Karjera ir profesinis tobulėjimas daugelio žmonių gyvenime užima itin reikšmingą vietą. Tačiau, kai kalba pakrypsta apie pokyčius ar visiškai naujus karjeros vėjus, neretam užgniaužia kvapą. Šiame straipsnyje aptarsime mokymosi galimybes vyresniems nei 50 metų asmenims, įskaitant iššūkius, galimybes ir praktinius patarimus, kaip sėkmingai integruotis į naują mokymosi aplinką. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad amžius yra tik skaičius, o ne riba, nusakanti žmogaus galimybes ir gebėjimus. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie asmeninį, ar apie profesinį gyvenimą.
Brandos amžiaus iššūkiai ir nerimas
Psichologė J. Kadagienė teigia pastebinti, kad nerimą dėl karjeros ar tolimesnių gyvenimo pasirinkimų ypač jaučia brandesnio amžiaus moterys - tokių pas specialistę ateina nuolat. Labai dažnai brandaus amžiaus klientai sako, kad lyg ir viskas gerai, viską turiu, ir aplinkiniams atrodo, kad viskas gerai, bet jaučiu kažkokį beprasmybės jausmą, tuštumą.
Žmonės dažnai atidėlioja savo norus ir poreikius ateičiai: „Pavyzdžiui, kai užaugs vaikai, tada jau gyvensiu, kai ateis penktadienis, tada pailsėsiu.“ Tačiau, anot psichologės, sulaukus brandos, 45-50 metų, o kai kas ir 60-ies, su tokiais sunkumais susidūrus, kyla klausimas: „o kur beatidėti? O kas bus toliau?“ Tuomet savęs nebepavyksta apgauti. Žmonės kreipiasi klausdami, gal tai perdegimas, gal nerimas, ir kaip tai atskirti.
Nors psichologai patarimų ir nedalina, bet tiesiog yra svarbiausias klausimas: ko tu iš tikrųjų nori? Tai yra pats sunkiausias klausimas. Ypač moterys dažnai sau yra net uždraudusios norėti, sako: „Palaukite, aš gi nieko nenoriu, o kažko gal ir noriu, bet kaip sunku.“
Anot J. Kadagienės, šiandien galima daryti prielaidą, kad savo profesiniu gyvenimu nepatenkintų vyresnio amžiaus žmonių daugėja. Vyresnio, brandaus amžiaus žmonėms nerimo dar daugiau - pasak jų, ateina visi tie jaunesni, greitai besiorientuojantys, su technologijomis, socialiniais tinklais nardantys kaip žuvys vandenyje, o mums jau taip nebeišeina. Apskritai matomas visuomenės spaudimas bėgti, lėkti, nors dabar žmonės jau pradeda ir atsigręžti atgal, ieško balanso.
Kyla nepasitikėjimas, baimė, ar aš viską padarysiu gerai, ar pavyks, ar nepavyks. O jei nepavyksta, atsibunda vidinis kritikas, atsiranda kaltė, gėda. Tačiau sėkmės istorijos rodo, kad pokyčiai įmanomi: viena klientė sakė, kad seniau jautėsi kaip kalėjime, o kai pakeitė darbą, jautėsi lyg išėjusi iš jo. Ir žmogus tiesiog atsiveria naujoms galimybėms. Kiti pasakojo, kad net pradėjo iš tikrųjų matyti lauke augančias gėles, niekas nebenervina, tad žmonės atsigauna, jaučia pilnatvę, malonumą.
180 laipsnių karjeros pokytis - kodėl nereikia baigti universiteto norint pakeisti karjerą
Mokymosi platformos ir galimybės
Nebėra kada atidėti - reikia bandyti gyventi visavertišką gyvenimą čia ir dabar, kad pajustumėte malonumą ir iš darbo, ir iš poilsio. Jei norisi ką nors keisti, ką nors daryti - kodėl nepabandyti?
Tobulinti profesines kompetencijas ar įgyti naujų žinių norintys suaugusieji kviečiami apsilankyti švietimo platformoje KURSUOK.lt. KURSUOK platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas - skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes.
Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.
