Kad paukščių patelės dėtų gerus, inkubacijai tinkamus kiaušinius, jų lesalai turi būti subalansuoti pagal mineralines medžiagas, vitaminus ir mikroelementus. Kiaušinius dedantys paukščiai su lesalais turi gauti A, D3, E ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, fosforas, natris, ir įvairių mikroelementų. Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi ne tik kiaušinių gamybai, bet ir pačių paukščių sveikatai bei gyvybingumui.
Esminės mineralinės medžiagos ir jų svarba kiaušinių formavimuisi
Dedančių paukščių mineralinių medžiagų, ypač kalcio, apykaita yra labai intensyvi. Kiekvienam kiaušiniui višta suvartoja apie 2,1-2,2 g kalcio, kai tuo tarpu kitiems organizmo procesams - tik 0,1 g. Tai pabrėžia didžiulį kalcio poreikį kiaušinio lukšto formavimuisi.
Kalcis: Kalcis yra gyvybiškai svarbus elementas, be kurio susilpnėja kiautas ir skeleto sistema. Baltą kiaušinio lukšto spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas. Lukštui susidaryti reikalingas kalcis, kurį višta gauna iš pašaro arba savo kaulų atsargų. Vištos turi specialius kaulus, vadinamus meduliniais kaulais (pavyzdžiui, šlaunikaulį ir blauzdikaulį), kurie gali kaupti papildomą kalcio kiekį kauliniame audinyje. Kalcio norma racione turėtų būti 10-15 proc. didesnė negu reikia numatytam dėslumui pasiekti. Kalcio trūkumas maiste gali įtakoti tai, kad višta deda kiaušinius plonais arba minkštais lukštais, o esant dideliam trūkumui, gali suminkštėti snapas ir deformuotis kojos.
Fosforas: Kitas ne mažiau svarbus mineralinis elementas yra fosforas. Optimalus jo kiekis lesaluose - 0,7-0,8 proc. Be fosforo kiaušinio lukštas netinkamai susiformuoja, todėl gali išsivystyti rachitas. Jis padeda įsisavinti kalcį, kuris yra būtinas dedeklių vištų mitybai.
Natris: Natris yra būtinas mineralas, reikalingas tinkamai medžiagų apykaitai ir skysčių pusiausvyrai paukščio organizme.
Kiti svarbūs mikroelementai
- Magnis: Jo nebuvimui būdingas staigus kiaušinių gamybos sumažėjimas ir staigi vištos mirtis, skeleto sistemos silpnumas ir apetito pablogėjimas.
- Jodas: Trūkumas sukelia pasėlio padidėjimą, kuris suspaudžia gerklas ir apsunkina kvėpavimą. Tyrimai parodė, kad vištos, gavusios jodo, pusantro karto padidino kiaušinių gamybą.
- Geležis: Be geležies vystosi anemija ir vištos nustoja dėti kiaušinius.
- Manganas: Jo nebuvimas sukelia kaulų anatomines deformacijas, kiaušinėliai tampa plonasieniai, jų skaičius mažėja.
- Cinkas: Deficitas veda prie skeleto sistemos pablogėjimo ir plunksnų formavimosi proceso sutrikimo, dėl kurio kiaušinio apvalkalas tampa plonas.
Kiekvieno mikroelemento trūkumas lėtai naikina vidaus organus, tačiau perteklius taip pat gali sukelti patologinius procesus. Todėl svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą.
Vitaminų reikšmė kiaušinių dėjimui
Vitaminai yra biologiniai medžiagų apykaitos ir kitų procesų, vykstančių bet kurio gyvo organizmo organizme, katalizatoriai. Jų trūkumas sutrikdo vidaus sistemų funkcionavimą, o tai lemia ne tik kiaušinių gamybos sumažėjimą, bet ir sunkios patologijos, dėl kurių gyvūnas gali mirti.
