Palanga - kurortas, neatsiejamas nuo jūros, smėlio, tilto ir, žinoma, vaflių. J. Basanavičiaus gatvėje jų galima rasti kiekviename žingsnyje, tačiau ar žinote, kur ieškoti geriausių ir ką apie juos verta žinoti? Šiame straipsnyje panagrinėsime populiariausias vaflių vietas Palangoje, jų istoriją ir įdomybes, atskleisime skirtingų verslininkų patirtis ir iššūkius.
Vaflių istorijos vingiai ir Palangos tradicijos
Vafliai nėra šiuolaikinis išradimas. Jų istorija siekia net XIII amžių. Legenda pasakoja, kad kalvis, įkvėptas medaus korio formos, nukalė tokios pačios formos keptuvę. Būtent ši forma ir tapo vaflių skiriamuoju ženklu. Belgiški vafliai - viena garsiausių ir populiariausių vaflių rūšių pasaulyje, o Palangoje jie itin mėgstami.
J. Basanavičiaus gatvė - vaflių meka. Palanga neįsivaizduojama be J. Basanavičiaus gatvės, jos šviesų, muzikos ir madų. Daugelis atvykusių neišklysta iš pagrindinio turistinio maršruto. „Jei nesuvalgėte vafliuko, reiškia, nebuvote Palangoje“, - tokią frazę palangiškė sako girdinti iš vilniečių ir kauniečių. O tiesos tame išties yra - moters sutuoktinis jau apie 30 metų J. Basanavičiaus gatvėje prekiauja čia pat pagal autentišką receptūrą kepamais belgiškais vafliais ir žmonės jų vis dar neatsivalgė.
Virgilijaus ir Jurgitos belgų vaflių sėkmės istorija
Sutuoktinių pora Virgilijus ir Jurgita prekiauja ne tik belgiškais vafliais, tačiau pastebi, kad lietuviai mėgaujasi ir siūlomomis naujovėmis, ir tuo, kas įprasta, o belgiški vafliai - tai, kas daug metų išlaiko populiarumą tiek turistų, tiek vietos gyventojų gretose. „Vafliukų pradininkas yra Virgilijus, jis pradėjo juos kepti prieš daug metų, po to kurį laiką gyveno Amerikoje, po to grįžo ir nustebo, kad dar žmonės tų vaflių neatsivalgė ir nusprendė, kad reikia toliau. Dar pasiūlėme žmonėms burbulinių vaflių, bet pažiūrėjome, kad būtina įtraukti belgiškų vaflių šalia, nes žmonės tiek burbulinių vaflių nenori, kiek jiems įprastų. Tikrai labai skani tešla, tikrai siūlau viską išragauti“, - nusišypso Jurgita.
O jei norite kažko itin asmeniško - ant belgiško vaflio ir kavos putos dar čia pat galite gauti savo asmeninės nuotraukos piešinį. Stebėdami poilsiautojus, kurie ieško kažko įdomesnio, pora sumanė patiekti ne tai, kas įprasta, taip atsirado kava su čia pat sukuriamu piešiniu. Ant kavos nuobodu? Tada Jums gali papuošti dar ir belgišką vaflį. Specialiu spausdintuvu piešinys sukuriamas itin tikslus, tad nėra sudėtingas: nuotrauka iš planšetės perkeliama į spausdintuvo kompiuterį ir per kelias akimirkas, kai gaminama kava, kavos milteliais spausdintuvas nupiešia atvaizdą. „Patys kepame vaflius, patys gaminame saldumynus, tai galime padaryti lygų vafliuko paviršių ir ant jo piešti. Piešiniui būtinas lygus paviršius.“
Minksti Vafliai
Ledų įvairovė ir kainos prie J. Basanavičiaus gatvės
Ledų su sirupo piešiniu? O gal ledų be laktozės? Anot Virgilijaus, svečius vilioja ir ledų įvairove. „Žmonės ne kartą prašė, tad dabar turime keturias rūšis ledų be laktozės. Taigi, kas nori, tam pasiūlome. Galime juos paskaninti, kaip tik žmonės nori - ir braškių galime uždėti, ir pabarstukų. Tokie ledai 50 centų brangesni, nei įprasti, nors kainų nedidinome nuo pernai. Tiems, kurie valgo įprastus ledus, sumanėme pasiūlyti itališkų ledų su sirupo juostelėmis ant ledų. Turime trijų skonių sirupus - braškių, mango ir žalio obuolio, žmogus pasirenka, kurio nori. Juostelėmis puošiame kelių skonių ledus, ledų skonius galime maišyti“, - pasakoja verslininkas. Anot pašnekovo, ledų kainų kelti neketina, tad jų įsigyti galima nuo 1,50 euro, o štai už kavą nuo pernai teks mokėti vos 20 centų brangiau.
