Turbūt nėra žmogaus, kuriam nepatiktų tvarkingai ir, svarbiausia, teisingai serviruotas stalas. Pradedant nuo kokybiškų staltiesių, išskirtinių indų, stiklo ar krištolo gaminių ir baigiant unikaliomis interjero detalėmis - visi akcentai svarbūs, norint sukurti harmoniją ant stalo. Tačiau, kad ir kokius stilingus ar prabangius aksesuarus pasirinksite, jie nebus naudingi, jei nežinosite, kaip teisingai juos sudėti ant stalo. Nors padengti oficialų, šventinį stalą iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga, iš tikrųjų taip nėra. Stalo serviravimo taisykles galima būtų skirstyti pagal skirtingas šalis, regionus ar socialinį sluoksnį, tačiau jei tik norite žinoti ir mokėti paserviruoti stalą tinkamai ir išvaizdžiai - paisykite kelių klasikinių taisyklių. Stalo serviravimas - svarbi etiketo dalis. Šis straipsnis apžvelgia stalo serviravimo subtilybes, duonos patiekimo ypatumus bei įvairių šalių tradicijas, susijusias su duona ir stalo etiketu. Norint jaustis patogiai ir užtikrintai bet kurioje maitinimo įstaigoje, verta žinoti pagrindines stalo etiketo taisykles.
Stalo serviravimo pagrindai
Staltiesė ir stalo danga
Serviravimą pradėkite nuo stalo puošmenos - staltiesės. Vienas pagrindinių pokylio ar šventės namuose ypatingą nuotaiką kuriančių dalykų - tinkamai parinkta, švari ir išlyginta staltiesė. „Kaip žmogui rūbas, taip ir kiekvienas stalas gerai atrodys tik su jo formą atkartojančia, tinkamų matmenų staltiese. Tad nepirkite staltiesės „iš akies“. Būtinai išmatuokite ne tik savo stalo kraštines, tačiau ir jo aukštį nuo kėdės“, - aiškino lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja K.Česlevičienė. Formalių, itin svarbių švenčių metu staltiesės tiesiamos iki pat grindų. Namuose rekomenduojama tiesti staltiesę iki kėdžių - tarp staltiesės krašto ir kėdžių turėtų likti 5 cm tarpelis. „Kad ir kaip žavėtų ryški, šventiškais motyvais išmarginta staltiesė, rinkitės universalią, svarbiausia - prie namų interjero derančią staltiesę. Niekada neprašausite stalą užtiesę ramių pastelinių spalvų staltiese, mat tuomet nuotaiką galėsite kurti detalėmis: servetėlėmis, stalo padėkliukais, žvakėmis“, - aiškino K.Česlevičienė. Dažnu atveju pasirenkama balta, tačiau ne ką mažiau puošniai atrodys ir gelsva, žalsva staltiesė, taip pat tokia, kuri bus priderinta prie interjero spalvų: viena staltiesė puikiai derės moderniame, prabangiame name, visai kitokia turėtų puošti rąstinėje sodyboje esantį stalą. Staltiesė turi pridengti stalo kojas ir tiek vienoje, tiek kitoje pusėje kaboti vienodame aukštyje. Švariai, tvarkingai stalo serviruotei nereikėtų naudoti daugiau nei keturių spalvų.
Ne visi yra girdėję ir apie specialią dangą, tiesiamą po staltiese. Tai dažnai itin oficialiomis progomis naudojamas stalo „paminkštinimas“, kuris išlygina stalviršio sujungimus, sugeria indų ir įrankių skimbčiojimą. „Specialūs nedideli padėkliukai, dedami ir tarp pagrindinės lėkštės ir polėkštės, taip pat slopina barškėjimą“, - pasakojo D.Bublienė. Speciali stalo danga leidžia tiesti šviesią staltiesę, jei stalviršis margas ar ryškus. Tuomet margumynai nepersišviečia, o paklotas po staltiese dar ir apsaugo stalą nuo karščio, jei ant jo neatsargiai pastatomas įkaitęs indas, pavyzdžiui, dar čirškanti kalėdinė žąsis iš orkaitės.
