais. Savo dieną jie pradeda nuo pain au chocolat (ragelio su šokoladu) ar tiesiog paprasto ragelio ir kavos.

• Filipinai

  Įprastus pusryčius Filipinuose sudaro Pandesal - bandelės, kepamos iš miltų, kiaušinių, mielių, cukraus ir druskos. Jos dažnai mirkomi į kavą su pienu.

• Lenkija

  Panašiai kaip ir Vokietijoje, tradicinius lenkų pusryčius sudaro bandelės, kurios valgomos su įvairiausiais priedais - mėsa, dešra, sviestu, džemu ir tepamu šokoladu.

• Indija

  Pietų Indijoje pusryčiams tradiciškai valgomi Idli wada - pyragėliai iš fermentuotų juodųjų lęšių ir ryžių, kurie patiekiami su čatniu ir sambaru (lęšių ir daržovių troškiniu). Kitas populiarus patiekalas yra dosa - traškus plonas blynelis, patiekiamas su ašriu pomidorų įdaru.

• Italija

  Daugelis italų dieną pradeda nuo kapučino kavos ir biscotti sausainių.

• Japonija

  Japonų pusryčiai beveik nesiskiria nuo kitų dienos valgių. Paprastai pusryčiams valgoma miso sriuba, verdama su ryžiais, japoniškomis marinuotomis daržovėmis ir žuvimi.

• Marokas

  Marokiečių pusryčiai yra paprasti: duona su džemu, sūriu ar sviestu.

• Škotija

  Škotų pusryčiai paprasti, bet gausūs: dažniausiai tai būna dubuo košės.

• Korėja

  Korėjoje pusryčiai visai kitokie - gausūs ir sotūs, o nežinodamas net galėtum pagalvoti, kad tai pietūs ar vakarienė, o ne tai, ką žmonės valgo tik atsikėlę iš ryto. Korėjiečių kiaušinienės suktinukai gaminami daugybe būdų: kartais su daržovėmis, kartais su mėsa.

• Portugalija

  Portugalai pusryčiams mėgsta valgyti įdarytus ragelius arba duoną su džemu ir sūriu bei kava.

• Rusija

  Tradicinius rusų pusryčius sudaro varškėčiai - varškės blynai, taip pat avižinė košė ir ruginė duona.

• Meksika

  Tradiciškas pusryčių valgis Meksikoje yra chilaquiles, kuris gaminamas iš totopos (tortilijas primenančių paplotėlių), pamerktų į aštrų padažą su keptu kiaušiniu ir valgomas su įvairiais pagardais, pavyzdžiui, avokadų.

• Turkija

  Turkų pusryčių stalo įvairovė yra įspūdinga. Ant jo išvysite duonos, sūrio, sviesto, alyvuogių, kiaušinių, pomidorų, agurkų, džemo, medaus ir kaymak (tirštos grietinės). Pusryčiams taip pat valgoma sucuk - aštri turkiška dešra, ir geriama turkiška arbata.

• Jungtinės Valstijos

  Amerikietiški pusryčiai priklauso nuo regiono, bet paprastai juos sudaro kiaušiniai, blynai, kumpis ar javų dribsniai.

tags: #kuo #skiriasi #gs #ir #lietuves #pusryciai

• Sukurkite savo kulinarinę istoriją
• Giliosios Velykų šventės šaknys
• gardžių lietinių blynų receptai
• Kaip pasigaminti tortą iš krekerių
• Saldžios šventės akimirkos Molėtuose