„The Rolling Waffles“: olandiškų vaflių kelias į Lietuvą
Kitąmet olandiškus vaflius į Lietuvą atridenusieji „The Rolling Waffles“ jau skaičiuos dešimtmetį. Verslo idėja Agnei kilo jos šeimai gyvenant Olandijoje. „Labai norėjau visą laiką grįžti namo. Niekada neturėjau nieko bendro su verslais, jokios patirties. Bet vieną dieną kilo tokia mintis - kodėl nepabandžius atsivežti olandiškų vaflių? Olandiški vafliai dėl to, kad mes su sūnumi turėjome tradiciją vaikščioti į vietinį turgelį, kur kepdavo tuos olandiškus vaflius.“ Ji pripažįsta - kilus šiai idėjai, net nebuvo tolesnių minčių, kaip visa tai galėtų atrodyti praktikoje. Idėjos įgyvendinimas kiek užtruko. Pirmasis „The Rolling Waffles“ autobusiukas - senutėlis „Peugeot“ furgonas - atkeliavo į Lietuvą iš Olandijos. Jį teko visiškai pakeisti, nes iki tol šis automobilis ankstesniems savininkams tarnavo kaip kemperis. „Mums labai patiko, kad jis toks vintažinis. Pasitarę su draugais nusprendėme jį įsigyti, parsivežėme į Lietuvą ir tada buvo ilga kelionė iki jo dabartinės išvaizdos. Jį reikėjo perdaryti, išpjauti langą prekybai. Niekas apie tai nieko nesuprato, nežinojo. Visi meistrai kraipė galvomis: „Kas čia bus? Ką jūs čia darysite?“ Sakėme, kad prekiausime vafliais. Jie vėl trūkčiojo pečiais: „Kas čia pas jus pirks?“
Pirmą kartą jų gaminamų olandiškų vaflių vilniečiai ir miesto svečiai galėjo paragauti 2016 m. Iki tol netgi vaflių kepimo patirtis buvo gana nedidelė: kelių valandų mokymai, kuriuos vedė tokių vaflių įranga Olandijoje prekiaujanti bendrovė. Vėliau kepimas persikėlė į Lietuvą - Jurgitos ir jos vyro namus. Draugės prisimena, kad tuomet Kalėdų miesteliui ruošėsi dvejodami: iš vafliams paruoštos tešlos surideno 50 kamuoliukų ir su jais į mugę išleido savo vyrus. Tuomet draugai svarstė, ar tiek parduoti pavyks ir ar ši mugė apskritai atsipirks. „Mums Kalėdų miestelis buvo toks startas, kad paskui išvažiuoti į festivalį ar kur kitur buvo lengva. „Tik tiek tų žmonių?“ - juokauja Jurgita. - Kalėdų miestelyje būdavo tokios eilės...“ Agnė antrina, kad tokiais vakarais diena net nesibaigdavo - sostinės Kalėdų miestelis gyvuoja mėnesį, o tai reiškia, kad grįžus reikia pasiruošti kitai dienai: viską išsivalyti, paruošti tešlą ir kitus ingredientus. Po šios patirties kitos atrodė gana lengvos.