Indų ir įrankių išdėstymas
Pirmiausia - indų išdėstymo tvarka. Visi indai turi būti padėti taip, kad būtų patogu, tai yra, pagal valgymo tvarką. Maždaug 2.5 cm nuo stalo krašto padėkite pagrindinę lėkštę. Ant pagrindinio patiekalo lėkštės turi būti dedama lėkštė šaltiems užkandžiams, kurie bus patiekti prieš karštą patiekalą. Ant jos - salotų lėkštę, o ant viršaus - sriubos lėkštę. Polėkštė lieka ant stalo beveik visą laiką, kol patiekalai ant stalo trumpam atkeliauja ir iškeliauja. Tik atėjus pagrindinio užkandžio metui polėkštė patraukiama ir galiausiai visiškai išnešama. Jeigu planuojate pietus ar vakarienę patiekti bendruose induose, tuomet serviruojant stalą reikėtų paruošti dvi lėkštes - didesnę pagrindiniam patiekalui ir mažesnę ant jos užkandžiui. Paragavus užkandžių, jų lėkštes reikėtų nurinkti, kad ant stalo liktų švari lėkštė pagrindinio patiekalo valgymui. Patiekiant patiekalus porcijomis, jau įdėtomis į lėkštes, serviruojant užteks palikti tarpą tarp įrankių, kuriame būtų galima padėti medžiaginę servetėlę.
Stalo įrankiai taip pat turi savo dėliojimo tvarką. Pagrindinio patiekalo šakutė turėtų būti pagrindinės lėkštės kairėje, tada į kairę dėkite žuvies ir galiausiai salotų šakutes. Pagrindinis peilis dedamas dešinėje pusėje nuo pagrindinės lėkštės (aštriu kraštu į lėkštę), toliau dešinėje pusėje dedami žuvies ir salotų peiliai, o šalia jų - sriubos šaukštas. Kuo šakutė yra toliau į kairę nuo lėkštės, tuo greičiau jos turi prisireikti. Dešiniausiai dedamas tas peilis, kurio prireiks pirmiau. Dėl to toliausiai įprastai būna užkandžių įrankiai. Šauktai sriubai dedami dešinėje lėkščių pusėje ir turi įsiterpti tarp peilio užkandžiams bei peilio pagrindiniam patiekalui. Be to atminkite, kad peilių ašmenys turi būti nukreipti į lėkštę. Šakučių dėjimo tvarką galima labai lengvai atsiminti - siekiant, kad dantukai nesugadintų staltiesės jie turi būti nukreipti į viršų. Desertams skirti įrankiai dedami ne šonuose, bet viršuje lėkštės, arčiau stalo vidurio. Arbatos ir kavos arbatinį šaukštelį visada reikia padėti ant lėkštutės, nepriklausomai nuo to, ar gėrimas jau supiltas į puodelį, ar ne. Palikti šaukštą puodelyje arba padėti jį ant lėkštės prieštarauja etiketui. Kavos puodelis su lėkštute dedami kairėje stalo kortelės pusėje, puodelio rankenėlę atsukant į dešinę pusę, arba jis atnešamas kartu su desertu. Per pietus ar vakarienę puodelių iš anksto nestatome (nebent valgantysis to pageidauja). Kava arba arbata paduodama po valgio.
Taurių serviravimas
Vandens taurė dedama virš pagrindinės lėkštės, dešinėje pusėje. Šalia jos dedamos raudonojo ir baltojo vyno taurės, į dešinę nuo jų - šampano taurė ir likerio taurelė. Taurės turėtų būti serviruojamos virš peilių. Taurės dedamos į dešinę nuo lėkštės mažėjančią tvarka: vandeniui, vynui ir galiausiai desertiniam vynui. Serviruojant stalą, taurių turėtų būti tik tiek, kiek planuojama gerti skirtingų gėrimų plius taurė vandeniui. Pavyzdžiui, jei prie vakarienės planuojama gerti du skirtingus vynus prie dviejų patiekalų, turėtų būti serviruojamos dvi taurės vynui ir viena papildoma vandeniui. Desertinis vynas geriamas iš 75-100 ml taurių (pilama pusė taurės). Jos taip pat tinka aperityvams ir tirštiems gėrimams. Likerio taurelės panašios į degtinės, tik šiek tiek didesnės (30-50 ml). Punšas, karštas vynas geriamas iš storasienių karščiui atsparių stiklinių su ąsele. Dar prieš pradedant valgyti galima prisipildyti taures, tik nesklidinai. Vandeniu stiklinę reikėtų pripildyti dviem trečdaliais jos, tiek pat reikėtų pilti ir putojančio gėrimo, vyno reikėtų pilti ne daugiau nei trečdalio taurės.
