Keliaujant į egzotiškas šalis, kurios žavi savo gamtos grožiu ir kultūra, dažnai pamirštame apie galimus pavojus. Vilniaus universiteto ligoninės Radiologijos ir branduolinės medicinos centro direktorius A. Tamošiūnas pernai kovo 23-iąją apledėjusiu keliu važiavo automobiliu iš Vilniaus į Varšuvą, o iš čia kitą dieną kartu su drauge ir jos dukterimi pasiekė egzotiškas salas. Čia profesorius ketino pailsėti savaitę ir grįžęs į Lietuvą švęsti Velykas. Tačiau jo svajonių atostogos Žaliojo Kyšulio salose virto tikru išbandymu, kai didelė banga sužalojo vilniečiui du kaklo slankstelius. Ši skaudi patirtis tapo gyvu pavyzdžiu, kodėl prieš leidžiantis į kelionę reikia apmąstyti ne vieną dalyką, ypač kelionės draudimo svarbą.
Lemtingas incidentas Žaliojo Kyšulio salose
Profesorius A. Tamošiūnas, planuodamas atostogas, patarė pirmiausia domėtis ne klimato sąlygomis, kainomis, viešbučio patogumais, o galimybe naudotis mobiliuoju telefonu ir internetu. Prieš kelionę jo laukė staigmena - paaiškėjo, kad Žaliojo Kyšulio salose bendrovė „Omnitel“ neturi mobiliojo telefono ryšio, o bendrovės „Bitė“ teikiamos ryšio paslaugos yra ribotos. Nors minutės kaina telefonu - apie 11 litų, mobilusis ryšys nėra stabilus. Be to, interneto ryšys prieinamas tik viešbutyje. Tai šiek tiek trikdė.
Šis salynas yra beveik toje pat platumoje kaip ir Afrikos valstybė Senegalas. Pavasarį čia netrūksta poilsiautojų. Gamta skurdi, aplinkui vien pilkas žvyras, bet viską atperka šiluma ir puikūs smėlio paplūdimiai. Salas skalauja Atlanto vandenynas, o didelės bangos traukia vandens sportą mėgstančius žmones. Iki nelaimės A. Tamošiūnas taip pat plaukiojo burlente ir jėgos aitvaru.
Trečią atostogų dieną, apie 15 valandą, grįžęs į viešbutį, A. Tamošiūnas pajuto malonų nuovargį. Oras buvo puikus, tad jis sumanė nueiti nusimaudyti. Viešbučio paplūdimyje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad maudytis pavojinga. Šalia turškėsi net vaikai. Iki kelių įbridęs pamatė, kad atslenka šiek tiek didesnė banga, žengė kelis žingsnius gilyn ir šoko į ją. „Buvau atsipalaidavęs, todėl nėriau į vandenį šiek tiek pasukęs galvą. Tai buvo esminė klaida“, - pasakojo medikas. Pajuto, kaip banga trenkė į galvą. Vandens kumštis buvo toks stiprus, tarsi kas replėmis būtų nusukęs galvą į vieną pusę. Po smūgio atsidūrė dugne, nevaldydamas nei rankų, nei kojų. Dar viena banga risdamasi jį priplojo prie smėlio, pasijuto kaip skalbyklėje - vanduo jį vartė iš visų pusių, o jis negalėjo išnirti. Atsidūręs po vandeniu galėjo tik sulaikyti kvėpavimą - kūnas jo visiškai neklausė, negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Jo valiai pakluso tik kaklas, kurį galėjo valdyti. Po šios nelaimės dar du mėnesius iš nosies ir burnos byrėjo smiltelės, tiek bangos privarė smėlio.