Situacija, anot pašnekovių, pasikeitė per COVID-19 pandemiją, kai veiklos paprasčiausiai buvo neįmanoma vykdyti. Tuomet atgal į „dieninius“ darbus grįžo ir Jurgitos bei Agnės vyrai. Tai privertė visus komandos narius permąstyti „The Rolling Waffle“ grafiką: buvo atsisakyta įvairių miesto švenčių ir kai kurių kitų renginių, kuriuos sudėtinga suderinti su pagrindiniais darbais. Bene didžiausią įtaką pardavimams turi oras. „Jeigu gyventume kokiuose nors šiltuose kraštuose, kur gali visus metus dirbti, tada taip, bet, va, matome, - rodydama į apniukusį dangų sako Agnė, - tuoj Palanga pradės verkti, kad blogas sezonas. Yra sudėtinga. O mes vis tiek ir žiemą išvažiuojame. Nors jau keikiamės kiekvieną žiemą ir sakome, kad daugiau nevažiuosime. Žiauriai sunku dirbti. Vien išvažiuoti - neaišku, ar autobusiukas užsives. Taip pat iššūkis dirbti, nes įranga šąla, rankos šąla, vafliai šąla, juos sunku iškepti tokius gražius.“ Pašnekovių teigimu, ne tik žiema, bet apskritai prastesni orai lemia prastesnę prekybą ir tai, anot jų, kultūros dalis. „Mūsų kultūra ne tokia. Jeigu šalta, iškart išsibėgioja visi. Nebent nemokamai dalina. Kad ir koncertas (...), jeigu blogas oras, niekas nieko nenori pirkti. Žiūrovai stovės, žiūrės koncertą, bet ateiti pas tave nusipirkti jau nebenori, - sako Jurgita. - Lietuviai tokie.“
Vis dėlto, jeigu oras bent kiek geresnis, klientus pritraukia ne tik oranžinis autobusiukas, bet ir vaflių kvapas. Jurgita užsimena - visada labai džiugina, kai kas nors priėjęs pagiria toli sklindantį cinamono ir karamelės kvapą, kurio patys kepėjai sako kartais nejaučiantys. „Aišku, po to grįžti namo, pats kvepi vafliais ir supranti - tikrai kvapia, - juokiasi Agnė. - Mūsų darbas fainas tuo, kad mes tikrai kvepiame.“
Pačiai komandai buvo kilusi mintis savo asortimentą praplėsti, bet, sako pašnekovės, mintys vis tiek sukasi apie dar vieną desertą. Į galvą buvo atėjusi idėja kepti ispanišką skanėstą čiuras arba populiariuosius belgiškus vaflius. „Vilniečiai mus mėgsta ir žino, kad mes esame olandiški vafliai, bet, pavyzdžiui, jeigu koks tolimesnis miestas, dažnai išgirstame: „Tai ne ant pagaliuko?“ Taip būna ir Kalėdų miestelyje: žmonės atstovi tą kilometrinę eilę ir nusistebi: „Tai jūs ne ant pagaliuko?!“ Aišku, nebėra kur dingti, - vis tiek nusiperka. „Amerika yra vienokio skonio mylėtojai, Europa - kitokio, lietuviai - dar kitokio. Mes labiau tokie natūralistai ir labiau „bulkiniai“. Mums labiau patinka belgiškas vaflis ar Palangos vaflis ant pagaliuko, nes jis yra „bulkinis“. O mūsų vaflis - suspaustas kaip sausainis ir tikrai saldus, nes pati karamelė saldi. Tai tikrai tenka girdėti „ai, čia ne šitie“, o kitas dalykas - kai kuriems per saldu.“ Pašnekovės primena ir tai, kad tradiciškai šie vafliai ir valgomi su kokiu nors gėrimu. Ne ką tik iškeptus ir dar karštus, o jau atvėsusius vaflius patariama pašildyti padėjus ant karšto gėrimo puodelio. Per bene dešimtmetį veiklos metų komanda jau išmoko ir kas veikia, o kas - ne. Jau minėtas vaflis ant pagaliuko užkariavo mažesnių miestelių gyventojų širdis ir su šia meile pakonkuruoti sunku. Į tai komanda atsižvelgia. „Mes jau su tuo susitaikėme ir žinome. Ji prisimena, kad kažkada komanda savo jėgas išbandė ir Palangoje. „Mes žinome, kad pagaliukas yra mūsų didžiausias konkurentas. Ir spurgytės.“