Servetėlės - praktiškumas ir estetika
Ypatingai svarbia stalo serviruotės dalimi K.Česlevičienė vadina ir servetėles. Serviruojant stalą, vienkartinės popierinės arba medžiaginės servetėlės dedamos kairėje pusėje šalia šakutės. Servetėlę naudojant kaip dekoro detalę, ją galima serviruoti ant lėkštės lankstant, perrišant arba puošiant žiedu. Pirmasis servetėlę turėtų išvynioti ir pasidėti šventės šeimininkas. Tik po to tą gali daryti svečiai. Servetėlė turėtų būti išskleista dar prieš patiekiant maistą. Mandagioje visuomenėje judesiai turi būti rafinuoti ir ramūs, tad išvyniodami servetėlę pasistenkite prie stalo elgtis ramiai. Tieskite servetėlę perlenktą pusiau ant kelių, lenkimo linija atsuktą į save. Servetėlę galima naudoti tik pagal paskirtį - pasivalyti lūpų kampučius prispaudžiant prie lūpų, jų netrinant ir neglamžant servetėlės. „Jokiu būdu nesugalvokite į servetėlę šnypšti nosies ar su ja valytis batų - nors, deja, būna ir taip“, - šypsojosi K.Česlevičienė. Jei viešnagės metu prireikė pakilti nuo stalo, palikite servetėlę ant savo kėdės. Baigus valgyti, servetėlė padedama šalia savo lėkštės, kairėje pusėje. „Kuo servetėlė didesnė - tuo elegantiškiau atrodys, tad ji gali būti iki 50 cm x 50 cm. Jeigu norite iš servetėlių lankstyti figūras, geriausiai formą išlaiko medvilninės servetėlės, tačiau jų priežiūra sudėtingesnė“, - paaiškino D.Bublienė.
Duonos etiketo ypatumai
Duonos lėkštelė turėtų būti dedama kairėje pusėje, virš šakučių. Į ją duonos gabalėlis ar bandelė įsidedama iš bendros lėkštės. Duona dažnai yra neatsiejama stalo dalis, ypač europietiškoje virtuvėje. Ji gali būti patiekiama kaip užkandis arba kaip priedas prie pagrindinių patiekalų. Sviestui skirtas peilis dedamas horizontaliai ant duonos lėkštės. Svarbu atminti, kad valgant duoną negalima kąsti iš visos riekės: derėtų atsilaužti ir valgyti po gabalėlį. Mažas peiliukas, padėtas virš lėkščių, skirtas sviestui ant duonos tepti, o ne ją pjaustyti. Pirmiausia rankomis atlaužkite kąsnio dydžio gabalėlį, ant jo užtepkite norimus priedus ir tik tada valgykite. Šį procesą kartokite su kiekvienu kąsniu - nereikėtų iškart pasiruošti viso sumuštinio ir jo kąsti. Duoną ir bandeles laužkite pirštais, nepjaukite peiliu. Sviestą tepkite tik ant vieno kąsnio gabalėlio, o ne ant visos riekės. Padažo perteklių iš lėkštės galima „sugerti“ duonos riekele, tačiau neįsidrąsinkite ir ja „nevalykite“ visos lėkštės. Prancūzijoje duona yra mėgstama, todėl pagrindinė taisyklė yra susijusi su ja. Duonos reikia atsilaužti ir valgyti po mažą gabalėlį aptepus norimu užtepu, su pagrindiniu patiekalu arba su ja išdažyti patiektą padažą, duona galima prilaikyti maistą.