Riebaluose tirpūs vitaminai
- Vitaminas A: Trūkumo atveju sumažėja produktyvumas, nėra augimo, o kūnas silpsta. Vitamino A trūkumą galima nustatyti apžiūrėjus kiaušinio trynį - jis tampa blyškus, taip pat sumažėja kiaušinių dydis. Vitamino trūkumas ypač paveikia regos organus, dėl to ragena perdžiūsta, paukščiai rizikuoja dažnai sirgti.
- Vitaminas D (ypač D3): Tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris atlieka svarbų vaidmenį kalcio perdirbimo procese. Kai vištai trūksta vitamino D, ji ne tik deda mažiau kiaušinių, bet jie būna ir mažesni, deformuoti, plonu, minkštu lukštu. Vitaminas D veikia kaulų formavimąsi, todėl vištų kaulai tampa trapūs, o kiaušinių lukštai - purūs. Pagrindinis šio vitamino šaltinis yra saulės šviesa, todėl dedeklės vištos turi būti išnešamos į lauką. Suaugusioms vištoms dedeklėms reikėtų maždaug 3500 TV/kg vitamino D3.
- Vitaminas E: Deficitas veda prie vištos smegenų minkštėjimo, imuniteto sumažėjimo, raumenų audinio silpnėjimo ir nervų sistemos sutrikimų. Turėdama pakankamai vitamino E, višta deda apvaisintus kiaušinius.
- Vitaminas K: Trūkumo atveju sutrinka kraujo krešėjimas, atsiranda vidinis kraujavimas. Filochinoną sintetina mikroorganizmai ir žalia augmenija. Trūkumas retai sukelia ligas, tačiau sumažina periamumą ir kiaušinių dėjimą. Vitamino K trūkumas dažnai atsiranda dėl šerimo sugedusiu silosu ir šienu.
Vandenyje tirpūs B grupės vitaminai
- B1 (Tiaminas): Trūkumas lemia apetito praradimą, sumažėjusią kiaušinių dėjimą ir galiausiai mirtį. Tiaminas normalizuoja viščiuko endokrininės ir nervų sistemų veiklą.
- B2 (Riboflavinas): Trūkumas sukelia paralyžių, sulėtėjusį augimą ir kiaušinėlių nebuvimą. Tai veikia vaisingumą.
- B6 (Aderminas): Trūkumas sumažina viščiukų kiaušinių gamybą ir išsiritimą. Pakankamas adermino vartojimas su pašaru skatina augimą ir padeda išvengti odos bei akių ligų.
- B12 (Cianokobalaminas): Augimas sulėtėja, išsivysto anemija. Tai turi įtakos embriono vystymuisi, išsiritimui ir kiaušinių gamybai.
- Cholinas (Vitaminas B4): Padidina kiaušinių gamybą. Be jo kepenys pasidengia riebalais, todėl sumažėja gyvybingumas.
- Pantoteno rūgštis: Trūkumas sukelia audinių pažeidimus ir dermatitą. Mitybos papildymas yra ypač svarbus embriono laikotarpiu, nes be šios maistinės medžiagos sumažėja išsiritimo rodikliai.
- Biotinas (Vitaminas B7): Be jo vištos suserga odos ligomis, o kiaušinių išsiritimas gerokai sumažėja.
- Folio rūgštis (Vitaminas B9): Trūkumui būdinga anemija, sulėtėjęs augimas, prastas plunksnų susidarymas ir sumažėjusi kiaušinių gamyba.
Mineralinių ir vitamininių medžiagų šaltiniai
Norint užtikrinti paukščių mitybos subalansuotumą, galima naudoti tiek natūralius, tiek pramoninius mineralinių ir vitamininių medžiagų šaltinius.
Natūralūs šaltiniai
- Vitaminų šaltiniai: Žolės miltai, morkos, runkeliai, bulvės, kitos daržovės, daiginti grūdai, vasarą - jauna ankštinių augalų žolė.