Iššūkiai su medicinine pagalba egzotiškoje šalyje
Iškviesti greitosios pagalbos medikai A. Tamošiūną nuvežė į ligoninę, kuri, anot jo, buvo panaši į Lietuvos kaimo ambulatoriją. Vietiniai gydytojai bendrauja tik kreolų kalba - tai portugalų ir prancūzų kalbų mišinys. Medikas mokėjo kelis žodžius portugališkai, bet to nepakako. Dar stengėsi kalbėti ispaniškai, nes anglų kalbos nemokėjo vietiniai medikai. Trukdė kalbos barjeras. Padarę rentgeno tyrimą vietiniai medikai nerado lūžių, bet dėl visa ko paliko gulėti ant lentos, vėliau - ant kieto čiužinio, pastatė lašelinę. Toje ligoninėje nebuvo interneto ryšio, neveikė nei tarptautiniai telefono tinklai, nei mobilieji telefonai, todėl buvo keblu pranešti draudimo bendrovei, kas atsitiko, kodėl reikia skubios pagalbos. Ligoninė nutolusi nuo kurortinio miestelio, kuriame yra oro uostas, apie 20 kilometrų. Priežiūra ligoninėje buvo prasta - to tikrai negalima vadinti gydymu. Kol neįbrukome vietiniams gydytojams eurų, į jį beveik niekas nekreipė dėmesio. Laimė, medikai pasitenkindavo 10-20 eurų banknotais, nes afrikiečiams tai dideli pinigai.
„Tai buvo beviltiška“, - sakė A. Tamošiūnas, prisimindamas bandymus dalintis patarimais su vietiniais gydytojais. Net Santariškių klinikų pilvo chirurgas Vytautas Lipnickas, tuo metu atostogavęs toje pačioje saloje, bandė patarti vietiniams gydytojams, tačiau jie nieko nepaisė. Vietiniai gydytojai nerodė jokių emocijų, neatsižvelgė net į patarimus, kaip dozuoti vaistus, kokias taikyti priemones. Negalėjo būti net kalbos apie neurochirurginę operaciją, kurią reikėjo skubiai atlikti. Medikas gulėjo dvi paras - viskas suvienodėjo, nežinojo, kiek valandų, kuri diena. Suleidus narkotinių analgetikų palengvėdavo. Pasnaudi, prabundi ir vėl nieko nežinai.
Kelionės draudimo svarba ir pagalba krizės atveju
Ši situacija pabrėžia kelionės draudimo gyvybinę svarbą. UADBB „Investicijų brokeris“ draudimo brokerė, Kauno regiono vadovė Erika Mozūraitienė pažymi - prieš leidžiantis į kelionę reikia apmąstyti ne vieną dalyką. „Visų pirma, jei vyksti į kelionę, reikia pasirūpinti ne tik kelionės bilietais ir asmens dokumentais, svarbu, kad būtų galiojantys, o vykstant į kai kurias šalis - asmens dokumento galiojimas turi būti ne mažiau kaip šeši mėnesiai, bet ir kelionės draudimu“, - vardijo pašnekovė. Kelionės draudimas yra tam tikras apsaugos faktorius, ypač tais atvejais, kai užsienio šalyse nutinka nelaimės, sutrikdančios sveikatą. „Viena pagrindinių kelionės draudimo naudų - medicininių išlaidų padengimas staiga susirgus ar patyrus traumą. Priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujate, medicinos paslaugos gali būti labai brangios ir išlaidos už gydymąsi gali siekti ne tik kelis, keliolika, bet ir keliasdešimt tūkstančių eurų.“
Medicininio išlaidų draudimo kaina gali būti labai skirtinga, pavyzdžiui, priklausomai nuo šalies, į kurią vykstate. E. Mozūraitienė pažymi, kad brangiausiai draudimas kainuoja vykstant į Ameriką, Australiją - tolimas šalis. Net ir vykstant į Europos Sąjungos šalis ir turint Valstybinių ligonių kasų išduodamą kortelę, derėtų pasirūpinti ir papildomu draudimu. „Dažnas lietuvis, vykstantis į gretimas ES šalis, su savimi pasiima tik Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kuri yra išduodama ligonių kasose, bet tik nedaugelis žino, kad ši kortelė gali tik iš dalies padengti patirtas medicinines išlaidas. Jos veiklos apimtis yra mažesnė, o už visas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti mokėti patiems.“
Kadangi Žaliojo Kyšulio salų vietinėje ligoninėje pagalbą teikė bendrosios praktikos gydytojas, per keletą dienų A. Tamošiūnui pavyko suorganizuoti skrydį lėktuvu į Kanarų salose esančią Las Palmaso universitetinę ligoninę. Prie šio skrydžio daug prisidėjo draudimo bendrovė, ji padengė visas išlaidas. „Kai mažu lėktuvėliu iš Žaliojo Kyšulio salų pasiekiau Kanarus, tai buvo pirmas sugrįžimo namo etapas“, - pasakojo medikas.