Stalo etiketas patiekalų metu
Na, o jei esate šventinių pietų ar vakarienės svečias ir stalo serviravimu rūpinatės ne Jūs - vertėtų nepamiršti tinkamo stalo įrankių etiketo. Skirtingos įrankių pozicijos turi skirtingą reikšmę. Prieš įsipilant sau gėrimo, mandagu prieš tai pasirūpinti esančiais šalia ir pasiūlyti įpilti vandens ar kitų gėrimų. Lygiai tokia pati taisyklė galioja ir su maisto įsidėjimu - pirmiausia reikėtų pasiūlyti įsidėti esantiems šalia ir tik tuomet įsidėti sau ir niekuomet nevalgyti maisto iš bendrų indų. Valgykite lėtai, prisiderinkite prie šeimininkų, kad baigtumėte maždaug tokiu pačiu metu, kaip ir jie. Visada paragaukite maistą prieš papildomai sūdydami jį savo lėkštėje ar berdami ant jo pipirų ar kitų prieskonių. Antraip galite įžeisti šeimininkus. Nesusipjaustykite viso maisto lėkštėje į gabalėlius. Atsipjaukite vieną ar du gabalėlius, suvalgykite, ir tada pjaukite vėl. Pagrindinio patiekalo įrankius padėti lygiagrečiai tarpusavyje ir įstrižai į dešinį apatinį lėkštės kampą. Pavalgius sriubos šaukštą reikia išimti iš lėkštės ir padėti ant polėkštės arba atremti į lėkštės kraštą, jei polėkštės nėra.
Kaip valgyti skirtingus patiekalus
Šaukštais ir šakutėmis maistas dedamas į lėkštę ir įsidedamas į burną, o peiliais maistas pjaustomas ir padedamas įsidėti ant šakutės. Valgant, stalo įrankiai turėtų būti laikomi gana aukštai rankoje, o ne pačiame peilio geležtės gale arba šaukšto ir šakutės „galvutėje“. Keldami šaukštą ar šakutę prie burnos, laikykite ją pirmaisiais trimis rankos pirštais, paskutiniai du pirštai turi būti laikomi lygiagrečiai arba suspausti, nelenkite jų į viršų. Paprastai miltinius patiekalus, daržoves, kruopas ir smulkintą mėsą reikia valgyti šakute. Valgant ar kalbant negalima žaisti stalo įrankiais ar jais mosikuoti. Nuo stalo paimtų stalo įrankių negalima dėti atgal į tą pačią vietą. Stalo įrankiai taip pat negali būti atremti į stalą. Panaudotus stalo įrankius visada reikia padėti atgal į lėkštę.
Sriubos valgymo etiketas
Kai kalbama apie sriubos valgymą, yra dvi nuomonės apie tai, kaip ją valgyti taisyklingai. Viena iš nuomonių teigia, kad sriubą reikia valgyti tol, kol galite ją semti šaukštu, neiškraipydami lėkštės. Pagal kitą mokyklą gilią lėkštę su sriuba galite pakreipti, jei norite valgyti iki galo, bet visada pakreipkite lėkštę nuo savęs. Šaukštas su sriuba pridėkite jį prie burnos antgaliu. Jei sriuboje yra didelis mėsos gabalas pirmiausia suvalgykite sriubą, jei, pavyzdžiui, sriuboje yra didesnis mėsos gabalas, pirmiausia valgykite sriubą, o tada mėsą peiliu ir šakute. Valgant sriubą galite padėti sau šakute, jei iš šaukšto kyšo makaronai ar daržovės, todėl šaukšto neįmanoma įsidėti į burną, makaronus ar daržoves ant šaukšto užmaukite šakute. Sriuba, patiekiama puodelyje galima gerti pakėlus indą už rankenos į viršų. Tai neturėtų būti daroma, jei sriuba buvo patiekiama puode su sultiniu. Sriubą semkite ne į save, bet nuo savęs.