- Mineralų šaltiniai: Smulkintų kiaušinių lukštai (būtina sutrinti ir apkepti), smulkus žvyras, sutraiškytos jūros kriauklės, kalkakmenis (gali būti išbarstomas vištidėje), gesintos kalkės (paliktos dviem savaitėms ir sumaišytos su smėliu), skaldos, medžio pelenai.
Pramoniniai papildai ir premiksai
Iš mineralinių lesalų paukščiams tinka duoti gamyklose pagamintų priedų: pašarinės kreidos, trikalcio fosfato, kriauklelių, kaulamilčių, valgomosios druskos, pašarinių mielių. Taip pat naudojami vitaminų ir mineralų mišiniai (premiksai), tokie kaip „Vitvodas“, „Vittry“, „Zdravur nesushka“, „Riabuška“, „Agroservice mineralinis kompleksas“, „Ekonominis broileris“, „Saulė“.
Kompleksiniai vitaminų preparatai dažniausiai naudojami žiemą, kai trūksta žalumynų. Jie stiprina imuninę sistemą, didina atsparumą virusams ir atkuria produktyvumą. Svarbu atsižvelgti į paukščio amžių ir patikrinti vitaminų papildų kokybės sertifikatus. Žiemą mikroelementų suvartojimą reikėtų padidinti.
Paukščių mitybos normos ir racionas kiaušinių dėjimui
Dėsliosioms vištoms parenkami tokie lesalai, kurie labiausiai skatina dėslumą, didina kiaušinio svorį ir gerina jo inkubacines savybes. Mityba skirstoma pagal paukščių amžių.
Mineralinis lesalas turėtų sudaryti maždaug 3% nededančių paukščių raciono, o dedančių - iki 7%. Lesalas, kuriame yra fosforo, abiem atvejais - 1,5-2,5% sauso lesalo masės.
Dedeklės vištos
- Dedančių jaunų vištų (100 g lesalų): 17-18 proc. žalių proteinų, 270-275 kcal apykaitos energijos, iki 5,5 proc. ląstelienos, 3,1 proc. kalcio, 0,8 proc. fosforo, 0,4 proc. natrio.
- Suaugusių vištų lesaluose: 16 proc. žalių proteinų, 270 kcal apykaitos energijos, 6 proc. ląstelienos, 2,9 proc. kalcio, 0,8 proc. fosforo, 0,4 proc. natrio.
Dedeklė višta dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Jei paukščiai gauna per daug lesalų, jie tunka, mažėja produktyvumas.
Orientacinė lesalų struktūra ūkininkų sodybose: 50-65 proc. kviečių, miežių, kvietrugių; 8-12 proc. sojos ar saulėgrąžų rupinių; 10-12 proc. žirnių arba pupų; 4-6 proc. pašarinių mielių; 2-4 proc. sultingųjų lesalų (morkų, runkelių, žolės miltų, žolės); 2-4 proc. gyvulinės kilmės lesalų; 1-2 proc. vitaminų ir mineralų mišinių (premiksų); 2-5 proc. mineralinių lesalų.
Kalakutės
Suaugusias kalakutes geriausia lesinti visaverčiais kombinuotaisiais lesalais, kurių 100 g yra apie 16,5-18 proc. žalių proteinų, 300 kcal apykaitos energijos, 5 proc. ląstelienos, 2,5 proc. kalcio, 0,5 proc. fosforo.
Žąsys
Suaugusių motininių žąsų lesalai turi skatinti dėslumą, stiprinti lukštą. Dedančių žąsų lesinimas normuojamas pagal jų produktyvumo periodus ir kiaušinių dėjimo intensyvumą. Dėjimo metu žąsims duodama lesti iki soties kombinuotųjų lesalų, kurių 100 g yra 250-260 kcal apykaitos energijos, 14-15 proc. žalių proteinų, ne daugiau kaip 10 proc. ląstelienos, 1,6-2,0 proc. kalcio, 0,8 proc. fosforo, 0,4 proc. natrio. Kalcio ir fosforo santykis racione turi būti 2,2-2,5:1,0. Vidutiniškai per parą žąsis sulesa 350-380 g kombinuotųjų lesalų.