Švietimo platformos džiaugiasi ne tik didžiuliu visuomenės susidomėjimu projektu, tačiau ir matydami, jog brandesnio amžiaus žmonės taip pat ieško ir atranda sau aktualių mokymų. Apie 7,5 tūkst. suaugusiųjų jau baigė mokymus, iš jų beveik 2 tūkst. asmenų buvo 50-ties ir vyresnio amžiaus. Šiuo metu skaičiuojama dar apie 3 tūkstančius asmenų, kurie jau yra pasirašę mokymosi sutartis - mokosi arba laukia kursų pradžios.
Stebima tendencija, kad brandesnio amžiaus suaugusieji gilina ne tik profesines žinias, tačiau vis daugiau jų renkasi tobulinti ir skaitmeninius įgūdžius. Šiuolaikinė darbo rinka sparčiai keičiasi, todėl mokymasis visą gyvenimą tampa pagrindiniu būdu išlikti konkurencingam.
Valstybės parama mokymuisi
Atnaujinta tvarka numato, kad kiekvienas dirbantis asmuo nuo 18 iki 65 metų galės pretenduoti į valstybės finansuojamą iki 500 eurų vertės paramą mokymuisi. Tai reiškia, kad žmogus, norintis kelti kvalifikaciją, gali išsirinkti norimą kursą, o likusią sumą panaudoti ateityje. Tuo pačiu išlieka aiški taisyklė - asmuo, jau pasinaudojęs finansavimu, gali pretenduoti vėl tik po penkerių metų nuo pažymėjimo gavimo dienos.
Viena iš rekomenduojamų krypčių - „Fasttrack Kursuok“ mokymai. Tai intensyvūs, greiti kursai, skirti konkrečių kompetencijų įgijimui per trumpą laiką. Kita kryptis - technologiniai įgūdžiai ir dirbtinis intelektas. „CodeAcademy Kursuok“ mokymai siūlo programas, skirtas AI, mašininio mokymosi, duomenų analizės ir programavimo pagrindams. Naujoji „Kursuok.lt“ sistema taip pat stiprina ryšį tarp valstybės, mokymo įstaigų ir verslo, kuriant ekosistemą, kurioje mokymasis tampa prieinamas įvairiais formatais - nuo trumpų praktinių kursų iki gilinamųjų programų.
Mokymosi privalumai brandžiame amžiuje
Mokymosi galimybės virš 50 metų atveria duris į naujas patirtis, asmeninį augimą ir profesinį tobulėjimą.
Asmeninis augimas ir pasitenkinimas:
- Naujos perspektyvos: Mokymasis leidžia pažvelgti į pasaulį naujomis akimis, atrasti naujų interesų ir pomėgių. Tai padeda išvengti rutinos ir monotonijos, suteikia gyvenimui daugiau spalvų.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Įveikus mokymosi iššūkius, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis ir gebėjimais. Tai ypač svarbu, jei jaučiamas nepasitikėjimas dėl amžiaus ar technologinių pokyčių.
- Smegenų aktyvumo palaikymas: Nuolatinis mokymasis stimuliuoja smegenų veiklą, gerina atmintį, dėmesį ir kitas kognityvines funkcijas. Tai padeda išlaikyti protinį aštrumą ir sumažina riziką susirgti demencija.
- Socialinė integracija: Mokymosi aplinka suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, bendrauti ir dalintis patirtimi. Tai ypač svarbu tiems, kurie jaučiasi vieniši ar izoliuoti.
- Prasmės pajautimas: Mokymasis gali suteikti naują prasmę gyvenimui, ypač jei jaučiamas tuštumos ar beprasmybės jausmas. Naujos žinios ir įgūdžiai gali būti panaudoti kuriant naujus projektus, savanoriaujant ar tiesiog padedant kitiems.
Profesinis tobulėjimas ir karjeros galimybės:
- Konkurencingumo išlaikymas: Nuolatinis profesinių įgūdžių tobulinimas leidžia išlikti konkurencingiems darbo rinkoje ir neatsilikti nuo technologinių pokyčių.
- Karjeros pokyčiai: Mokymasis gali atverti duris į visiškai naują karjerą ar profesiją. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori pakeisti savo profesinę kryptį ar rasti labiau patinkantį darbą.
- Naujos darbo galimybės: Įgijus naujų įgūdžių, galima pretenduoti į aukštesnes pareigas, gauti paaukštinimą ar rasti geriau apmokamą darbą.
- Verslumo skatinimas: Mokymasis gali suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų pradėti savo verslą ar įgyvendinti seniai puoselėtą idėją.