Mėsos valgymo etiketas
Valgomi mėsos patiekalai šaukštu, šakute ir peiliu arba tik šakute. Tam tikros rūšies stalo įrankių pasirinkimas priklauso nuo patiekiamo patiekalo tipo. Visų rūšių troškiniai, kurie patiekiami kokteilinėse arba sriubos lėkštėse, turėtų būti valgoma su šaukštu. Mėsos patiekalus iš maltos, kapotos ar labai smulkiai supjaustytos mėsos reikėtų valgyti tik šakute. Kepti arba skrudinti paukštienos, kiaulienos, jautienos ar kitų rūšių mėsos gabalėliai, patiekti plokščia lėkšte, valgykite peiliu ir šakute. Pjaustydami mėsą, nelaikykite šakutės viduryje mėsos, kad nupjautumėte tinkamą gabalą. Šakutę reikia iš karto įsmeigti į maistą, kurį ruošiatės valgyti. Daugeliui žmonių gana sunku valgyti mėsą su kaulu, pavyzdžiui, vištieną, šonkauliukus ar aviena su kaulu. Kaip valgote tokius patiekalus? Kaire ranka laikykite mėsą su šakute, o dešine - pjaustykite mažus gabalėlius. Tada užmaukite mėsos gabalėlį ant šakutės ir valgykite. Jei ant kaulų liko mėsos, galite įkąsti, laikydami kaulą pirštais, bet tik jei šeimininkas yra parengęs specialią servetėlę ir dubenėlį su vandeniu, kurioje baigę valgyti galime nusiplauti rankas. Jei tokio rinkinio neturite, valgydami mėsą su kaulu reikėtų sustoti, kai tik nebegalite pjaustyti mėsos peiliu ir šakute.
Žuvies valgymo etiketas
Žuvies valgymo būdas priklauso nuo patiekiamo patiekalo rūšies. Žuvį filė pavidalu galima valgyti įprastu peiliu ir šakute. Kadangi žuvis, patiekiama nepjaustyta, t. y. su oda ir kaulais, turėtų būti valgoma su specialiais žuvies stalo įrankiais. Juos sudaro plati šakutė su trimis dantukais ir platus, neaštrus ir įstrižas peilis, kuris naudojamas ne pjaustyti, o atskirti mėsą ir odą nuo žuvies kaulų. Tačiau žuvis, patiekiama kaip užkandis, pvz., marinuota silkė, rūkyta lašiša ar ungurys, gali būti valgoma su stalo šakute arba pietų ir užkandžių šakute. Jei valgydami jaučiate žuvies kaulą, kąsnį liežuviu užmaukite ant šakutės ir perkelkite ant lėkštės krašto.
Įrankių kalba: ką sako įrankiai lėkštėje
Teisingai padėdami stalo įrankius į lėkštę, galime pranešti šeimininkui, kad, pavyzdžiui, jau baigėme valgyti arba kad prašome dar.