Pusę paros kombinuotųjų lesalų davinio gali būti sausi lesalai, o kita pusė - drėgni mišiniai iš runkelių, morkų, žolės miltų ir kitų lesalų. Vakare duodama tik grūdų, baltymų, kalcio priedų, nes iš šių vakarinių lesalų daugiausia medžiagų panaudojama kiaušinio lukštui ir baltymui susidaryti.
Antys
Ančių medžiagų apykaita labai intensyvi, lesalų maisto medžiagos virškinamos ir pasisavinamos labai greitai. Dedančioms antims tinka vitaminais turtingi lesalai - žolė, silosas, pašariniai runkeliai, morkos, bulvės ir kiti lesalai. Dedančioms antims tinkamiausias toks lesalas, kurio 100 g yra 270 kcal apykaitos energijos, 17 proc. žalių proteinų, 6-7 proc. ląstelienos, 2,5 proc. kalcio, 0,7-0,8 proc. fosforo, 0,3-0,4 proc. natrio.
Visaverčiame ančių racione turi būti 60-65 proc. varpinių ir ankštinių grūdų, 0-7 proc. sėlenų, 6-12 proc. išspaudų ar rupinių, 3-4 proc. gyvulinės kilmės lesalų, 3-6 proc. pašarinių mielių, 5-10 proc. sultingųjų lesalų (morkų, runkelių, bulvių), 4-7 proc. žuvų miltų, 4-6 proc. mineralinių lesalų. Svarbiausia, kad antims netrūktų vandens, nes 1 kg lesalo jos suvartoja iki 5 litrų vandens.
KODĖL sluoksniuotasis pašaras nėra skirtas vištoms kieme!
Kiaušinio formavimosi procesas ir lukšto kokybės problemos
Norint suprasti, kodėl višta deda minkštus kiaušinius, privalu suvokti visą kiaušinio formavimosi ir išstūmimo procesą. Viskas prasideda kiaušidėje, kur bręsta kiaušialąstės, dar vadinamos folikulais. Kai viena iš jų subręsta, ji virsta kiaušinio tryniu, kuris patenka į kiaušintakį. Čia, specialioje dalyje, vadinamoje magnumu, aplink trynį pradeda formuotis baltymas (albuminas). Vėliau kiaušinis keliauja į gimdą arba lukšto liauką, kur susiformuoja tvirtasis lukštas. Lukštui susidaryti reikalingas kalcis, kurį višta gauna iš pašaro arba savo kaulų atsargų.
Itin įprasta, kad jauna višta pradeda dėti mažesnius, plono lukšto kiaušinius, nes jos lukšto liaukos dar nesubrendusios. Dėl to nereikėtų nerimauti, nes po poros padėtų kiaušinių, ši problema turėtų išsispręsti.
Pagrindinės minkšto lukšto kiaušinių priežastys
Višta minkštus kiaušinius gali pradėti dėti dėl įvairių priežasčių: nuo kalcio trūkumo ir netinkamos mitybos iki patiriamo streso, ligų ar net per karštų oro sąlygų.
- Kalcio trūkumas: Kai vištai trūksta kalcio, ji deda kiaušinius plonais arba minkštais lukštais. Geriausia kalcį papildyti nuo 14 iki 17 valandos, nes kalcis, absorbuotas po pietų ar vakare, tiesiogiai naudojamas kiaušinių lukštų formavimui tą pačią dieną.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas: Ypač vitamino D, mangano ir cinko.
- Stresas: Kuo didesnis streso lygis ir kuo ilgiau jis trunka, tuo daugiau anomalijų ir plono lukšto kiaušinių. Stresas sutrikdo kiaušinių gamybos procesus ir gali pagreitinti kiaušinių dėjimą.