Kelionių draudimo klaidos, kurias darote – patarimai, kaip išlikti apdraustiems!
Draudimo paslaugų spektras
Vis dėlto, į kelionės draudimą gali įeiti ne tik medicininių išlaidų padengimas - pasiūlymų ir papildomų į draudimo sąrašą įtraukiamų sričių spektras yra gerokai platesnis: „Kelionės draudimas - ne visai paprasta paslauga, turinti nemažai sudėtinių dalių, kuris gali taip pat būti labai svarbios ir reikšmingos, norint išvengti finansinių nuostolių.“
Klientai gali pasirinkti:
- Medicininės išlaidos (staiga susirgus ar patyrus traumą)
- Neįvykusi kelionė (dėl reikšmingų aplinkybių, pvz., liga, mirtis šeimoje)
- Nelaimingi atsitikimai
- Bagažo draudimas
- Kelionės nutrūkimas (dėl tam tikrų aplinkybių negalite išskristi namo)
- Skrydžių vėlavimas
- Civilinė atsakomybė
- Namų turto draudimas (padengtų nuostolius jūsų būste atostogaujant)
Kreditinės kortelės ir draudimas
E. Mozūraitienė pataria, kad kelionės draudimu reikėtų pasirūpinti ne mažiau kaip dvi savaitės iki suplanuotos kelionės pradžios, dar geriau - prieš mėnesį. Vis tik, yra atvejų, kai gali neprireikti atskirai įsigyti kelionės draudimo - jei turima kreditinė banko kortelė. Tačiau visada reikia įsitikinti, ar ji suteikia kelionių draudimą, kokios jo sąlygos. „Jei keliaujantys asmenys turi kreditinę banko kortelę, gali būti, kad ji yra išduota kartu su kelionių draudimu, bet prieš kelionę vis tiek rekomenduojama papildomai susisiekti su savo banku ir pasidomėti, ar galios draudimas kelionėje“, - pažymi draudimo brokerė.
Veiksniai, nuo kurių priklauso draudimo kaina
E. Mozūraitienė išskyrė, kad kelionės draudimo kaina priklauso nuo:
- Šalies, į kurią (ar per kurias keliaujate).
- Kelionės trukmės bei tikslo.
- Kokių papildomų draudimo sąlygų bus pasirinkta.
- Keleivio (keleivių) amžiaus.
Grįžimas namo ir ilgas atsistatymo kelias
Nors Las Palmaso ligoninė buvo moderni ir turėjo geras sąlygas, A. Tamošiūnas gavo tik minimalią pagalbą, nes tuo metu Ispanijoje buvo prasidėjusi Velykų savaitė, kai operuojama tik tada, kai gyvybei gresia pavojus. Ligoninėje dirbo tik rezidentai, o operuojantys neurochirurgai atostogavo. Jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas. Kai paskambino draugams į Vilnių, jam buvo patarta kuo greičiau grįžti ir kuo anksčiau atlikti neurochirurginę operaciją.
Po dviejų dienų, praleistų Las Palmaso ligoninėje, A. Tamošiūno laukė kitas skrydis privačiu lėktuvu - jis Bazelyje (Šveicarija) nusileido papildyti degalų atsargų, ir pagaliau pasiekė Vilnių. Šį skrydį organizavome patys, padedami tarptautinės draudimo bendrovės AIG, kuri apmokėjo kelionės išlaidas. Po traumos buvo praėjusi beveik savaitė.