| Padėtis | Reikšmė |
|---|---|
| Pilnas stalo įrankių rinkinys | Esu pasiruošęs pradėti valgyti |
| Šakutė ties aštuntą valandą, o peilis - ties ketvirtą valandą | Valgymo pauzė |
| Peilis ir šakutė sukryžiuoti lėkštės viduryje | Prašome patiekti kitą patiekalą |
| Šakutė ir peilis horizontaliai, ašmenys nukreipti į dešinę | Buvo skanu |
| Peilio ašmenys įkišti tarp šakutės dantų | Man tai nepatiko |
Bendrosios elgesio prie stalo taisyklės
Pagrindinė taisyklė, kuri visiems žinoma dar nuo vaikystės - nekalbėti pilna burna. Tinkamas elgesys prie stalo remiasi valgio estetika ir visuotinai priimtų normų laikymasis. Tik atsisėdus prie stalo, jeigu serviruotėje yra medžiaginė servetėlė, ją reikėtų pasitiesti ant kelių. Alkūnes reikėtų laikyti arti kūno ir nedėti jų ant stalo - net pertraukos metu. Telefonui, akiniams nuo saulės, raktams, piniginei bei kitiems asmeniniams daiktams, ant stalo ne vieta, juos reikėtų laikyti rankinėje, kišenėje ar kitoje vietoje. Jeigu valgymo metu norite pakilti nuo stalo, užteks atsiprašyti ir pasakyti, kad netrukus grįšite, pasakoti, kur einate - nereikia. Pertraukos metu įrankius reikėtų sudėti A raide, o pabaigus valgyti - sudėti vieną šalia kito 45 laipsnių kampu. Niekada nekalbėkite pilna burna maisto. Tai tiesiog šlykštu. Net jei kažkas jums užduoda klausimą, atsakykite tik tada, kai nurysite kąsnį. Niekada nepūskite maisto. Jei jis karštas, palaukite kelias minutes, kol atauš. Jei geriate iš taurės, ją laikykite už kojelės. Įrankius naudokite valgymui, o ne gestikuliavimui. Jei nevalgote, rankas laikykite skreite. Prie stalo neriaugėkite ir neskleiskite kitų grubių garsų. Jei kažką išpylėte restorane, duokite ženklą padavėjui, kad prieitų ir jums padėtų. Jei kažką išbarstėte ar išpylėte privačiame vakarėlyje, surinkite patys ar sugerkite servetėle. Pasisiūlykite nunešti išvalyti profesionaliai, jei reikia. Baigę valgyti palikite įrankius lėkštėje arba dubenyje. Niekada nenaudokite dantų krapštuko ar tarpdančių siūlo prie stalo. Valgydami laikykite kairę ranką ant stalo krašto, kairėje lėkštės, o dešine ranka laikykite šaukštą arba šakutę ir kelkite ją prie burnos, nesiremdami alkūne į stalą. Valgydami nesilenkite virš lėkštės, o laikykitės tiesiai. Valgykite lėtai, neimkite per didelio kąsnio į burną arba per daug maisto ant šaukšto. Taip pat nepriimtina valgyti per garsiai. Pagal savoir-vivre principus, valgio metu neturėtume keltis nuo stalo. Jei norime pasiekti toli nuo mūsų stovintį indą ar duoną, turėtume paprašyti kaimyno pagalbos. Prisiminkite, kad draudžiama ištiesti ranką prieš ką nors arba paduoti lėkštę kitam asmeniui kaimyno akivaizdoje. Tokiu atveju turėtumėte atsiprašyti atitinkamo asmens, paduoti lėkštę už nugaros arba paprašyti, kad jis (ji) tęstų serviravimą. Dėdami maistą iš lėkštės, pirmąjį gabalėlį paimkite nuo krašto. Ieškoti tinkamo gabalėlio visoje lėkštėje, tuo pat metu liečiant kitus gabalėlius, prieštarauja etiketo būdui. Neleistina maistą nuo lėkštės dėti šakute, šaukštu ar peiliu. Mūsų lėkštė turi likti savo vietoje viso valgymo metu. Nekelkite jo prie burnos ir neprisitraukite prie lėkštės ar serviravimo dubens. Šiuo atveju lėkštę reikėtų priartinti prie kitos lėkštės. Nepūskite ant maisto, esančio lėkštėje. Jei maistas per karštas, leiskite jam šiek tiek atvėsti. Jei radote neskanų maisto produktą, pvz., riebalus, turėtumėte nepastebimai perkelti jį prie lėkštės krašto. Prieskonių indeliai turi būti nuolat plaunami ir sausai iššluostomi. Į drėgnus indelius prieskonių pilti griežtai nerekomenduojama. Jei prašoma prieskonių, druska ir pipirai paprastai paduodami kartu. Nekvieskite balsu padavėjų. Pasistenkite su jais užmegzti akių kontaktą, o prireikus pakelkite ranką. Niekada nepamirškite padėkoti namų šeimininkams už pietus, o restorane - jus vaišinusiam žmogui.