- Šilumos stresas: Kai temperatūra aukšta, trūksta kalcį surišančio baltymo kalbindino-D28k, būtino kiaušinio lukšto formavimuisi. Padidėjęs kvėpavimo dažnis dėl karščio išskiria per daug anglies dioksido (CO2), kuris būtinas kalcio karbonatui susidaryti kiaušinio lukšte.
- Ligos: Infekcinis bronchitas, paukščių osteoporozė, kiaušinių kritimo sindromas, kiaušinio trynio peritonitas, paukščių žarnyno spirochetozė, Niukaslo liga - visos šios ligos gali paveikti kiaušinių lukšto kokybę.
- Mitybos disbalansas: Vištai, kartu su maistu, turėtų gauti pakankamai maistinių medžiagų. Per daug riebalų turinčios vištos, taip pat vištos, turinčios antsvorio, deda mažiau ir prastesnės kokybės kiaušinių.
- Šviesos įtaka (fotoperiodas): Šviesa reguliuoja svarbius vištų hormonus, kurie atlieka lemiamą vaidmenį kiaušinių vystymuisi. Kiaušinio lukšto kokybė ir produkcija yra optimali, kai vištos kasdien gauna 14-18 valandų šviesos.
- Veislės ypatumai: Kai kurios greitai kiaušinius dedančios vištos žymiai sutrumpina laiką nuo kiaušinio trynio susidarymo iki jo padėjimo. Jei kiaušinis per trumpai išbūna lukšto liaukoje, lukštas tampa plonesnis.
Ką daryti, jei višta deda minkštus kiaušinius?
Kadangi silpną vištų kiaušinių lukštą gali lemti įvairios priežastys, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė.
- Užtikrinti geresnę mitybą: Sveikesnė mityba natūraliai lemia sveikesnius ir stipresnius kiaušinius.
- Papildomas kalcio tiekimas: Papildomas kalcio šaltinis, pvz., pateikdami kalciu praturtintą smėlį ar kalkakmenį, gali padėti vištoms gauti pakankamai šio esminio mineralo.
- Streso valdymas: Pašalinkite streso veiksnius, suteikite peštukėms veiklos, pavyzdžiui, druskų akmenų.
- Vėsos palaikymas: Jei imsitės priemonių, kad karščiausiais mėnesiais vištos galėtų atsivėsinti, pagerinsite kiaušinių kokybę.
- Bendros sveikatos gerinimas: Švaresnė vištidė, priėjimas prie švaraus vandens, parazitų šalinimas.
- Vaistai: Jei višta turi skydliaukės ar kitų hormonų sutrikimų arba gali būti sužeista ar užsikrėtusi infekcija, tinkami vaistai gali pagreitinti jos gijimą ir pagerinti kiaušinių kokybę.
Apibendrinanti lentelė: Lesalų sudėties orientacinės normos dedeklėms
Ši lentelė pateikia orientacines lesalų sudėties normas skirtingoms paukščių rūšims, skirtas kiaušinių dėjimui.
| Paukščio rūšis ir amžius | Žalių proteinų (%) | Apykaitos energija (kcal/100g) | Ląsteliena (%) | Kalcis (%) | Fosforas (%) | Natris (%) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Jaunos dedančios vištos | 17-18 | 270-275 | iki 5,5 | 3,1 | 0,8 | 0,4 |
| Suaugusios dedančios vištos | 16 | 270 | 6 | 2,9 | 0,8 | 0,4 |
| Suaugusios kalakutės | 16,5-18 | 300 | 5 | 2,5 | 0,5 | - |
| Dedančios žąsys | 14-15 | 250-260 | iki 10 | 1,6-2,0 | 0,8 | 0,4 |
| Dedančios antys | 17 | 270 | 6-7 | 2,5 | 0,7-0,8 | 0,3-0,4 |
tags: #kuriu #mineraliniu #medziagu #reikia #pauksciams #kiausiniu