Beje, nors olandiškus vaflius ir kepa, komanda jau seniai jų nebevalgo. „Valgyti tai tikrai jau jų nebevalgome. Aš buvau ta, kuri pirmoji svaigo dėl to vaflio, kai Agnė jų atvežė iš Olandijos, - prisimena Jurgita. - Ir šiaip jų pirkau visą laiką parduotuvėje. Kai draugė pasakė apie šitą idėją, sakiau: „Aišku, kad šitą! Pagaliau valgysiu, atsivalgysiu.“ Tai, man atrodo, po to 2016 m. Kai pradedame sezoną, sakome: „Paragaukim, ar viskas gerai, ar ko nors nepamiršome. Kuri ragausim?“ - „Aš nenoriu, tu paragauk.“ - „Ne, aš irgi nenoriu, tu paragauk.“ Jau esame tikrai tiek atsivalgę. Mūsų vaikai - dar ne. „Kartais tikrai jie atrodo labai skaniai. Būna, išsikepi ir taip skaniai atrodo, susigundai, - juokiasi Agnė. - Bet man jau sunkiausia su tešlos minkymu.“ Nepaisant to, kad patys vaflių nebevalgo ir gyvenimas privertė grįžti į nuolatinius darbus, komanda šios veiklos neatsisako. Agnė sako visada užsukanti į kitus maisto vagonėlius ir juos pagirianti. „Pats darbas, taip, nėra lengvas. Sunku planuoti savo pajamas, yra oro sėkmė ir nesėkmė. Tai jau kiti niuansai. Bet jeigu daryti, tai kodėl ne? Jeigu geras konceptas, tikrai yra poreikis. Nemanau, kad jis kur nors dings. Ar tai gali tapti pagrindine veikla? Dažniausiai tada jau išeinama dirbti į kokią nors kavinę.“
Burbulinių vaflių fenomenas Palangoje
„Tokio didžiulio ažiotažo nesitikėjome. Vis dėlto žinojome, kad produktas bus populiarus, ir tas, kuris pradės pirmasis Palangoje su juo dirbti, sulauks sėkmės. Tiesiog suveikė rinkodara „just in time production“ (produkto pasiūla tinkamu metu).“ Šie žodžiai atspindi burbulinių vaflių, dar vadinamų „Bubble vaflių“, staigų populiarumo šuolį Palangoje. Šis gardėsis, kilęs iš Honkongo, pasaulyje, ypač Niujorke ir Londone, jau seniai žinomas, o Lietuvoje pirmieji jį pristatė broliai Laurynas ir Martynas, įkūrę ledainę „Yogugu“. Laurynas teigia, kad jų vaflis populiarus, nes yra traškus ir šviežiai iškeptas, skirtingai nuo daugelio kitų Palangos maitinimo vietų, kur vafliai gali būti kepami iš anksto. „Kodėl mūsų vaflis toks populiarus? Nes yra traškus, šviežiai iškeptas. Daugelis maisto gaminimo vietų Palangoje gamina ne šviežią maistą. Kad ir tie patys vafliai - nemažai prekeivių jų prisikepa iš anksto.“
Nors kai kam 4 eurai už vaflį gali pasirodyti brangoka, Laurynas argumentuoja, kad didelės investicijos į verslą - ledų aparatas kainavo apie 20 000 eurų, itališki stalai - apie 10 000 eurų, taip pat remontai, darbuotojų išlaikymas ir didelės nuomos kainos J. Basanavičiaus gatvėje - lemia galutinę kainą. „Vien ledų aparatas kainavo apie 20 000 eurų. Dideli, itališki stalai, kur galima dėti daug padažų, atsiėjo apie 10 000 eurų. Remontai. O kur dar darbuotojų išlaikymas, didelės nuomos kainos J. Basanavičiaus gatvėje. Viskas susideda.“ Verslo pradžia nebuvo lengva - ledainė iš pradžių veikė kitoje vietoje, tačiau teko persikelti į vadinamąją „juodąją skylę“, vietą, kurioje ilgą laiką niekas nesėkmingai nepardavinėjo. Tačiau pasak Lauryno, tokių „juodųjų skylių“ nėra, o sėkmė priklauso nuo tinkamo verslo modelio ir pasiūlymo. Šiuo metu burbuliniai vafliai gimsta net 20 kv. m patalpoje.