Stalo etiketas skirtingose šalyse
Pasaulyje yra paplitę keli stalo restorane arba per kviestinę vakarienę serviruotės variantai. Prancūzija garsėja savo „menu gyventi" (art de vivre), ir tai yra pastebima visur, taip pat mokėjimu gražiai padengti stalą. Stalo etiketo ir serviravimo taisyklės Prancūzijoje yra gana griežtos. Ant stalo dedama tik lėkštė, šakutė su peiliu, servetėlė ir taurės. Rečiau galima pamatyti duonos lėkštutę ar deserto įrankius - pastarieji dažniausiai atnešami kartu su pačiu desertu. Be to, prancūzų serviruotėje, priešingai nei kitur, šakutės ir šaukštai yra dedami užversti, išgaubimu į viršų, o taurės statomos centre, virš lėkštės, kai kitose šalyse - labiau dešinėje pusėje, virš peilių.
- Italija: Italai niekada neužsisako gėrimų su pienu po valgio, nes manoma, kad pienas trukdo virškinti. Nerekomenduojama pirmąjį patiekalą valgyti su duona ir ja lėkštėje surinkti valgio likučius.
- Japonija: Japonijoje makaronai valgomi garsiai šliurpiant, nes patiekiami labai karšti, ir tai nelaikoma nemandagumu. Su lazdelėmis reikia elgtis tvarkingai, jomis nemostaguoti. Japonijoje arbatpinigiai yra nepriimtini.
- Kinija: Etiketo taisyklės Kinijoje nedraudžia kalbėti pilna burna ir čepsėti. Baigus valgyti, lėkštėje geriau palikti truputį maisto.
- Portugalija: Portugalijoje neprašoma atnešti druskos ir pipirų, nes tai yra laikoma virtuvės šefo įžeidimu.
- Korėja: Korėjoje, jums bus pasiūlyta lėkštė arba didelis dubuo su valgiu, būtinai paimkite jį abiem rankomis ir tvirtai laikykite. Tai rodo pagarbą ir dėkingumą šeimininkams ir maistui.
- Etiopija: Etiopijoje niekas nevalgo iš atskirų lėkščių, nes tai laikoma išlaidavimu. Maistas visada valgomas iš vienos lėkštės ir be įrankių, rankomis.
Stalo dekoravimas ir bendra nuotaika
Dar prieš stalo serviravimą reikėtų apgalvoti jo dekoravimą - itin svarbu, kad visų dekoravimo elementų aukštis būtų žemiau akių lygio ir netrukdytų bendrauti. Lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja K.Česlevičienė dažnai pastebi bene didžiausią stalo serviravimo klaidą - milžiniškas puokštes ir žvakides, kurios ne tik užima daug vietos ant stalo, bet ir trukdo svečiams bendrauti. „Net puošniausi itin etiketo normų paisantys ir stalo serviravimo subtilybes išmanantys restoranai ir viešbučiai užmiršta, kad svarbiausia svečiui - patogiai jaustis. Tad jo akių lygyje negalima statyti aukštų puokščių, kalėdinių kompozicijų ir sunkių žvakidžių. Kartais šis dekoras tiesiog izoliuoja vieną ar kitą sėdintįjį prie stalo, ir tikrai ne kiekvienas išdrįsta jas nukelti, kad netrukdytų bendrauti su kitoje stalo pusėje sėdinčiais svečiais“, - sakė K.Česlevičienė. Stalo dekoro elementų aukštis turėtų būti iki 30 cm arba ne aukščiau nei riešas pastačius ranką alkūne ant stalo statmenai. Išimtis - plonos, ilgos žvakės. Stalo viduryje galima, o tiksliau ir reikėtų, pastatyti vazą su gėlėmis ar kokį kitą papuošimą. Jei tai kokia nors šventė, puikiai tiks jos simboliai, pavyzdžiui, Velykoms puikiai tinka pintas krepšelis su margučiais. Šv. Valentino dienos proga puikiai tiks širdelės formos papuošimas, o Kalėdų stalą papuoštų žema eglutė ar eglės šakelė. Vertėtų vengti labai aukštų papuošimų, kurie gali užstoti vaizdą svečiams, trukdytų jų pokalbiams.