Lietuvoje buvo pakartotas magnetinio rezonanso tyrimas, o naktį buvo pradėta neurochirurginė operacija - ji truko septynias valandas. Operavo gydytojas Robertas Kvaščevičius, taip pat iš Šveicarijos buvo atvykęs neurochirurgas profesorius Evaldas Česnulis, konsultavęs dėl operacijos. Tetraplegija - tokia diagnozė buvo nustatyta A. Tamošiūnui.
Reabilitacijos iššūkiai ir mediko patarimai
„Galiu pasidžiaugti, kad neurochirurginė operacija buvo sėkminga, tačiau reabilitacija vyko kur kas sudėtingiau, nei įprasta tokiais atvejais, nes buvo uždelsta operuoti“, - sakė A. Tamošiūnas. Į darbą jis grįžo praėjus 8,5 mėnesio. Dar negali savarankiškai paeiti, nors kojos stiprėja, rankų funkcijos taip pat pamažu grįžta. Patyrus tokią traumą Valstybinė ligonių kasa paprastai kompensuoja reabilitacijos paslaugas tik 3,5 mėnesio. Tačiau A. Tamošiūno atveju akivaizdus pagerėjimas įvyko praėjus tik 8-9 mėnesiams po nelaimės. Europos Sąjungos senbuvėse tokia reabilitacija tęsiama 12-18 mėnesių ir ilgiau, kol pacientas sveiksta, kol yra teigiamų pokyčių. Dar viena aplinkybė, kuri trukdė greičiau sveikti, - pragula. Taip atsitiko, nes vietiniai medikai Žaliojo Kyšulio salose net nesistengė jo vartyti, palikę kelias paras gulėti ant kietos lentos.
„Padėjo nuolatinis Santariškių klinikų kolegų, reabilitacijos centro medikų, artimųjų dėmesys ir pagalba. Fizinė ir dvasinė kančia - viena greta kitos. Iš tikrųjų tėra du variantai - mirti arba pasveikti“, - tvirtino A. Tamošiūnas. Jis pridūrė, kad reabilitacija turi prasidėti tą pačią dieną, kai tik padaroma operacija. Turi būti taikoma ir ergoterapija, kad žmogus galėtų būti savarankiškas, sugebėtų pats susišukuoti, pavalgyti, apsirengti. Dažniausiai pratimai skiriami rankų judesiams lavinti. Taip pat būtina kineziterapija, kad žmogus neprarastų judėjimo įgūdžių, galėtų valdyti savo kūną, kad stiprėtų viso kūno raumenys. Kurį laiką gerdavo tik pro šiaudelį, negalėjo atsisėsti, todėl valgydavo maitinamas šaukštu lovoje.
Lūžus kaklo slanksteliams plyšta tarpslanksteliniai diskai, o išsiveržusios kremzlės užspaudžia nervus. Operacija padeda išlaisvinti nervines skaidulas, kad jos nežūtų. Dėl sutrikusios mitybos žūva neuronai, o nauji neatauga, tačiau jų funkcijas perima kitos nervinės ląstelės. „Stebuklų nėra, tik reikia nuolat treniruotis. Tai - kasdienis darbas, naudoju įvairias pagalbines priemones, treniruoklius, turiu dirbti su savimi“, - teigė A. Tamošiūnas.
Ką daryti ištikus nelaimei kelionėje?
Galiausiai, draudimo brokerė E. Mozūraitienė primena, kaip reikėtų elgtis įvykus nelaimei bei kuriais atvejais kreiptis į draudimo kompaniją galite ne būdami užsienyje, o grįžę į Lietuvą: „Įvykus nelaimei reikia skambinti telefono numeriu, kuris būna nurodytas draudimo liudijime, tai - visą parą veikiantys telefono numeriai. Atsiliepę darbuotojai padės susiorientuoti ir atsakys į klausimus. Jei vis tik prisiskambinti nepavyko, o medicininės išlaidos nedidelės, klientai gali patys susimokėti už paslaugą, o grįžę į Lietuvą ir pateikę išlaidas patvirtinančius dokumentus sumokėtus pinigus atgaus į sąskaitą.“