Laurynas su broliu Martynu jau ketverius metus sėkmingai vysto gatvės maisto verslą Palangoje. Prieš tai jie startavo su keptų kukurūzų burbuolių prekybos tašku, vėliau ėmėsi pardavinėti jogurtinius ledus. Šiandien kukurūzų prekybos vietų jau 15, o 10-yje veikia franšizės pagrindais. „Yogugu“ ledainėje šiuo metu dirba apie 15 darbuotojų, o įmonė aktyviai ieško naujų komandos narių, siūlydama 700 eurų atlyginimą. Laurynas pripažįsta, kad dėl didelio klientų antplūdžio darbuotojai dirba labai sunkiai ir ilgai, todėl reikia formuoti papildomą pamainą. Nors Laurynas neatskleidžia tikslių skaičių apie per dieną iškepamų vaflių kiekį ar sulaukiamų klientų skaičių, jis patikina, kad tai - konfidenciali informacija. Tačiau jis atskleidžia, kad netrukus klientus ketina aptarnauti greičiau - per valandą, padvigubinant pajėgumus. Palyginti su verslo pradžia, pajėgumai išaugs trigubai, o dirbs aštuoni darbuotojai, o ne keturi. Vaflio iškepimas ir paruošimas trunka apie 5 minutes. Populiariausi priedai - įvairūs. Užsieniečiai poilsiautojai atpažįsta „Bubble vaflius“, nes jie populiarūs visame pasaulyje, ypač Niujorke ir Londone.
Laurynas supranta, kad vaflių manija yra impulsyvi pirkėjo reakcija į naujovę, mados bumas, kuris savaime nuslūgs. Tačiau jis jau turi planų ateičiai: „Žadame turėti kokybiškos grietinėlės aparatą. Ją pardavinėsime tuomet, kai žmonės nenorės ledų. Turime planą, ką siūlysime, kai vaflių bumas aprims.“ Nors klientai grįžta, tačiau jų dalis nedidelė. „Yogugu“ socialiniame tinkle jau pasiskelbė ieškantys darbuotojų, kuriems žada mokėti 700 eurų atlyginimą.
Einant J. Basanavičiaus gatve, burbulinių vaflių galima įsigyti kas kelis metrus, net šešiose vietose stovi didžiuliai vaflio formos plakatai. Iš viso pagrindinėje Palangos gatvėje galima suskaičiuoti apie dešimt vietų, kur siūlomi šie vafliai. Pernai pirmieji konkurentai atsirado po dviejų ar trijų savaičių. „Pirmi konkurentai pernai atsirado po dviejų ar trijų savaičių“, - pasakojo burbulinių vaflių manijos pradininkas Laurynas Rimavičius. - „Bet jei praeitumėte ir pažiūrėtumėte, kokia ten kokybė ir kaip viskas atrodo, tai tikrai nėra panašu į tai, kas yra pas mus. Jie į kokybę nelabai žiūri, jiems svarbiau uždarbis.“
Verslininkas neketina sustoti ir toliau siekia stebinti klientus. „Šių metų tikslas - pakeisti išvaizdą, kalbu apie pakuotę, taip pat pasiūlyti vardinius vaflius, kad nereiktų žmogui pačiam derinti priedų, jei jis nelabai žino kaip. Mes palengvinome situaciją ir padarėme meniu, kuriame yra aštuoni skirtingi vafliukai už aštuonias skirtingas kainas.“ Prieš metus šie vafliai kėlė susidomėjimą ne tik dėl netikėtos išvaizdos, bet ir dėl kainos. Už tokią porciją ledų tekdavo pakloti 4 eurus. Tiesa, būtent tiek jie ir kainuoja daugumoje vietų. Tačiau Lauryno vaflyje su ledais be priedų galima įsigyti už 3,5 Eur. Tačiau yra ir brangesnių variantų, pavyzdžiui, su pistacijų kremu, kainuojantis 6 Eur. Anot verslininko, Palangoje vafliukų galima įsigyti už labai įvairią kainą: „Nuo pigiausio iki brangiausio. Bet tie brangūs tikrai verti tos kainos. Jei palyginsite, ką už 4,5 Eur gausite pas mus ir ką už tiek pat parduoda konkurentas...“