Ant stalo taip pat puikiai atrodo žvakės. Saikingas jų kiekis suteiks jaukumo, skatins bendravimą. Žvakių kiekis, forma, spalva ir kitos detalės priklauso nuo stalo dydžio, progos, žmonių kiekio ar net dedamų patiekalų. Visgi nesiūloma naudoti kvapiųjų žvakių, nes jos slopina apetitą, užgožia maisto produktų kvapą, o kartais gali nemenkai erzinti. Žvakių spalvą siūloma derinti su servetėlėmis (dažniausiai renkamasi tokia pati spalva), o aukštis neturėtų būti didesnis nei stalo centre esančios puokštės. Dar vienas būdas sužavėti svečius, ne tik stalo serviravimas bei papuošimai, bet ir maisto puošyba. Patiekalus apipavidalinus daržovėmis ir garnyru taip, kad jie sudarytų kokį nors paveikslėlį ar atkartotų kokį nors raštą, svečiai tikrai tai pastebės ir įvertins.
Furšeto stalo serviravimo ypatumai
Apskaičiuota, kad, rengiant furšetą, vienam svečiui turi būti skiriamos 2-3 rūšių taurės, 1 taurė gaivinamiesiems gėrimams, 1-1,5 užkandžių lėkštutės, 1 desertinė lėkštutė, 1-1,5 užkandžių šakutės, 1 desertinė šakutė ar šaukštelis. Užkandžių lėkštutės dedamos krūvelėmis viena ant kitos (maždaug po 15 vnt). Tarp jų gali būti įdedamos vienkartinės servetėlės. Lėkščių krūvelės statomos maždaug 20-25 cm nuo stalo krašto maždaug kas 1,5-2 m. Jei stalas dengiamas iš abiejų pusių, lėkščių krūvelės dedamos simetriškai. Visuose induose, kuriose patiekiamas maistas, turi būti bendrai naudojamų įrankių: šaukštų, šakučių. Jei patiekalui įsidėti reikia ir šaukšto, ir šakutės, šakutė dedama danteliais žemyn, o ant jos - šaukštas. Įrankių kotai turėtų būti dešinėje patiekalo pusėje. Ant furšetinio stalo privalo būti vienkartinių servetėlių. Jos turi būti sulankstytos kuo paprasčiau, kad svečias, paėmęs nuo stalo servetėlę, galėtu ja naudotis. Furšetinis stalas gali būti dekoruojamas aukštesnėmis detalėmis, žvakidėmis.
Sumuštinių kultūra pasaulyje
Nors straipsnio tema yra apie duonos patiekimą restorane, verta paminėti ir sumuštinių kultūrą įvairiose šalyse, nes sumuštiniai taip pat dažnai patiekiami restoranuose kaip užkandžiai ar lengvi patiekalai.
- Skandinavija: Smørrebrød
Danijoje sumuštinis - tai restorano patiekalas. Skandinavijoje, kaip ir daugelyje rytų Europos šalių, populiariausi „vieno sluoksnio“ sumuštiniai su tamsia rugine duona. Vadinamieji „smørrebrød“ tokie populiarūs, jog kuriasi specializuoti šių sumuštinių restoranai, siūlantys šimtus skirtingų „smørrebrød“ variacijų. Be to, tokio sumuštinio nevalia valgyti rankomis einant gatvėje - jis valgomas tik lėkštėse, naudojantis įrankiais. - Japonija: Katsu Sando
Vienas žymiausių sumuštinių Japonijoje - „Katsu sando“. „Katsu“ - tai gruzdintos mėsos gabaliukai, kurie gardinami padažu, traškiu kopūstu ir valgomi su pieniška „shokupan“ duona. Japonijoje sumuštinis dažniausiai dvigubas ir patiekiamas suslėgtas. - Meksika: Pambazo
Meksikoje sumuštiniai dažnai vadinami žodžiu - „torta“. Šalies sostinėje Meksike populiariausia šio sumuštinio atmaina - „Pambazo“. Jis patiekiamas ant tokio pat pavadinimo purios duonos, kuri neturi traškios plutelės.
tags: #kurioje #puseje #serviruojama #duona