Per Pesachą ir savaitę po to valgoma nerauginta duona vien iš miltų ir vandens, vadinama maca. Ši šventė, glaudžiai susijusi su Pascha, turi gilias istorines ir religines šaknis, kurias verta išnagrinėti. Pesach hebrajų kalba reiškia „aplenkęs“, „praėjęs pro šalį“, nes primena biblinę istoriją, kurioje pasakojama apie dešimt „Egipto bausmių“.
Istorinės ir religinės macų šaknys
Velykos Senajame Testamente buvo švenčiamos minint žydų išėjimą iš Egipto nelaisvės. Žydų namus, išvakarėse pažymėtus paaukoto avinėlio krauju, mirties angelas aplenkė nepalietęs gyventojų, o egiptiečių naujagimiai tąnakt mirė. Žydai išėjo iš vergijos, bet vergiškas mentalitetas buvo likęs. Mozė juos 40 metų vedžiojo po Sinajaus dykumą, kad gimtų naujos kartos, laisvi žmonės, pamiršę vergovę.
Kai Dievas dešimčia bausmių privertė faraoną paleisti izraelitus, jie turėjo išeiti taip greitai, kad nespėjo paruošti įprastos duonos. Biblijoje Dievas įsakė izraelitams švęsti šią savaitę kaip „amžiną įstatą“, kad jie ir jų palikuonys prisimintų Dievo išvadavimą. Vietoj įprastos duonos jie kepė neraugintą duoną - plokščius paplotėlius, kurie tapo laisvės simboliu. Maca turi ir dar vieną pavadinimą lechem oni - „praradimų duona“. Tai kieta, sausa duona, valgoma vergų, vietoje šviežios ir minkštos duonos, kurią valgo laisvas žmogus. Bet maca vadinama dar ir lechem cherut - „laisvės duona“.
Gamybos taisyklės ir 18 minučių paslaptis
Autentiškų macų gamyba yra griežtai reglamentuotas procesas. Tešlą macams reikia saugoti nuo visko, kas gali sukelti joje rūgimą. Kepti reikia labai greitai - procesas turi užimti ne daugiau kaip 18 minučių. Šis laiko limitas simbolizuoja skubą, su kuria žydai paliko Egiptą. Tikrai macai pagaminti reikės 250g ypatingų kvietinių miltų ir 3/4 stiklinės vandens.
Pagrindiniai gamybos etapai:
- Miltus ir vandenį reikia ypatingai sumaišyti ir išsukti, o gautą masę išminkyti.
- Iškočioti, subadyti šakute ir šauti į orkaitę.
- Iškočiuotus paplotėlius būtina tankiai subadyti šakute ar specialiu voleliu su dantukais. Tai daroma tam, kad kepant nesusidarytų oro burbulų ir paplotėlis neiškiltų.
- Kepti iki 260 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 3-4 min.
Tradicinis kiaušinių marginimas bičių vašku
Svarbu tai, kad visą šventės laiką draudžiama valgyti raugintą duoną ir kitus raugo turinčius produktus, vadinamus chamec. Prieš Pesach vyksta namų švarinimas, kuomet visas raugintas maistas sudeginamas.
Pesacho Sederio vakarienė ir simbolika
Pesacho šventės šventimas prasideda vakariniu ypatinga šventine ritualine vakariene, vadinamuoju sederiu. Per iškilmingą Pesacho vakarienę - sederį - macai valgomi net tris kartus. „Seder“ hebrajų kalboje reiškia „tvarką“. Ant stalo dedamas tik košerinis - švarus ir sveikas - maistas.
Štai pagrindiniai simboliniai Pesacho stalo elementai:
| Simbolis | Reikšmė |
|---|---|
| Macai | Skubos, vargo ir laisvės duona |
| Charosetas | Simbolizuoja molį, iš kurio žydai gamino plytas Egipte |
| Karčiosios žolės | Vergovės ir sunkmečio prisiminimas |
| Virtas kiaušinis | Vaisingumas, gyvybė ir žydų ašaros vergijoje |
| 4 taurės vyno | Keturi Dievo pažadai išlaisvinti tautą |
Afikomanas - paskutinis macos gabalėlis, kuris valgomas velykinio Sederio metu, kad burnoje pasiliktų macos skonis. Macą valgo, o vyną geria pusiau gulėdami, nes senovėje taip valgė turtingi laisvi žmonės.
Litvakų kulinarinis paveldas Lietuvoje
Žydų kulinarinis paveldas yra neatsiejama pasaulio kultūros dalis, o Lietuva, kurioje šimtmečius gyvena litvakų bendruomenė, turi savitą ir turtingą žydiškos virtuvės istoriją. Lietuvoje dažnai gaminamas patiekalas macc kneidlech - sultinys su iš macų miltų pagamintais kukuliais. Šie kukuliai yra tradicinis Pesacho stalo patiekalas.
Lietuvos žydų šeimos maitindavosi kukliai, taupiai kuo išradingiau panaudojant įvairius produktus. F. Kukliansky teigimu, tradicinis Lietuvos žydų maistas yra gana sunkus: tai bulvės, vištiena, silkė, kepenėlės. Litvakai turi labai daug receptų su silke įvairiais pavidalais, o ant šventinio stalo įprastai būna farširuotas karšis ar vištos kepenėlių paštetas.
Maca krikščionybėje
Krikščionybėje Neraugintos duonos savaitė tiesiogiai nešvenčiama, tačiau ji turi netiesioginę reikšmę dėl sąsajos su Velykomis. Kadangi Jėzaus Paskutinė vakarienė vyko Paschos metu, o Eucharistija buvo įsteigta valgant neraugintą duoną, maca tapo krikščionių ostijos pirmtaku. Apaštalas Paulius taip pat naudojo neraugintos duonos simboliką, ragindamas krikščionis gyventi „be senojo raugo“ - nuodėmės.
Velykų avinėlis krikščionybėje yra tiesioginė nuoroda į Dievo Sūnų Jėzų Kristų, nes jis ir yra tas „Dievo avinėlis, kuris neša pasaulio nuodėmę“.