Šįmet savaitgaliais būna tikrai daug žmonių, tačiau dvigubai praplėstos patalpos leidžia pasiruošti aptarnauti didelį žmonių srautą, todėl eilių beveik nėra. Kiek vafliukų galima parduoti per dieną? „1600, o dabar galime parduoti ir 2000, tam jau esame pasiruošę“, - tvirtino L. Rimavičius. Kiti vaflininkai taip pat džiaugiasi žmonių susidomėjimu. Kavinės „Tiks“ darbuotoja Gabrielė pasakoja, kad žmonės tikrai perka, dar yra ir neparagavusių. Galima rinktis su ledais ar grietinėle, su priedais arba be jų. Turistai iš Vokietijos, Rusijos ar kitų šalių taip pat domisi šiais vafliais. „Kiek pasiruošiame, tiek ir parduodame per dieną“, - sėkminga prekyba džiaugėsi prekiautoja.
Kita prekiautoja, Enrika, savo krautuvėlę apibūdina kaip „Geriausi vafliai Palangoje“. Ji pastebi, kad lietuviai jau paragavo, o turistams viskas nauja. Pernai burbuliniai vafliai Palangoje paplito it virusas, tačiau dažnai klientai prisipažįsta, kad tokius perka pirmą kartą. Manija pasiekė ir Šventąją. Pagrindinėje gatvėje yra kelios iškabos, kviečiančios paragauti šio deserto. Kaina čia kiek mažesnė - 3,5 Eur. Vienoje vietoje iškaboje puikuojasi užrašas „Super“. Čia siūlomas vaflis su viskuo įskaičiuota kaina - 4 eurai, į kurią įeina ledai, grietinėlė ir visi priedai, jei tik tilps. Merginos teigimu, pernai prie vaflinės driekėsi eilės, o šįmet vis dar laukiama sezono pradžios. „Tokių eilių nesitikėjome. Ir jos yra savotiškas vargas, nes objektas nėra pritaikytas aptarnauti tokios gausybės žmonių. Nėra lengva dirbti, kai toks antplūdis. Tačiau jį atlaikyti galima visą vasarą. Vėliau teks semtis naujų idėjų.“ Pats Laurynas pirmą kartą burbulinius vaflius pamatė socialiniame tinkle „Instagram“, ieškodamas idėjų verslui patobulinti. „Daug keliaujame, domimės maisto tendencijomis, semiamės idėjų užsienyje ir po to jas įgyvendiname Lietuvoje. Pasaulis pilnas sėkmės paslapčių. Tie žmonės, kurie domisi ir daro, ir sulaukia tos sėkmės.“
| Vaflių rūšis | Kaina be priedų (nuo) | Kaina su priedais (iki) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Tradiciniai ant pagaliuko | 1,00 Eur | 3,50 Eur | Kaina priklauso nuo priedų |
| Burbuliniai vafliai ("Yogugu") | 3,50 Eur | 6,00 Eur | Brangiausi - su pistacijų kremu |
| Burbuliniai vafliai (Šventojoje) | 3,50 Eur (tuščias vaflis 1,50 Eur) | 4,00 Eur | 4 Eur kaina įskaičiuoja ledus, grietinėlę ir visus priedus |
| Olandiški vafliai | Kaina nenurodyta | Kaina nenurodyta | Saldūs, valgomi su gėrimu |
XXL Vafliai: receptas ir variacijos
Šis receptas skirtas tiems, kurie nori pasigaminti didelius ir skanius vaflius namuose.