- Pasitenkinimas darbu: Darbas, atitinkantis asmeninius interesus ir gebėjimus, suteikia daugiau pasitenkinimo ir motyvacijos.
Praktiniai patarimai sėkmingam mokymuisi brandžiame amžiuje
Bet kaipgi apsispręsti, ar jau laikas gyvenime kažką keisti? Ar eiti mokytis, ar neiti? Kaip pradėti? Pirmiausia, paklauskite savęs, kas geriausia man, tam tikrajam aš, o ne kitiems, ne aplinkiniams. Praktiškai apgalvokite ir susiplanuokite savo laiko išteklius. Prisiminkite, kad nėra tokio pasakymo kaip „neturiu tam laiko“. Iš tikrųjų tai reiškia „nenoriu turėti tam laiko“. Girkite ir skatinkite save.
Štai keletas patarimų, kaip sėkmingai integruotis į mokymosi aplinką:
- Nusistatykite realistiškus tikslus: Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir palaipsniui didinkite mokymosi krūvį. Nesitikėkite, kad viską išmoksite per vieną dieną.
- Raskite mokymosi būdą, kuris jums tinka: Išbandykite įvairius mokymosi metodus, tokius kaip kursai, seminarai, knygos, internetiniai ištekliai ar individualios konsultacijos. Pasirinkite tai, kas jums labiausiai patinka ir geriausiai veikia.
- Susikurkite palankią mokymosi aplinką: Raskite ramią ir patogią vietą, kur galėtumėte susikaupti ir netrukdomi mokytis.
- Planuokite savo laiką: Skirkite mokymuisi tam tikrą laiką kiekvieną dieną ar savaitę. Laikykitės savo tvarkaraščio ir neatsidėkite mokymosi vėlesniam laikui.
- Bendraukite su kitais besimokančiaisiais: Dalyvaukite diskusijose, forumuose ar mokymosi grupėse. Bendraudami su kitais, galite pasidalinti patirtimi, gauti patarimų ir palaikymo.
- Nebijokite klausti: Jei kažko nesuprantate, nedvejokite klausti dėstytojo, mentoriaus ar kitų besimokančiųjų.
- Būkite kantrūs ir atkaklūs: Mokymasis reikalauja laiko ir pastangų. Nebūkite nusivylę, jei iš karto nepavyksta. Toliau mokykitės ir praktikuokitės, ir galiausiai pasieksite savo tikslą.
- Švęskite savo pasiekimus: Kai pasiekiate tam tikrą mokymosi etapą, būtinai pasidžiaukite savo pasiekimais. Tai padės išlaikyti motyvaciją ir toliau siekti naujų tikslų.
Be to, svarbu įvertinti savo patirtį ir įgūdžius ir tai, kaip jie galėtų būti perkelti į naują profesinę sritį. Daugeliui žmonių, turinčių ilgą karjeros kelią bei daug darbinių patirčių, gali atrodyti, kad jų įgūdžiai yra specifiniai ir pritaikyti tik tam tikrai veiklos sričiai. Tačiau dažnai yra bendrų įgūdžių, tokių kaip komunikacija, lyderystė, problemų sprendimas ir t. t., kurie yra universaliai vertinami ir pritaikomi įvairiose srityse.
Svarbu būti lanksčiam ir atviram naujoms galimybėms bei pasikeitimams. Kartais tai, ko nori, gali neatitikti to, ką iš tiesų rasi darbo rinkoje. Pavyzdžiui, vėl tapus pradedančiu specialistu nereikėtų tikėtis gauti didelio atlyginimo nuo pat pirmų dienų. Deja, tačiau teks iš naujo įrodyti, kad gali būti puikus specialistas. Kartais gali tekti net priimti praktikos pasiūlymą tam, kad įgytum patirties. Tačiau būtent per tokias patirtis gali išmokti augti ir atrasti save naujoje karjeros srityje. O galbūt kaip tik pasitikrinti ir suprasti, kad nauja sritis yra visai ne tai, ko tau reikia.
Galiausiai, įgijus naujų kompetencijų ar kvalifikaciją, nepamirškite naudotis pažintimis, savo turimomis žiniomis bei patirtimi. Visa tai kaip niekada gali padėti įsitvirtinti naujoje srityje.