Tradicinis XXL vaflio receptas
Ingredientai:
- Margariną (ištirpinti)
- Kiaušiniai
- Cukrus
- Druska (žiupsnelis)
- Soda (žiupsnelis)
Gaminimo eiga:
- Ištirpinkite margariną keptuvėje arba mikrobangų krosnelėje.
- Dubenyje gerai suplakite kiaušinius su cukrumi.
- Į kiaušinių ir cukraus mišinį įberkite žiupsnelį druskos ir sodos.
- Supilkite ištirpintą margariną į kiaušinių masę ir gerai išmaišykite.
- Įkaitinkite vaflių keptuvę.
- Pilkite tešlą į vaflių keptuvę ir kepkite, kol vafliai taps auksinės spalvos.
Patarimas: Iškeptus vaflius sluoksniuokite kondensuotu pienu ir palikite 30 minučių, kad įsigertų. Taip vafliai taps minkštesni ir skanesni. Jei šokoladas ar karamelė tirpdami sušoka į gabaliukus, įpilkite truputį vandens, kad padažas taptų skystesnis.
Vafliai ant pagaliuko ir jų kaina
Šie vafliai, dažniausiai kvadratinės formos, kartais keičiami į pailgą cilindrą ar širdelę, yra vienas iš Palangos simbolių. Vaflių kaina priklauso nuo priedų ir svyruoja nuo 1 iki 3,5 euro. Daugelis prisimena šių vaflių skonį iš vaikystės, o aromatas išlieka toks pat viliojantis.
Burbuliniai vafliai: saldus nuotykis su priedais
Jei tradiciniai vafliai pabodo, galima išbandyti burbulinius vaflius. Šiuose vafliuose galima rasti įvairių priedų: goji uogų, papajų kubelių, moliūgų sėklų, zefyrų, saldainiukų, kivių, aviečių, vyšnių, juodųjų serbentų, šviežių braškių ir mėlynių, apelsinų, aviečių, želinių sproginėjančių burbuliukų. Vaflyje esančius ledus (avižinius) galima paskaninti šokolado ir karamelės užpilu. Toks desertas kainuoja apie 6 eurus. Avižiniai ledai naudojami kaip „sveikos gyvensenos“ alternatyva. Tačiau, nepaisant sveikesnių ledų, gausybė saldžių priedų daro šį desertą itin saldų.
Kitos kulinarijos patirtys Palangoje
Kavinės ir restoranai, siūlantys vaflius
Be J. Basanavičiaus gatvės kioskelių, Palangoje yra ir daugiau vietų, kur galima pasimėgauti vafliais. Kai kurie restoranai ir kavinės siūlo įvairių vaflių variacijų, pritaikytų skirtingiems skoniams. Tarp tokių vietų minimos: Kavinė „Šokoladinė“ Kaune, siūlanti kūrybines dirbtuves su belgiškais vafliais, ledais, karštu šokoladu ir plakta grietinėle. Stori, bet lengvi kaip oras, su traškia plutele išorėje ir minkštu kaip vasariškas debesėlis vidumi… „Saldita“ patieks specialų padažą vafliams mirkyti ir karšto šokolado. Restoranas "Vaidilutė" legendinėje Palangos Meilės alėjoje, vakarais tampantis poilsiautojų mylimu gyvos muzikos klubu, siūlo belgiškus vaflius karštame šokolade brunch repertuare.
Įvairūs desertai ir užkandžiai Palangoje
Be vaflių, Palangoje galima rasti ir kitų įdomių desertų. Pavyzdžiui, tailandietiški ledai. Taip pat galima paskanauti ledų žirnelių, kurie, anot pardavėjų, yra NASA mokslininko sukurtas produktas, gaminamas beveik -200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Ledų žirnelių skonis primena įprastus vaisinius mango skonio ledus, tačiau juos valgyti yra įdomu dėl jų formos ir tirpimo burnoje. Už tokią patirtį reikės sumokėti apie 2 eurus. Be vaflių, Palangoje dabar siūloma ir naujovė - keptos kalakuto kojos. Ieškantiems sūresnio užkandžio, Palanga taip pat turi ką pasiūlyti. Burgeriai, kaukazietiški patiekalai, dešrainiai, skrudintos bulvytės, picos, kebabai - pasirinkimas platus. Kebabų kaina svyruoja nuo 2,5 euro už mažą iki 5,5 euro už XXL kebabą. Skrudintos bulvytės taip pat siūlomos įvairių dydžių - L, XL, XXL. Mažiausia porcija kainuoja apie 3 eurus, o didžiausia - apie 5 eurus. Kai kuriuose taškuose galima rasti ir saldžių bulvių skrudintų bulvyčių. Palanga gali nustebinti net visko ragavusius gurmanus. Nuo įsikūrusių naujuose viešbučiuose, iki svečius pasitinkančių istorinėse vilose. Nuo šurmuliuojančių pačiame centre, iki alsuojančių Baltijos jūros bei pušyno ramybe. Štai keletas vietų, kur verta apsilankyti: Monist, Vila Šilelis, Pineta, grás, Kablys + Jūra, A-petit, Lagūna.
Palangos istorija ir architektūra
Norint geriau pažinti Palangą, verta pasidomėti jos istorija. Audiogido maršrutą parengė Palangoje užaugusi kultūros istorikė Rasa Kaušinė. Atmintyje Rasa saugo ne tik savo vaikystės, tačiau dar tarpukario Palangą, kai čia gyventi atvyko jos močiutė. Kaip prisimena Rasa, įsivaizduoti Palangą be J. Basanavičiaus gatvės, jos šviesų, muzikos ir madų beveik neįmanoma. Kurorto istorijos pradžioje XIX amžiuje gatvės vieta atrodė visai kitaip - čia ėjo kelių metrų pločio smėlingas ir gana klampus kelias, vadintas Tiškevičiaus alėja. Tada kilmingos damos ir ponai, nenorėdami išsitepti prašmatnių suknelių ar švarkų, jūrą pasiekdavo arklių traukiamu tramvajumi - „konke“. Jono Basanavičiaus vardu gatvė pervadinta tik 1923 metais, garbingam svečiui atvykus į Palangą gydytis. Vėliau alėja buvo tankiai apsodinta kaštonais, būtent tokią ją prisimena iš vaikystės.
Keliaujant maršrutu aplankoma Palangos senoji vaistinė. Ši vieta Rasai - viena mieliausių mieste. 1959 metais, gavusi valdžios paskyrimą, Rasos močiutė Apolonija Kšatuckienė atvyko į Palangą. Taip ji pradėjo savo ilgametį, 31-erius metus trukusį darbą senojoje Palangos vaistinėje, kurios antrajame aukšte su šeima iš pradžių ir apsigyveno. Senąją Palangos vaistinę labiausiai išgarsino provizoriaus Vilhelmo Johano Griuningo čia užpatentuotas originalus dvidešimt septynių vaistažolių mišinys „Trejos devynerios“.
Vienas didžiausių Palangos architektūros turtų - medinės vilos. Deja, dalį unikalaus kurorto medinio paveldo sunaikino arba smarkiai apgadino laikas, smarkūs pajūrio vėjai, siautę gaisrai ir istorinės permainos - galime prisiminti, kad sovietmečiu vykdyta politika, nukreipta prieš tautoje gyvas menines formas, todėl medis laikytas pigia, tik pašiūrių statybai tinkama medžiaga. Nemažai medinės architektūros perlų galime rasti ir J. Basanavičiaus gatvėje. Keliaujant J. Basanavičiaus gatve kviečiu atidžiau pasižvalgyti į fachverkinių pastatų kompleksą (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34), medinius raižinius, dekorą, aplankyti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namą (J. Basanavičiaus g. 42), vilas „Jūros akis“ (J. Basanavičiaus g. 33), „Vaidilutė“ (J. Basanavičiaus g. 21), „Aldona“ (J. Basanavičiaus g. 25).