Įkvepiančios istorijos ir pavyzdžiai
Yra daugybė pavyzdžių, kai vyresni nei 50 metų žmonės sėkmingai įgyja naujų žinių ir įgūdžių, keičia savo karjerą ar tiesiog atranda naujų pomėgių. Štai keletas įkvepiančių istorijų:
- Jonas, 55 metų: Po 30 metų darbo inžinieriumi, Jonas nusprendė išmokti programuoti. Jis lankė internetinius kursus, skaitė knygas ir praktikavosi kurdamas savo projektus. Po dvejų metų jis gavo programuotojo darbą IT įmonėje.
- Elena, 60 metų: Išėjusi į pensiją, Elena nusprendė išmokti tapyti. Ji lankė tapybos kursus, eksperimentavo su įvairiomis technikomis ir sukūrė nuostabių paveikslų. Dabar ji rengia savo parodas ir parduoda savo darbus.
- Petras, 52 metų: Dirbdamas vadybininku, Petras visada svajojo apie savo verslą. Jis lankė verslo valdymo kursus, susikūrė verslo planą ir atidarė savo kavinę. Dabar jo kavinė yra populiari vieta mieste.
Keisti profesiją prabėgus nuo pirmosios įgijimo keleriems ar net keliasdešimčiai metų pernai pasiryžo 9263 žmonės, kuriems išmokti naują amatą pasiūlė Darbo birža. Dauguma nusprendė mokytis vairuotojo, manikiūrininko, suvirintojo, slaugytojo padėjėjo, kirpėjo, virėjo, siuvėjo darbo paslapčių. Vyriausiajai mokinei - 55-eri.
V. Šajaukienė, Kauno Šukuosenų studijos vadovė, kurioje mokosi daug tų, kurie jau anksčiau yra įgiję kitokį išsilavinimą, pasakojo: „Pas mus mokytis kirpėjo amato ateina ir buhalterės, ir mokytojos, ir medikės. Vienas atsiunčia Darbo birža, kitos seniai svajojo būti kirpėjos, tačiau pakluso tėvams, kurie manė, kad tai nerimta, tad pasirinko kitą profesiją.“ Vyriausiai mokinei - 55 metai. Dažna baigusi kursus moteris kuria savo grožio saloną arba vyksta dirbti į užsienį.
„Kai esi aštuoniolikos, gali gerai ir nežinoti, ko iš tiesų nori. O amžius tikrai nėra kliūtis mokytis ko nors nauja. Tai priklauso tik nuo požiūrio į save, savo ateitį“, - sakė V. Šajaukienė.
Reikšmingi profesijos keitimai
Prieniškė L. Urmelevičienė naują profesiją įgijo pernai. Ryžtis tokiam žingsniui ją paskatino Darbo birža, į kurią ji nuėjo bankrutavus kepyklai. Moteris kepykloje buvo išdirbusi 15 metų. Nors trauką prie medicinos juto nuo vaikystės, L. Urmelevičienė nepuolė į naują sritį aklai. Pirmiausia ji padirbėjo savanore senelių namuose „Senjorų vila“. Supratusi, kad darbas jai - prie širdies, nuėjo į kursus. Juos baigusi įgijo slaugytojo kvalifikaciją. „Nebuvo lengva pakeisti profesiją, juk man buvo 44-eri. Tačiau viena, kai dirbi iš reikalo, o visai kas kita - kai iš širdies“, - apie praėjusius metus pasakojo L. Urmelevičienė.
33 metų kaunietis Raimundas Trečiokas traktorininku-kalviu tapo prieš gerą dešimtmetį. Vėliau persikėlęs į Kauną suprato, kad mieste iš kaimiškos profesijos duonos nevalgys. Dirbo vairuotoju, vėliau ėmėsi prekybos. Po šešerių metų nutarė imtis santechniko amato. Mokėsi santechnikų kursuose ir pernai įgijo kvalifikacijos pažymėjimą. Šiuo metu dirba įmonėje „Daromsta“. „Norėjau išvykti dirbti į Norvegiją, bet puikiai sekasi ir Lietuvoje. Profesijos keitimas suteikia naują postūmį, patirties. Tikrai niekada nėra vėlu keisti nei darbą, nei profesiją“, - neabejojo R. Trečiokas.
Šios istorijos įrodo, kad amžius nėra kliūtis mokytis ir siekti savo svajonių. Pasaulis keičiasi, ir gebėjimas prisitaikyti bei mokytis visą gyvenimą tampa vertingiausiu įgūdžiu.